- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2-572-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00043-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EGTG“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EGTG“ direktoriaus G. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tavo aplinkos vizija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EGTG“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Tavo aplinkos vizija“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „EGTG“. Pareiškime nurodė, kad atsakovė skolinga ieškovei 5 570,84 Eur. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš UAB „EGTG“ kreditorei LUAB „Tavo aplinkos vizija“ 5 570,84 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 5 570,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 9 d. Antstolė V. Ž. 2024 m. gegužės 6 d. grąžino ieškovei vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „EGTG“ dėl išieškojimo negalimumo. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad UAB „EGTG“ yra nemoki: UAB „EGTG“ nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „EGTG“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Insolventas“, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, 2024 m. balandžio 5 d. išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą atsakovei registruotu laišku jos buveinės adresu. Kadangi atsakovė per ieškovės pranešime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „EGTG“ paskutiniame pateiktame balanse už 2020 metus deklaravo, jog turi 4 896 Eur vertės trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 000 Eur. UAB „EGTG“ nėra teikusi valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius metus, todėl vertindamas bendrovės nemokumą, teismas atsižvelgė į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės.
5. Tai, kad UAB „EGTG“ yra nemoki, teismo vertinimu, patvirtina šios aplinkybės: 1) pagal viešai prieinamus duomenis UAB „EGTG“ nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio turi 935,95 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui; 2) bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui finansinių ataskaitų; 3) inicijuojamas likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį (įregistruotas ir paskelbtas viešuosiuose registruose 2023 m. lapkričio 3 d); 4) antstolė grąžino ieškovei vykdomuosius raštus dėl išieškojimo negalimumo; 5) internetinėje svetainėje https://rekvizitai.vz.lt/imone/UAB nurodytu UAB „EGTG“ vadovo mobilaus telefono numeriu atsiliepęs asmuo paaiškino, kad jis nesusijęs su UAB „EGTG“, telefono numeris yra jo asmeninis; 6) UAB „EGTG“ neatsiskaito su kreditore UAB „Tavo aplinkos vizija“ nuo 2021 m. gegužės mėnesio; 7) pagal viešai prieinamus duomenis UAB „EGTG“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovės UAB „EGTG“ direktorius G. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl bankroto bylos UAB EGTG“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Bankroto byla iškelta nepagrįstai, neįsigilinus į esmę. UAB „EGTG“ nemokumas konstatuotas remiantis ieškovės LUAB „Tavo aplinkos vizija“, kuri suinteresuota gauti 5 570,84 Eur iš „EGTG“, nors darbų už tokią sumą neatliko, argumentais.
6.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė įvykdė JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, t. y. 2024 m. balandžio 5 d. išsiuntė pranešimą registruotu laišku, tačiau jis nebuvo įteiktas. Pažymėjo, kad sutartis ir kitus dokumentus įmonės pateikdavo elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau šiuo atveju jomis nebuvo pasinaudota. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyti ir kiti dokumentų įteikimo būdai.
6.3. Skola VSDFV nėra nemokumo įrodymas. Daug Lietuvos Respublikos įmonių turi skolų VSDFV, tačiau joms nėra iškeltos bankroto bylos, nors kapitalas yra panašus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „EGTG“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atsakovės informavimo apie nemokumo proceso inicijavimą
8. Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šios nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 2024 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-404-407/2024).
9. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal šio straipsnio 2 dalį – pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).
10. Iš byloje esančio JAR išrašo nustatyta, kad UAB „EGTG“ registruotos buveinės adresas yra Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Linkaučių k., Linkavos g. 16. Ieškovė pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą atsakovei UAB „EGTG“ (ankstesnis pavadinimas „European Gas Trading Group“) 2024 m. balandžio 5 d. išsiuntė registruotu laišku (atsakovės buveinės adresu). Aplinkybė, kad registruotu paštu išsiųstas laiškas nebuvo įteiktas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė netinkamai inicijavo nemokumo procesą. Minėta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovė, priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde, siekdama informuoti atsakovę apie nemokumo bylos inicijavimą, pranešimą išsiuntė ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Apeliantas nenurodė duomenų, kad ieškovei buvo žinomas kitas elektroninio pašto adresas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. gegužės 6 d. antstolė V. Ž. grąžino ieškovei vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, o tokiu atveju, vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 4 dalimi, minėto straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos. Nors ieškovė po antstolės patvarkymo priėmimo neišsiuntė atsakovei pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), minėta, kad atsakovė apie ketinimą pradėti bankroto procesą buvo tinkamai informuota 2024 m. balandžio 5 d. pranešimu. Be to, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių informuoti atsakovę apie gautą pareiškimą ir bylos nagrinėjimą (skambino viešajame registre nurodytu telefono numeriu, siuntė pranešimus viešame registre nurodytu atsakovės elektroniniu paštu, buveinės registracijos adresu ir vadovo viešajame registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu). Atskirasis skundas nėra grindžiamas siekiu įvykdyti prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su įstatymu sureguliuotos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su bankroto bylos inicijavimo tvarkos pažeidimu, kaip nepagrįstus.
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
11. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
12. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
14. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-990-934/2023).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovė UAB „EGTG“ yra nemoki, padarė įvertinęs turimus (ieškovės pateiktus bei viešai prieinamus) duomenis apie UAB „EGTG“ skolas (VSDFV, ieškovei) bei turtą (t. y. tai, kad bendrovė registruotino turto neturi), inicijuojamą likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva, išieškojimo negalimumo aktą. Atskirajame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo UAB „EGTG“ nemokumą nepakankamai įsigilinęs į nagrinėjamo klausimo esmę, apeliantas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės mokumą.
16. Pažymėtina, kad ieškovė turimą reikalavimą atsakovei grindė įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-7461-351/2023, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimo nepagrįstumu, atsakovės įsiskolinimo ieškovei dydžiu, neturi teisinės reikšmės. Apelianto pastebėjimai apie kitų įmonių turimas skolas VSDFV taip pat neturi įtakos sprendžiant dėl apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, šios aplinkybės nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Siekiant įvertinti, ar egzistuoja JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, reikšmingi duomenys apie atsakovės įsiskolinimų kreditoriams sumą, turimą turtą bei realias atsakovės galimybes padengti įsiskolinimus. Apeliantas neneigia UAB „EGTG“ įsiskolinimo VSDFV, nenurodė ir nepateikė įrodymų apie UAB „EGTG“ turimą turtą, duomenų, kad bendrovė yra gyvybinga, vykdo veiklą ir galės padengti skolas kreditoriams (ieškovei, VSDFV) ir pan.
17. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, jog atsakovė UAB „EGTG“ yra moki, sėkmingai vykdys veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „EGTG“ yra nemoki ir nėra pagrindo nuspręsti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.