Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovams A. Z., UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, M. K., V. P. ir J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antstolei L. P., dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad 185 000 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, t. y. iš jam priklausiusių 389427 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastų vardinių 0,29 Eur nominalios vertės akcijų; nustatyti sutuoktiniams A. Z. ir J. Z. priklausančias turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės laikant, jog 389428 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, priklauso ieškovei J. Z. ir 204427 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, priklauso A. Z.; padalyti sutuoktinių J. Z. ir A. Z. reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P. per pusę nurodant, jog 195493,51 Eur dydžio reikalavimo teisė solidariai į atsakovus J. P. ir V. P. priklauso ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teise ir 195493,51 Eur dydžio reikalavimo teisė solidariai į atsakovus J. P. ir V. P. priklauso A. Z. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog buvo pažeistos jos turtinės teisės ir teisėti interesai vykdant išieškojimą pagal 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3-246/2004. Vykdant išieškojimą UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ buvo perduotos nuosavybėn 185 000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų pagal ieškovės sutuoktinio A. Z. prievolę UAB „Vakarų Baltijos korporacija“. Nei 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendime, nei 2004-10-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, nėra konstatuota, jog 44 601,48 Eur (150 000,00 Lt) dydžio nepagrįsto praturtėjimo suma yra bendra sutuoktinių A. Z. ir J. Z. prievolė, todėl nurodytų teismo sprendimo ir nutarties įvykdymas iš bendro sutuoktinių turto, nenustačius kiekvieno sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės J. Z. teises ir turtinius interesus. Ieškovė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010, kurioje yra konstatuota, jog teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, ir teismo sprendimas neturi įstatymo galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims, o jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti.Nurodė, kad iki 185 000 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų perdavimo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, ji su savo sutuoktiniu A. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdė 778 855 vienetus parastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Mano, jog jai turėtų priklausyti ½ (duomenys neskelbtini) akcijų dalis, t. y. 389 428 vienetai, atsižvelgiant į tai, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Teigė, jog antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kadangi teismas nebuvo nustatęs jos sutuoktinio A. Z. prievolės, kilusios iš nepagrįsto praturtėjimo, pobūdžio. Ieškovės vertinimu, antstolė savo veiksmais pakeitė 2004-04-27 įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.3-246/2004, nurodant, jog pagal šio sprendimo rezoliucinę dalį nepagrįsto praturtėjimo suma yra priteista solidariai iš A. Z. ir jo sutuoktinės J. Z.. Ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad pačioje Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutarties rezoliucinėje dalyje yra nustatyta, jog jos sutuoktinis A. Z. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės teigimu, minėta prievolė yra asmeninė A. Z. prievolė. Ieškovė teigė, kad 43443,00 Eur (150 000 Lt) nebuvo panaudoti nei šeimos interesais, nei buvo siekiama šiuos pinigus ateityje panaudoti šių interesų užtikrinimui, nes tiek A. Z., tiek pats kreditorius vykdomojoje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ buvo nurodę šių pinigų panaudojimo tikslus, kuriuos įgyvendinus UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ įgytų nuosavybės teise planuojamą pastatyti prekybos centrą. Be to, nurodyta pinigų suma nebuvo perduota A. Z., šie pinigai tiesiogiai buvo pervesti UAB „Šiaulių plentas“. Ieškovė pažymėjo, jog tik bendros prievolės, priešingai negu asmeninės, gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl įsiteisėjusių Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutarties įvykdymas iš bendro ieškovės ir atsakovo šioje byloje A. Z. priklausančio turto nenustačius kiekvieno sutuoktinio turto iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies, prieštarauja ne tik galiojančiai aktualiai teismų praktikai, bet ir pažeidžia imperatyvias teisės normas. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą padalyti jos ir jos sutuoktinio A. Z. reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P. per pusę nurodant, jog abiem sutuoktiniams priklauso po 195 493,51 Eur dydžio reikalavimo teisė solidariai į minėtus atsakovus. Nurodė, kad sutuoktiniai turi solidarią reikalavimo teisę į V. P. ir J. P.. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-249/2012 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-524/2010 – panaikino sprendimo dalį, tačiau paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. P. priteista 390987,02 Eur skolos A. Z., nurodant jog ši skola išieškotina solidariai su išieškoma skola iš V. P. pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį, todėl yra pagrindas padalyti šią reikalavimo teisę per pusę.