- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-312-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23797-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Jadvyga Mardosevič, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. B., K. L., J. P.
- Ieškovas
- E. Z., R. D., R. V.
- Trečiasis asmuo
- J. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei atsakovių V, J. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. B., K. L. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Z., R. D., R. V. ir R. V. patikslintą ieškinį atsakovėms V. B., K. L. ir J. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo byloje J. Ž. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei atsakovių V. B. ir K. L. ieškinį ieškovams R. V., R. V., E. Z. ir R. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – J. Ž., J. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, prašydami leisti be atsakovių J. P., K. L. ir V. B. parašų 2020 m. kovo 24 d. žemės sklypo plane ir žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte įregistruoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą; nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą 2021 m. kovo 31 d. žemės valdos paskirstymo planą taip:
1.1 Ieškovai E. Z. ir R. D., įgyvendindami nuosavybės teisę į jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią 248/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
1.1.1 Atskirai 211/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu E (plotas 211 kv. m) ir skaičiais 4-75-76-31-30-29-28-15-16-32-33-34-35-36-37-79-4;
1.1.2 Atskirai 8/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu G (plotas 8 kv. m) ir skaičiais 4-80-79-4;
1.1.3 Bendrai su K. L. 29/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu E (plotas 29 kv. m) ir skaičiais 27-26-11-12-13-14-15-28-29-30-31-76-27;
1.2 Ieškovai R. V. ir R. V., įgyvendindami nuosavybės teisę į jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią 110/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
1.2.1 Atskirai 87/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (plotas 87 kv. m) ir skaičiais 79-37-36-35-34-33-40-41-42-43-80-79;
1.2.2 Atskirai 5/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (plotas 5 kv. m) ir skaičiais 44-45-19-20-44;
1.2.3 Atskirai 15/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (plotas 5 kv. m) ir skaičiais 70-57-58-55-69-70;
1.2.4 Bendrai su K. L., J. P., V. B. ir J. Ž. 3/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (plotas 3 kv. m) ir skaičiais 18-19-45-44-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-42-41-40-39-38-18.
1.3 Atsakovė K. L., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 223/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
1.3.1 Atskirai 183/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B (plotas 183 kv. m) ir skaičiais 75-5-6-7-8-9-10-11-26-27-76-75;
1.3.2 Bendrai su E. Z. ir R. D. 28/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B (plotas 28 kv. m) ir skaičiais 27-26-11-12-13-14-15-28-29-30-31-76-27;
1.3.3 Bendrai su R. V., R. V., J. P., V. B. ir J. Ž. 12/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B (plotas 12 kv. m) ir skaičiais 18-19-45-44-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-42-41-40-39-38-18.
1.4 Atsakovė V. B., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 172/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
1.4.1 Atskirai 86/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 86 kv. m) ir skaičiais 4-80-43-42-63-62-2-3-4;
1.4.2 Bendrai su J. P. 7/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 7 kv. m) ir skaičiais 24-59-58-57-70-24;
1.4.3 Atskirai 4/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 4 kv. m) ir skaičiais 68-54-53-67-68;
1.4.4 Bendrai su J. P. 4/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 4 kv. m) ir skaičiais 53-52-66-67-53;
1.4.5 Bendrai su J. P. 33/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 33 kv. m) ir skaičiais 52-51-50-48-47-46-64-65-66-52;
1.4.6 Bendrai su J. P. 18/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 18 kv. m) ir skaičiais 46-21-22-23-24-70-69-68-67-66-65-64-46;
1.4.7 Bendrai su R. V. ir R. V., K. L., J. P. ir J. Ž. 12/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 12 kv. m) ir skaičiais 18-19-45-44-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-42-41-40-39-38-18;
1.4.8 Atskirai 8/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 8 kv. m) ir skaičiais 48-49-44-20-21-46-47-48.
1.5 Atsakovė J. P., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 171/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
1.5.1 Bendrai su V. B. 85/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 85 kv. m) ir skaičiais 1-2-62-61-60-59-24-25-1;
1.5.2 Bendrai su V. B. 8/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 8 kv. m) ir skaičiais 24-59-58-57-70-24;
1.5.3 Atskirai 8/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 8 kv. m) ir skaičiais 69-55-54-68-69;
1.5.4 Bendrai su V. B. 5/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 5 kv. m) ir skaičiais 53-52-66-67-53;
1.5.5 Bendrai su V. B. 34/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 34 kv. m) ir skaičiais 52-51-50-48-47-46-64-65-66-52;
1.5.6 Bendrai su V. B. 18/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 18 kv. m) ir skaičiais 46-21-22-23-24-70-69-68-67-66-65-64-46;
1.5.7 Bendrai su R. V. ir R. V., K. L., V. B. ir J. Ž. 13/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 13 kv. m) ir skaičiais 18-19-45-44-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-42-41-40-39-38-18.
