- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- eII-1527-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01583-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22652-2025 (ROIK: 25276526016) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22652-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė D. K. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėn. už tai, kad jis 2025 m. birželio 21 d. 15.55 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio esant sausai kelio dangai, tyčia (specialiai) staigiai suko dešinėn, taip kirto ištisinę eismo juostą, skirtą kelkraščiui, lenkė kitus eismo dalyvius iš dešinės pusės, keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spaudė akseleratoriaus pedalą – didino variklio apsukas, nerodydamas posūkio signalo, per kairę ir dešinę puses lenkė kitus eismo dalyvius, priversdamas juos stabdyti, dėl ko kilo didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinei situacijai. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, taip pat pademonstravo niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 82.2 punktus, taip pat Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1, 1.15 punktus. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas jo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį arba neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios poveikio priemonės taikymo terminą, paliekant jam paskirtą baudą. Skunde nurodyta, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo Nr. 2AT-44-699/2018). Pagal teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nebelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Skunde pažymėta, kad Pareiškėjas važiavo Vakariniu aplinkkeliu leistinu greičiu, eismas nebuvo labai intensyvus. Automobilis nėra išskirtinis ar prabangus, todėl rodyti išskirtinumo neketino. Rikiavosi tarp automobilių, tačiau niekam nesutrukdė, nė vienas eismo dalyvis dėl jo vairavimo neturėjo staigiai keisti važiavimo greičio, stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Netenka dažnai važiuoti būtent tuo keliu, todėl visų posūkių tikrai nepažįsta, jo tikslas buvo patekti į Pilaitės pr., tačiau per klaidą pasuko ne į tą posūkį. Pamatęs, kad važiuoja neteisinga kryptimi, pasuko atgal į Vakarinį aplinkkelį, galimybių staigiai persirikiuoti nebuvo, tačiau įvertino eismo intensyvumą ir leistiną važiavimo greitį bei elgesio normas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Tame kelio ruože jis grįžo į Vakarinį aplinkkelį tam, kad eismas būtų saugus, ir tik padarė neleistiną klaidą – važiavo per užbrūkšniuotą kelio plotą tam, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių staiga stabdyti, tyčia ar kitaip pažeisti Kelių eismo taisykles. Sutinka, kad formaliai pažeidė Kelių eismo taisykles (nuoširdžiai gailisi), tačiau tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas išvengti pavojingos situacijos.
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad skundas yra nepagrįstas, todėl naikinti Nutarimą nėra teisinio pagrindo. Administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo kamera. Vaizdo įrašai yra tiesioginiai ir objektyvūs įrodymai, kurių turinys paneigia Pareiškėjo teiginius. Juose aiškiai matoma, kad vairuotojas ne vieną kartą tyčia pažeidžia kelio ženklinimą ir lenkia kitus iš dešinės, nors tai kelia realų pavojų. Tai rodo sistemingą ir demonstratyvų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį, o ne klaidą ar neatsargumą. Pareiškėjo veiksmai pasireiškė kaip demonstratyvus taisyklių ignoravimas, keliantis pavojų kitiems, atliktas be objektyvios būtinybės, todėl atitinka chuliganiško vairavimo požymius, suformuotus teismų praktikoje. Pareiškėjo argumentas, kad eismas buvęs neintensyvus, nepanaikina atsakomybės, nes pavojus kilo dėl paties vairuotojo manevrų – kelio ženklų ir ženklinimo pažeidimo, o ne dėl kitų transporto priemonių srauto. Vaizdo medžiaga įrodo, kad veiksmų seka (trys kartai per trumpą laiką) buvo sąmoninga ir nuosekli, todėl pagrįstai konstatuota tyčia ir chuliganiškos paskatos. Nėra jokių duomenų apie netikėtą kliūtį ar būtinąją gintį. Institucijos nuomone, Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi pareigūnė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymius, taip pat atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei remdamasi ANK 34 straipsnio 1–3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Pareiškėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuoti el. paštu, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (Institucijos atstovas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas chuliganiškai vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 82.2 punktus, taip pat Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1, 1.15 punktus.
