- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-275-661/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- BUAB „Opsta“
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį atsakovui V. G. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 ir 1.86 straipsnių, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais, ir tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinių pasekmių, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013-08-14 ir 2014-08-13 pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „OPSTA“ ir atsakovo V. G.; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013-08-14 ir 2014-08-13 UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderius 7980,00 Lt sumai; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo V. G. ieškovo naudai 4.622,33 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-9, t.1).
3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-4983-794/2016 UAB „OPSTA“. Nutartis įsiteisėjo 2016-07-22. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-l 145-864/2017 buvo patvirtinti (patikslinti) kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 489.823,03 Eur sumai. Bankroto administratorius nustatė jo nuomone tariamus sandorius ir atliktus mokėjimus atsakovui iš ieškovo lėšų: 2013-08-14 Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „OPSTA“ ir V. G., 2013-08-14, UAB „OPSTA“ Kasos išlaidų orderis 7.980,00 LTL sumai; 2014-08-13 Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „OPSTA“ ir V. G., 2014-08-13 UAB „OPSTA“ Kasos išlaidų orderis 7.980,00 LTL sumai. Ieškovas mano, kad atsakovas realiai nepardavė ieškovui jokio kiekio „žemės grunto“, o nurodyti sandoriai (toliau - Ginčijami sandoriai) sudaryti tik siekiant sudaryti pagrindą perleisti ieškovo lėšas atsakovui. Ieškovo nurodyti įkainiai dėl Ginčijamų sandorių „žemės grunto“ – 17,38 EUR kaina už 1 m3 buvo kelis kartus didesnė nei rinkos kaina. Iš ieškovo bankroto administratoriui perduotos dokumentacijos nenustatyta, kad Ginčijamais sandoriais iš atsakovo tariamai įgytas „žemės gruntas“ būtų apskaitytas ieškovo materialinių vertybių apskaitoje.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sudarius Ginčijamas sutartis ieškovui kilo pareiga atsiskaityti su atsakovu, tuo tarpu atsakovas turėjo perduoti ieškovui sutartą kiekį Turto. Faktą, jog Ginčijamų sutarčių sudarymas sukėlė realių teisinių pasekmių ieškovui patvirtina tai, jog ieškovas iš savo kasos apmokėjo turto kainą atsakovui, t. y. atsakovas realiai turėjo įvykdyti nurodytomis sutartimis sukurtas prievoles. Atsakovui priklausė nekilnojamas turtas – žemės sklypas, kurio paviršiuje buvo grunto, kuris galėjo būti panaudotas ieškovo veikloje. Atsakovo manymu, esant reikalui, ieškovui tuo metu vadovavęs asmuo galėtų paliudyti, jog turtas buvo perleistas. Jei ieškovo manymu ieškovo vadovas sudarė sandorį žinodamas, jog rinkoje yra pigesnių alternatyvų, ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų praktika galėjo kreiptis į teismą dėl buvusio ieškovo vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, tačiau atsakovas negali būti šio ginčo šalimi. Atsakovo nuomone ieškovas neįrodė aplinkybių: kad sudaryti sandoriai prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., kad atsakovas sudarydamas Ginčijamas sutartis turėjo žinoti, jog tokių sutarčių sudarymas prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog buvo vykdomos statybos. Tai patvirtino ieškovo atstovė. Bankroto administratoriaus žinioje yra nurodytų darbų sąmatos. Teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog ginčijami sandoriai sukūrė šalims teises ir pareigas, t.y. atsakovas realiai perdavė žemės gruntą ieškovui, o pastarasis sumokėjo jo kainą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti fiktyviai, siekiant sudaryti vaizdą ir perleisti ieškovo lėšas atsakovui. Be to, liudytojų parodymai, ginčijamų sandorių turinys, kasos išlaidų orderiai, atsakovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai apie vykdomas statybas, yra pakankami aplinkybei konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo vykdomi (CPK 185 str.). Dėl įkainių dydžio teismas nurodė, jog tokio pobūdžio teiginius vertina kaip nepakankamus pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų išvadai, jog ginčo sandoriai buvo akivaizdžiai žalingi jį sudariusiam juridiniam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliantas (ieškovas) BUAB „Opsta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė ieškinį teikė, visų pirma, laikydamasis pozicijos, kad realus valstybės nuosavybe esančio turto (žemės grunto) perdavimas nebuvo atliktas, kad Ginčijami sandoriais dėl valstybės turto pardavimo buvo tariami. Apeliantas laikėsi pozicijos, kad valstybės turto pardavimo sandorio dokumentai (Ginčijami sandoriai) buvo panaudoti tik siekiant sudaryti formalų pagrindą perleisti Apelianto lėšas Atsakovui, kad realaus valstybės turto perdavimo nebuvo.
7. Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei valstybės turto pardavimo sandoriai buvo realūs, kaip sprendė Pirmosios instancijos teismas, teismams neįvykdžius pareigos informuoti prokurorą apie nustatytas galimai nusikalstamas veikas (CPK 300 str.), Atsakovui taip ir liktų už svetimo, valstybei priklausančio turto pardavimą gauta 15 960 LTL suma (4 622,33 EUR). Apelianto nuomone, nepakeitus sprendimo, tokia padėtis pažeistų ne tik valstybės interesus, bet ir formuotų teismų praktiką, kai akivaizdžiai tariamiems sandoriams kaip sandorio dalykas panaudojamas net svetimas, o kaip bylos atveju - net išimtine valstybės nuosavybe esantis turtas. Remiantis Pirmosios instancijos teismo požiūriu dėl neturėjimo reikšmės to, kad ginčijamais sandoriais buvo pardavinėjamas valstybės turtas, tokia teisminė praktika suteiktų itin plačias galimybes tiek gauti realias pajamas iš valstybės turto pardavinėjimo, tiek naudoti tokių sandorių formą pinigų plovimui, lėšų iššvaistymo pagrindimui ir kitoms nusikalstamoms veikoms, susijusioms su piniginių lėšų disponavimo fiktyvių pagrindų kūrimu. Apelianto bankroto administratoriui perduotos UAB „Opsta“ dokumentacijos nenustatyta, kad Ginčijamu sandoriu iš Atsakovo tariamai įgytas „žemės gruntas“ būtų apskaitytas Apelianto materialinių vertybių apskaitoje.
8. Analogiški sandoriai dėl žemės grunto pirkimo - pardavimo 2013 m., 2014 m. UAB „Opsta“ buvo sudaryti ir su kitais fiziniais asmenimis. Atkreiptinas teismo dėmesys, į tai, kad visos UAB „Opsta“ žemės grunto pirkimo - pardavimo sutartys su fiziniais asmenimis buvo sudarytos būtent dėl to paties žemės grunto kiekio įsigijimo, t. y., 133 m³. Be to, visų sutarčių žemės grunto pardavimo kaina yra lygiai tokia pati, t. y., 7 980,00 Lt (2 311,17 Eur). Pažymėtina, kad BUAB „Opsta“ bankroto administratoriui nėra perduota jokia dokumentacija apie aukščiau nurodytų sutarčių realų įgyvendinimą, apie „gauto“ žemės grunto panaudojimą UAB „Opsta“ veikloje ar konkrečiame objekte.