1.6 Trečiasis asmuo J. Ž., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 90/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
1.6.1 Atskirai 79/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu F (plotas 79 kv. m) ir skaičiais 40-33-32-16-17-18-38-39-40;
1.6.2 Bendrai su R. V. ir R. V., K. L., J. P. ir V. B. 11/1014 dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu F (plotas 11 kv. m) ir skaičiais 18-19-45-44-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-42-41-40-39-38-18.
2. Nurodė, kad šalys (ieškovai, atsakovės ir tretieji asmenys) yra žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams E. Z. ir R. D. nuosavybės teise priklauso 248/1014 žemės sklypo dalys, ieškovams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklauso 110/1014 žemės sklypo dalys, atsakovei K. L. nuosavybės teise priklauso 223/1014 žemės sklypo dalys, atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso 172/1014 žemės sklypo dalys, atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 171/1014 žemės sklypo dalys, trečiajam asmeniui J. Ž. nuosavybės teise priklauso 90/1014 žemės sklypo dalys. Žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso taip: - ieškovams E. Z. ir R. D. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys Pastato – Gyvenamojo namo, ieškovams R. V. ir R. V. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 235/1000 dalys Pastato – Gyvenamojo namo, ½ dalis Pastato – Ūkinio pastato, 1/8 dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys Pastato – Gyvenamojo namo, Pastatas – Ūkinis pastatas, ¼ dalis Pastato – Ūkinio pastato, ¼ dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis dalys Pastato – Gyvenamojo namo, ¼ dalis Pastato – Ūkinio pastato, Pastatas – Ūkinis pastatas, ¼ dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, atsakovei K. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso Pastatas – Gyvenamasis namas ir ¼ dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, trečiajam asmeniui J. Ž. nuosavybės teise priklauso 235/1000 dalys Pastato – Gyvenamojo namo, Pastatas – Ūkinis pastatas, 1/8 dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, Atsakovė V. B. perleido atsakovei K. L. dalį jai priklausiusio nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi. Ieškovė, tuo metu buvusi žemės sklypo dalies savininkė G. L., 2018 m. kreipėsi į UAB „Sanora“, kad būtų paruoštas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas. UAB „Sanora“ paruošė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą pagal žemės sklypo bendraturčių 1998 m. ir 2009 m. sutartą žemės sklypo naudojimosi tvarką. 2018 m. balandžio 27 d. raštu buvo kreiptasi į bendrasavininkus supažindinant su UAB „Sanora“ paruoštu 2018 m. kovo 29 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu ir pasiūlymu bendru sutarimu patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką. 2018 metais R. V., R. V., J. Ž. ir J. P. UAB „Sanora“ paruoštam 2018 m. kovo 29 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui pritarė. Ieškovų R. V. ir R. V. iniciatyva buvo atlikti geodeziniai (kadastriniai) matavimai. Šalims bendros dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, bei paruoštas naujas naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas, kuriam pritarė viena iš bendraturčių – J. Ž.. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiams atsisakant patvirtinti atliktus žemės sklypo geodezinius (kadastrinius) matavimus ir nepasiekiant bendro sutarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovai reiškia reikalavimus dėl leidimo įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovų sutikimo geodezinius (kadastrinius) žemės sklypo matavimus atliktus UAB „Vilniaus geodezijos linija“ bei teismine tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2021-03-31 UAB „Vilniaus geodezijos linija“ žemės valdos paskirstymo planą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl nedalyvavo žemės sklypo ribų parodyme ir paženklinime pagal 2020 m. kovo 24 d. parengtą žemės sklypo planą, apie žemės ribų parodymą ir paženklinimą nebuvo informuota, dėl to neturėjo galimybės įsitikinti, ar kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Akte nėra ne tik atsakovų, bet ir gretimų besiribojančių žemės sklypų savininkų parašų. Ne tik ji, bet ir gretimų sklypų savininkai nebuvo informuoti apie žemės sklypo ribų parodymą – paženklinimą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal koordinačių sistemą LKS-94 nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ieškovai siekia nustatyti sau neproporcingai palankesnes naudojimosi žemės sklypu sąlygas kitų žemės sklypo bendraturčių sąskaita. Ieškovai siekia, kad iš jiems priklausančios žemės sklypo dalies bendrame turte kuo didesnis plotas būtų priskirtas atskiram ieškovų naudojimui ir kuo mažesnis plotas būtų priskirtas bendram naudojimui, atitinkamai mažinant kitų bendraturčių jų atskiram naudojimui paliekamus plotus. Žemės valdos paskirstymo planas yra netikslus, parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, siūloma naudojimosi sklypu tvarka pažeidžia atsakovų interesus, dėl to negali būti tvirtinama.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo reikia spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad prašymą dėl kadastrinių matavimų plano suderinimo turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte bei žemės sklypo plane. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 15 d. patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-13587-(10.9.E) ir nustatė, kad kadastro byla neatitinka Taisyklių 38.4.5. papunkčio (nesuderinta su visais žemės sklypo bendraturčiais) ir Taisyklių 22 punkto (nesuderinta su visais žemės sklypo bendraturčiais), todėl pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla negalėjo būti suderinta. Atsakovams, kurie nesutinka pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir kadastrinių matavimų plano, tenka pareiga įrodyti, jog jų atsisakymas yra pagrįstas.
