- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-8821-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00937-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- K. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., I. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
suinteresuotiems asmenims J. B., I. L., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. A. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. B., I. L. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo teismo atnaujinti terminą palikimo priėmimui, atsiradusiam po palikėjos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)d.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. B. ir I. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, taip pat teisme paaiškino, kad jos seneliams S. L. (S. L.) ir J. L. (duomenys neskelbtini) gimė V. L., pareiškėjos mama. Pažymėjo, kad senelio S. L. mama buvo pareiškėjos prosenelė – S. L. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos seneliai S. L. ir J. L. nutraukė santuoką ir gyveno skyriumi, senelis S. L. ryšių su buvusia sutuoktine ir dukra (pareiškėjos mama) V. L. nepalaikė ir nebendravo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama V. L. sudarė santuoką su V. G. (V. G.), o vėliau (duomenys neskelbtini) jiems gimė pareiškėja K. G., pareiškėjai būnant nepilnamete (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis S. L.. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos prosenelė S. L., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama V. G. (L.), o pareiškėja, kadangi ji buvo nepilnamete, rūpinosi valstybės globos įstaigos, giminės iš senelio pusės su pareiškėja jokių ryšių nepalaikė. Paaiškino, kad 2022 m. pradžioje atsitiktinai iš senelio giminaičių pareiškėja sužinojo, jog yra dalinama mirusios prosenelės turėta žemė ir kitas turtas. Pažymėjo, kad siekdamas surinkti teismui būtiną informaciją apie prosenelės paveldėtojus, pareiškėjos atstovas 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į paskutinės S. L. (gimusios (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos notarą, kuris 2022 m. kovo 8 d. informavo, jog pagal paveldėjimo byla tvarkoma Šalčininkų rajono 2-jame notaro biure, buvo gautas atsakymas, jog niekas dėl S. L. paveldėjimo nesikreipė. Nurodė, kad užklausus valstybės įmonę „Registrų centras“ paaiškėjo, kad prosenelės S. L. (gimusios (duomenys neskelbtini).) vardu nors ir nebuvo registruota nekilnojamojo turto, tačiau jos vardu po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, taigi paaiškėjo kad prosenelė S. L. mirties dieną neturėjo turto, į kurį galėjo pretenduoti jo mirties dieną pagal įstatymą pareiškėja, tačiau toks turtas atsirado žymiai vėliau (2017 m. gruodžio 20 d.), atkūrus nuosavybės teises prosenelei į anksčiau turėtą turtą, todėl greičiausiai dėl to, kad prosenelė mirties metu neturėjo turto, todėl nesikreipė dėl palikimo po jos mirties priėmimo, taip pat dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukters vardu taip pat nesikreipė ir pareiškėjos mama, jei būtų žinojusi apie prosenelės mirtį iki savo mirties. Teigia, kad kaip matyti iš faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjos senelis S. L. mirė anksčiau už S. L., tad pareiškėjos mama galėjo priimti prosenelės palikimą kaip pirmos eilės įpėdinė arba priimti palikimą pareiškėjos kaip trečios eilės įpėdinės vardu, tačiau tai dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių nebuvo realizuota. Pabrėžė, kad buvo nepilnametė, jos įstatyminė atstovė – mama V. G. (L.) per įstatyme nustatytą terminą po S. L. mirties nepriėmė palikimo nei savo kaip pirmos eilės įpėdinės vardu, nei savo nepilnametės dukters kaip trečiosios eilės įpėdinės vardu. Paaiškino, kad tokia situacija tikriausiai susiklostė dėl to, jog pareiškėjos mama ir ji pati nebendravo su giminaičiais iš senelio pusės, tad objektyviai negalėjo žinoti, kad senelis ar prosenelė galėjo palikti kokį nors turtą, kurį pareiškėja ar jos dar gyva mama galėjo pretenduoti. Pabrėžė, kad tik iš atsitiktinio susitikimo su senelio giminaičiais sužinojo, jog pasirodo ne senelis, bet prosenelė turėjo turto (žemės) ir į jį pareiškėja būtų galėjusi pretenduoti, todėl mano, jog terminas prosenelės palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl ko jis turėtų būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis S. L.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos prosenelė S. L., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama V. G. (L.). Iš 2022 m. gegužės 9 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės rašto matyti, kad paveldėjimo byla po S. L. mirties užvesta nebuvo. Pagal 2022 m. gegužės 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu atkurtos S. L. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, būdama mirusiosios įstatyminė įpėdinis, dėl prosenelės palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdama palikimo priėmimo terminą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėja prosenelės mirties metu nežinojo, kad palikėja turėjo turto, kadangi šis turtas atsirado tik po palikėjos mirties – 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu atkurtos S. L. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pati palikėja apie šį faktą sužinojo dar vėliau. Be to, pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jo nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos objektyvaus pobūdžio aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos prosenelės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties.
Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.