Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3069-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
1-3069-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3069-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31615-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam M. G.,jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 04.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. G. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad penktadienį po darbo susitiko su draugu pas jį (M. G.) namuose praleisti laiką. Jie gėrė viskį, po to alų. Naktį jis kažkiek pamiegojo, draugas liko pas jį nakvoti, jie dar kažkiek išgėrė, jis nepasakys tiksliai, kiek išgėrė. Šeštadienį, apie 1-2 val. dienos draugas išėjo namo ir nuo to laiko jis (M. G.) visą laiką miegojo iki 4 val. ryto (sekmadienio). Atsikėlęs sekmadienio rytą, jautėsi normaliai, namuose neliko cigarečių, todėl jis norėjo nuvažiuoti iki visą parą veikiančios parduotuvės nusipirkti cigarečių. Atstumas nuo namų iki tos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iki kilometro. Važiavo jam priklausančiu automobiliu Audi A6, 2008 metų. Važiuojant nusipirkti cigarečių, jį sustabdė policija. Policija jį sustabdė, nes neveikė jo posūkio signalas. Jis įpūtė 1,96 promiles, jam keista, kad tiek pripūtė po paros miegojimo laiko. Kai sustabdė policijos pareigūnai, jis buvo sutrikęs, nepasakys, ką tuo metu sakė, neturi paaiškinimų dėl nustatyto girtumo, kodėl antrą kartą daugiau įpūtė, nei pirmą kartą. Nuoširdžiai teigia, kad miegojo parą ir gėrė prieš parą laiko. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, daugiau jo nekartotų. Administracine tvarka už vairavimą neblaiviam nėra baustas. Jam labai reikalingas automobilis, nes jam reikia važinėti į komandiruotes, taip pat automobilis reikalingas šeimos poreikiams, močiutės pagalbai, tėvams. Jis ir kaip vairuotojas yra reikalingas, ir automobilis reikalingas, jo darbo pobūdis toks, kad visą laiką reikia važinėti su automobiliu. Su sugyventine D. jis gyvena 5 metus kartu. Sugyventinė dirba (duomenys neskelbtini), jis ją gerbia, ji jam yra autoritetas ir daro didelę įtaką. Jo sugyventinės įvykio metu nebuvo, ji buvo pas savo mamą, jai nebūnant jis nuklydo nuo kelio. Kai jį išleido iš policijos, jis susiskambino su D.. Jos reakcija buvo nesuprantama, ji galvojo, kad jis juokauja. Jis su ja daug apie tai kalbasi, ji jį moralizuoja, jis iš to padarė išvadas.

Kadangi kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d., šventė draugo gimtadienį, vakare ir naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną nuo 11.00 val. iki 14.00 val. jis vėl vartojo alkoholį. Po 14.00 val. nustojo ir nuėjo miegoti. Miegojo visą dieną. Prabudęs 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 4.00 val., užsimanė rūkyti, tačiau cigarečių neturėjo. Tuo metu jautėsi prasiblaivęs, galvojo, jei ir įpūstų į alkotesterį, tai tikrai ne daugiau kaip 0,4 promilių, todėl sėdo į jam priklausančią transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuo namų (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, priėję prie jo, įtarė, kad jis gali būti neblaivus, todėl alkoholio matuokliu patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,96 promiles. Jis labai gailisi, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 55, 65).