5. Atsakovės K. L. ir V. B., trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
6. Atsakovės V. B. ir K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą nustatant toliau nurodytą žemės sklypo naudojimosi tvarką:
6.2. ieškovė V. B., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai nuosavybės teise priklausančią 172/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
6.2.1. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 71 kv. m) ir skaičiais 15-23-24-25-26-28-29-30-16-15?
6.2.2. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 6 kv. m) ir skaičiais 60-59-58-94-60?
6.2.3. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 8 kv. m) ir skaičiais 61-60-94-83-84-61?
6.2.4. Bendrai su J. P. 45 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (V. B. tenkantis plotas 23 kv. m) ir skaičiais 22-93-92-91-90-89-88-87-86-85-84-83-11-12-22?
6.2.5. Bendrai su J. P. 72 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (V. B. tenkantis plotas 36 kv. m) ir skaičiais 89-70-69-66-65-64-63-61-84-85-86-87-88-89?
6.2.6. Bendrai su J. P. 5 k v. m. žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (V. B. tenkantis plotas 3 kv. m) ir skaičiais 90-74-73-89-90?
6.2.7. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (plotas 4 kv. m) ir skaičiais 91-74-73-90-91?
6.2.8. Bendrai su J. P. 15 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (V. B. tenkantis plotas 7 kv. m) ir skaičiais 21-20-82-81-80-93-21?
6.2.9. Bendrai su R. V. ir R. V., J. P. ir J. Ž. 45 kv. m žemės sklypo dalimi kaip praėjimu, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu D (V. B. tenkantis plotas 14 kv. m) ir skaičiais 58-59-60-61-62-63-67-68-71-72-75-77-27-28-79-80-81-82-17-16-30-29-28-26-53-52-51-56-55-54-58.
6.3. Ieškovė K. L., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 223/1014 Žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
6.3.1. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B (plotas 199 kv. m) ir skaičiais 31-3-4-5-6-7-95-32-31?
6.3.2. Bendrai su E. Z. ir R. D. 52 kv. m dalimi žemės sklypo, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B (K. L. tenkantis plotas 24 kv. m) ir skaičiais 95-7-8-9-10-40-39-38-37-36-35-34-33-32-95?
6.3.3. Atsakovai R. V. ir R. V., įgyvendindami nuosavybės teisę į jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią 110/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
6.3.4. žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (plotas 86 kv. m) ir skaičiais 25-24-50-49-48-47-46-51-52-53-26-25?
6.3.5. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (plotas 15 kv. m) ir skaičiais 9380799293?
6.3.6. Bendrai su V. B., J. P. ir J. Ž. 45 kv. m žemės sklypo dalimi kaip praėjimu, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu A (R. V. ir R. V. tenkantis plotas 9 kv. m) ir skaičiais 58-59-60-61-62-63-67-68-71-72-75-77-27-28-79-80-81-82-17-16-30-29-28-26-53-52-51-56-55-54-58.
6.4. Trečiasis asmuo J. P., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 171/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
6.4.1. Bendrai su V. B. 45 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (J. P. tenkantis plotas 22 kv. m) ir skaičiais 22-93-92-91-90-89-88-87-86-85-84-83-11-12-22?
6.4.2. Bendrai su V. B. 72 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (J. P. tenkantis plotas 36 kv. m) ir skaičiais 89-70-69-66-65-64-63-61-84-85-86-87-88-89?
6.4.3. Bendrai su J. P. 5 k v. m. žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (J. P. tenkantis plotas 2 kv. m) ir skaičiais 90-74-73-89-90?
6.4.4. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 10 kv. m) ir skaičiais 92-78-77-76-91-92?
6.4.5. Bendrai su V. B. 15 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (J. P. tenkantis plotas 8 kv. m) ir skaičiais 21-20-82-81-80-93-21?
6.4.6. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (plotas 79 kv. m) ir skaičiais 1-15-16-17-18-19-20-22-14-1?
6.4.7. Bendrai su R. V. ir R. V., V. B. ir J. Ž. 45 kv. m žemės sklypo dalimi kaip praėjimu, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu C (J. P. tenkantis plotas 14 kv. m) ir skaičiais 58-59-60-61-62-63-67-68-71-72-75-77-27-28-79-80-81-82-17-16-30-29-28-26-53-52-51-56-55-54-58.
6.5. E. Z. ir R. D., įgyvendindami nuosavybės teisę į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančią 248/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
6.5.1. žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu E (plotas 220 kv. m) ir skaičiais 23-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-24-23?
6.5.2. Bendrai su L. 52 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu E (E. Z. ir R. D. priskirtas plotas 28 kv. m) ir skaičiais 95-7-8-9-10-40-39-38-37-36-35-34-33-32-95.
