Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.1.2.6.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2

2025 m. birželio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, išsilavinimas 10 klasių, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams; Šiaulių apygardos teismo 2001 m. gegužės 3 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta subendrinta bausmė 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimo - 1 metams 3 mėnesiams;

7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė 4 metų laisvės atėmimo;

8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė - 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius 2007 m. kovo 27 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m sausio 2 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė -1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo;

11) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimo 1 metams 6 mėn., vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, galutine 20 parų arešto bausme;

13) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-10-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, areštu 24 parų, vadovaujantis BK 64 ¹ str., bausmė sumažinta 1/3, paskirtas areštas 16 parų;

14) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-06-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 64 ¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; bausmė subendrinta su 2022-10-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 10 dienų. 2023-10-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas nuosprendis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 14 dienų,

15) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 64 ¹ straipsnį, 30 parų arešto, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. sunkiai itin žiauriai sužalojo žmogų, o būtent, 2024 m. gruodžio 18 d. apie 23:15 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia peiliu dūrė S. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas intensyviais 42 trauminiais poveikiais peiliu jai daugybinius sužalojimus: odos įbrėžimą smakro srityje, 1 žaizdą juosmens dešinėje pusėje ir 1 žaizdą kairėje klubinėje srityje, 7 žaizdas kairio peties srityje, 3 žaizdas kairės pažasties srityje, 7 žaizdas kairiame dilbyje ir plaštakoje, 5 žaizdas sėdmenų srityje dešinėje ir viršutiniame užpakaliniame kairės šlaunies paviršiuje, 6 žaizdas kairio sėdmens srityje, 6 žaizdas kairėje šlaunyje užpakaliniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, 2 žaizdas dešinėje blauzdoje, 1 žaizdą kairės ausies srityje, 1 žaizdą dešinėje kirkšninėje srityje, 1 kiauryminę žaizdą pilvo srityje po dešiniuoju šonkaulių lanku, atsiveriančią į pilvo ertmę, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu itin žiauriai sužalojo S. B.

I. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną su S. B. nuo pat ryto gėrė alkoholį. Mano, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jis blaivia galva tokių dalykų nepadarytų. Be to žino, kad S. B. išgėrusi pradeda „kliedėti“, agresyviai elgtis. Jis protarpiais prisimena, protarpiais neprisimena, bet žino pagal ankstesnius kartus, pagal jos charakterį, kad, kai ji pergeria alkoholio, kvailai elgiasi, būna agresyvi, būna sunku su ja susišnekėti. Visokių variantų būdavo. Mano, jog taip įvyko, nes ji pradėjo kažką ne taip šnekėti. Jie abu buvo girti. Jis nežino, kas ir dėl ko ten įvyko. Pagal ekspertizę, jam buvo perdurta kairė ranka. Supranta, kad kairę ranką galėjo susižaloti, bet kaip sužalojimas atsirado ant dešinės rankos, nesupranta. Jis nekaltina, kad S. B. galėjo jam įdurti, viskas įvyko dėl girtumo. Jis gerai neprisimena, kokius veiksmus atliko nukentėjusiosios atžvilgiu ir kokia priemone. Jis ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėse ligoninėse, serga nervų liga, epilepsija, jis negali gerti alkoholio. Jis ir dabar gulėjo ligoninėje, gėrė vaistus, gal likę organizme vaistai susimaišė su alkoholiu. Nori atsiprašyti S. B., tyčia jis taip negalėjo padaryti. Blaivus būdamas niekada taip nepadarytų. Pati S. B. žino, kad jis tokių dalykų gyvenime nepadarytų. Taip įvyko, nes abu buvo išgėrę, tik tiek, kad jis peržengė ribas. Jis neneigia, kad išgertuvių metu S. B. dūrė peiliu į įvairias kūno vietas. Yra atlikta ekspertizė, jis negali to paneigti. Jis visiškai pripažįsta, kad jis taip galėjo padaryti ir dėl to labai gailisi. Pripažįsta Teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį, tik jo galimybės dabar neleidžia jo atlyginti. Atlikęs bausmę atlygins ieškinį. Pamena, kad jis po dūrių nukentėjusiajai iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvyko greitoji, jis laukė kieme, kad parodytų, kur eiti. Dėl to, kad paskambinęs į pagalbos centrą sakė, jog nukentėjusioji norėjo nusižudyti – gal girtas girdėjo kokius nors balsus ir taip pasakė, jis nežino. Nepamena, ar bandė jai į rankas įdėti peilį. Kiek metų pažįsta nukentėjusiąją, anksčiau niekada nėra jos nuskriaudęs. Įvykio metu jie su S. B. buvo tik dviese. Nukentėjusioji negalėjo sau pati pasidaryti 42 durtines žaizdas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Kaltinamasis A. S. 2024-12-19 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. B. buvo girta, jai susisuko galva ir ji pradėjo save žaloti, sakė nusižudys. Pati su peiliu save badė, per kūną. Neatsimena į kurią vietą, atsimena, jog badė į kojas . Buvo daug kraujo. Šaukė, kad ji baigtų. Ji tada jam dūrė į kairę ranką ir sakė "(necenzūrinis žodis)". Jis paskambino 112 iš savo telefono. Jis kvietė pagalbą, nes nenorėjo, kad ji pjaustytųsi ir pergėrusi būtų jo namuose. Pagalbos centrui sakė, kad moteris susižalojo. Viskas buvo jo namuose. Kokia valanda buvo, neatsimena, buvo vakaras. Butas yra jo motinos. Gyvena vienas, motina gyvena užsienį. S. yra pažįstama, nėra sugyventiniai, pažįsta seniai. Žino, kad S. susišviečia galva, eina žudytis, taip jam sakė jos sesuo, vardo nežino ir iš kitų yra girdėjęs. S. pažįsta virš 8 metų. Medikai ir policija atvyko kartu į namus. Ką S. sakė medikams, negirdėjo. Nežino, ar ji su policija kalbėjo. Jis tik pareigūnams sakė, kad ji pati nori žudytis ir nieko nedarė. (3 t. b. l. 16-19)