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 04.50 val., dirbant kartu su vyr. patruliu Ž. A., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas dėl to, kad minėto automobilio vairuotojas (kaip vėliau nustatyta, M. G.), sukdamas į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, neparodė dešiniojo įspėjimo posūkio signalo (kaip vėliau nustatė, dešinės pusės galinio žibinto posūkis neveikė). Vairuotojas automobilyje buvo vienas, priėjęs prie vairuotojo, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pokalbio su vairuotoju metu pajuto, kad nuo asmens sklinda alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. Paklausus, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, M. G. jam atsakė, kad gėrė alų prieš 10 min., t. y. 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 4.40 val. išgėrė apie 1 l talpos alaus. Po pirmo pūtimo 4.52 val. M. G. buvo nustatytas 1.96 prom. girtumas; o antru pūtimu 5.10 val. jam buvo nustatytas 2.00 prom. girtumas. Patikslino, kad surašant tarnybinį pranešimą, jame klaidingai nurodyta, kad kaip priedas pridedamas alkotesterio rodmenų kvitas. Alkotesterio rodmenų kvitas nebuvo atspausdintas dėl techninių kliūčių, tačiau alkotesterio rodikliai yra nufotografuoti (b. l. 36-37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečiojo būrio Vyriausiojo patrulio M. L. 2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Prie tarnybinio pranešimo pateiktos alkotesterio fotonuotraukos, patvirtinančios, kad 2021 m. rugsėjo 12 d., 4.52 val., M. G. nustatytas – 1.96 prom., girtumas; 5.10 val. – 2.00 prom. girtumas (b. l. 6-8).

2021 m. rugsėjo 12 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 12 d., 05.09 val. M. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Pirmo patikrinimo alkotesteriu metu 04.52 val. jam buvo nustatytas 1.96 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 05.10 val. – 2.00 promilių girtumas. M. G. su tikrinimo rezultatais sutiko pasirašytinai (b. l. 10).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2021 m. birželio 30 d. patikros sertifikato Nr. 1487562 matyti, kad alkotesteris ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. gruodžio 29 d. (b. l. 9).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra M. G. (b. l. 21).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, automobilio ,,Audi A6“ (2008 m. gamybos) kaina su PVM buvo 4690 Eur (b. l. 23).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu M. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 10-11 dienomis namuose su draugu vartojo alkoholį. Rugsėjo 11 d., apie 1-2 val. nuėjo miegoti ir visą laiką miegojo iki 2021 m. rugsėjo 12 d., 4 val. ryto. Atsikėlęs ryte jautėsi normaliai, namuose neliko cigarečių, todėl jis nutarė jam priklausančiu automobiliu Audi A6 nuvažiuoti iki visą parą veikiančios parduotuvės jų nusipirkti. Važiuojant jį sustabdė policija dėl neveikiančio posūkio signalo. Patikrinus jo neblaivumą, jis įpūtė 1,96 promiles. Tai, kad M. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas ir su juo pateikti M. G. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, 2021 m. rugsėjo 12 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. G., 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 04.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo sugyventinė D. V. byloje pateikė prašymą atleisti jos sugyventinį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme ji nurodė, kad su M. G. ji gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus, artimiausiu metu ketina sudaryti santuoką. Jie aktyviai leidžia laisvalaikį, kiekvieną dieną artimai bendrauja, kai yra ne namie, dažnai susiskambina. Juos sieja tarpusavio pagarbos santykiai, M. G. jos klauso ir atsižvelgia į jos nuomonę. Ji garantuoja, kad M. G., kuris moka daryti išvadas ir mokytis, savo klaidų nekartos. Jos įvykęs auklėjamasis pokalbis su M. G. davė suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia jo gyvenimo klaida ir ji dės maksimalias pastangas, kad toks atvejis nepasikartotų jokiomis aplinkybėmis. Mano, kad ji yra teismo vertas pasitikėjimo asmuo. Kadangi šiuo metu negauna didelių pajamų, prašo teismą taikyti laidavimą be užstato (b. l. 119-120).