6.6. Trečiasis asmuo J. Ž., įgyvendindama nuosavybės teisę į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 90/1014 žemės sklypo dalį, valdys, naudosis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuos:
6.6.1. žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu F (plotas 80 kv. m) ir skaičiais 57-46-45-44-43-42-41-54-55-56-57?
6.6.2. Žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu F (plotas 2 kv. m) ir skaičiais 1918172019l;
6.6.3. Bendrai su R. V. ir R. V., V. B. ir J. Ž. 45 kv. m žemės sklypo dalimi kaip praėjimu, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu F (J. P. tenkantis plotas 8 kv. m.) ir skaičiais 58-59-60-61-62-63-67-68-71-72-75-77-27-28-79-80-81-82-17-16-30-29-28-26-53-52-51-56-55-54-58.
7. Nurodė, kad ginčo šalys ir tretieji asmenys yra 0,1014 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovės prašo teismo patvirtinti UAB „Inreal GEO“ 2018 m. birželio 20 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, kuris yra racionalus ir užtikrinantis visų bendraturčių tinkamą naudojimąsi jiems priskirtomis žemės sklypo dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovų E. Z., R. D., R. V. ir R. V. ieškinį tenkino iš dalies ir leido be atsakovių J. P., K. L. ir V. B. parašų 2020-03-24 žemės sklypo plane ir 2020-03-24 žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, įregistruoti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). k. v., adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kitoje dalyje ir atsakovių V. B. ir K. L. ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovių J. P., K. L. ir V. B. po 177,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų E. Z. ir R. D. naudai, po 268,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų R. V. ir R. V. naudai. Teismas priteisė iš ieškovų E. Z., R. D., R. V. ir R. V. po 473,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovių V. B. ir K. L. naudai. Teismas priteisė valstybės naudai iš ieškovų E. Z., R. D., R. V. ir R. V. po 75,19 Eur išlaidų, iš atsakovių K. L. ir V. B. po 30,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovų E. Z., R. D., R. V. ir R. V. po 2 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2020 m. kovo 24 d. akte dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bei Žemės sklypo plane pasirašė šie žemės sklypo bendraturčiai: R. D., E. Z., R. V., R. V., J. Ž. (ji pasirašė po to, kai NŽT grąžino Aktą). Nepasirašė šie žemės bendraturčiai: J. P., K. L. (buvusi B.) ir V. B.. Akte nurodyta, kad ribas nustatė ir riboženkliais paženklino matininkas V. Č. (kval. paž. Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo planą parengė UAB „Vilniaus geodezijos linija“, matininkas V. Č.. Atsakovės iš esmės atsisako pasirašyti aktą bei žemės sklypo planą dėl to, kad jie nebuvo informuoti apie sklypo ribų nustatymą, ir ribų nustatyme nedalyvavo bei dėl to, kad faktiškai naujų riboženklių nėra, yra tik keletas senų riboženklių. Teisinis reglamentavimas suteikia ieškovams teisę savarankiškai rengti ir/ar tikslinti kadastrinių matavimų bylą, todėl atsakovių deklaratyvūs bei nepagrįsti teiginiai, kad matavimai atlikti neteisingai, nesudaro kliūčių teismui patenkinti ieškovų reikalavimo dalyje dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo be atsakovių parašų akte bei žemės sklypo plane. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekantys juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, atsako už atliktų darbų kokybę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sutiko su atsakovių pastebėjimais, kad ieškovų į elektroninę bylą įkeltas naudojimosi planas yra blogos kokybės, dėl to teismas negali sutikrinti, ar pateiktas planas pagal koordinates atitinka ieškovų pateiktą žemės sklypo planą, kuris buvo parengtas 2020 m. kovo 24 d. Taip pat teismas sutiko, kad ant ieškovų naudojimosi plano yra nurodytas neteisingas žemės sklypo kadastro numeris. Ieškovų pateiktas planas dalyje dėl paskyrimo K. L. 12 kv. m ploto bendram naudojimui plote 51 kv. m, kai K. L. toje dalyje faktiškai nesinaudoja esančiu lauko tualetu, nes prie jos gyvenamojo namo yra kitas lauko tualetas, tai tokia pasiūlyta naudojimosi tvarka neabejotinai pažeidžia K. L. interesus. Neproporcingai paskirstytos žemės sklypo dalys bendram naudojimui. Ieškovams V. bendram naudojimui paskirti tik 3 kv. m, kai tuo tarpu iš kitų bendraturčių bendram naudojimui yra paskirti ženkliai didesni plotai, t. y. 11, 12,13 kv. m, kas pažeidžia proporcingumo principą.