Kaltinamasis A. S. 2025-01-07 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nurodyti aplinkybes kaip galėjo sužaloti S. B. negali, nes neatsimena dėl girtumo. Gėrė vieną dieną su S. ir dieną prieš. S. B. yra pažįstama, kartu negyvena. Kur tiksliai ji gyvena, nežino. S. pas jį pati atvažiavo į namus. Tai buvo 2024-12-18 dieną. S. yra išgerianti ir ji pas jį atvažiavo išgerti. S. atsivežė alaus. Gėrė abu visą dieną. Buvo jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Butas mamos. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ir S. gėrė virtuvėje. Butas vieno bendro kambario ir virtuvės. Kokiu tiksliai laiku ir kas nutiko tarp jo ir S. B., papasakoti negali. Jis nežino, ar jis pirmas, galėjo durti S., ar ji pati galėjo save sužaloti. Jis galvoja, kad S. galėjo pati save žaloti, tada galėjo jam įdurti, nes, jam buvo sužalota kairė ranka. Jis gal norėjo atimti iš S. peilį, ir taip jis galėjo būti sužalotas. Ir tada galėjo būti tai, kad jis žalojo S. Gali būti, kad jei jį sužalojo, tai jis susinervino ir galėjo tada durti jai peiliu. Bet jis tik spėja ir to patvirtinti negali, nes neprisimena. Bute buvo jis ir S. Jis neatsimena, ar S. stovėjo ar sėdėjo, kada ji save pradėjo badyti. Jis neatsimena kuriuo metu atėmė peilį. Nežino, ar S. kalbėjo, kad nori žudytis ar ne. Peilis turėjo būti virtuvinis, nes buvo su S. virtuvėje. Bet koks tiksliai tas peilis, negali pasakyti. Jis, jei sužalojo S., tai tikrai jokio tikslo jos nužudyti neturėjo. Kodėl jis iš vis galėjo žaloti S., paaiškinti ir negali, bet mano dėl girtumo taip išėjo. Į kurias kūno vietas galėjo durti S., paaiškinti negali. Jei sužalojimai yra ant S. kūno, tai jis tikrai galėjo sužaloti, nes niekas kitas to negalėjo padaryti, nes bute buvo dviese. Atsimena, kad kvietė medikus jis, bet ką sakė pagalbos centrui, negali nurodyti. (3 t. b. l. 22-25)

Kaltinamasis A. S. 2025-04-29 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kiek atsimena, kad viskas buvo 2024-12-18 dieną, buvo savo mamos namuose kartu buvo S. B. Buvo dviese. Jie nėra sugyventiniai. Buvo (duomenys neskelbtini). Jie buvo abu su S. labai girti, gėrė nuo pat ryto. Viskas buvo kaip ir gerai, nesipyko. S. gėrė kaip ir jis, alų, degtinę. Jis tiksliai neatsimena kas nutiko, ar S. pradėjo paistytis, kad nori žudytis. Matė, kad S. turi rankoje peilį. Jokio kraujo nematė, kad ji būtų dūrusi sau to nematė, neatsimena to. Kaip ji paėmė peilį neatsimena, bet gal iš virtuvės, nes ten darė valgyti. Ir gavosi, kad S. nori žudytis. Pas S. buvo peilis. Jis pamatė, kad jam kruvina ranka. Kaip ir kodėl jo ranka kruvina, nežino. Bet atėmė peilį iš S., ir jis galvojo, kad pradėjo badyti S. Gavosi girtam būnant nervinė situacija, gėrė ne tik alkoholį, bet ir vaistus. Tai matyt todėl gavosi tokia situacija, kad nesusilaikė ir pradėjo badyti. Jis gėrė vaistus kasdien, gerdavo raminančius vaistus, kuriuos daug metų geria, juos skyrė gydytojas. Jis žino, kad vaistų su alkoholiu negali maišyti, bet sumaišė. Tikrai atsimena, kad jis pamatė kraują savo rankoje, ji buvo sužalota ir atėmė peilį ir puolė ant S. bei badė ją. Pradžioje S. stovėjo, kai atėmė peilį. Po to S. nugriuvo ant žemės, tai jis tada galėjo dar įdurti ir gulinčiai. Kaip nukrito S., neatsimena, bet vartėsi. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, jokio tikslo nužudyti neturėjo. Jis pamatė, kad daug kraujo namie, tai iškvietė greitąją, nes išsigando, pagalvojo, kad reikia medikų. Gerai sutarė su S., bet jis nežino, kodėl taip padarė. Mano , kad jis sužalojo S. dėl to, kad jam kilo išgąstis pamačius savo kruviną perdurtą ranką, ir dar buvo išgėręs. Norėjo atimti peilį ir ant karšto sužalojo S (3 t. b. l. 31-34).

