Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Iš R. B. priteista 143,22 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtą ir trečdaliu sumažintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą dviejų metų terminui, įpareigoti R. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.5. Teismas nenustatęs konflikto priežasties, nesigilindamas į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, lakoniškai pasisakė, kad septintą kartą teisiamam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios atidėti nėra jokio pagrindo. Su tokia teismo nuostata negalima sutikti. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra tolygus atleidimui nuo bausmės, tai yra bausmė, kurios vykdymo procesas yra pakeistas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. taikė R. B. bausmės vykdymo atidėjimą vieneriems metams. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti R. B. bausmės vykdymo atidėjimą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka, kad teismas nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nesutinka su bausmės individualizavimu bei parinktu bausmių bendrinimo būdu, prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

7. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nors nebuvo nustatyta, kad jis nuoširdžiai gailisi, tačiau skundžiamame nuosprendyje vis dėl to nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ir skiriant nuteistajam bausmę, todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtos lengvinančios aplinkybės nustatymu, laikytini nepagrįstais.

8. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

9. Pagal teismų praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio, vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog R. B. nuoširdžiai galisi, nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties, todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti.

12. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą, ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Taip pat įvertinami nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiai ir jų asmenybės bei nukentėjusiojo elgesys iki nusikaltimo padarymo.

13. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

14. Kaip matyti, R. B. kaltu prisipažino, todėl atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, liudytojai ir nukentėjusysis nebuvo apklausti. Vertinant nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei pirmosios instancijos metu R. B. apklausos metu uždavus klausimą nukentėjusiajam, jis neigė, kad dar būnant parduotuvėje naudojo necenzūrinius žodžius kaltininko atžvilgiu (posėdžio garso įrašas). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B., kuri yra nuteistojo sugyventinė, ir jos parodymai turėtų būti vertinami atsargiai, nurodė priešingas aplinkybes, kad jis naudojo necenzūrinius žodžius R. B. atžvilgiu. Taigi minėtų asmenų parodymai skyrėsi. Vis dėlto, įvertinus tai, kad net jeigu nukentėjusysis dar būnant parduotuvėje ir būtų pasakęs R. B. kažką įžeidžiančio, pastarojo veiksmai nebuvo neatidėliotina atsakomoji reakcija į galimus žodžius. R. B. netikėtai užpuolė nukentėjusįjį tik išėjęs iš parduotuvės. Taigi pirminis galimai buvęs nukentėjusiojo žodinis necenzūrinis pasisakymas kaltininko atžvilgiu jau buvo pasibaigęs. Kaip nurodė ir pats R. B., parduotuvėje po necenzūrinių žodžių jis tylėjo, nieko nedarė, nenorėjo parduotuvėje sukelti sambrūzdžio, laukė kol išeis iš parduotuvės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Dėl bausmės individualizavimo

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Asmuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. B. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjo nuomone, nuteistojo veiksmai patvirtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parinko pačią griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, todėl pažeidė protingumo bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

17. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose grindė su padaryta nusikalstama veika susijusiomis aplinkybėmis ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis R. B. padarė vieną, tyčinį, nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigtą nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, galimai kilus žodiniam konfliktui, smurtaujant net tada, kai nukentėjusysis buvo be sąmonės. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas recidyvistu). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. B. anksčiau teistas septynis kartus, iš jų šešis kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 6-16), administracine tvarka baustas (už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, turto sugadinimą) (2 t., b. l. 52-54). Buvo registruotas (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. (2 t., b. l. 62-63). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis dirba pagal individualios veiklos pažymą, su skundu pateikti duomenys, kad R. B. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 43), pateikti duomenys apie jam išmokėtas nedarbo draudimo išmokas (2 t., b. l. 44-45). Tačiau iš pateiktų duomenų negalima nustatyti nei nuteistojo darbinio laikotarpio, nei gaunamų realių darbinių pajamų, be to tai nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą bausmę.

18. Aptarti duomenys rodo, kad R. B. smurtiniai nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai, šie duomenys suteikia pagrindą teismui nuteistojo asmenybę vertinti, kaip pavojingą. Anksčiau taikytos bausmės neturėjo įtakos jo elgesiui, o asmeniui darant nusikaltimus pakartotinai ir valstybės taikomos bausmės turi griežtėti. Todėl pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis yra tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu teisinga ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodomos R. B. šeiminės aplinkybės, kad išlaiko šeimą (turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus), egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau asmuo, žinodamas nusikalstamų veiksmų pasekmes (anksčiau jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, ją atliko, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas), vis tiek nusikalto. Kaip matyti, vaikai turi mamą, kuri nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. registruota užimtumo tarnyboje, yra pakankamai jauno amžiaus, todėl turi galimybę dirbti ir pasirūpinti vaikų poreikiais. Aptartos šeiminės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

19. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. B. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Paskirtosios 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, paskirtoji bausmė teisingai ir pagrįstai buvo visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Teismas, subendrinęs bausmes visiško sudėjimo būdu, tinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Įvertinus pasikartojantį nuteistojo nusikalstamą smurtinį elgesį, kad išvadų jis nedaro ir savo elgesio nekeičia, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžiama, kad bausmių bendrinimo būdas parinktas teisingai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

20. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamajam dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

21. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad R. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

22. R. B. eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistajam R. B. jau net keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus specialistės 2024 m. birželio 13 d. pranešime nurodyta, jog R. B. dalyvavo elgesio pataisos programoje, įpareigojimo neišeiti iš namų nepažeidė, tačiau į probacijos tarnybą atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą ne visada atvyksta nustatytu laiku (2 t., b. l. 50-51). Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis R. B. nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, vėl įvykdė naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas.

23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, keisti bausmės rūšį, mažinti jos dydį, keisti bausmių bendrinimo būdą ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.