11. Atsakovių žemės naudojimo nustatymo planas taip pat negali būti teismo patvirtintas, kadangi ginčo objektas, t. y. 5 kv. m pagal ieškovų naudojimo planą, o 6 kv. m pagal atsakovių naudojimosi planą, pagal ankstesnių bendraturčių susitarimus visada priklausė V. B. (atsakovių broliui). V. B. savo turtą, t. y. namą ir savo dalis žemės sklypo perleido V. ir J. Ž.. Taip pat V. B. V. pardavė ir sandėliuką, kuris yra žemiau po ginčo sklypu. Ir nors jokio dokumento, už kiek tas sandėliukas buvo parduotas, į bylą nepateikta, tačiau tai nepaneigia, kad tarp V. B. ir V. įvyko sandoris, kurio metu sandėliukas buvo V. perleistas. Šiuo metu per tą sandėliuką V. pervedė dujas. Teismas tokios naudojimo tvarkos, kurioje nėra atsižvelgta į ankstesnę, nusistovėjusią naudojimo tvarką, negali patvirtinti. Ta aplinkybė, jog ieškovai paruošė naują kadastrinių matavimų bylą bei prašė leisti ją įregistruoti be atsakovių parašų akte bei žemės sklypo plane, nebūtų kliūtimi patvirtinti atsakovių naudojimosi planą, jeigu planas atspindėtų ankstesnę bendraturčių naudojimosi tvarką. Teismas nesutiko su atsakovės V. B. teiginiais, kad ji gali patekti į savo namus būtent tik per šį ginčo objektą (pagal atsakovių planą skaičiai 60-59-58-94-60). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad į savo namus V. B. gali patekti per žemės sklypo dalį (pagal atsakovių planą pažymėtą skaičiais 61-60-94-83-84-61). Ieškovai nurodė žemės sklypo plane, jog V. B. suteikiamas servitutas praėjimu aikštele, kurios plotas yra 5 kv. m (skaičiai 44-45-19-20-44), tačiau sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo servitutai nenustatinėjami.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovės V. B. ir K. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir šioje dalyje priimti naują, kuriuo apeliančių ieškinys būtų tenkintas, o ieškovų patikslintas ieškinys būtų netenkintas, t. y. būtų nustatyta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatoma pagal UAB „Inreal GEO“ paruoštą naudojimosi žemės sklypo tvarkos planą, o ieškovų reikalavimas leisti įregistruoti 2020 m. kadastrinę bylą be V. B., K. L. ir J. P. parašų žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte ir žemės sklypo plane būtų netenkintas. Apeliantės taip pat prašo tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nebūtų panaikintas, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo pašalinti motyvą, kad V. B. sandėliuką, esantį 6 kv. m ploto žemės sklypo dalyje prie įėjimo į žemės sklypą, mūrinių laiptų, pardavė R. ir R. V..
13. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmos teismo instancijos metu apeliančių V. B., K. L. ir atsakovės J. P. atstovai detaliai paaiškino ir nurodė, kodėl atsakovės nesutiko ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir žemės sklypo plane, ir kad dėl to be bendraturčių parašų neturėtų būti leidžiama VĮ „Registrų centre“ įregistruoti ginčo žemės sklypo 2020 m. kadastrinę bylą. Tačiau visų šių argumentų teismas nevertino ir dėl jų iš esmės nepasisakė. Teismo sprendimas šioje dalyje yra iš esmės be motyvų. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovių atstovai nurodė, kad apeliantės ir atsakovė pranešimais apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo informuotos ir apie tai nežinojo. Dėl šios priežasties apeliantėms ir atsakovei buvo suvaržytos teisės dalyvauti kadastrinių matavimų metu ir jos neturėjo galimybių įsitikinti kadastrinių matavimų tikslumu ir teisingumu bei nustatytų žemės sklypo ribų ir jo formos teisingumo. Nėra duomenų ne tik, kad abi apeliantės ir atsakovė J. P. būtų buvusios informuotos apie būsimus kadastrinius matavimus, bet ir jog būtų buvusi vykdyta apeliančių ir atsakovės J. P. paieška. Tik jų neradus, teisės aktai suteikia teisę ir galimybę naudoti viešą paskelbimą laikraštyje bei seniūnijos skelbimų lentoje, pranešant apie planuojamus atlikti kadastrinius matavimus. Byloje nėra duomenų, kad paskelbus vietiniame laikraštyje būtų paskelbta ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, ką vėlgi imperatyviai numato teisės aktai, taip siekiant sustiprinti galimybę asmenims būti realiai informuotiems.
14. Viešas paskelbimas turinio prasme netinkamas ir dėl to, nes teisės aktai numato skelbime nurodyti visų gretimų žemės sklypų kadastro numerius, o yra nurodytas tik vienas numeris. Informavimas neatliktas sąmoningai ir tyčia. Kyla pagrįstas klausimas, ar iš viso 2020 metais kadastriniai matavimai iš tikrųjų buvo atlikti, nes 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, apžiūrėjus ginčo žemės sklypą ir jo perimetrą, buvo nustatyta, jog riboženklių nėra, o papildant šį faktą apeliantės ir atsakovė J. P. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad realiai jokie matininkai į ginčo sklypą nebuvo atvykę ir vykdę kokius nors matavimus. Tačiau ir dėl šių motyvų pirmos instancijos teismas nepasisakė, jų nevertino. Žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte nurodoma, jog žemės sklypas paženklintas net 13 naujais riboženkliais, tačiau jų nėra. Teismas sprendimu nepagrįstai nusprendė leisti įregistruoti ginčo žemės sklypo 2020 m. kadastrinę bylą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. vasario 24 d. ir kad ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, kuri nebenaudojama, ir nebuvo transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, todėl ginčo žemės sklypo ribos gali būti netikslios. 2020 m. kovo 24 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte nėra parašų ne tik apeliančių ir atsakovės, bet ir besiribojančių žemės sklypų savininkų.