Kelių eismo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad „eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“; 8 punkte – „eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais“; 9 punkte – „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“; 82.2 punkte – „vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka – prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.“ Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad „siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“; 1.15 punkte – „užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama“.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2025 m. birželio 21 d. 15.55 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio esant sausai kelio dangai, tyčia (specialiai) staigiai suko dešinėn, taip kirto ištisinę eismo juostą, skirtą kelkraščiui, lenkė kitus eismo dalyvius iš dešinės pusės, keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spaudė akseleratoriaus pedalą – didino variklio apsukas, nerodydamas posūkio signalo, per kairę ir dešinę puses lenkė kitus eismo dalyvius, priversdamas juos stabdyti, dėl ko kilo didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinei situacijai. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, taip pat pademonstravo niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
Pareiškėjas nei bylą nagrinėjant Institucijoje, nei skunde teismui neginčijo aplinkybės, kad 2025 m. birželio 21 d. 15.55 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, jis vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo veiksmuose buvo nustatytos chuliganiškos paskatos bei tyčinė kaltės forma. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmai buvo padaryti dėl neatsargumo. Jis per klaidą pasuko ne į tą posūkį ir, pamatęs, kad važiuoja neteisinga kryptimi, pasuko atgal į Vakarinį aplinkkelį. Galimybių staigiai persirikiuoti nebuvo, tačiau įvertino eismo intensyvumą ir leistiną važiavimo greitį bei elgesio normas. Pareiškėjas sutiko, kad formaliai pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau tai darė dėl suklydimo, o ne dėl nepagarbos aplinkiniams. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, <...>.
Teismas, įvertinęs šiuos Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje, neturi pagrindo su jais sutikti ir juos vertina išimtinai kaip Pareiškėjo gynybinę poziciją, nukreiptą į siekį išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Iš byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisykles daugiau negu vieną kartą ir tai nebuvo susiję su Pareiškėjo minimu suklystu posūkiu į Pilaitės pr.
Vaizdo įraše, pavadinimu „V1564-KTK217-250621-155220-155253-20010200.mp4“, matyti, kad automobilis „BMW“ nuo pat įrašo pradžios važiuoja siaura ištisine linija atskirtu važiuojamosios dalies ruožu, į kurį draudžiama įvažiuoti, tuomet nelygiareikšmio kelio sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu (minėtu ruožu) nuo 00.07 min. iki 00.10 min. kerta siaurą ištisinę liniją ir persirikiuoja į pirmą eismo juostą, vėliau 00.21 min. matoma, kaip važiuoja trečia eismo juosta, tuomet 00.29 min. persirikiuoja į antrą eismo juostą, 00.32 min. – vėl į pirmą eismo juostą, tokiu būdu tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės apvažiuodamas (aplenkdamas) ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, taip pat apie savo manevrus neįspėdamas kitų eismo dalyvių atitinkamos krypties posūkio šviesos signalais. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nebuvo jokios būtinybės tokiam Pareiškėjo elgesiui, kelyje jokių kliūčių ar kitų nenumatytų aplinkybių nebuvo. Taip pat matyti, kad Pareiškėjas važiuoja didesniu nei bendru eismo dalyvių greičiu. Kitame pateiktame policijos pareigūnų vaizdo įraše, pavadinimu „V1564-KTK217-250621-155253-155400-20010200.mp4“, matyti, kad automobilis „BMW“ važiuoja pirma eismo juosta, o nuo 00.05 min. kerta siaurą ištisinę liniją ir važiuoja užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo salelę, kuria važiuoti draudžiama. Nuo 00.09 min. iki 00.11 min., nepaisydamas kelio ženklo Nr. 515 „Dešinės eismo juostos pabaiga“, Pareiškėjas tęsia savo neteisėtus veiksmus ir važiuoja tiesiai, nors turėjo grįžti į pirmą eismo juostą. 00.14 min. matyti, kaip Pareiškėjas, priartėjęs prie posūkio į dešinę (skunde nurodomas suklystas posūkis į Pilaitės pr.), net nepristabdo savo vairuojamo automobilio, įraše nematyti, kad būtų įsijungusios automobilio „BMW“ stabdžių lempos, taip leidžiant susidaryti įspūdį apie ketinimą sukti dešinėn. Taip pat automobilis „BMW“ nerodo ir dešinės pusės posūkio šviesos signalo, be kita ko, 00.16 min. vaizdo įraše matyti, kad Pareiškėjas ne tik nesumažina savo važiavimo greičio, bet ir vėl pravažiuoja užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo salelę, kuria važiuoti draudžiama, persirikiuoja į pirmą, po to į antrą eismo juostą, po to vėl į pirmą eismo juostą, kol yra sustabdomas policijos pareigūnų. Vėlgi matyti, kad Pareiškėjas važiuoja didesniu nei bendru eismo dalyvių greičiu, taip pat apie savo manevrus neįspėdamas kitų eismo dalyvių atitinkamos krypties posūkio šviesos signalais, nesant jokios būtinybės tokiam Pareiškėjo elgesiui, taip pat kelyje nesant jokių kliūčių ar kitų nenumatytų aplinkybių. Iš to darytina išvada, kad aptarti Pareiškėjo veiksmai buvo sąmoningas Pareiškėjo pasirinkimas parodyti aplinkiniams, kad teisės aktuose įtvirtintos elgesio normos jam negalioja.