Galima laiduotoja D. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji su M. G. gyvena kartu, turėjo susituokti, bet buvo pandemija. Kartu vaikų neturi. Ji žino, kad M. G. sėdo neblaivus už vairo, apie tai sužinojo, kai jį paleido iš policijos komisariato. M. G. jai sakė, kad padarė blogai, sakė, kad gerai jautėsi ir galvojo, kad jau išsiblaivęs. Ji jam pasakė, kad jis blogai pasielgė, galėjo pėsčiomis nueiti į parduotuvę, nes netoli. Jie turėjo ilgą pokalbį, su juo šnekėjosi tiek jo, tiek jos tėvai. Ji M. G. yra autoritetas, labai stengiasi su juo bendrauti šia tema, nori, kad jo vertybės būtų kaip jos ir jos šeimos, mėgins jam padėti nedaryti tokių nusižengimų ir žino, kad jis jos klausys, daugiau taip nedarys. Ji mano, kad jis suvokia, ką padarė, sakė, kad jautėsi gerai, nes nebuvo apsvaigimo jausmo, mano, kad jis suklydo. Šiuo metu jos finansinė situacija yra ne pati iš geriausių, bet, jeigu reikėtų, ji sutiktų sumokėti užstatą. M. G. močiutė nevaikšto, ji gyvena (duomenys neskelbtini), ja rūpinasi tėtis ir mama, tačiau M. G. dažnai nuvažiuoja pas močiutę, 2-3 kartus į mėnesį, padeda jai su pirkiniais.

Kaltinamasis M. G. teismo posėdyje nurodė, kad su sugyventine D. V. jis kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, jis ją gerbia, ji jam yra autoritetas ir daro didelę įtaką. Jo sugyventinės įvykio metu nebuvo, kai jį išleido iš policijos, jis su ja susiskambino. Jis su ja daug apie kalbasi apie įvykį, ji jį moralizuoja ir jis iš to padarė išvadas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. G. yra neteistas (jo teistumas yra išnykęs, todėl jis laikytinas neteistu), tokiu būdu laikytina, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, M. G. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti M. G. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis (nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini)) (b. l. 79), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip veiklus, pareigingas, sąžiningas darbuotojas, kaip atsakinga, stipri asmenybė, kuri nekartoja tų pačių klaidų (b. l. 127-128), byloje taip yra pateikta UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje M. G. charakterizuojamas kaip išsiskiriantis efektyviu darbo organizavimu, sugebėjimu spręsti konfliktines situacijas, atsakingumu ir pareigingumu, neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 85), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka tris kartus trijų metų laikotarpyje už nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 83-84). Teismas taip pat atsižvelgia į M. G. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad, nors ir yra pagrindas manyti, kad M. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų, tačiau, jos vertinimu, kaltinamojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai nėra nuoširdūs, jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamasis nurodo, kad jautėsi galintis vairuoti, kad pramiegojo daugiau, nei pusę paros, nors, kaip nustatyta iš bylos duomenų, antru putimu M. G. pripūtė daugiau negu pirmu kartu, iš ko darytina išvada, kad kaltinamas vartojo alkoholį neilgai trukus iki vairavimo, ir tie paaiškinimai, kad jis negėrė daugiau negu pusę paros, nėra logiški, dėl ko, prokurorės nuomone, susidaro įspūdis, kad prašymas nutraukti bylą pagal laidavimą yra daugiau formalus. Tačiau teismas su šia prokurorės pozicija nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, kad tikslus laikas, kada kaltinamasis vartojo alkoholį, nėra viena iš aplinkybių, kuri inkriminuojama jam pareikštame kaltinime, tokiu būdu tai šioje byloje nėra įrodinėtina aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltinamasis pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, neginčijo byloje jam nustatyto girtumo. Šioje byloje visų proceso dalyvių sutikimu (taip pat ir prokurorės) buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kas suponuoja išvadą, jog šioje byloje ginčo dėl įrodinėtinų aplinkybių nėra. Teismo vertinimu, kaltinamojo pozicija dėl vienos iš neįrodinėtinų aplinkybių šiuo atveju nesudaro pagrindo abejoti jo prisipažinimo nuoširdumu ar netaikyti jam laidavimo instituto vien šiuo pagrindu.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sugyventinę D. V.. Posėdžio metu abu asmenys nurodė, kad juos sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jie gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini), ketina sudaryti santuoką. Kaltinamasis M. G. nurodė, kad D. V. yra jam autoritetas, pajėgi jam daryti teigiamą įtaką, ji kritiškai reagavo į jo padarytą veiką ir jis iš to padarė išvadas. Savo ruožtu galima laiduotoja D. V. nurodė, kad ji yra pasiryžusi laiduoti už M. G., ji mano galinti jam daryti teigiamą įtaką, jis jos klauso ir atsižvelgia į jos nuomonę bei geba daryti išvadas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. V. dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose, darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip labai pareiginga ir atsakinga darbuotoja (b. l. 125). Iš pateiktų duomenų apie jos teistumus ir baustumus matyti, kad D. V. yra neteista (b. l. 121), 5 metų laikotarpyje buvo bausta administracine tvarka vieną kartą, už smulkų administracinį nusižengimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 123-124). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ji yra artima kaltinamajam M. G., yra kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką M. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Paminėta ir tai, kad teismo posėdyje D. V. nurodė, kad, nors jos finansinė situacija šiuo metu nėra gera, ji sutiktų sumokėti užstatą, jei teismas nuspręstų jį taikyti. Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, M. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis M. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis M. G. automobilį, kai jam nustatytas girtumas (1,96 prom.) gerokai viršijo vidutinio girtumo ribą, tokiu būdu teismas vertina, kad kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo galimybę vairuoti automobilį. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo ankstyvą rytą, kuomet eismas dar nėra labai intensyvus, visgi, tai jis darė mieste, kur bet kuriuo paros metu galėjo būti kitų eismo dalyvių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad jis piktybiškai pažeidinėja KET, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbovietėje (tas nurodyta ir darbovietės pateiktoje charakteristikoje (b. l. 127-128)), taip pat jam teisė vairuoti yra reikalinga, nes jis padeda močiutei J. V. (kuri taip pat teismui pateikė prašymą neatimti vairuotojo pažymėjimo ir automobilio iš M. G. (b. l. 131)). Visgi, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamajam aktualios darbinės ir šeimyninės aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise. Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su M. G. vairuotojo pažymėjimo būtinumu, jam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesulaikė jo nuo atitinkamų veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi M. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46-47), tokiu būdu M. G. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. G. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 12 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju M. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus M. G., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad M. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaltinamasis teismo posėdyje prašė automobilio nekonfiskuoti, nurodydamas, kad automobilis jam yra reikalingas darbo funkcijoms atlikti, o taip pat dėl šeimos poreikių. Tačiau, kaip ir svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakingas asmuo, kuriam transporto priemonė yra būtina dėl darbinių ar šeimyninių poreikių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, už kurių padarymą yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu kaip pavyzdį, kuomet panašaus pobūdžio byloje nebuvo taikytas automobilio konfiskavimas, nurodė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021, tačiau pažymėtina, kad pastarojoje byloje svarstant turto konfiskavimo klausimą buvo atsižvelgta, be kita ko, į tą aplinkybę, kad automobilis minėtoje byloje buvo laikomas šeimos turtu, kuriuo naudojosi ne tik kaltinamasis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti precedentu sprendžiant šioje byloje BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo klausimą, nes toje byloje nurodytos minėtam klausimui aktualios aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kaip jau minėta, aptariamoje byloje buvo atsižvelgta į tai, kad konfiskuotinas automobilis buvo šeimos turtas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš turimų duomenų matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam M. G., ir nei kaltinamasis, nei kiti asmenys byloje nenurodė aplinkybių, kad šiuo automobiliu be kaltinamojo naudojasi (jį vairuoja) kiti asmenys.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 4690 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, M. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus M. G. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. G. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 46-47) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Paimtas dokumentas – M. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam M. G., palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam M. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti M. G. ir D. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė