Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (viena para) ir paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, Ž. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, Ž. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 5 820 Eur – išieškojimas valstybės nuosavybėn.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. A. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2021 m. spalio 7 d., apie 11.10 val., Ž. A. (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) vairavo UAB „P.“ priklausantį automobilį „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo Ž. A. gynėjo advokato M. Kepenio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, t. y. netinkamai nustatytos konfiskuotino turto vertės, kuri turi būti išieškoma iš nuteistojo Ž. A. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma Ž. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl Ž. A. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y., ar nuteistajam Ž. A. gali būti taikomas laidavimo institutas ir jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl tinkamo konfiskuotino turto vertės nustatymo būdo (metodo).

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

7.1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Ž. A. padaryta nusikalstama veika yra baigtas nesunkus nusikaltimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino aplinkybę, kad jis iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atskleidė visas jos aplinkybes ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Ž. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. A. padarytu nusikaltimu sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors dėl padaryto nusikaltimo nekilo jokių pasekmių, tačiau neigiami padariniai nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka, o ne todėl, kad savo aktyviais veiksmais Ž. A. būtų užkirtęs jiems kelią. Taigi tam tikri nuteistojo asmenybę charakterizuojantys bylos duomenys neleidžia teismui sutikti su jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7.2. Ž. A. nėra teistas (t. 1, b. l. 90), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, o iš 13 padarytų administracinių nusižengimų net 10 buvo susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 92-101). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir šis nusikaltimas buvo greičiau atsitiktinis, o ne Ž. A. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Vis dėlto nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi administracinius nusižengimus Ž. A. daro sistemingai, net po keletą kartų per metus. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, o jos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena Ž. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parinko itin artimą minimaliam (tik 10 MGL viršijantį minimalų). Vis dėlto būtina atsižvelgti ir į labai reikšmingą aplinkybę, jog Ž. A. veiksmai, kuriais jis pažeidžia Kelių eismo taisykles, vis sunkėja, t. y. teisės pažeidimai darosi vis sunkesni. Nuteistasis nuo greičio viršijimo, transporto priemonės neapdraudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kitų ne tokių šiurkščių pažeidimų perėjo prie vairavimo, esant neblaiviam, už kurį taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tai rodo, kad Ž. A. teisei priešingi veiksmai progresuoja neigiama linkme ir darosi vis pavojingesni. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo Ž. A. asmenybę, kad paskirtos nuobaudos už ankstesnius teisės pažeidimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali padaryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog Ž. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų, įskaitant ir nusikalstamų veikų.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nėra aktualus, kadangi nekonstatuota, jog savo neteisėtais veiksmais Ž. A. padarė žalą, kurią pirmosios instancijos teismo būtų buvęs įpareigotas atlyginti. Taigi nagrinėjamu atveju nereikia nustatyti, kad Ž. A. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti.

7.4. Net jei būtų nustatyti visi kiti pagrindai, būtini BK 40 straipsnio taikymui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Ž. A. (duomenys neskelbtini) R. A. negali būti laikoma tinkama laiduotoja. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu R. A. nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai, matosi kartą ar du per savaitę, dažniausiai bendrauja telefonu, todėl pastabas dėl elgesio gali tik išsakyti, bet kartu su juo nebūna ir nemato, kaip iš tiesų elgiasi ir ką veikia (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistojo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti didelių poreikių ir gretutinių ligų, ja rūpinasi kaimynė ir du (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64). Taigi, visų pirma, abejonių dėl R. A. galimybių daryti tinkamą įtaką Ž. A. kelia palyginus ribotai kartu praleidžiamas laikas, t. y. nors jie, kaip nurodo R. A., dažnai bendrauja telefonu ir kartais susitinka, tačiau gyvena atskirai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog R. A. negalėtų stebėti ir kontroliuoti kasdienio Ž. A. elgesio, t. y. negalėtų Ž. A. elgesiui daryti teigiamos įtakos ar pabandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Antra, anksčiau (duomenys neskelbtini) Ž. A. nei savo patarimais, nei savo pavyzdžiu ar kitokia teigiama įtaka nesulaikė nei nuo nusikaltimų, nei nuo pažeidimų darymo. Pati R. A. papildomai nurodė, kad nesupranta, kada (duomenys neskelbtini) būna išgėręs, o tai atskleidžia, jog jai nebūtinai visuomet bus tiksliai aišku, ar (duomenys neskelbtini) nedaro teisės pažeidimų, ypač susijusių su alkoholio vartojimu. Labai svarbu atsižvelgti į tai, jog dėl jos (duomenys neskelbtini) amžiaus ir sunkios sveikatos būklės pačiai R. A. reikia priežiūros ir rūpesčio, o ne sudaryti papildomus apsunkinimus, kuomet ji turėtų rūpintis ir prižiūrėti kitus. Dėl (duomenys neskelbtini) S. A. galimybės būti Ž. A. laiduotoja jau pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nebekartoja.

