- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-137-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04896-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10551-1028/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo M. V. priteisti 465,00 EUR skolos, 7,58 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti programavimo darbus. Sutarties punkte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas privalo sumokėti 465,00 Eur avanso. Ieškovas, vykdydamas savo pareigą, (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovui 465,00 Eur, tačiau (duomenys neskelbtini) Sutartis buvo nutraukta, nes atsakovas neperdavė ieškovui pagal Sutartį atliktų darbų. Todėl atsakovas privalo grąžinti visą jam sumokėto avanso sumą – 465,00 Eur. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas įgijo teisę reikalauti, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 465,00 Eur sumos laikotarpiu nuo 2018-04-04 iki 2019-08-01 (119 pradelstų dienų), iš viso 7,58 EUR kompensacinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas M. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal Sutarties (duomenys neskelbtini) p. darbai turėjo būti atliekami etapais – iki 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 20 d. Darbų atlikimui užtikrinti ieškovas sumokėjo atsakovui 465 EUR avansą. Tačiau nepaisydamas tokių Sutartimi numatytų terminų, ieškovas 2019 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus vos trims dienoms po Sutarties sudarymo, nutraukė Sutartį nurodydamas, kad „vykdytojas neatliko įsipareigotų darbų pagal iš anksto suderintą grafiką tarp Užsakovo ir Vykdytojo. Dalis projekto darbų turėjo būti įvykdyti iki 2019 m. balandžio 4 dienos 18:00 valandos Lietuvos laiku“. Ieškovas Teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių buvo numatytas kitoks darbų atlikimo grafikas nei tas, kuris buvo numatytas Sutartyje. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas dėl darbų atlikimo iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo neteisėtas (atitinkamai ir ieškovo inicijuotas Sutarties nutraukimas taip pat laikytinas neteisėtu, kadangi Sutarties nutraukimo metu toks pagrindas, jog praleistas darbų atlikimo terminas, kuris tariamai buvo numatytas 2019 m. balandžio 4 d., neegzistavo. Pagal Sutarties (duomenys neskelbtini) p. bet kokie jos pakeitimai turi būti atliekami raštu, abiem šalims pasirašant. Sutarties (duomenys neskelbtini) p. nurodyta, kad šalys pasirašo ant kiekvieno iš Sutarties lapų. Sutarties (duomenys neskelbtini) p. numatyti terminai yra patvirtinti abiejų šalių parašais ir jų turėjo būti laikomasi. Atsakovas, reaguodamas į tokį ieškovo pranešimą, 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu „Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ nurodė, kad atsakovas nepadarė jokio esminio Sutarties pažeidimo, Sutartį jau yra pradėjęs vykdyti ir todėl neprivalo ieškovui grąžinti avanso. Vėliau ieškovas pareikalavo perduoti atliktus darbus – pats arba per savo atstovus nurodydamas, kad: 1) „pirmiausia, tau reikėtų man atsiųsti įrodymus, kad darbai buvo atlikti iki 2019 m. balandžio 4 dienos, o ne pačius darbus“ (ieškovo 2019 m. liepos 29 d. 14:38 el. laiškas); 2) „į mus kreipėsi klientas, pareikšdamas, kad Jūs jam pateikėte atliktus darbus, tačiau nepridėjote įrodymų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu“ (2019 m. liepos 29 d. 15:21 el. laiškas); 3) „atsiųskite bet kokius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, kad darbus Jūs atlikote Sutarties galiojimo laikotarpiu“ (2019 m. liepos 30 d. 11:48 el. laiškas); 4) „tiktų bet kokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu“ (2019 m. liepos 30 d. 7:27 el. laiškas). Atsakovas 2019 m. liepos 11 d. el. laišku (18:17) kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad „norėčiau Jums perduoti darbus, atliktus balandžio 1–4 dienomis. Reikia serverio prisijungimų, kad galėčiau Jums sukelti juos“, o vėliau perdavė ieškovui atliktus darbus (tai matosi iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo, taip pat iš kartu su šiuo atsiliepimu pateikto darbų sąrašo). Tai reiškia, kad atsakovas tinkamai įvykdė tiek iš Sutarties, tiek ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.671 straipsnio kylančią pareigą perduoti atliktus darbus. Nors atsakovas daugybę kartų prašė ieškovo nurodyti, kokie dokumentai tiktų tam, kad įrodytų, jog darbai yra atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu, pats ieškovas niekaip tokių įrodymų neįvardijo, nurodydamas, kad tiktų „bet kokie kiti dokumentai, patvirtinantys tokias aplinkybes“ ir pabrėždamas, kad „tokius dokumentus būtų labai sunku įvardyti“. CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad „jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus“. Sutarties (duomenys neskelbtini) p., kuriuo remdamasis ieškovas inicijavo Sutarties nutraukimą (tai matyti iš ieškovo 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo), nurodyta tik galimybė vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau nenurodyti konkretūs pagrindai, kuriems esant ieškovas galėtų tai padaryti (pavyzdžiui, grubiai praleistas darbų atlikimo terminas, o rangovas per papildomą terminą neištaisė trūkumų ir pan.). Sutarties (duomenys neskelbtini) p. nuostata leidžia vienašališką Sutarties nutraukimą iš ieškovo pusės, tačiau konkrečių pagrindų, kaip įtvirtinama CK 6.217 straipsnio 5 dalyje, nenurodo. CK 6.671 straipsnio norma aiškiai reikalauja, kad Sutartis būtų nutraukiama įstatymo arba Sutarties nustatytu pagrindu. Toks pagrindas Sutartyje nėra nustatytas, todėl šiuo atveju gali būti taikomos tik įstatyme numatytos normos. Tačiau nė viena iš jų, pavyzdžiui, CK 6.217 straipsnis 6.658 straipsnis, ieškovas, nutraukdamas Sutartį, nesirėmė. Tai reiškia, kad ieškovo inicijuotas Sutarties nutraukimas gali būti laikomas neteisėtu. Ieškovas šiuo atveju nesilaikė ir CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. nepateikė pranešimo atsakovui ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Kaip matyti iš atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. pranešimo ieškovui, atsakovas nesutiko su Sutarties nutraukimu, todėl ieškovas privalėjo kreiptis į teismą ir tik teismine tvarka nutraukti Sutartį, atitinkamai įgydamas teisę reikalauti, kad atsakovas perleistų ieškovui atliktus darbus. Įstatyme (šiuo atveju – CK 6.658 straipsnis) nurodyti konkretūs atvejai, kada užsakovas (šiuo atveju – ieškovas) turi teisę atsisakyti Sutarties. Nė vienas iš šių atvejų nėra taikytinas ieškovo ir atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. susiformavusiems santykiams, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovo veiksmai atitinka esminio Sutarties pažeidimo kategoriją (CK 6.217 straipsnis), ir tik tai įrodęs galėjo nutraukti Sutartį CK 6.218 straipsnyje nustatyta tvarka. Nė vieno iš šių veiksmų ieškovas nepadarė, todėl neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas jam perduotų atliktus darbus. Sutarties projektas buvo parengtas ir pasiūlytas pasirašyti paties užsakovo, t. y. ieškovo. Tai patvirtina 2019 m. balandžio 1 d. 1:42 el. laiškas. Visos Sutarties nuostatos, taip pat susijusios su Sutarties nutraukimu, turi būti aiškinamos tokias nuostatas pasiūliusios šalies nenaudai. Todėl ir Sutarties nutraukimo nuostatos, įtvirtintos Sutarties 6.1 punkte, šiuo atveju turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Ieškovas privalėjo siekti išsaugoti susiklosčiusius sutartinius santykius, o ne juos nutraukti, nesilaikydamas CK 6.218 str. įtvirtintos tvarkos. Atsakovas teikia teismui kompiuterinės sistemos dokumentų (failų) rodmenis, iš kurių matyti, jog darbai buvo atlikti Sutarties galiojimo laikotarpiu. Kadangi nutraukdamas Sutartį ieškovas privalėjo laikytis CK 6.218 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, Sutarties nutraukimas (jei jis būtų pagrįstas) būtų įsigaliojęs tik 2019 m. gegužės 4 d. Tai reiškia, kad darbus atsakovas galėjo daryti mažų mažiausiai iki šios datos, kadangi tik nuo tada būtų galima vertinti (jei tai būtų daroma teisėtai ir pagrįstai), kad Sutartis yra nutraukta (ir atitinkamai nuo tada ieškovas būtų įgijęs teisę iš atsakovo reikalauti perduoti atliktus darbus). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti atliktų darbų, o atsakovas neturi pareigos grąžinti sumokėtą avansą, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo M. V. 350,00 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
Šalių sutarties esmė buvo ne darbų vykdymas apskritai, bet konkretus darbo rezultatas elektroninėje erdvėje, kuris yra atskiriamas nuo atsakovo atliktų veiksmų, turi savarankišką vertę ir kurį įmanoma savarankiškai perduoti ieškovui ar kitam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šalių sudaryta Sutartis vertintina kaip rangos sutartis, turinti tam tikrų paslaugų teikimo sutarties elementų.
Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties (duomenys neskelbtini) punktu susitarė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nepaisydamas to, kad atsakovas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju ieškovas privalo sumokėti atsakovui kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias atsakovas, norėdamas įvykdyti Sutartį, padarė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš ieškovo momento. Taigi, pagal Sutartį šalys sutarė, kad ieškovas iš esmės gali ją nutraukti savo nuožiūra.
Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad šalys nebuvo sutarusios dėl to, kokios aplinkybės būtų laikomos esminiu sutarties pažeidimu. Nors iki pirmo sutarto termino ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, atsižvelgiant į tai, kad tai buvo tik pirmas darbų etapas, darbai turėjo trukti beveik du mėnesius, į tai, kad sutartis buvo sudaryta tik prieš keturias dienas, negalima daryti išvados, kad Sutarties nutraukimo metu ieškovas jau iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Nagrinėjamu atveju griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo svarbią reikšmę, tačiau negalima teigti, kad terminų laikymosi esminė reikšmė, jei tokia buvo, buvo išaiškinta atsakovui. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kad prievolė neįvykdyta tyčia. Taip pat galima teigti, kad atsakovo pirmųjų darbų nepateikimas sutartu laiku negalėjo duoti svarų pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tikrai esmingo pažeidimo, dėl kurio buvo galima nutraukti sutartį, atsakovas nepadarė. Kaip jau minėta, ieškovas vienašališkai nutraukdamas sutartį apie nutraukimą privalėjo iš anksto pranešti atsakovui prieš trisdešimt dienų. Tokių veiksmų atlikta nebuvo. Tačiau ir atsakovas nesugebėjo sutarties pradėti vykdyti tinkamai. Ieškovui tapo neaktualūs atsakovo atlikti darbai sutarties nutraukimo metu ir iš karto po to, todėl atsakovas, matydamas kategorišką ieškovo poziciją, jų galėjo ir nebedaryti.
Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turėjo atlikti darbus ieškovo naudai daugiau nei per du mėnesius, todėl tikėtina, kad turėjo atsisakyti kitų pasiūlymų. Atsakovas nurodė, kad bent porą savaičių kitų klientų jis neturėjo. Tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, tačiau juos būtų ir sunku pateikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad dėl nutrūkusios sutarties atsakovas realiai galėjo tam tikrą laiko tarpą neturėti kitų savo veiklos pasiūlymų, dėl to, patenkinus ieškinį visa apimtimi, atsakovas liktų patyręs nuostolius negautų pajamų pavidalu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-05 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10551-1028/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
(duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis. Ieškovas 2019-04-04 pranešė atsakovui, kad Sutartis yra nutraukiama nuo 2019-04-04. Sutarties (duomenys neskelbtini) punkte aiškiai nurodyta, kad „Užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad Vykdytojas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias Vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimo gavimo iš Užsakovo momento.“ CK 6.671 straipsnyje yra nustatyta, kad „Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.“ Šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovui tik už atliktus darbus. Pažymėtina, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovas neatliko ir neperdavė ieškovui jokių darbų, todėl turi grąžinti ieškovui visą jam sumokėtą avansą, t. y. 465,00 Eur.
Atsakovas jau pirmame darbų atlikimo etape vėlavo atlikti darbus, todėl pagrįstai galima buvo daryti išvadą, kad ir kituose etapuose atsakovas gali vėluoti atlikti ir kitus darbus. Ieškovui ypatingai buvo svarbus darbų atlikimas sutartu laiku, todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties (duomenys neskelbtini) punktu ir CK 6.671 straipsniu, pranešė atsakovui apie Sutarties nutraukimą, todėl darytina išvada, kad ieškovas sutartį nutraukė teisėtai.
Teismas, inter alia, konstatavo, kad atsakovui Sutartimi pavestus darbus atliko kiti asmenys, todėl ieškovui visiškai neaišku, kodėl atsakovui turi likti 115,00 Eur jam sumokėto avanso, nors atsakovas jokių darbų neatliko. Iš teismo sprendimo priteisti iš atsakovo tik 350,00 Eur, o ne 465,00 Eur galima daryti išvadą, kad teismas nustatė, jog ieškovas turi sumokėti atsakovui 115,00 Eur už atsakovo neatliktus darbus. Tačiau teismas nepaaiškino, kodėl ir už kokius darbus ieškovas privalo sumokėti atsakovui 115,00 Eur. Toks sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl neatlaiko jokios kritikos.