Iš specialisto išvados Nr. G 147/2025(05) matyti, kad 1. A. S. nustatyta kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, pjautinė žaizda dešinės plaštakos V-ame piršte, padaryta duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, 2 trauminiais poveikiais. 2. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami paties nukentėjusiojo ranka, pasidarant juos pačiam (3 t. b. l. 40-42).

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini). Tada buvo pas A. S., išgėrinėjo. Tuo metu atrodė, kad viskas gerai, bet prasidėjo konfliktai. Su A. S. buvo draugai. Nepamena, nuo ko prasidėjo tie konfliktai. Pamena, kad jis iš stalčiaus išsitraukė peilį, dūrė jai į ranką ir po to į kitas kūno dalis. Kadangi ten buvo tik vienas kambarys, jie jame ir buvo. Viskas įvyko toje pačioje vietoje. Pirmas dūris buvo į ranką, o vėlesni dūriai buvo į kūną. Nepamena, kiek laiko visa tai truko, bet ilgokai. Kai ją pradėjo badyti peiliu, ji nieko nebespėjo padaryti. Ji nugriuvo koridoriuje ir nebegalėjo atsistoti. Jokių fizinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu ji neatliko. Įvykio metu ji buvo praradusi sąmonę. Ją trumpam atgavo, kai ją vežė į Radviliškio ligoninę ir po to, kai vežė į Šiaulius. Ji tik trumpam atgavo, tuo metu nebesuprato nieko. Visiškai sąmonę atgavo tik gydymo įstaigoje. Nepamena medikų įvykio vietoje. Pamena, kad A. S. iškvietė greitąją pagalbą, ją lyg atgaivino, policininkas kažką jai šaukė ir daugiau vėl nieko nepamena. Nežino, kodėl A. S. jai dūrė peiliu, kas jam užėjo. Gal dėl kažko žodžiais susikivirčijo, gal kažkas kažką pasakė. Tai buvo pirmas kartas, kai nukentėjo nuo A. S. Dar A. S. yra praeityje jai į akį sudavęs. Tada į policiją nesikreipė. Dvi savaites buvo gydoma ligoninėje, vėliau gydėsi namuose. Po šito sužalojimo jai dabar su kojomis yra blogai, nebepavaikšto. Sąmonę įvykio vietoje prarado iš skausmo. Ji suprato, kad jis jai daug kartų smogė peiliu, bet jam nesipriešino, pagalbos nesikvietė, nes neturėjo galimybės. Žodžiu kažką sakė, kad liautųsi. Civilinio ieškinio nepateikė. Atsisakė, tai buvo jos sprendimas. Tiki, kad kaltinamasis gailisi, priima jo atsiprašymą. Mano, kad jis tikrai gailisi. Nežino, kokia būtų teisinga bausmė už tai, ką jai padarė. Palieka tai spręsti teismui. Anksčiau jai niekada nebuvo kilęs noras žudytis. Kambaryje įvykio metu be jų daugiau nieko nebuvo. Pradžioje jai dūrė stovinčiai, po to ji koridoriuje nugriuvo ant šono ir toliau ją badė gulinčią. Ji pati savęs niekada peiliu nebadytų. Visi rasti sužalojimai yra padaryti A. S.