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu atmetė ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams A. Z., UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, M. K., V. P. ir J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų antstolei L. P., dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo. A. J. Z. atstovo advokato M. B. prašymą sujungti civilines bylas Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016. Atmetė atsakovų UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, M. K., V. P. prašymą nutraukti civilinę bylą dalyje dėl pripažinimo, kad 185000 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ (duomenys neskelbtini) akcijų dalies. Atmetė atsakovų UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, M. K., V. P. prašymą ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl (duomenys neskelbtini) akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. padalijimo palikti nenagrinėtu. Atmetė atsakovų J. P. ir V. P. prašymą skirti ieškovei J. Z. baudą. Priteisė iš ieškovės J. Z. 2487,69 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į tai, kad civilinė byla Nr. 2-24-1032/2016 yra nagrinėjama nuo 2012 metų, bei į tai, kad prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-24-1032/2016 bei Nr. e2-739-838/2016 (buvęs bylos Nr. e2-13971-838/2015) sujungimo atsakovai galėjo pateikti anksčiau, sprendė, kad netikslinga kreiptis į teismo pirmininką dėl civilinių bylų sujungimo, kadangi tai dar labiau užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą.Teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl santuokoje su atsakovu A. Z. įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo nenutraukiant santuokos, todėl atsakovų UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, V. P. ir M. K. prašymo nutraukti bylą šioje dalyje netenkino.Civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 buvo sprendžiama dėl sutuoktinių A. Z. ir J. Z. prievolių pobūdžio kreditoriui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir konstatuota reikšminga nagrinėjamai bylai aplinkybė, kad prievolė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių A. Z. ir J. Z. turto, o išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą - (duomenys neskelbtini) paprastas vardines akcijas, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, turi res judicata reikšmę nagrinėjamai bylai. Visi aukščiau nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję bei remiantis jais 2004-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl A. Z. 44601,48 Eur skolos išieškojimo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ naudai yra įvykdytas iš bendro sutuoktinių turto vadovaujantis Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais, perdavus išieškotojui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ sutuoktiniams J. Z. ir A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 185000 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastas vardines akcijas.Pažymėjo, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Nurodė, kad nors ieškovė ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 plenarinės sesijos nutarimu Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006 nėra panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimu. Civilinė byla Nr. 2- 3274-513/2005 pagal pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. U., A. Z. ir J. Z. dėl antstolio veiksmų buvo užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniu sprendimu. Aplinkybė, kad po teismo sprendimo teismų praktikoje pasikeitė kai kurių įstatymų nuostatų interpretavimas, nesudaro pagrindo anksčiau išnagrinėtoje byloje paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę ir res judicata galią.Konstatavo, jog 2006-01-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išaiškinus, kad A. Z. prievolė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ turi būti vykdoma iš bendro suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z. turto, o išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą (duomenys neskelbtini) paprastas vardines akcijas, ieškovės patikslintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 185 000 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklausiusios ½ (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-739-838/2016 yra spendžiamas klausimas dėl viso J. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. turto, turtinių teisų padalijimo, J. Z. 2016-02-08 patikslintą ieškinį dalyje dėl (duomenys neskelbtini) akcijų ir reikalavimo teisės į V. P. ir J. P. padalijimo yra pagrindas palikti nenagrinėtu.Konstatavo, kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo nenutraukiant santuokos, o civilinėje byloje Nr. e2-739-838/2016 bus sprendžiamas klausimas dėl skolininko A. Z. turto dalies bendrojoje nuosavybėje individualizavimo, iš kurios turės būti vykdomas išieškojimas vadovaujantis CPK 667 straipsniu. Nurodė, kad nenustačius CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės palikti ieškinį šioje dalyje nenagrinėtą, atsakovų UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, V. P. ir M. K. prašymo netenkino.Konstatavo, kad ieškovė reikšdama teismui reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto - (duomenys neskelbtini) akcijų ir reikalavimo teisės į solidarius skolininkus J. P. ir V. P. padalijimo nenurodė bei neįrodė nei vienos Civilinio kodekso 3.124 straipsnyje numatytos sąlygos, kuriai esant kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo nenutraukus santuokos, todėl ieškovės reikalavimai nustatyti sutuoktiniams A. Z. ir J. Z. priklausančias turto dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės laikant, jog 389428 