- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-10551-1028/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04896-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 465,00 EUR skolos, 7,58 EUR kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR žyminio mokesčio.
Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2019-04-01 buvo sudaryta sutartis Nr. 1904011, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti programavimo darbus. Sutarties punkte Nr. 2.2. nurodyta, kad ieškovas privalo sumokėti 465,00 EUR (30 proc.) avanso. Ieškovas, vykdydamas savo pareigą, 2019-04-01 sumokėjo atsakovui 465,00 EUR. Sutartis buvo nutraukta 2019-04-04. Atsakovas neperdavė ieškovui jokių atliktų darbų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ne tik neturėjo galimybės priimti atliktus darbus, bet ir neturėjo galimybės įvertinti atliktų darbų kokybę. Ieškovas sumokėjo atsakovui 465,00 EUR dydžio avansą, tačiau, sutarčiai pasibaigus, atsakovas nepateikė jokių atliktų darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas privalo grąžinti visą jam sumokėto avanso sumą - 465,00 EUR. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas įgijo teisę reikalauti, remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., penkių procentų dydžio metinių palūkanų. Ieškovas 2019-04-01 sumokėjo Atsakovui 465,00 EUR avanso. Sutartis buvo nutraukta 2019-04-04. Sutarčiai pasibaigus, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui visą sumokėtą avansą, kadangi jokie darbai ieškovui perduoti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 465,00 EUR sumos už laikotarpį nuo 2018-04-04 iki 2019-08-01 (viso 119 pradelstų dienų), viso 7,58 EUR kompensacinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Ieškovas ir Atsakovas 2019 m. balandžio 1 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1904011. Pagal Sutarties 1.1 p. joje numatyti darbai turėjo būti atliekami etapais – iki 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 20 d. Darbų atlikimui užtikrinti Ieškovas sumokėjo Atsakovui 465 EUR dydžio avansą. Tačiau nepaisydamas tokių Sutartimi numatytų terminų, Ieškovas 2019 m. balandžio 4 d. (t. y. praėjus vos trims dienoms po Sutarties sudarymo) nutraukė Sutartį nurodydamas, kad „vykdytojas neatliko įsipareigotų darbų pagal iš anksto suderintą grafiką tarp Užsakovo ir Vykdytojo. Dalis projekto darbų turėjo būti įvykdyti iki 2019 m. balandžio 4 dienos 18:00 valandos Lietuvos laiku“. Ieškovas Teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių buvo numatytas kitoks darbų atlikimo grafikas nei tas, kuris buvo numatytas Sutartyje. Tai reiškia, kad Ieškovo reikalavimas dėl darbų atlikimo iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo neteisėtas (atitinkamai ir Ieškovo inicijuotas Sutarties nutraukimas taip pat laikytinas neteisėtu, kadangi Sutarties nutraukimo metu toks pagrindas (jog praleistas darbų atlikimo terminas, kuris tariamai buvo numatytas 2019 m. balandžio 4 d.) neegzistavo. Pagal Sutarties 7.3 p. bet kokie jos pakeitimai turi būti atliekami raštu, abiem šalims pasirašant. Sutarties 7.9 p. nurodyta, kad šalys pasirašo ant kiekvieno iš Sutarties lapų. Sutarties 1.1 p. numatyti terminai (balandžio 25 d.) yra patvirtinti abiejų šalių parašais ir todėl turi juridinę galią. Atsakovas, reaguodamas į tokį Ieškovo pranešimą, 