Nukentėjusioji S. B. 2024-12-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. S. apie keturis metus, jie nėra sugyventiniai, tik pažįstami. Ji 2024-12-17 Radviliškio mieste susitiko A. Jis pasiūlė ateiti pas jį į svečius. Ji sutiko eiti dėl išgėrimo. Jis sakė, kad eis pas jo mamą į butą, sakė, kad ten dabar gyvena, nes jam leido gyventi. Su taksi nuvažiavo iki A. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Butas antrame aukšte, numerio nežino. Atėjus į butą, jame buvo tik ji ir jis. Iš pradžių gėrė alų, degtinę. Ji gėrė alų, o jis degtinę. Valgė, sėdėjo ramiai, nieko blogo nebuvo. Kai atėjo į butą nebuvo dar tamsu, bet kiek tiksliai buvo valandų, nežino. Buvo išėję į lombardą, ten A. užstatė telefoną. Telefoną užstatyti norėjo A., nes sakė neturi ko valgyti, neturi pinigų. Ji iki lombardo važiavo kartu, važiavo abu su taksi. Ji nelipo iš taksi, prie lombardo laukė kol grįš A. Grįžus A, nuvažiavo iki Norfos apsipirkti. Po to taksi vėl grįžo atgal pas A. Jie buvo virtuvėje. Grįžę toliau gėrė . Ji buvo dar į kambarį nuėjusi, sėdėjo ant lovos. Ir tada atėjo į kambarį A ir pamatė, kad jo rankoje peilis, laikė dešinėje rankoje. Matė, kad peilis didelis, juoda rankena. Jis jai nieko nesakė ir pradėjo ją badyti. Pirmas dūrimas buvo jai į rankas. Kodėl jis taip pradėjo elgtis, ji nežino ir nesuprato. A. kartojo, kad užmuš, juto dūrius prie plaučių, užpakalio, kojos. Viskas prasidėjo kol dar buvo kambaryje, bet kažkuriuo metu ji bėgo link durų, norėjo išeiti iš buto, pabėgti. Bet krito, buvo leisgyvė, skaudėjo jai visur, nebesugebėjo ant kojų būti. Ji jau nebegalėjo šaukti ir nieko nesakė, nežino kas jam pasidarė, bet jis iškvietė greitąją. Girdėjo kaip sakė, „kad ji pati save bedė“, dar juto, kad jis jai bandė kišti peilį į rankas. Jokių minčių save žaloti neturėjo ir nėra turėjusi. Mano, kad A. ją norėjo nužudyti, nes tikrai kitaip jokio paaiškinimo neturi. Kai atvyko medikai, prašė gerti vandens, jai buvo šalta. Jokių konfliktų ar barnių nebuvo tarp jų. Ankščiau yra buvę, kad jis ją buvo sumušęs, pareiškimo nerašė, nors buvo tyrimas pradėtas. Tai buvo prieš du metus. Buvo, kad nebendravo su A., nes jis buvo kalėjime. A. buvo jai dūręs į koją prieš tris metus, tada niekur nesikreipė, jokio tyrimo nebuvo. Kodėl dabar ją subadė A., nežino. Kiek iš viso jai dūrių yra kūne, negali pasakyti (1 t. b. l. 180-181).

Nukentėjusioji S. B. 2025-03-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmoje apklausoje ir dabar patvirtina, kad ją peiliu sužalojo A. S., jis yra pažįstamas, jie nėra sugyventiniai. Ji buvo sužalota A. namuose, kur jis gyveno. A. tada gyveno mamos namuose, adreso tiksliai nežino, bet atrodo (duomenys neskelbtini), buto nežino. Ji subadyta buvo 2024-12-18. Būnant jai ir jam virtuvėje ir kambaryje, sujungti jie, jis atsidarė stalčių, ištraukė peilį ir pradėjo ją badyti. Peilis, kaip suprato, didelis, lyg ir juodos spalvos kriaunos. Mano, kad sunkiai galėtų atpažinti peilį, su kuriuo buvo badoma. Įvykio metu buvo neblaivi. Po kažkuriuo tai dūrio nebegalėjo atsistoti ir virto. Virto koridoriuje. Gulėjo ant žemės, o S. toliau ją badė, kliuvo visur, atrodo, kad į visą kūną buvo badoma. Kiek tiksliai kartų dūrė jai A., nežino, bet kažkuriuo metu prarado sąmonę ir toliau jau nebesuprato kas vyksta. Subadyta buvo visa. Kodėl A. pradėjo ją badyti, nežino, neatsimena. Atrodo nekilo konfliktas, bet gal apsižodžiavo. Kada A. ją badė, atrodo, kad sakė „užmušiu“, bet nėra tvirta, kad taip sakė. Ji neprisimena gerai įvykio detalių dėl to, kad buvo išgėrusi, o ir nesitikėjo , kad bus badoma peiliu. Girdėjo kažkuriuo tai momentu, kad A. kviečia greitąja pagalbą. Medikai ją vėžė į Šiaulius, ten gydėsi dvi savaites. Po to buvo išleista iš ligoninės, lankėsi pas šeimos gydytoją. Jai išaiškinta tvarka ir yra gavusi paštu pranešimą, kad turi teisę pateikti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Viską žino ir ieškinio neteiks. Tegul A. būna nubaustas už tai ką padarė. Ji pati S. nežalojo, bet atsimena, kad kažkuriuo metu jis jai bandė įkišti į ranką peilį, gulėjo tada ir nelabai suprato kas vyksta. Gal jis norėjo padaryti tai, lyg ji pati save badytų ir bandė slėpti įkalčius, kišdamas jai peilį į rankas. Bet ji jau nelabai suprato kas vyksta. Ji džiaugiasi, kad nemirė (2 t. b. l. 1-4).