9. Atsakovas V. G. atsiliepimo į skundą pateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl tariamojo sandorio požymių, sutarčių aiškinimo ir teismo pareigos kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius
11. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
14. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, ar ginčo sutarties pagrindu atsakovas realiai perdavė ieškovui žemės gruntą, liudytojais apklausė A. A. ir O. P.. Nustatyta, jog A. A. ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo sklypą (Kairėnų k., Vilniaus raj.), kuriame pagal ginčijamus sandorius buvo nukirsti medžiai ir paimtas žemės gruntas. Liudytojas O. P., nuo 2012 iki 2016 buvęs UAB „OPSTA“ direktoriumi, teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu (duomenys neskelbtini) kaime jo vadovaujama įmonė statė gamyklą ir statyboms skubiai reikėjo grunto, dėl kurio pirkimo jis kreipėsi į savo pažįstamą V. G. ir susitarus dėl pirkimo, subrangovai nuvyko į vietą ir gruntą nusikasė (e.b.l. 162, t 1). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, jog 2013 m. ieškovas vykdė statybas gamybinio komercinio pastato, (duomenys neskelbtini) km. Be to, iš mokesčių deklaracijos matyti, jog UAB „OPSTA“ pagal sandorį išmokėtos piniginės lėšos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka (e.b.l.140, 150, t 1).
15. Kolegijos nuomone, liudytojų paaiškinimai, ginčijamų sandorių turinys, kasos išlaidų orderiai, atsakovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai apie vykdomas statybas, yra pakankami aplinkybei konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo vykdomi (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog ginčijami sandoriai sukūrė šalims teises ir pareigas, t.y. atsakovas realiai perdavė žemės gruntą ieškovui, o pastarasis sumokėjo jo kainą.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu
16. Apeliantas (Ieškovas) ginčydamas sandorius CK 1.82 str. pagrindu, rėmėsi aplinkybe, jog sandoriai buvo nenaudingi įmonei, nes grunto pardavimo kaina kelis kartus viršijo rinkos kainą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktą).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat išaiškinęs, kad Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).
19. Taigi sprendžiant tokio tipo ginčus įrodinėjimo pareiga tenka apeliantui, jis, turėjo įrodyti, jog sudarytas sandoris prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų ar valdymo organų kompetencijos ir pan., o taip pat Atsakovas sudarydamas ginčijamas Sutartis turėjo žinoti, jog tokių sutarčių sudarymas prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Tačiau byloje, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas (ieškovas) neįrodė nei vienos iš minėtų aplinkybių. Apeliantas nepateikė duomenų kokios buvo juridinio asmens steigimo nuostatos dėl juridinio asmens paskirties ir neįrodė kokioms konkrečioms nuostatoms prieštarauja sudarytos ginčijamos Sutartys.
20. Pažymėtina, kad sutarčių teisėje galioja sutarčių laivės principas. Nagrinėjamojoje byloje ginčo sandoriai buvo dvišaliai, juos sudarantys asmenys nustatė kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis). Byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog apeliantas (ieškovas) vykdė statybinę veiklą ir atsakovui tai buvo žinoma. Atsakovas, vykdydamas ginčijamus sandorius, perdavė gruntą, o ieškovas už tai sumokėjo sutartyje sulygtą kainą.
21. Apeliantas paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose bei apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog ginčijamose Sutartyse nurodyta grunto kaina reikšmingai viršija grunto kainą rinkoje. Pagal apelianto pateiktus duomenis apie grunto kainą, ginčijamose Sutartyse nurodyta grunto kaina ir apelianto kainoraštyje pateikta grunto kaina, skiriasi tris kartus. Atsakovas, paruošiamuosiuose dokumentuose, ginčijo nurodytą apelianto argumentą, pagrįstai nurodydamas jog apeliantas remiasi tik vienu galimos grunto kainos šaltiniu. Atsakovas triplike pateikė šaltinį ir pagrindė savo argumentus, jog rinkoje yra ne vienas grunto pasiūlymas, įskaitant ir tokius pasiūlymus, kur 1 m³ kaina siekia 25-38 EUR. Tokiu atveju, konstatuotina, jog apelianto pateikti įrodymai dėl kainos buvo pripažinti kaip nepakankami sprendžiant, jog Sandoris neatitiko rinkos vertės.
22. Tokiu atveju pagrįstai nuspręsta, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sudarant sandorius, o taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu.
Dėl bylos baigties
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apelianto (ieškovo) BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.