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu „Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ (Priedas Nr. 2) nurodė, kad Atsakovas nepadarė jokio esminio Sutarties pažeidimo, Sutartį jau yra pradėjęs vykdyti ir todėl neprivalo Ieškovui grąžinti šio sumokėto avanso. Vėliau Ieškovas pareikalavo perduoti atliktus darbus – pats arba per savo atstovus nurodydamas, kad: 1) „pirmiausia, tau reikėtų man atsiųsti įrodymus, kad darbai buvo atlikti iki 2019 m. balandžio 4 dienos, o ne pačius darbus“ (Ieškovo 2019 m. liepos 29 d. 14:38 el. laiškas); 2) „į mus kreipėsi klientas, pareikšdamas, kad Jūs jam pateikėte atliktus darbus, tačiau nepridėjote įrodymų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu“ (2019 m. liepos 29 d. 15:21 el. laiškas); 3) „atsiųskite bet kokius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, kad darbus Jūs atlikote Sutarties galiojimo laikotarpiu“ (2019 m. liepos 30 d. 11:48 el. laiškas); 4) „tiktų bet kokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu“ (2019 m. liepos 30 d. 07:27 el. laiškas). Atsakovas, pavyzdžiui, 2019 m. liepos 11 d. el. laišku (18:17) kreipėsi į Ieškovą nurodydamas, kad „norėčiau Jums perduoti atliktus darbus, balandžio 1-4 dienomis. Reikia serverio prisijungimų, kad galėčiau Jums sukelti juos“, o vėliau perdavė Ieškovui atliktus darbus (tai matosi iš Ieškovo ir Atsakovo susirašinėjimo, taip pat iš kartu su šiuo atsiliepimu pateikto darbų sąrašo). Tai reiškia, kad Atsakovas tinkamai įvykdė tiek iš Sutarties, tiek ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.671 str. kylančią pareigą perduoti atliktus darbus. Nors Atsakovas daugybę kartų ir prašė Ieškovo nurodyti, kokie dokumentai tiktų tam, kad įrodytų, jog darbai yra atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu, pats Ieškovas niekaip tokių įrodymų neįvardijo, nurodydamas, kad tiktų „bet kokie kiti dokumentai, patvirtinantys tokias aplinkybes“ ir pabrėždamas, kad „tokius dokumentus būtų labai sunku įvardinti“. CK 6.671 str. įtvirtinta, kad „jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus“. Sutarties 6.1 p., kuriuo remdamasis Ieškovas inicijavo Sutarties nutraukimą (tai matyti iš Ieškovo 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo), nurodyta tik galimybė vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau nenurodyti konkretūs pagrindai, kuriems esant Ieškovas galėtų tai padaryti (pavyzdžiui, grubiai praleistas darbų atlikimo terminas, o rangovas per papildomą terminą neištaisė trūkumų ir pan.). Sutarties 6.1 p. nuostata leidžia vienašališką Sutarties nutraukimą iš Ieškovo pusės, tačiau konkrečių pagrindų (kaip kad įtvirtinama CK 6.217 str. 5 d.) nenurodo. Tuo tarpu CK 6.671 str. norma aiškiai reikalauja, kad Sutartis būtų nutraukiama įstatymo arba Sutarties nustatytu pagrindu. Toks pagrindas Sutartyje nėra nustatytas, todėl šiuo atveju gali būti taikomos tik įstatyme numatytos normos. Tačiau nei viena iš jų (pavyzdžiui, CK 6.217 str., 6.658 str. irk t.) Ieškovas, nutraukdamas Sutartį, nesirėmė. Tai reiškia, kad Ieškovo inicijuotas Sutarties nutraukimas gali būti laikomas neteisėtu. Ieškovas šiuo atveju nesilaikė ir CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintos Sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. nepateikė pranešimo Atsakovui ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Kaip matyti iš Atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. pranešimo Ieškovui, Atsakovas nesutiko su Sutarties nutraukimu, todėl Ieškovas privalėjo kreiptis į teismą ir tik teismine tvarka nutraukti Sutartį (atitinkamai įgydamas teisę reikalauti, kad Atsakovas perleistų Ieškovui atliktus darbus). Įstatyme (šiuo atveju – CK 6.658 str.) nurodyti konkretūs atvejai, kada užsakovas (šiuo atveju – Ieškovas) turi teisę atsisakyti Sutarties. Nei vienas iš šių atvejų nėra taikytinas Ieškovo ir Atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. susiformavusiems santykiams, todėl Ieškovas šiuo atveju privalėjo įrodinėti, kad Atsakovo veiksmai atitinka esminio Sutarties pažeidimo kategoriją (CK 6.217 str.) ir tik tai įrodęs galėjo nutraukti Sutartį CK 6.218 str. nustatyta tvarka. Nei vieno iš šių veiksmų Ieškovas nepadarė, todėl neįgijo teisės reikalauti, kad Atsakovas jam perduotų atliktus darbus. Sutarties projektas buvo parengtas ir pasiūlytas pasirašyti paties užsakovo, t. y. Ieškovo – tai patvirtina 2019 m. balandžio 1 d. 01:42 el. laiškas. Visos Sutarties nuostatos, taip pat susijusios su Sutarties nutraukimu, turi būti aiškinamos tokias nuostatas pasiūliusios šalies nenaudai. Todėl ir Sutarties nutraukimo nuostatos, įtvirtintos Sutarties 6.1 p., šiuo atveju turi būti aiškinamos Atsakovo naudai. Ieškovas šiuo atveju privalėjo siekti išsaugoti susiklosčiusius sutartinius santykius, o ne juos nutraukti, nesilaikydamas CK 6.218 str. įtvirtintos tvarkos. Atsakovas teikia Teismui kompiuterinės sistemos dokumentų (failų) rodmenis, iš kurių matyti, jog darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu. Kadangi nutraukdamas Sutartį Ieškovas privalėjo laikytis CK 6.218 str. įtvirtintos tvarkos, Sutarties nutraukimas (jei jis būtų pagrįstas) būtų įsigaliojęs tik 2019 m. gegužės 4 d. Tai reiškia, kad darbus Atsakovas galėjo daryti mažų mažiausiai iki šios datos, kadangi tik nuo tada būtų galima laikyti (jei tai būtų daroma teisėtai ir pagrįstai), kad Sutartis yra nutraukta (ir atitinkamai nuo tada Ieškovas būtų įgijęs teisę iš Atsakovo reikalauti perduoti atliktus darbus). Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas neįgijo teisės reikalauti atliktų darbų, o Atsakovas neturi pareigos grąžinti sumokėtą avansą, atmestinas ir Ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad per uzdarbis.lt platformą nusprendė dirbti kartu su ieškovu. Susirašinėjo el. paštu, ieškovas parengė sutartį, atsiuntė, o jis pasirašė. Sutartį pasirašė balandžio 1 d., o ieškovas tik balandžio 3 d. leido dirbti, nes atsiuntė prisijungimus. Realiai per tris valandas ieškovas nutraukė sutartį. Jis buvo susiplanavęs finansus mėnesiui. Bendravo su ieškovu per Slack platformą. Iki penktadienio buvo sutarę padaryti esminių darbų, buvo tų darbų sąrašiukas. Kai ką buvo padaręs iki 23 val. Buvo sutarę, kad kažkas bus padaryta iki penktadienio. Prašė ieškovo dar kelių valandų ir būtų padaręs tuos darbus, bet ieškovas nesutiko. 