Iš specialisto išvados Nr. G 75/2025(05) matyti, kad 1. S. B. nustatytas odos įbrėžimas (1) smakro srityje ir durtinės pjautinės žaizdos (41): a) 1 kiauryminė žaizda pilvo srityje (po dešiniuoju šonkaulių lanku); b) 1 žaizda juosmens dešinėje pusėje ir l žaizda kairėje klubinėje srityje (paviršinės); c) 7 žaizdos kairio peties srityje (kanalai iki 4 cm gylio); d) 3 žaizdos kairės pažasties srityje (kanalai iki 5 cm gylio); e) 7 žaizdos kairiame dilbyje ir plaštakoje (gylis nenurodytas); f) 5 žaizdos sėdmenų srityje dešinėje ir viršutiniame užpakaliniame kairės šlaunies paviršiuje (kanalai iki 6-7 cm gylio); g) 6 žaizdos kairio sėdmens srityje (kanalai iki 6-7 cm gylio); h) 6 žaizdos kairėje šlaunyje užpakaliniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje (kanalai iki 2 cm gylio); i) 2 žaizdos dešinėje blauzdoje (kanalai iki 2 cm gylio); j) 1 žaizda kairės ausies srityje (2 cm žaizda su pažeista kaušelio kremzle); k) 1 žaizda dešinėje kirkšninėje srityje (kanalas 5 cm gylio). 2. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, nėra. 3. Odos įbrėžimas ir durtinės pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte, ar panašiai. Sužalojimai padaryti 42 trauminių poveikių į įvairias kūno sritis (žiūrėti 1-ame išvados punkte) pasekoje. 4. Atsakyta 3-me išvados punkte. 5. Dėl nustatytos kiauryminės žaizdos pilvo srityje po dešiniuoju šonkaulių lanku, atsiveriančios į pilvo ertmę, S. B. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T.p. 6.6.9. 6. S. B. nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. 7. Atsakyta 3-me išvados punkte. 8. Negalima atmesti galimybės, kad S. B. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje, plaštakoje, galėjo būti padarytos ginantis, prisidengiant rankomis. 9. S. B. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi. 10. Pateiktoje ligos istorijoje duomenų apie alkoholio tyrimą kraujyje nėra. Alkotesterio parodymais 2024-12-19, 00.10 val.: 2.20 prom. (2 t. b. l. 16-19)

Iš 2024-12-19/2024-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimtas chalatas ir megztinis, buteliai su galimai rankų pėdsakais, mobilaus ryšio telefonas "SAMSUNG", drabužiai, raktai. Nuo skaidraus stiklo butelio etiketės paimta biologinių (galimai kraujo) pėdsakų nuoplova. Nuo butelių kaklelių geriamųjų dalių paimtos biologinių pėdsakų nuoplovos. Taip pat paimtas peilis su biologiniais (galimai kraujo) ir galimai rankų pėdsakais, kuris supakuotas popierinėje dėžėje Nr. 7, ir paimtas ant grindų rastas metalinis peilis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, kuris supakuotas popierinėje dėžėje Nr. 8. (1 t. b. l. 31-79)

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad informacijos gavimo data ir laikas 2024-12-18, 23.15 val. S. B. dėl daugybinių žaizdų vežama į gydymo įstaigą. Sulaikytas A. S. (nustatytas 2.30 prom. girtumas). 2024-12-19, 02.20 val. iš VšĮ Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, kad dėl pilvo sienos, krūtinės ląstos, abiejų žastų, klubo ir šlaunies žaizdų GMP atvežė S. B. Operuojama, po operacijos bus guldoma į Chirurginės reanimacijos skyrių. 2024-12-19, 02.54 iš VšĮ Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, kad apžiūrėtas A. S. Aplinkybės-kairės rankos nykščio durtinė žaizda, dešinės plaštakos durtinė žaizda, neįpūtė; išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t. b. l. 20).

Iš 2024-12-19 Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialisto O. Š. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo ROIK: 0124000781552 matyti, kad 2024-12-19, 23.29 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme stovėjo medikų brigada, kuri paaiškino, kad buvo atėjęs vyriškis, kuris daužė medikų automobilį. Kartu su medikais einant į butą, ant laiptinės durų buvo matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Įėjus į laiptinę ir lipant į antrą aukštą, laiptinėje ant laiptų iki pat nurodyto buto, taip pat ir ant sienų matyti raudonos spalvos dėmes, kurios yra panašios į kraują. Pro praviras buto duris galima matyti, kad ant žemės be sąmonės guli moteris, šalia jos gulėjo sidabrinės spalvos metalinis peilis. Einant į buto vidų iš virtuvės išlindo vyriškis, kaip vėliau nustatyta A. S. Einant link asmens, nuo moteriškės peilis buvo su koja paspirtas į šoną. Nuspirtas peilis nuslydo iki buto sienos. A. S. buvo pasodintas virtuvėje ant žemės. Įėję medikai S. B. pradėjo teikti pirmąją pagalbą. S. B. paaiškino, kad buvo bute kartu su savo pažįstamu asmeniu A. bei pabrėžė, kad jie nėra sugyventiniai. Vartojant alkoholį, kaip nurodė S. B., A. S. nieko nesakęs pasiėmė peilį ir pradėjo ją badyti. Paklausus S. B., kiek jai kartų buvo durta, ji teigė, kad 6 kartus. Žiūrint į moteriškę, galima matyti, kad durta buvo daugiau nei 6 kartus, į įvairias kūno vietas. S. B. daugiau nieko nepaaiškino, tik vis kartojo, kad A.norėjo ją padurti, nužudyti (1 t. b. l. 15-16).

