Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. L. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose buvo priimtas nagrinėti ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Kauno energija“ (toliau ir – ieškovė) ieškinys atsakovei O. L. (toliau – ir atsakovė) dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Paaiškėjus aplinkybėms, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovė ir nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki kol paaiškės atsakovės teisių perėmėjai.

5. Teisme 2023 m. lapkričio 24 d. gautas ieškovės prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 5 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės AB ,,Kauno energija“ prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, ieškovei ieškinį palikus nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad AB ,,Kauno energija“ kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės O. L. priteisimo. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovė, todėl Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki kol paaiškės atsakovės teisių perėmėjai. Bylos nagrinėjimas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo atnaujintas, o ieškovė įpareigota per 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: ieškovei patikslinti atsakovą, kuris yra mirusios atsakovės O. L. teisių ir pareigų perėmėjas arba nurodyti tolimesnę bylos nagrinėjimo eigą civilinėje byloje Nr. e2-13165-1158/2023. Ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, 2023 m. lapkričio 20 d. teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

14. Po priimto procesinio sprendimo ieškovė prašė teismo grąžinti jai sumokėtą žyminį mokestį, tačiau Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

15. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. Žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai nustatyti CPK 87 straipsnyje.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje numatyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatyme yra numatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį. Šie pagrindai yra: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieškinį nenagrinėtą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi įstatymo nustatyta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7–8 punktuose įtvirtintais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-110/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153-370/2018).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė teismo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, kuris teismo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog, palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti, kadangi ieškinio palikimo nenagrinėtu situacija nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pagrindų sąrašą.

19. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą, skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bendrąja prasme ieškinio palikimas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu reiškia, jog nepriimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Tačiau, minėta, žyminio mokesčio grąžinimas, palikus ieškinį nenagrinėtą, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame išvardyti konkretūs ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai, kai žyminis mokestis gali būti grąžinamas. Pripažinus, kad ieškinio palikimo nenagrinėto atvejai patenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimo sritį, netektų prasmės CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

22. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės.

23. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad ji neturėjo galimybių patikslinti savo ieškinį, negalėjo nurodyti palikėjos pareigų ir teisių perėmėjo, to negali padaryti ir šiai dienai, kadangi palikėjos teisės ir pareigos nėra perėjusios kitam asmeniui.

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nenustatė ieškovei pareigos vien tik nurodyti atsakovės teisių perėmėjus, tačiau nustatydamas trūkumus nurodė alternatyvų trūkumų šalinimo būdą - nurodyti tolimesnę bylos nagrinėjimo eigą civilinėje byloje. Taigi teismas vertino, kad atsakovės teisių perėmėjų gali ir nebūti, tačiau ieškovė, iniciavusi civilinį procesą, turėjo nurodyti tolimesnius veiksmus byloje. Taip pat teismas išaiškino ieškovei civilinio proceso normų numatytų trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, t. y. ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

25. Šiuo atveju ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nutartyje nustatytų trūkumų: neteikė informacijos dėl atsakovės paveldėtojų (ar jie yra, ar ne), nepateikė jokios pozicijos apie tolimesnę bylos eigą ir išliko absoliučiai pasyvi dėl teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų vykdymo.

26. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad apeliantė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Dėl tokios civilinio proceso baigties yra ieškovės kaltė, kadangi ji būdama tinkamai informuota apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus, jų per teismo nustatytą terminą nepašalino, jokių prašymų ar paaiškinimų dėl teismo įpareigojimo nevykdymo teismui nepateikė.

27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.