21 val. ieškovui paskambino, ieškovas pasakė, kad pats pasidarys, dar ieškovui siūlė sumažinti sutarties kainą, daryti kitus darbus nuo pirmadienio, bet ieškovas atsisakė. Be prisijungimų buvo galima kažką padaryti. Būtų įkėlęs į sistemą savo tuos darbus, kad matytų ieškovas, bet per 3 val. nespėjo, o vėliau prisijungimai buvo pakeisti. Raštą apie sutarties nutraukimą ieškovas jam atsiuntė balandžio 4 d., 21 val. Jis savo nesutikimą siuntė lyg penktadienį. Karolina buvo iš ieškovo pusės, kuri valdo darbus, siuntė užduotis, o ieškovas buvo kaip ir kodo tikrintojas ir sudarė sutartį. Trečią dieną prisijungimai prie serverio atsiųsti, Jiroje nebespėjo nieko atžymėti, jai irgi reikėjo tų pačių prisijungimų. Bitbucket per tas tris valandas nieko nespėjo įkelti ir padaryti. Dėl ieškovo nurodomų jam neperduotų naujų duomenų, tai jis darė darbus ir po sutarties nutraukimo, nes jam taip patarė teisininkas, galvojo, kad reikia. Manė, kad rašys ieškovui, jog sutartis nutraukta be pagrindo, galvojo kad padarys pirmo etapo darbus ir juos pateiks, kad gautų apie 800 Eur apmokėjimą, todėl darė darbus. Buvo suplanavęs pusantro mėnesio laikui savo darbų grafiką, kitų užsakymų neėmė, turėjo kitus du klientus, kurių dėl ieškovo atsisakė. Gal apie 17 mėnesio dieną tik atsirado kitas klientas, tada ieškovo darbų nebedarė. Iki tol nebuvo ką veikti, todėl darė darbus toliau. Po kažkiek laiko ieškovas skambino dėl pinigų grąžinimo. Jis ieškovui siūlė priduoti už avansą darbus, bet ieškovui vėl netiko. Jei klientui darbų reikia skubiai, padaro juos tą pačią dieną, sėdi iki nakties. O šiaip po pusės termino siunčia klientui darbus, kad jau būtų ką parodyti, neskubant. Būna, kad planuoji, jog užtruksi savaitę, o trunki dvi, būna galimi delspinigiai. IT veikloje būna nenumatyto laiko sugaišimo. CD duomenis yra išsiuntęs ieškovui el. paštu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį (b. l. 7-9). Ieškovas atsakovui sumokėjo 465 Eur avansą (b. l. 6). Ieškovas sutartį nutraukė 2019-04-04 (b. l. 4). Atsakovas pateikė raštą ieškovui dėl sutarties nutraukimo (b. l. 17), susirašinėjimą (b. l. 18-20, 47-49), paaiškinimą apie atliktus darbus (b. l. 21-22), CD laikmeną (b. l. 50), rašytinius paaiškinimus (b. l. 55-60). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, paaiškinimus dėl atsakovo pateiktų duomenų apie atliktus darbus (b. l. 35-45, 52-54, 63-64).
2019-04-01 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį (b. l. 7-9), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti visas paslaugas iš atskiro priedo, pagal iš anksto su ieškovu suderintą grafiką. Ieškovas sumokėjo atsakovui 465,00 Eur avansą (b. l. 6). Paslaugos turėjo būti atliekamos dvejais etapais iki 2019-05-20. Kaip nustatyta iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų, turėjo būti atliekami tam tikri internetinio puslapio kūrimo/programavimo darbai. Ieškovo vertinimu atsakovas sutarties nesilaikė, neatliko įsipareigotų darbų iki 2019-04-04, 18.00 val., todėl ieškovas 2019-04-04, 21.00 val. pranešimu sutartį su atsakovu nutraukė (b. l. 4). Ieškovo vertinimu atsakovas iki sutarto laiko darbų neatliko, todėl ieškovas neprivalo palikti atsakovui sumokėto avanso. Atsakovas laiko, kad ieškovas sutartį nutraukė nepagrįstai, todėl atsakovas toliau vykdė programavimo darbus, dalį darbų buvo atlikęs iki sutarto laiko, kitus atliko vėliau, už ką turi būti atlyginta, dėl ko avanso grąžinti neprivalo.
Nagrinėjamu atveju šalių sutartis įvardinta kaip paslaugų teikimo sutartis, tačiau etapais ir sutartu grafiku turėjo būti atliekami tam tikri darbai, kurie turėjo būti perduodami ieškovui.
Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 str. 1 d.). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-201/2014).