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, priklauso ieškovei J. Z. ir 204427 vienetų (duomenys neskelbtini) paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, priklauso A. Z. bei padalinti sutuoktinių reikalavimo teisę į solidarius skolininkus V. P. ir J. P. per pusę atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Taip pat nurodė, kad susipažinus ir išnagrinėjus ieškovės ieškinį dėl teisių ir teisėtų interesų gynimo, konstatuotina, kad ieškovės teisės ginti jos galimai pažeistas teises realizavimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – ieškovė, teikdama teismui ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tokio pobūdžio ieškinį pateikė pirmą kartą, pasirinktas jos galimai pažeistų teisių gynybos būdas yra ieškovės teisė, todėl atsakovų J. P. ir V. P. prašymas skirti ieškovei baudą yra nepagrįstas.Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2016-05-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą pripažinti, kad 185 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklaususios (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, t. y. iš jam priklausiusių 389 427 vnt. (duomenys neskelbtini) parastų vardinių 0,29 eurų (1 Lt) nominalios vertės akcijų ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad 185 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklaususios (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, t. y. iš jam priklausiusių 389 427 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) parastų vardinių 0,29 eurų (1 Lt) nominalios vertės akcijų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; iš atsakovų apeliantei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė teikdama ieškinį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau-LAT) Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartimi Nr.3K-P-l86/2010. Šioje nutartyje pažymėta, kad tuo atveju, jei nustatoma, kad prievolė yra asmeninė vieno iš sutuoktinio prievolė, ji vykdytina iš jo asmeninio turto arba iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančios jo turto dalies. Svarbu yra tai, kad LAT Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartyje yra aptarta ir pirmos instancijos teismo aptarta 2006-01-16 nutartis kaip ydinga, kurioje taikyta sutuoktinių atsakomybės prezumpcija, kada vienas iš sutuoktinių procese nedalyvavo. Teigia, kad ieškinyje nurodė ir pagrindė aplinkybę, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 3-146/2004 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-273/2004 A. Z. atsiradusi prievolė sumokėti 150 000 Lt UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ naudai yra asmeninė ieškovės sutuoktinio A. Z. prievolė, todėl ir vykdytina tik iš jo turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ne iš bendrąja nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto. Apeliantė neturėjo procesinio statuso civilinėje byloje Nr. 3-146/2004 dėl 150 000 Lt priteisimo ieškovui iš A. Z., todėl šis teismo sprendimas negali turėti įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, jog J. Z. nebuvo įtraukta į teismo procesą, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl 150 000 Lt priteisimo iš J. Z. sutuoktinio, jos atžvilgiu negali būti taikomos teismo sprendimo vykdymo pasekmės, o būtent - išieškojimas iš jos (bendro sutuoktinių, nesant nustatytų dalių) turto.Kasacinio teismo 2010-05-20 nutartyje taip pat pažymėta, jog išieškojimas iš kito sutuoktinio turto neguli būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti, ir nors LAT Plenarinė sesija nepanaikino 2006-01-06 LAT nutarties, tačiau pažymėjo šią nutartį kaip faktą, jog buvo neteisingai taikyta sutuoktinių bendros atsakomybės prezumpcija, bei kartu pažymėjo, jog teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), teismo sprendimas neturi res judicata palios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.). Šia teise ieškovė ir pasinaudojo bei pateikė teismui ieškinį savo teisės ir teisėtiems interesams ginti, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, ar ieškovės turtiniai interesai yra pažeisti.Akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 3-146/2004 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutarties civilinėje byloje 2A-273/2004 įvykdymas (įvykdžius išieškojimą - perdavus (duomenys neskelbtini) 185 000 akcijų išieškotojui) iš bendros A. Z. ir J. Z. priklausančio turto dalies, prieš tai nenustačius kiekvieno sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, prieštarauja ne tik galiojančiai aktualiai teismų praktikai, bet ir pažeidžia imperatyvias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, turėtų šias klaidas ištaisyti ir pripažinti, kad 185 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos iš atsakovo A. Z. turto dalies, sumažinant jam priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų dalį išieškotų akcijų dalimi, t. y. 185 000 vnt.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, V. P. ir M. K. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad remiantis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, 2004-04-27 teismo sprendimas dėl A. Z. 44 601,48 EUR skolos, procesinių palūkanų išieškojimo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ naudai ir buvo įvykdytas iš bendro sutuoktinių turto - perdavus išieškotojui sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 185 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo res judicata galią ir tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pažymi, kad abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys - J. Z., A. Z. bei UAB „Vakarų Baltijos korporacija“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė J. Z. byloje pareiškė reikalavimą, dėl kurio Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 yra iš esmės pasisakę bei ginčą dėl A. Z. prievolės pobūdžio bei šios prievolės įvykdymo iš bendro sutuoktinių turto yra išsprendę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės skundžia teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą pripažinti, kad 185 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui iš A. Z. priklaususios (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, t. y. iš jam priklausiusių 389 427 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastų vardinių 0,29 eurų (1 Lt) nominalios vertės akcijų, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad 185 000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų yra išieškotos ir perduotos išieškotojui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ iš A. Z. priklausiusios ½ UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, grindžia aplinkybe, kad iš A. Z. UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ naudai priteista nepagrįsto praturtėjimo suma yra vertinama kaip asmeninė A. Z. prievolė. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo įtraukta į teismo procesą, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl 44601,48 Eur nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš J. Z. sutuoktinio, išieškojimas iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto yra negalimas. Atsakovai UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, V. P. ir M. K. prašo šioje dalyje bylą nutraukti vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2004-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 3-246/2004 nusprendė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ieškinį atsakovui A. Z. patenkinti bei priteisė iš A. Z. UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ naudai 43443,00 Eur (150000,00 Lt) nepagrįsto praturtėjimo sumą, l 158,48 Eur (4000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-273/2004 A. Z. apeliacinis skundas buvo atmestas paliekant Klaipėdos apygardos teismo 2004-04-27 sprendimą nepakeistą. 2006-06-08 antstolės L. P. surašyto turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ yra perduota nuosavybės teisė į 185 000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Šioje vykdomosios bylos Nr. 0109/04/01127 dalyje (dėl išieškojimo iš 185000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų), vykdymo veiksmai yra baigti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, išieškojimas įvykdytas iš bendro sutuoktiniams A. Z. ir J. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusio turto - (duomenys neskelbtini) akcijų. J. Z. 2010-08-03 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3274-513/2005 dėl antstolio veiksmų ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nutartį bei priimti kitą, kuria būtų atmestas pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skundas dėl antstolės veiksmų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-16 nutartimi pareiškėjos J. Z. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-3274-513/2005 proceso atnaujinimo atmetė, 2012-12-16 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-31 nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-16 nutartyje konstatavo, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti šeimos interesams, buvo sukurta bendroji jungtinė nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir pan. Nagrinėjamoje byloje kasatorė dalyvavo, teikė argumentus dėl nagrinėtų klausimų. Nors kaip argumentą procesui atnaujinti kasatorė nurodo naują kasacinio teismo praktiką, kuri suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks kasatorės argumentas nesudaro nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylai nagrinėti iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007).Nors nagrinėjamu atveju minėtose bylose reiškiami kiti reikalavimai nei šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek šioje, tiek minėtose bylose ieškovė J. Z. tais pačiais teisiniais ir faktiniais argumentais iš esmės siekia to paties teisinio rezultato - pripažinti, kad A. Z. prievolė UAB Vakarų Baltijos korporacijai pagal 2004-04-27 teismo sprendimą yra asmeninė prievolė, kuri negali būti įvykdyta iš bendro sutuoktinių turto nenustačius A. Z. priklausančios dalies. Taigi darytina išvada, kad šis klausimas jau yra išspręstas nagrinėjant J. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl esant tokiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams, priešingą išvadą daryti nėra pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad skola pagal 2004-04-27 teismo sprendimą buvo įvykdyta tik iš A. Z. priklausančios (duomenys neskelbtini) akcijų dalies, nebegali būti naujo teisminio nagrinėjimo dalyku. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio dalykas - tai materialinis teisinis reikalavimas, pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimu lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas; sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).Kaip nustatyta, šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokoje su atsakovu A. Z. įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo nenutraukiant santuokos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtų bylų pagrindas ir dalykai tapatūs (CPK 293 straipsnio 3 punktas), taigi nutraukti bylos vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.