Ieškovui taip pat liko neaišku, kaip teismas skaičiavo, kokia dalis ieškovo atsakovui sumokėto avanso turi likti atsakovui. Teismas nepateikė jokių kriterijų, kuriais vadovavosi, priteisdamas tik 350,00 Eur avanso. Ieškovui neaišku, kodėl iš atsakovo priteistas ne visas jam sumokėtas avansas, taip pat neaišku, kodėl teismas leido atsakovui palikti būtent 115,00 Eur sumą, o ne kitą sumą.
Atsakovas M. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas turėjo pakankamai svarbią priežastį CK 6.658 straipsnio 4 dalies prasme nutraukti sutartį, kadangi atsakovas dėl žadėtų terminų nesilaikymo neteko jo pasitikėjimo. Atsakovas M. V. apeliacinio skundo nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 313 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, apeliacine tvarka sprendžiama dėl po Sutarties nutraukimo ieškovui V. J. priteistinos avansinės įmokos dydžio (CK 6. 222 straipsnis).
Kaip žinoma, bendrasis civilinių teisinių santykių principas – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos jų suderinta valia (CK 6.200 ir 6.256 straipsniai), išskyrus įstatyme ar sutartyje išvardytus atvejus, kai sutartį leidžiama nutraukti vienašališkai (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
1. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti įgyvendinant savo teises ir pareigas yra įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje yra pabrėžiama, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir pan.
2. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractu (prioritetas sutarties vykdymui) principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (kraštutinę priemonę).
Šios bylos kontekste svarbu tai, kad, net ir nutraukiant sutartį, jos šalims išlieka pareiga bendradarbiauti, elgtis sąžiningai, sutartis negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus (CK 1.5, 1.137, 6. 200, straipsniai).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl itin trumpo darbų atlikimo termino – iki 2019 m. gegužės 20 d. (Sutarties 1.1 p.), darbų kainos – 1550 Eur, atsiskaitymo tvarkos (Sutarties 2.1 p., 2.2 p.), numatė darbų priėmimo-perdavimo tvarką, netesybas (Sutarties 3.1 p., 3.2 p.). Užsakovas V. J. Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo vykdytojui atsakovui M. V., 465 Eur avansą. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad Sutartis bus vykdoma, todėl pagrįsti ir teismą įtikinantys M. V. teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad planuodamas savo darbus jis atsisakė kitų užsakymų ir iki 2019-04-17 naujų negavo.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas po trijų dienų nuo Sutarties sudarymo, nesulaukęs darbų atlikimo pirmojo etapo pabaigos (2019 m. balandžio 25 d.), vienašališkai nutraukė Sutartį, leidžia konstatuoti atsakovo teisių pažeidimą. Šią teismo išvadą pagrindžia ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės, kad šalys buvo sutarusios dėl papildomo pirmųjų darbų atlikimo termino iki 2019-04-04 18:00 val., o atsakovo atlikti programavimo darbai turėjo būti įkelti elektroninėje erdvėje pasinaudojant tam tikromis sistemomis (Jira, Bitbucket), tačiau užsakovas delsė sudaryti tinkamas sąlygas dirbti vykdytojui – tik 2019-04-03 atsiuntė jam prisijungimo duomenis. Svarbu ir tai, kad vykdytojas M. V. prašė pratęsti pirmųjų darbų perdavimo terminą iki 2019-04-04 23:00 val., tačiau užsakovas V. J., pažeisdamas CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą, sutarties išsaugojimo principą, pakeitė prisijungimo duomenis ir nutraukė Sutartį.
3. Nagrinėjamu atveju esminė šalių ginčui sutarties sąlyga yra įtvirtinta Sutarties (duomenys neskelbtini) punkte, kur numatyta užsakovo (ieškovo ) teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad vykdytojas jau pradėjo ją vykdyti. Šalys susitarė, kad šiuo atveju užsakovas privalo sumokėti vykdytojui kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš užsakovo momento.
4. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutartyje aptarta užsakovo prievolė vienašališko sutarties nutraukimo atveju atlyginti vykdytojui protingas išlaidas pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitinka sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovo tik dalį (75 procentus) sumokėtos avansinės įmokos, paliekant atsakovui 115 Eur kaip kompensaciją už atliktus pasirengimo vykdyti programavimo darbus ir teisėtų Sutartį sudariusios šalies lūkesčių pažeidimą.
5. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
6. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo apeliantui priteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.