Iš 2024-12-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl pokalbio su kaimynais, kuriame pranešama, kad, siekiant nustatyti asmenis, galinčius turėti tyrimui reikšmingos informacijos, buvo nuvykta į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad daugiabučio namo laiptinėje, kurioje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio vieta), viso yra šeši butai. Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra negyvenami, bute Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butai sujungti į vieną) gyvena L. M., kuri nurodė, kad 2024-12-18 vakare, apie 23 val., girdėjo kažkokius bildesius, tarsi mėtomų ar stumdomų daiktų garsus, kurie sklido iš aukščiau esančio buto (Nr. (duomenys neskelbtini)). Ji išėjo į namo laiptinę pažiūrėti kas vyksta, tačiau joje jokių asmenų nebuvo, triukšmas nutilo, todėl grįžo į savo butą. L. M. taip pat nurodė, kad sužinojusi apie įvykį bendravo su policijos pareigūnu ir papasakojo apie girdėtą triukšmą, tačiau pamiršo paminėti, jog sūnus jai pasakė, jog apie 23 val. (tikslaus laiko nežino) girdėjo moters balsą, kuri sakė „A., A., baik“. Tyrimo metu apžiūrėjus šalia įvykio vietos esančią teritoriją, nustatyta, jog nei daugiabučio namo laiptinėje, nei aplinkinėje teritorijoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t. b. l. 55-57).

Iš 2025-02-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta telefoninių pranešimų, gautų iš BPC, apžiūra. Šiaulių greitoji kviečia policijos pagalbą bei praneša apie sužalotą S. B. (1 t. b. l. 27-30).

Iš 2025-04-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas GMP kvietimo garso įrašas ir, kad GMP medikus kvietė A. S. (1 t. b. l. 174-177).

Iš 2024-12-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti rūbai, kurie buvo paimti įvykio vietoje (tamprės - juodos spalvos, atidalintos, su audinio pažeidimais; ant tamprių priekinėje ir užpakalinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; nugarinėje dalyje, kairėje pusėje ties šlaunimi, priekinėje dalyje ties šlaunimi, užpakalinės dalies srityje, nugarinėje dalyje, dešinėje pusėje ties blauzda, užpakalinėje dalyje, kairėje pusėje ties blauzda, ties juosmeniu yra audinio pažeidimai; megztinis - atidalintas su audinio pažeidimais; ant megztinio priekinėje ir nugarinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; nugarinėje dalyje, dešinėje pusėje ties petimi, ties pažastimi, ties dilbio vieta, ties žastu, krūtinės srityje yra audinio pažeidimai; chalatas - ant chalato priekinėje ir nugarinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; priekinėje dalyje, dešinėje pusėje krūtinės srityje, nugarinėje dalyje, kairėje pusėje ties petimi, ties alkūne, šono ties pažastimi yra audinio pažeidimai; striukė - nugarinėje pusėje ant gobtuvo ir ties peties vietomis yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; pižaminės kelnės - priekinėje ir užpakalinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; ant kelnių priekinėje dalyje, dešinėje pusėje ties juosmeniu, ties kelio vieta yra audinio pažeidimai; megztinis - priekinėje dalyje ties juosmeniu ir nugarinėje dalyje ties mentimi yra sutepimai; sportinis megztinis - priekinėje dalyje, vidurį yra užrašas baltos spalvos "Xc.", ant užrašo yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; priekinėje ir nugarinėje dalyje ant dešinės pusės atnaros yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; sportinės kelnės - užpakalinėje dalyje, kairėje pusėje ties blauzdos vieta yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (1 t. b. l. 90-112).

Iš 2025-03-05 specialisto išvados Nr. IBPS-V-631288-25 matyti, kad tirti pateikti du gamykliniu būdu pagaminti, ūkinės – buitinės paskirties, virtuviniai peiliai, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriami (1 t. b. l. 147-150).

Iš 2025-03-03 specialisto išvados Nr. IBPS-V-604440-25 matyti, kad ant peilių pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (1 t. b. l. 138-139)

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė kvietimo kortelės kopiją (1 t. b. l. 166-169).

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalyje įtvirtinta: „Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.“

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta: „Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Vadovaujantis BK 141 straipsniu, šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau –Taisyklės) 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad „Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas)“.

Pagal surinktus įrodymus byloje nekyla ginčo, kad kaltinamasis A. S. savo veiksmais sužalojo nukentėjusiąją S. B., taip pat nekyla ginčo dėl nukentėjusiosios sužalojimo masto.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino, kad išgertuvių metu tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajai S. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas intensyviais 42 trauminiais poveikiais peiliu jai daugybinius sužalojimus, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios S. B. parodymais, kad ją be jokios priežasties sužalojo peiliu būtent kaltinamasis A. S. Nukentėjusiosios S. B. sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. G 75/2025(05) iš kurios matyti, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai. Be to, buvo apžiūrėti nukentėjusiosios rūbai, kurie buvo pažeisti bei sukruvinti bei įvykio vietoje rastas peilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji.