Nagrinėjamu atveju šalys sutarė, kad iki tam tikro laiko bus atliekami tam tikri programavimo darbai, kurie ieškovo nurodytu būdu (elektroninių ryšių priemonėmis) turėjo būti jam perduodami, o ieškovas šiuos darbus turėjo parodyti savo užsakovui. Taigi šalių sutarties esmė buvo ne tai, kad atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus ieškovo naudai nepaisant šios veiklos rezultatų, bet tai, kad atsakovas savo veiksmais sukurtų tam tikrą rezultatą, kurį būtų galima perduoti ieškovui, o šiam atsirastų galimybė tokių darbų materialų rezultatą (el. puslapį, jo komponentus) perduoti tretiesiems asmenims. Šalių sutarties esmė buvo ne darbų vykdymas apskritai, bet konkretus šiais darbais sukurtas rezultatas elektroninėje erdvėje, kuris yra atskiriamas nuo atsakovo atliktų veiksmų, kuris turi savarankišką vertę ir kurį įmanoma savarankiškai perduoti ieškovui ar kitam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šalių sudaryta sutartis vertintina kaip rangos sutartis, turinti tam tikrų paslaugų teikimo sutarties elementų. Pavyzdžiui, sutarties 6.1-6.2 punktai, numatantys sutarties nutraukimą, identiškai atitinka CK 6.721 str. nuostatas dėl paslaugų sutarties nutraukimo. Tačiau net ir paslaugų teikimo sutarties atveju bendrosios rangos sutarties nuostatos tam tikra apimtimi yra taikomos (CK 6.724 str.).
Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 6.1 punktu susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad atsakovas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju ieškovas privalo sumokėti atsakovui kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias atsakovas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš ieškovo momento. Taigi, pagal sutartį šalys sutarė, kad ieškovas iš esmės gali sutartį nutraukti savo nuožiūra.
Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai) (CK 6.652 str. 1 d.). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 str. 2 d.). Jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo (CK 6.658 str. 4 d.).
Taigi, paslaugų sutarties atveju priežastis sutarčiai nutraukti nereikalinga, rangos sutarties atveju jai nutraukti reikalinga svarbi priežastis. Tokia priežastimi, atsižvelgiant į sutarties esmę, galėtų būti jos vykdymo terminų nesilaikymas. Šalys sutartimi numatė, kad ją nutraukti ieškovui priežastis nereikalinga, tačiau sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas laiku neatliko sutartų darbų.
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau nesusitarė termino, per kurį ieškovas turėjo privalomai iš anksto pranešti atsakovui apie sutarties nutraukimą. Toks terminas galėtų būti ir pakankamai trumpas, tačiau turėtų būti protingas, kad kita šalis turėtų galimybę imtis veiksmų sutarties išsaugojimui, arba sutarties nutraukimas neturėtų kitai pusei nepagrįstų neigiamų pasekmių. Kadangi šalys sutartimi dėl termino nesusitarė, ieškovas turėjo įspėti atsakovą apie sutarties nutraukimą prieš trisdešimt dienų. To nepadarius atsakovas iš esmės turėjo pagrindą, nors nesant dėl to išreikštos ieškovo valios - neprivalėjo, trisdešimt dienų po ieškovo 2019-04-04 atlikto pranešimo dėl sutarties nutraukimo tęsti sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus apie atliktus darbus (rašytiniai paaiškinimai, CD laikmena), jo paaiškinimus apie tam tikrų darbų vykdymą ir po sutarties nutraukimo, matyti, kad atsakovas tam tikrus darbus kurį laiką po sutarties nutraukimo ir darė.
Ieškovas sutarties nutraukimą motyvavo tuo, kad atsakovas laiku neatliko ir neperdavė sutartų darbų. Iš sutarties matyti, kad darbai turėjo būti atliekami dvejais etapais: pirmas – iki 2019-04-25, antras – iki 2019-05-20. Tačiau iš sutarties matyti, kad darbai turėjo būti atliekami ir pagal iš anksto suderintą grafiką. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimo), taip pat ir iš atsakovo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad šalys buvo sutarusios, jog pirmieji darbai turi būti atlikti iki 2019-04-04, 18.00 val. (ketvirtadienio), o 2019-04-05, 9.00 val. turėjo būti parodyti klientui (b. l. 4, 37, 55). Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iki penktadienio buvo sutarę padaryti esminių darbų, buvo tų darbų sąrašiukas. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl pirminių darbų atlikimo grafiko (termino), atsakovas dėl to, kad terminas yra per trumpas, jokių pastabų ieškovui nepateikė, pats nurodė, kad darbai bus padaryti 2019-04-04, apie 15-18 val. Šiuo atveju laikas nurodytas apytikslis, tačiau ieškovas sutarties iš karto po 18.00 val. nenutraukė – pagal pranešimą ji nutraukta 21.00 val., pagal atsakovo paaiškinimus – 21.09 val. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad raštą apie sutarties nutraukimą ieškovas jam atsiuntė 2019-04-04, 21.00 val. Iš šalių susirašinėjimo, ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovo paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad atsakovo daromi ir padaryti darbai turėjo atsispindėti elektroniniu būdu pasinaudojant tam tikromis priemonėmis (Jira, Bitbucket) (b. l. 20, 36, 37, 38). Pagal ieškovo pateiktus įrodymus matyti, kad 2019-04-04, 21.07 val. ir 21.12 val. duomenimis Jira ir Bitbucket sistemose atsakovas jokių darbų nebuvo įkėlęs (b. l. 40-41).
Atsakovas tokį faktą pripažino, tačiau paaiškino, kad ieškovas tik balandžio 3 d. leido dirbti, nes atsiuntė prisijungimus. Kai ką buvo padaręs iki 23 val. Prašė ieškovo dar kelių valandų ir būtų padaręs tuos darbus, bet ieškovas nesutiko. 21 val. ieškovui paskambino, ieškovas pasakė, kad pats pasidarys. Buvo galima kažką padaryti be prisijungimų. Būtų įkėlęs į sistemą savo tuos darbus, kad matytų ieškovas, bet per 3 val. nespėjo, o vėliau prisijungimai buvo pakeisti. Trečią sutarties dieną prisijungimai prie serverio atsiųsti, Jiroje nebespėjo nieko atžymėti, jai irgi reikėjo tų pačių prisijungimų. Bitbucket per tas tris valandas nieko nespėjo įkelti ir padaryti. Realiai per tris valandas ieškovas nutraukė sutartį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas sutartu laiku pirmųjų žadėtų darbų nespėjo atlikti. Nors atsakovas nurodė, kad darbų nespėjo atlikti dėl per vėlai atsiųstų prisijungimo duomenų, jis pats taip pat nurodė, kad kai ką buvo galima padaryti ir be jų. Be to, atsakovas ir pats lėmė savo vėlavimą atlikti darbus, kadangi pažadėjo juos atlikti sutartu laiku, jam buvo žinoma, kad darbus klientui reiks rodyti 2019-04-05, 9.00 val., prieš tai ieškovas juos dar norės patestuoti, tačiau iškart po sutarties sudarymo tuos darbus daryti nesiėmė – iš susirašinėjimo matyti, kad 2019-04-02 atsakovas dar buvo Rygoje ir žadėjo daryti darbus tik 2019-04-03 (b. l. 37). Todėl prisijungimų suteikimas 2019-04-03 (b. l. 39), tikėtina, nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovas darbų sutartu laiku neatliko. Tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus, kad reikalingus darbus atliko pats (b. l. 42), iš jų taip pat matyti, kad darbai turėjo būti atliekami skubiai. Nors ši aplinkybė atsakovui kategoriškai nebuvo nurodyta, iš šalių susirašinėjimo atsakovas galėjo suprasti, kad darbų atlikimo terminas 2019-04-04 datai buvo tikrai svarbus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima teigti, kad ieškovas turėjo pakankamai svarbią priežastį CK 6.658 str. 4 d. prasme nutraukti sutartį, kadangi atsakovas dėl žadėtų terminų nesilaikymo neteko jo pasitikėjimo. Kita vertus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.).
Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-599/2012). Tai reiškia, kad sutartis turi būti nutraukiama tik tuo atveju, jei jos išsaugoti nebeįmanoma arba jos tolimesnis vykdymas esmingai pažeistų vienos ar abiejų šalių teises ir interesus.
Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas papildomo laiko atsakovui toliau vykdyti sutartį pagal grafiką nesuteikė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo sutartu laiku neatliktus darbus padarė pats. Tačiau iš sutarties matyti, kad buvo bent du darbų etapai, iki pat 2019-05-20, taip pat buvo sutartas tarpinių darbų grafikas. Tai reiškia, kad sutartis buvo sudaryta dėl ženkliai didesnės darbų apimties, nei turėjo būti atlikta per pirmas keturias dienas po sutarties sudarymo. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas ateityje nebūtų galėjęs atlikti ieškovo naudai kitų sutartimi numatytų darbų. Be abejo, galima vertinti, kad ieškovas turėjo teisę prarasti pasitikėjimą atsakovu dėl jo laiku neatliktų pirmųjų darbų. Tačiau įgyvendindamas savo pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, atsižvelgiant į nurodytą „favor contractus“ - sutarties išsaugojimo būtinumo principą, ieškovas turėjo pabandyti tęsti bendradarbiavimą su atsakovu, kadangi ir sutarties 6.1 punkte šalys nesusitarė, kad sutartis galėtų būti nutraukta be įspėjimo ar su itin trumpu jos nutraukimo terminu. Net ir atsakovas nurodė, kad siūlė toliau bendradarbiauti, daryti kitus darbus, sumažinti sutarties kainą. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ieškovas galimai padarė impulsyvų sprendimą, kurį galima suprasti, tačiau jis nėra visiškai pateisinamas, atsižvelgiant į faktinę situaciją, trumpą sutarties vykdymo trukmę, šalių veiklos sferoje atliekamų darbų trukmės objektyvaus apskaičiavimo negalimumą. Lygiai taip pat nėra pateisinamas ir atsakovo sutikimas, tačiau nesugebėjimas atlikti darbus sutartu laiku. Tačiau iš sutarties 3.2 punkto matyti, kad atsakovas sutartyje nustatytu terminu arba pagal šalių suderintą grafiką nesuteikęs paslaugų turėjo mokėti ieškovui 2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo užsakymo kainos, bet nebuvo numatyta, kad atsakovo darbų vėlavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad šalys nebuvo sutarusios dėl to, kokios aplinkybės būtų laikomos esminiu sutarties pažeidimu. Nors iki pirmo sutarto termino ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, atsižvelgiant į tai, kad tai buvo tik pirmas darbų etapas, darbai turėjo trukti beveik du mėnesius, į tai, kad sutartis buvo sudaryta tik prieš keturias dienas, negalima daryti išvados, kad sutarties nutraukimo metu ieškovas jau iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Nagrinėjamu atveju griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo svarbią reikšmę, tačiau negalima teigti, kad terminų laikymosi esminė reikšmė, jei tokia buvo, buvo išaiškinta atsakovui. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kad prievolė neįvykdyta tyčia. Taip pat galima teigti, kad atsakovo sutarties pirmų darbų nepateikimas sutartu laiku negalėjo duoti svarų pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl sutarties su ieškovu atsisakė kitų dviejų klientų, ateičiai buvo suplanavęs savo finansus, susietus su šalių sutartimi, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas rengėsi įvykdyti ir kažkiek vykdė sutartį net po jos nutraukimo, todėl tikėtina, kad būtų patyręs tam tikrų nuostolių dėl laikotarpio, per kurį būtų susiradęs kitų klientų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tikrai esmingo pažeidimo, dėl kurio buvo galima nutraukti sutartį, atsakovas nepadarė. Kaip jau minėta, ieškovas net ir vienašališkai nutraukdamas sutartį, joje turėjo numatyti pranešimo apie tai terminą, o to nepadarius apie sutarties nutraukimą privalėjo iš anksto pranešti atsakovui prieš trisdešimt dienų. Tokių veiksmų atlikta nebuvo.
Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad buvo suplanavęs pusantro mėnesio laikui savo darbų grafiką, kitų užsakymų neėmė, turėjo kitus du klientus, kurių dėl ieškovo atsisakė. Gal apie 17 mėnesio dieną tik atsirado kitas klientas, tada ieškovo darbų nebedarė. Iki tol nebuvo ką veikti, todėl darė darbus toliau.
Atsakovas taip pat pateikė įrodymų, kad moka atlikti tam tikrus programavimo darbus, ginčo byloje dėl to kelta nebuvo. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turėjo atlikti darbus ieškovo naudai daugiau nei du mėnesius, todėl tikėtina, kad turėjo atsisakyti kitų pasiūlymų. Atsakovas nurodė, kad bent porą savaičių kitų klientų jis neturėjo. Tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, tačiau juos būtų ir sunku pateikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad dėl nutrūkusios sutarties atsakovas realiai galėjo tam tikrą laiko tarpą neturėti kitų savo veiklos pasiūlymų, dėl ko, patenkinus ieškinį visa apimtimi, atsakovas liktų patyręs nuostolius negautų pajamų pavidalu. Kaip minėta, ieškovas neturėjo pakankamo pagrindo iš karto nutraukti sutartį. Tačiau ir atsakovas nesugebėjo sutarties pradėti vykdyti tinkamai. Ieškovui taip pat nebebuvo aktualūs atsakovo sutarties nutraukimo metu ir iš karto po to atlikti darbai, atsakovas, matydamas kategorišką ieškovo poziciją, jų galėjo ir nebedaryti. Ieškovas taip pat galėjo pakeisti sutartį su atsakovu ir pavesti jam atlikti tam tikrų darbų už jau sumokėtą avanso sumą. Tuo tarpu atsakovas teismo proceso metu siūlė sudaryti taikos sutartį ir grąžinti ieškovui maždaug pusę reikalaujamos sumos.
Objektyvių matematinių kriterijų nagrinėjamu atveju byloje pritaikyti nėra galimybės, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abiems sutarties šalims paskirstant tinkamai nepavykusio sutarties įgyvendinimo riziką, ieškovui iš atsakovo priteistina 350,00 Eur.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi dėl sumokėto avanso grąžinimo atvejų ir tvarkos, terminų, pasekmių juos praleidus nesitarė. 2019-04-04 pranešimu dėl sutarties nutraukimo ieškovas avanso grąžinti nereikalavo. Bylos duomenimis raštu teiktas reikalavimas avansą grąžinti iki 2019-08-01 (b. l. 18). Tenkinama tik dalis ieškovo reikalavimo atsakovui, konstatuota abipusė kaltė dėl sutarties neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 7,58 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo netenkintinas.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).
Kiti klausimai.
Ieškovas byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat patyrė išlaidų automobilio kurui dėl vykimo į teismo posėdį (b. l. 31-34).
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Jei ieškinys būtų nagrinėjamas ieškovo gyvenamosios vietos teisme, vykimo į teismą išlaidų būtų turėjęs atsakovas. Ieškovas vyko į teismo posėdį, todėl jo išlaidos kurui priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų. Ieškovas nenurodė, kiek kuro buvo sunaudota dėl vykimo į teismo posėdį. Viešai internete prieinamais duomenimis tokio tipo automobilis, kokio duomenis pateikė ieškovas, vartoja 10.8/6.6/8.2 litro 100 km, mieste/užmiestyje/mišriai. Didžioji dalis kelionės nuo Vilniaus iki Šiaulių vyko užmiesčio keliu. Gamintojo nurodomi automobilių kuro sąnaudų duomenys paprastai yra minimalistiniai. Atsižvelgiant į tai skaičiuotina, kad automobilis vartojo 7,5 litro/100 km, atstumas tarp miestų yra apie 400 km, todėl skaičiuotina, kad ieškovas kelionei sunaudojo 30 litrų kuro, po 1,235 Eur/L (pagal kvitą), iš viso už 37,05 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys tenkintinas iš dalies, 74 procentų apimtimi, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 38,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos ribos, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,52 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.