Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažintas recidyvistu.

Iš A. S. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 781,39 Eur patirtų išlaidų dėl nukentėjusiosios S. B. gydymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi bylos dalyvių argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra pernelyg griežta.

Dėl paskirtos bausmės

5. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (iškvietė greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai) bei pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam A. S. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167). Tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, taip pat tai, kad asmuo veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). A. S. daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu, padarymą, o nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus (t. 2, b. l. 66-91). Daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko už smulkias vagystes, baudų nemoka (t. 2, b. l. 120-156). Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo A. S. asmenybės pavojingumą visuomenei.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. gynėjas prašė pripažinti nuteistojo A. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios provokuojančius veiksmus (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-648/2023, Nr. 2K-111-976/2024, Nr. 2K-11-788/2025).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios S. B. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Nors A. S. padarytos žaizdos kairėje ir dešinėje plaštakose (t. 3, b. l. 41), nuteistojo teigimu, jie abu kalti dėl neblaivumo ir tarpusavio nesutarimų, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad žaizdos padarytos nukentėjusiosios S. B. veiksmais ar kad nukentėjusioji skatino nuteistąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš ją. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad ji A. S. nežalojo ir jokių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, kada gėrė su A. S., konflikto tuo metu nebuvo, gal apsižodžiavo. Nuteistasis, išsitraukęs peilį, dūrė jai į įvairias kūno dalis. Savęs žaloti niekada nėra bandžiusi, kaip ir neturėjo ketinimų nusižudyti (t. 1, b. l. 180-181; t. 2, b. l. 1-2, t. 3, b. l. 151-152). Pamena, kad A. S. kažkuriuo metu bandė jai įdėti į ranką peilį (t. 2, b. l. 2). Viso proceso metu S. B. parodymai buvo nuoseklūs. Tuo tarpu A. S. įvykio vietoje pareigūnams nurodė, kad jį užpuolė S. B. ir padarė jam žaizdą (t. 1 b. l. 16), vėliau įtariamojo apklausų metu teigė, kad S. B. norėjo žudytis ir peiliu žalojo save (t. 3, b. l. 16-19), vėliau, kad aplinkybių neatsimena dėl girtumo; gal jam įdūrė S. B., gal susižalojo, kai bandė atimti iš jos peilį (t. 3, b. l. 22, 31). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. S. nurodė, kad mano, jog taip įvyko, nes S. B. pradėjo kažką ne taip šnekėti, supranta, jog kairę ranką galėjo susižaloti pats, bet nesupranta, kaip sužalojimas atsirado ant dešinės rankos. Įvykių neprisimena (t. 3, b. l. 149-150). Iš šių parodymų visumos matyti, kad A. S. negalėjo atkurti įvykio aplinkybių, jo parodymai prieštaringi. Tuo tarpu S. B. nuosekliai parodė, kad A. S. ar savęs nežalojo ir ketinimų nusižudyti neturėjo. Todėl A. S. parodymus apie S. B. puolimą bei tariamą savižalą teisėjų kolegija laiko nuteistojo gynybine versija, kad sušvelninti kaltę. Tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad S. B. veiksmai buvo galėjo būti provokuojantys ir pripažinti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, 2025 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 147/2025 (05) nustatyta, kad A. S. nustatyti sužalojimai yra pasiekiami paties nukentėjusiojo ranka, pasidarant juos pačiam (t. 3, b. l. 41). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajai S. B. nustatyta 1 odos įbrėžimas smakro srityje ir 41 durtinė–pjautinė žaizda smakro srityje (t. 2, b. l. 18), taigi nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu buvo itin intensyviai smurtaujama.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus tiek nuteistojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek charakterizuojančius duomenis pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

10. 2025 m. lapkričio 24 d. 16.15 val. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria iš nuteistojo A. S. prašoma priteisti 172,92 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos apeliaciniame teisme byla buvo išnagrinėta 2025m. lapkričio 24 d. 9.30 val. vykusio teismo posėdžio metu. Kadangi prašymas teisme gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, taigi negalėjo būti svarstomas teismo posėdyje, jis paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. prašymą iš nuteistojo A. S. išieškoti 172,92 Eur už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.