Padarytų sužalojimų kiekis yra vienas iš esminių kriterijų, inkriminuojant itin žiaurų sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą kaip vertinamąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį, tačiau ne vienintelis. Tai reiškia, kad dėl šio požymio turinio kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc sprendžia teismas, atsižvelgdamas į tam tikrus teismų praktikoje suformuluotus turinio atskleidimo kriterijus. Be to, sąvoka „itin žiaurus“ yra teisinio pobūdžio klausimas ir teismo medicinos eksperto išvados teismui, sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturi lemiamos reikšmės, nes teismas vertina bylos duomenų visumą. Vadovaujantis teismų praktika (pvz.: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2004, 2K-301/2008 ir kt.), be padarytų sužalojimų kiekio, vertintini ir tokie kriterijai: panaudoto smurto pobūdis, trukmė, intensyvumas, įrankiai, priemonės, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kt. Bylos aplinkybių kontekste A. S. itin žiaurų veikimo būdą nukentėjusiosios atžvilgiu pagrindžia naudotas įrankis – virtuvinis peilis, tinkamas sužaloti žmogui; sužalojimų lokalizacija – įvairios ir skirtingos kūno vietos bei žaizdų gylis – 1 kiauryminė žaizda pilvo srityje (po dešiniuoju šonkaulių lanku), 1 žaizda juosmens dešinėje pusėje ir 1 žaizda kairėje klubinėje srityje (paviršinės), 7 žaizdos kairio peties srityje (kanalai iki 4 cm gylio), 3 žaizdos kairės pažasties srityje (kanalai iki 5 cm gylio), 7 žaizdos kairiame dilbyje ir plaštakoje (gylis nenurodytas), 5 žaizdos sėdmenų srityje dešinėje ir viršutiniame užpakaliniame kairės šlaunies paviršiuje (kanalai iki 6-7 cm gylio), 6 žaizdos kairio sėdmens srityje (kanalai iki 6-7 cm gylio), 6 žaizdos kairėje šlaunyje užpakaliniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje (kanalai iki 2 cm gylio), 2 žaizdos dešinėje blauzdoje (kanalai iki 2 cm gylio), 1 žaizda kairės ausies srityje (2 cm žaizda su pažeista kaušelio kremzle), 1 žaizda dešinėje kirkšninėje srityje (kanalas 5 cm gylio). Atsižvelgiant į tai, pagal nustatytas aplinkybes, remiantis teismo vidiniu įsitikinimu, konstatuotinas itin žiaurus veikos padarymo būdas kaltinamojo veikoje.

Nusikalstamos veikos motyvas nėra būtinas BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos sunkaus sveikatos sutrikdymo itin žiauriai nusikaltimo sudėties požymis. Dėl tos priežasties teismas, siekdamas kvalifikuoti veiką pagal inkriminuotą nusikaltimo sudėtį, nėra įpareigojamas nustatyti konkretų motyvą. Teismas akcentuoja, kad buitinių išgertuvių metu, asmenų tarpusavio pykčiai gali kilti ir dėl menkaverčio motyvo.

Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-244-303/2018).

Konstatuotina, kad kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir todėl atsako pagal kilusius padarinius. Šiuo konkrečiu atveju pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad kaltinamasis A. S. pats iškvietė greitąją pagalbą, t. y. sužalojęs nukentėjusiąją peiliu, savarankiškais veiksmais bandė išvengti dar sunkesnių padarinių, nors turėjo realią galimybę sukelti padarinius ne tik kito asmens sveikatai, bet ir gyvybei.

Teismas surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui pakanka surinktų įrodymų visumos pripažinti, kad kaltinimas A. S. pasitvirtino pilnai, o jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalie 6 punktą.

III. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 – 4 dalimis: 1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. 3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. 4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Skiriant bausmę A. S., remiamasi BK 54, 59, 60 ir 61 straipniais. Teismas vadovaujasi BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos ribomis, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Konstatuotina, kad A. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Konstatuota, kad A. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia dėl menkaverčių paskatų. Nusikalstama veika yra baigta, sukėlė realius padarinius – nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą. Kita vertus, šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis A. S. pats iškvietė greitąją pagalbą tokiu būdų didžiaja dalimi užkirsdamas kelią dar sunkesnių padarinių – nukentėjusiosios mirčiai – kilimui.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat vertina kaltinamojo A. S. asmenybę – asmuo teistas 15 kartų, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, buvo paleistas 2024-06-21 iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę (2 t., b. l. 66-112), 4 metų laikotarpiu asmuo baustas 45 kartus administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 120-156), asmuo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 158, 161). Iš 2025-02-03 VŠĮ (duomenys neskelbtini) pažymėjimo matyti, kad A. S. iki 2025-02-03 sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų nebuvo teiktos (2 t., b. l. 165). Iš 2025-01-27 VĮ (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. S. minėtame centre lankėsi ir gydėsi. Jam diagnozuota – (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167). Iš specialisto išvados Nr. 96TPK-26/2025 matyti, kad A. S. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. (2 t., b. l. 180)

Kaltinamojo A. S. veikoje nustatytos dvi atsakomybę legvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad šis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (past. – skambutis iškviečiant greitąją medicinos pagalbą), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, šioje dalyje pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis reglamentuojamas recidyvo klausimas. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą. Todėl nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti kaltinamajam nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taikymą. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo teistumus praeityje, be to, kaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-06-16 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, laisvės atėmimo bausme, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusi teistumą bei nepraėjus nei 6 mėnesiams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. S. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamajam A. S. skiriama straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydis, mažesnis nei sankcijos vidurkis – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 18 d., t. y. prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-23 nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-23 nuosprendžiu paskirta arešto bausme pagal LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. nuostatas.