7.5. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija nemano, kad nustatytos visos būtinosios Ž. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuoja, kad BK 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Papildomai dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog, Ž. A. turint teistumą, (duomenys neskelbtini) įmonė nebegalės dalyvauti konkursuose ir gauti (duomenys neskelbtini) paramą, pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali prarasti darbinę veiklą (t. y. (duomenys neskelbtini) įmonė gali bankrutuoti), savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. Ž. A. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

7.6. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog Ž. A. nebuvo suteikta galimybė pasitikrinti jo girtumo laipsnį ligoninėje. Visų pirma, pažymėtina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis pripažino savo kaltę dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, jam girtumas alkotesteriu buvo patikrintas du kartus, o teismų praktikoje jau yra ne kartą išaiškinta, jog baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – nėra imperatyvas baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018), t. y. kraujo laboratorinis tyrimas nėra vienintelė priemonė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytam nusikaltimo sudėties požymiui nustatyti. Tuo labiau, pats faktas, kad Ž. A. girtumas buvo nustatytas pagal alkotesterio duomenis, o ne pagal kraujo tyrimo duomenis, niekaip nesudaro sąlygų spręsti dėl laidavimo instituto netaikymo (ne)pagrįstumo.

8. Apeliaciniame skunde be prašymo nutraukti bylą pagal laidavimą taip pat yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, nusprendė valstybės nuosavybėn išieškoti automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, t. y. 5 820 Eur. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Pagal VšĮ „E.“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Renault (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metų gamybos, vertė yra 5 820 Eur (t. 1, b. l. 49). Kartu su apeliaciniu skundu teismui buvo pateikta 2021 m. lapkričio 30 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), individuali rinkos vertė yra 2 040 Eur (t. 2, b. l. 7-50).

8.1. VšĮ „E.“ vertina vidutines transporto priemonių rinkos vertes, tai nėra konkretaus automobilio vertinimas. Jų įmonė, skaičiuodama vidutinę vertę, laiko, kad vertinamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturintis jokių nei techninių, nei kosmetinių nusidėvėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį realiai apžiūrėjęs ekspertas – (duomenys neskelbtini) A. Ū., turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kokią metodiką naudojo ir kokie apskaičiavimai įvyko, apygardos teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, reikia vadovautis būtent šios išvados duomenimis, kadangi VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo Ž. A. UAB „A.“ pateiktuose dokumentuose nurodyta transporto priemonės vertė yra artimesnė realiai transporto priemonės vertei, buvusiai nusikalstamos veikos padarymo metu, nei nurodyta VšĮ „E.“ žinyne, kuriame pateikiama tik vidutinė tos pačios transporto priemonių serijos lengvųjų automobilių kaina. Dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „A.“ pateiktuose dokumentuose užfiksuota automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, t. y. 2 040 Eur, tiksliau parodo tikrąją nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią transporto priemonės vertę. Esant šių aplinkybių visumai, iš nuteistojo Ž. A. skundžiamu nuosprendžiu priteista konfiskuotino turto, automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 2 040 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. A. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

iš Ž. A. priteistą išieškotiną konfiskuotino turto, automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 820 Eur, sumažinti iki 2 040 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.