15. Bylos nagrinėjimo metu V. B. akcentavo, kad nustačius 6 kv. m ploto žemės sklypo dalį asmeniškai naudotis R. ir R. V. (kaip kad tai siūlė ieškovai), V. B. iš esmės pablogėtų galimybės naudotis jos nekilnojamuoju turtu. Ieškovų R. ir R. V. siekiamas atskirai naudotis ginčo žemės plotas (pagal ieškovų planą - 5 kv. m ploto, o pagal apeliančių planą - 6 kv. m ploto), yra šalia gatvės, prie įėjimo į kiemą, kuris ribojasi su V. B. priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Šiame visame ginčo plote yra nelegali statyba - pastatytas ir neregistruotas sandėliukas su aikštele (praėjimu) per sandėliuko stogą. Iš dalies sutiktina su teismo motyvu, kad V. B. galimai galėtų į savo namus patekti pro 8 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą UAB „Inreal GEO“ naudojimosi tvarkos plane indeksais: 83-84-61-60-94-83, tačiau ši vieta yra užtverta tvora. Paskyrus R. ir R. V. asmeniškai naudotis šia ginčo žemės sklypo dalimi, kaip kad teismas sprendime davė nuorodą, V. B. netektu saugaus, patogaus ir racionalaus praėjimo į sau priklausančią nuosavybę. Tokia naudojimosi tvarka, kai 6 kv. m ploto žemės sklypo dalis asmeniškai būtų priskirta naudotis R. ir R. V., turėtų būti traktuotina kaip nustatyta neteisėtai. Byloje nėra sandorio, administracinio akto ar teismo sprendimo, kuriuo mūrinis sandėliukas, kuris apskritai yra nelegali statyba, neva būtų buvęs parduotas R. ir R. V., nes toks dokumentas neegzistuoja. Neaišku, kodėl ir kuo vadovaujantis teismas padarė išvadą, jog visgi V. B. pardavė R. ir R. V. mūrinį sandėliuką. Teismas sprendime apie V. B. sandėliuko pardavimą R. ir R. V. padarė be jokio objektyvaus pagrindo. Ginčo 6 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra funkciškai būtina V. B., kad V. B. galėtų saugiai, patogiai, racionaliai ir protingai naudotis savo nuosavybe, jai patenkant į ginčo žemės sklypo gale jai priskirtą atskirai naudotis žemės dalį. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad R. ir R. V. per minėtą sandėliuką yra pravedę dujas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar ten apskritai vamzdis yra, koks ten vamzdis yra, ar tai tikrai dujų vamzdis, kam jis priklauso ir kokia jo paskirtis.
16. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad jos ir apeliančių pozicija sutampa. Žemės sklypo 2020 m. kovo 24 d. paženklinimo-parodymo aktas yra fikcija. Atsakovės nebuvo informuotos apie žemės sklypo paženklinimą- parodymą, sklypo ribos nebuvo paženklintos riboženkliais. Ieškovai iškelia prielaidą, kad sandėliukas priklausė buvusiam bendrasavininkui V. B., nes pastarasis neturėjo kur sandėliuoti kuro atsargas. Kuro atsargoms sandėliuoti V. B. turėjo kitą sandėlį ūkiniame pastate, kurį pirkimo- pardavimo sutartimi kartu su žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalimis iš jo įgijo ieškovai V.. Pagal aplinkosaugos reikalavimus lauko tualetai iš viso turės būti nugriauti. Ieškovė K. L. išreiškia savo atsisakymą naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu kiemo statiniu-tualetu, priešieškiniu prašydama patvirtinti jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Šalies argumentai
17. Atsakovė J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą iš dalies ir ieškovų ieškinį dalyje dėl leidimo įregistruoti kadastrinių matavimų bylą be atsakovių J. P., K. L. ir V. B. parašų atmesti, atsakovių priešieškinį tenkinti, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad žemės sklypo ribų paženklinime nedalyvavo, apie sklypo ribų paženklinimą nebuvo informuota, sklypo ribos nebuvo paženklintos riboženkliais, taigi ji iki šiol nežino, kur yra žemės sklypo ribos pagal ieškovų parengtus kadastrinius matavimus. Matavimus atlikusi UAB „Vilniaus geodezijos linija“ nesilaikė Nuostatuose nustatytų reikalavimų, neinformavo atsakovių apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nurodė, kad sklypo ribos paženklintos 13 vnt. naujų riboženklių, tačiau faktiškai sklypo ribos riboženkliais nebuvo paženklintos. Tam, kad galėtum vertinti, ar kadastriniai matavimai atlikti teisingai, pirmiausia reikia turėti visapusišką informaciją, įskaitant vietovėje riboženkliais pažymėtas žemės sklypo ribas. Galbūt atsakovės, pažymėjus riboženkliais žemės sklypo ribas pagal ginčijamus kadastrinius matavimus, neturės jokių pastabų dėl jų teisingumo, tačiau pirmiausia sklypo ribos turi būti pažymėtos riboženkliais. Trečiasis asmuo J. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. B. šia sklypo dalimi nesinaudojo. Šia sklypo dalimi visą laiką pagal nusistovėjusią tvarką naudojosi atsakovės V. B. ir J. P.. Šį sandėliuką daugiau nei prieš trisdešimt metų įrengė V. B., taigi jis jai ir priklauso. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis kiemo statiniai bendrame žemės sklype yra visų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė. Taigi jei nebūtų pagrindo sandėliuką laikyti V. B. asmenine nuosavybe, nėra pagrindo sandėliuką laikyti ir V. B. asmenine nuosavybe. Ta aplinkybė, kad per minėtą sandėliuką pravestos dujos, nėra kliūtis nustatyti atsakovės V. B. teisę naudotis šia sklypo dalimi.