Teismo vertinimu, prieš tai aptarti Pareiškėjo veiksmai skundžiamame Nutarime pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes Pareiškėjas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė dėl chuliganiškų paskatų, todėl pagrindo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nėra. Pareiškėjas savo skunde nurodė tik vieną įvykdytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – pravažiavimą užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo salelę, taip pat teigė, kad šį pažeidimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas sugrįžti į kelią, nes suklydo dėl reikiamo posūkio. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš prieš tai aptartų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, jog Pareiškėjas dar prieš minėtą posūkį pradėjo pažeidinėti Kelių eismo taisykles, važiavo siaura ištisine linija atskirtu važiuojamosios dalies ruožu, į kurį draudžiama įvažiuoti, kirto siaurą ištisinę liniją, važiavo užbrūkšniuotu plotu, žyminčiu nukreipimo salelę, kuria važiuoti draudžiama, apie savo manevrus neįspėjo kitų eismo dalyvių atitinkamos krypties posūkio šviesos signalais ir kt. Tuo tarpu Pareiškėjo nurodyta vieno iš įvykdytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų priežastis buvo paneigta prieš tai aptartais vaizdo įrašais užfiksuotomis aplinkybėmis apie tai, kad Pareiškėjas net nebuvo pristabdęs ties minimu posūkiu, jokių kitų ženklų, leidžiančių spręsti apie jo bandymą įsukti į šį posūkį, o po to supratimą apie pasirinktą netinkamą posūkį, nėra. Jokių pateisinamų priežasčių tokiam savo elgesiui Pareiškėjas nenurodė. Teismo įsitikinimu, Pareiškėjas savo veiksmais demonstratyviai parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo elgesys sukėlė pavojų eismo saugumui, jo ir kitų žmonių saugumui, jis demonstratyviai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kas iš esmės reiškia, kad sunkių ir nepataisomų padarinių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Pareiškėjas taip pat skunde prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtos poveikio priemonės terminą.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Nagrinėjamu atveju Institucija skundžiamu Nutarimu skyrė Pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėn. Tai reiškia, kad Pareiškėjui buvo paskirta, kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė, kurios trukmė atitinka šios priemonės vidurkį.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas savo prašyme Institucijai ir skunde teismui nurodė savo subjektyvų požiūrį į įvykdytą administracinį nusižengimą bei jo pavojingumą, teikė paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, tačiau tiek 2025 m. liepos 31 d. administracinio nusižengimo protokole nurodė, tiek skunde teismui kelis kartus pažymėjo, kad dėl įvykdyto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pripažintina Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). Taip pat iš byloje esančių Pareiškėją charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad jis per penkerius metus administracine tvarka baustas 17 kartų, kas reiškia, kad Pareiškėjas nelaikytinas pavyzdingu vairuotoju, tačiau jo anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, be to, Pareiškėjas administracinės atsakomybės nevengė, visas paskirtas baudas sumokėjo. Taip pat, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Pareiškėjas dirba, o byloje esančiais asmens duomenimis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjas iš tiesų padarė šiurkštų teisės pažeidimą, tačiau šiuo atveju jo elgesys nesukėlė jokių realių pasekmių. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia tikėtis, kad Pareiškėjas jau suvokia savo veiksmų pasekmes ir ateityje elgsis itin atsakingai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 22 straipsnio 2 dalis) šiuo konkrečiu atveju gali būti įgyvendinta sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki minimalaus dydžio.
Nors Pareiškėjas skunde prašė iš viso neskirti jam administracinio poveikio priemonės, tačiau teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Pažymėtina, kad šiuo atveju Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingas ir grubus. Pareiškėjas chuliganiškai vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir taip sukeldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tokie Pareiškėjo veiksmai galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas Pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant privalomai skirtinos administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant, bylos medžiagoje nėra, tokių aplinkybių savo skunde nenurodė ir Pareiškėjas.
Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti Kelių eismo taisykles. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Teismas apibendrina, kad Institucija skundžiamu Nutarimu teisėtai ir pagrįstai pripažino Pareiškėją kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau Nutarimas keistinas, pripažįstant Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki minimalaus 1 metų laikotarpio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. K. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22652-2025 pakeisti. Pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskirti D. K. administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22652-2025 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.