Kaltinamasis A. S. laikinai sulaikytas 2024-12-19, 00.00 val. (2 t., b. l. 193-194). Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2024-12-19, kuri pratęsta iki 2025-06-19 (3 t., b. l. 51-54, 63-64, 95-97). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 17 d.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-23 nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžia A. S. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas A. S. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina.

IV. Civilinio ieškinio sprendimas

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-112/2008, 3K-3-219/2009 ir kt.; CPK 178 straipsnis). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys už S. B. suteiktas PSDF gydymosi paslaugas, žalos suma 1781,39 Eur (2 t. b. l. 25-28).

Minėtu ieškiniu dėl žalos atlyginimo Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 1781,39 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo.

Šiame civiliniame ieškinyje nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, taip pat kartu su civiliniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai priteisti konkrečią patirtą turtinę žalą (2 t., b. l. 25-28).

Dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai, nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos (Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai).

Įvertinus pridėtus prie bylos dokumentus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys traktuotinas kaip pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš A. S. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1781,39 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiosios S. B. gydymo atlyginimą.

V. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Peilis supakuotas POLICIJA S 41514, peilis supakuotas POLICIJA S 41516 , 4 vokai su nuoplovomis ant kurių užklijuotos plombos POLICIJA S 44878, POLICIJA S 44877, POLICIJA S 44876, POLICIJA S 44875 perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK) (1 t. b. l. 155-156); 2025-04-29 saugojimo aktas (1 t. b. l. 157-59), sunaikintini.

- 2024-12-20 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), paimti: popierius su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais, tamprės, megztinis, chalatas, striukė, pižaminės kelnės, megztinis, sportinis megztinis, sportinės kelnės sudėti į kartoninę dėžę plombuota plomba "POLICIJA S 41533" ir perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK) (1 t. b.l. 114-115); 2025-04-30 saugojimo aktas (1 t. b.l. 116-118), sunaikintini.

- 2024-12-20 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), paimti biologiniai pėdsakai ( 5 vokai su biologiniais pėdsakais ant kurių užklijuotos plombos POLICIJA S 41509, POLICIJA S 41510, POLICIJA S 41511, POLICIJA S 41512, POLICIJA S 41513) ir plastikiniais buteliais (4 vnt.), supakuoti dėžėje su plomba POLICIJA S 41515) perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK) (1 t. b.l. 85-86) ; 2025-04-30 saugojimo aktas (1 t. b.l. 87-89), sunaikintini.

- Skaitmeninės laikmenos, CD 2 vnt. (BPC garso įrašas ir GMP apžiūra), perduodamos kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, supakuotos voke, kuris perduodamas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paliktinos byloje.

Nagrinėjant bylą kaltinamajam A. S. buvo skirta gynėjas – advokatas Algirdas Zakrasas. Byloje gauta 2025-05-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-06557, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 204,17 Eur (3 t., b.l. 124-126). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, duomenų apie asmens turtinę padėtį byloje nėra, asmeniui skiriama subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas ir iš kaltinamojo nepriteistinos kaltinamojo gynybos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-23 nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią A. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. S. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 17 d. bei atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-01-23 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. S. palikti galioti nepakeistą iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomąją priemonę – suėmimą –panaikinti.

Priteisti iš A. S. Šiaulių teritorinė ligonių kasos naudai 1781,39 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiosios S. B. gydymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus

- Peilį supakuotą POLICIJA S 41514, peilį supakuotą POLICIJA S 41516 , 4 vokus su nuoplovomis ant kurių užklijuotos plombos POLICIJA S 44878, POLICIJA S 44877, POLICIJA S 44876, POLICIJA S 44875 perduotus saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK), 2025-04-29 saugojimo aktas, sunaikinti.

- 2024-12-20 įvykio vietos apžiūros metu adresu. (duomenys neskelbtini), paimtus: popierių su galimai biologiniais (kraujo) pėdsakais, tampres, megztinį, chalatą, striukę, pižamines kelnes, megztinį, sportinį megztinį , sportines kelnes sudėtus į kartoninę dėžę plombuota plomba "POLICIJA S 41533" ir perduotus saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK), 2025-04-30 saugojimo aktas, sunaikinti.

- 2024-12-20 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), paimtus biologinius pėdsakus (5 vokai su biologiniais pėdsakais ant kurių užklijuotos plombos POLICIJA S 41509, POLICIJA S 41510, POLICIJA S 41511, POLICIJA S 41512, POLICIJA S 41513) ir plastikinius butelius (4 vnt.), supakuotus dėžėje su plomba POLICIJA S 41515), perduotus saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiaulių AVPK), 2025-04-30 saugojimo aktas, sunaikinti.

- Skaitmenines laikmenas, CD 2 vnt. (BPC garso įrašas ir GMP apžiūra), perduotas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, supakuotas voke, kuris perduodamas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, palikti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. S.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.