Atsiliepimas
18. Atsakovės V. B. ir K. L. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nurodo, kad 2020 m. kadastrinė byla, kurią siekiama įregistruoti, suformuota ieškovams ir ieškovų pasamdytam matininkui tikslingai, nesąžiningai ir tyčia nesilaikant teisės aktų imperatyvų dėl bendraturčių informavimo apie atliekamus kadastrinius matavimus ir dėl atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų privalomo riboženkliais pažymėjimo. Ieškovų matininkas V. Č., kuris ruošė 2020 m. kadastrinę bylą, pirmos instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. išvažiuojamame posėdyje net nedalyvavo ir nepateikė duomenų įsitikinimui, kad kadastrinė byla ir žemės sklypo ribų paženklinimas atlikti tinkamai. Aplinkybę, jog R. ir R. V. 6 kv. m ploto žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, patvirtinto ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje J. Ž.. Ieškovai yra nesąžiningi, jie lyg tarp kito pateikė J. Ž. pasirašyti naudojimosi tvarkos planą ir pateikė jį pasirašyti tokiu būdu, jog J. Ž. netgi nesuprato, ką ir dėl ko ji pasirašo.
19. Ieškovės E. Z. ir R. D. pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundu atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis VĮ Registro centras pateiktais nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais gamtinių dujų įvadai yra įrengti dar 2000 metais. Išvažiuojamojo posėdžio metu atsakovės parodė ir kitas vietas, kuriose yra sandėliuojamos kuro atsargos. Atsakovė J. P. nurodė sandėliuojanti kuro atsargas įžemintoje žemės sklypo dalyje, esančioje šalia patekimo į jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį, tarp gyvenamojo namo ir žemės sklypo juosiančios tvoros. Atsakovė V. B. išvažiuojamojo posėdžio metu taip pat parodė naudojamą kuro sandėliavimo vietą, esančią jai priskirtoje atskirai nuo bendraturčių naudoti žemės sklypo dalyje. Ginčo vietoje įrengta sandėliavimo patalpa, pagal bendraturčių istoriškai susiklosčiusį sutarimą naudojo būtent V. B., kuris perleisdamas nuosavybės teises į jam priklausiusius nekilnojamojo turto objektus paliudijo perleidęs ieškovei R. V. jam priklausantį neregistruotą sandėliuką su žeme prie laiptų į kiemą. Žemės sklypo planui parengtam 1998 m. pritarė visi tuometiniai bendrasavininkai. Teismas pagrįstai nustatė, kad į savo namus V. B. gali patekti per žemės sklypo dalį, UAB „Inreal GEO“ naudojimosi žemės sklypo tvarkos plane pažymėtą indeksais 61-60-94-83-84-61. Atsakovei K. L. priklauso ¼ dalis kitų statinių, kuriuos sudaro ne tik lauko tualetai bet ir tvora, atraminė sienelė ir kiemo aikštelė. Pati atsakovė V. B. naudoja nelegalų statinį praėjimui į jai priklausantį gyvenamąjį namą.
