Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje: S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. gegužės 16 d. apie 23.50 val., S. M., prie baro-restorano „Arma“, esančio Vytauto g. 15, Jonavoje, lauko durų, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam O. B. į galvą, dėl ko jis nugriuvo ant grindinio, bei gulinčiam tris kartus dar spyrė į galvą, taip dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimo, viršutinės lūpos sumušimo, dešiniosios akiduobės vidinės sienelės impresinio lūžimo, apatinės sienelės lūžimo, dviejų dantų nuskėlimo viršutiniame žandikaulyje - nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurotomis aplinkybėmis tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko jis nugriuvo, po ko gulinčiam galimai tris kartus spyrė į galvą. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam skausmą. Viskas įvyko dėl jo pykčio, nes buvo susipykęs su bare buvusia sugyventine. Gailisi. Buvo blaivus. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį prašo sumažinti iki 3000 Eur.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino tyčia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamojo kaltę ir be jo prisipažinimo įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti įrodymai: nukentėjusiojo O. B. parodymai dėl kaltinamojo, kurį jis atpažino, kaip S. M., jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir padarytų sužalojimų, liudytojų N. N., G. N., S. B., I. J., J. D., kuri matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, parodymai, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam padaryti ir kaltinime nurodyti sužalojimai – veido/nosies kaulų lūžimai, įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, duomenys apie pranešimo policijai turinį bei kamera nufilmuotas pats įvykio vaizdas, iš kurio aiškiai matyti, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir pagal savo amžių, patirtį, būdamas blaivus, numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų smūgiuojant kumščiu ir spardant gulinčiam žmogui į veidą - gali būti sutrikdyta jo sveikata ir elgdamasis kaltinime nurodytu būdu parodė, kad šių pasekmių norėjo, todėl S. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo prisipažinimas nepripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai nesigailėjo - kas yra būtina sudedamąja šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės dalimi. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymų teisme turinį, į tai, kad nukentėjusiojo jis atsiprašė tik paragintas teismo, nuo įvykio dienos sužaloto nukentėjusiojo sveikata nepasidomėjo.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas už KET pažeidimus, jo tvirtinimu – vykdo individualią veiklą, sveikas.

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia – laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant ir kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48, 64¹ str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai (3).

1) Nukentėjusysis O. B., ikiteisminio tyrimo metu pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78-80), teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 5000 Eur.

Kaltinamasis prašė ieškinį sumažinti iki 3000 Eur.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, viešoje vietoje, be jokios logiškos dingsties smurtavo jam nepažįstamo nukentėjusiojo atžvilgiu, sudavė kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno dalį - veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir jau esant bejėgiškos būklės, toliau mušė gulintį nukentėjusįjį spardydamas jam į veidą, dėl ko ne tik sumušė veidą, padarė kraujosruvas, bet ir sulaužė nosies kaulus, dešiniosios akiduobės vidinę sienelę, apatinę sienelę, nuskėlė du dantis, dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo turėjo vykti ir pas teismo medicinos ekspertą ir į policiją.

Taigi kaltinamasis ne tik nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą, bet ir pažemino nukentėjusįjį, sukėlė jam stresą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padaręs kaltinamasis yra sveiktas ir darbingas, nors klausiamas savo gaunamų pajamų ir nenurodė, tačiau dirba paklausiame statybų sektoriuje, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusysis turtinės žalos priteisti neprašo.

Įvertintina ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-85-594/2024 ir kt.). Teismas pažymi ir tai, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 5000 Eur, nes tokis dydis atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, panaudoto fizinio smurto ir sukeltų pasekmių turinį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

2) Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 287,65 Eur turtinės žalos, padarytos dėl nukentėjusiajam suteiktų medicinos paslaugų, atlyginimo (1 t., b. l. 117-119).

Dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo nuvežtas į Jonavos ligoninę, o iš ligoninės pervežtas į Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija, buvo konsultuojamas įvairios srities gydytojų, kt. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 287,65 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (gydymo paslaugų apskaitos išrašas), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 287,65 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė regresinį civilinį ieškinį dėl 627,12 Eur turtinės žalos, padarytos dėl nedarbingumo išmokų išmokėjimo po nusikaltimo dėl sužalojimų laikinai nedarbingam buvusiam nukentėjusiajam, atlyginimo (2 t., b. l. 92-101).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, išmokėta 627,12 Eur ligos išmoka, kurios dydį patvirtina su ieškiniu pateiktas sprendimas skirti ligos išmoką, pažyma, nedarbingumo pažymėjimai, šią žalą, kaip atsiradusią dėl nesunkų sveikatos sutrikdymą padariusio kaltinamojo veiksmų, tarp paminėto kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos esant priežastiniam ryšiui, civilinio ieškinio sumai esant pagrįstai ir įrodytai, privalo atlyginti kaltinamasis S. M., iš jo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiant 627,12 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis, CK 6.290 str. 1 ir 3 d., 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.246 str.).

Daiktiniai įrodymai.

Kompaktinė plokštelė su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija, 7 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, 4 baro-restorano „Arma“ vaizdo kamerų įrašais, saugoma voke prie 1 bylos tomo, paliktina byloje saugoti toliau.

Proceso išlaidos.

Nukentėjusysis ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti ir 200,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šis prašymas grindžiamas pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 79-80).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusįjį konsultavo/paruošė civilinį ieškinį, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosios ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių sumų, darant išvadą, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo 200 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam O. B., 3) sudalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam O. B., 3) sudalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdo įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo S. M. – 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą - nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui O. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo S. M. - 287,65 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 65 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš kaltinamojo S. M. – 627,12 Eur (šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 12 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437, sąskaitos Nr. LT584010042403495020, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius).

Daiktinį įrodymą: kompaktinę plokštelę su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija, 7 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir 4 baro-restorano „Arma“ vaizdo kamerų įrašais, saugomą voke prie 1 bylos tomo, palikti byloje saugoti toliau.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).