20. Ieškovai R. V. ir R. V. pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad atsakovėms yra puikiai žinoma, jog byloje prašoma įregistruoti žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra parengta vadovaujantis 2018 m. sudaryta kadastrinių matavimų byla, dėl ko 2020 metais kadastriniai matavimai iš naujo atliekami nebuvo, buvo tik performuoti kadastrinės bylos dokumentai. Kadastrinė byla, kuri buvo parengta 2018 metais, netiko dėl to, kad joje kaip savininkė buvo nurodoma G. L., kuri savo sklypą jau buvo pardavusi. Taigi, 2018 m. gegužės 3 d. kadastrinės duomenų bylos pagrindu, 2020 metais buvo parengta nauja kadastro duomenų byla. Rengiant 2020 metų kadastro duomenų bylą kadastriniai matavimai iš naujo nebuvo atliekami, taip pat nebuvo įrengiami riboženkliai, nes tas, su visų savininkų ir gretimų sklypų savininkų žinia, buvo padaryta dar 2018 metais. Pareiga informuoti apeliantes apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo įvykdyta dar 2018 m. gegužės mėnesį, kai ir buvo realiai atliekami šio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Apeliaciniuose skunduose dėstomos aplinkybės, jog atsakovės nebuvo informuotos apie atliekamus sklypo kadastrinius matavimus ir kad tai yra esminis jų teisių pažeidimas, yra siurpriziniai atsakovių apeliacinių skundų teiginiai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aplinkybės dėl atsakovių informavimo apie kadastrinius matavimus nebuvo nagrinėjamos, jos neanalizuotos ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Ieškovai nėra nesąžiningi ir procesu nepiktnaudžiauja. Atsakovės neteisingai interpretuoja žemės sklypo planų koordinačių duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Byloje nustatyta, kad šalims ir trečiajam asmeniui J. Ž. nuosavybės teise priklauso atitinkamos idealiosios dalys 0,1014 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). V. B. nuosavybės teise priklauso 172/1014 žemės sklypo dalys, K. L. nuosavybės teise priklauso 223/1014 žemės sklypo dalys, R. V. ir R. V. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 110/1014 žemės sklypo dalys, R. D. ir E. Z. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 248/1014 žemės sklypo dalys, J. P. nuosavybės teise priklauso 171/1014 žemės sklypo dalys ir J. Ž. nuosavybės teise priklauso 90/1014 žemės sklypo dalys. Ieškovams E. Z. ir R. D. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams R. V. ir R. V. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 235/1000 dalys Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis Kitų inžinierinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas -– Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis dalys Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei K. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui J. Ž. nuosavybės teise priklauso 235/1000 dalys Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis Kitų inžinierinių statinių – Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai dėl žemės naudojimo susitarė pagal 1998 m., 2004 m. bei 2009 metų naudojimosi tvarkas, tačiau šios tvarkos nebuvo patvirtintos nei teismo sprendimu, nei notarine tvarka.
23. Šiuo atveju byloje gauti atsakovių apeliaciniai skundai, kuriuose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netyrė visų byloje esančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
24. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
25. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimo turinį ir bylos medžiagą yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Atsakovių atstovai nurodė, kad apeliantės ir atsakovė pranešimais apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo informuotos ir apie tai nežinojo, todėl negalėjo įsitikinti matavimų teisingumu. Atsakovės nurodo, jog sklype nėra sužymėti riboženkliai, ieškovai nurodė, jog jokie matavimai nebuvo atlikti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nesiaiškino ar tinkamai įgyvendinta informavimo pareiga, ar matavimai buvo atliekami naujai, ar tai yra seniai atlikti matavimai. Neištyręs šių aplinkybių, nepašalinęs byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų, teismas nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovų į elektroninę bylą įkeltas naudojimosi planas yra blogos kokybės, dėl to teismas negali sutikrinti, ar pateiktas planas pagal koordinates atitinka ieškovų pateiktą žemės sklypo planą, kuris buvo parengtas 2020 m. kovo 24 d. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos projektą. Teismas, nustatęs, jog byloje esantys dokumentai nėra įskaitomi, turėjo nustatyti terminą trūkumų pašalinimui ir įpareigoti šalis pateikti įskaitomus dokumentus ir pagal juos nagrinėti bylą, o ne šiuo pagrindu atmesti ieškovų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad V. B. sandėliuką, esantį 6 kv. m ploto žemės sklypo dalyje prie įėjimo į žemės sklypą, mūrinių laiptų, pardavė R. ir R. V.. Atsakovės apeliaciniuose skunduose su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, prašo pašalinti šį motyvą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas, spręsdamas kam nuosavybės teise priklauso ginčo sandėliukas, savo motyvus turi pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir negali būti laikoma pagrindu netenkinti atsakovų pateikto naudojimosi tvarkos projekto.
26. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Šiuo atveju byloje tarp šalių kilo poreikis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, to reikalavo tiek ieškovai, tiek atsakovai. Ginčas byloje kilo dėl pačios naudojimosi tvarkos, tiek ieškovai, tiek atsakovai teikė į bylą savo siūlomas naudojimosi tvarkas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje kilusio ginčo, kadangi deklaratyviai atmetė tiek ieškovų, tiek atsakovų siūlomus tvirtinti naudojimosi tvarkų projektus. Toks sprendimas neišsprendžia tarp šalių kilusios konfliktinės situacijos ir poreikio nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Esant bylos šalių poreikiai nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas privalo tokį ginčą išnagrinėti iš esmės, išspręsti visus kylančius neaiškumus ir prieštaravimus ir parinkti optimalią ir visų bendraturčių interesus atitinkančią naudojimosi tvarką.
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu sprendimu pritaria apeliacinių skundų argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė.
28. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantų V. B., K. L. ir J. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.