Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-2976-1070/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2A-2976-1070/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17873-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
draudimo bendrovei ERGO Insurance SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2976-1070/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17873-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. D. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 7000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2024 m. kovo 24 d. transporto priemonė apgadino jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančią tvorą, nuvertė elektros stulpą. Transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovę. 2024 m. gegužės 6 d. atsakovė informavo ieškovę, kad partneriai neturi galimybės suremontuoti padarytos žalos, todėl išmokės pagal paskaičiuotą sąmatą neginčijamą 3324,35 Eur sumą. Su šia suma ieškovė nesutiko, kadangi ji per maža, atstatyti padarytos žalos nėra galimybės. Ieškovė pateikė atsakovei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ralenga“ pasiūlymą, kuriame ši bendrovė sutiko atstatyti padarytą žalą už 7000 Eur. Atsakovė atsisakė peržiūrėti žalos dydį, kadangi ieškovė nepateikė atstatymo išlaidų sąmatos. Ieškovė grąžino atsakovei šios išmokėtą sumą bei kelis kartus pareikalavo pradėti turto atstatymo darbus su atsakovės rangovu, o su tuo nesutikus – išmokėti 7000 Eur į UAB „Ralenga“ banko sąskaitą. Ieškovė pateikė atsakovei UAB „Ralenga“ 2024 m. rugpjūčio 23 d. darbų sąmatą, kurią atsakovė atsisakė priimti ir nagrinėti. Ieškovės teigimu, UAB „Ralenga“ veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, todėl remonto paslaugos yra neatsiejama šios įmonės veiklos dalis. Atsakovė galėjo surasti įmonę, kuri atliktų atstatymo darbus, arba rekomenduoti ieškovei pasirinkti atsakovės pasiūlytą įmonę, tačiau to nebuvo padaryta. Įvykus eismo įvykiui, ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Draudimo išmoka turėjo būti išmokėta per 30 dienų nuo visos informacijos gavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42.2.3 punktą, draudimo išmoka gali būti pervedama nukentėjusiajam arba remontą atliekančiai įmonei, todėl ieškovė sutiko, kad turtą atstatytų atsakovės nurodyta įmonė. Atsakovės nurodyta įmonė atsisakė tai padaryti dėl per mažos apskaičiuotų išlaidų sumos, ir tai patvirtina, kad atsakovė išmokėjo nepakankamą sumą turto atkūrimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Atsakovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad, norėdama nustatyti žalos dydį, užsakė nepriklausomų žalų ekspertų UAB „Smart Claims“ paslaugas. Šie ekspertai, apžiūrėję apgadintą turtą, nustatė žalos dydį. Ieškovei buvo pateikta sąmata, kurioje buvo nurodytas žalos dydis be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) 4642,61 Eur. Atsakovė išmokėjo pagal šią sąmatą ieškovei 3324,35 Eur draudimo išmoką, atskaičiusi 1316,26 Eur nusidėvėjimą medžiagoms. Nusidėvėjimas medžiagoms buvo pritaikytas vadovaujantis SISTELA – Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais metine nusidėvėjimo norma – 2,5. Ieškovei priklausanti tvora buvo įrengta 1991 m., todėl turėjo būti pritaikytas 82,5 proc. nusidėvėjimas, tačiau atsakovė šiuo atveju pritaikė 70 proc. nusidėvėjimą. Apskaičiuojant žalos dydį buvo laikomasi Taisyklių 42.2.3. punkto: buvo išmokėta tokia suma, kokia reikalinga nukentėjusį asmenį gražinti į prieš įvykį buvusią padėtį. Ieškovei netiko atsakovės pasiūlymai, ieškovė buvo informuota, kad reikės susimokėti nusidėvėjimą, tačiau ieškovei tai netiko. UAB „Relanga“ pasiūlyme nurodyta tik tvoros atstatymo paslaugų suma, tačiau nepateikta sąmata. Todėl reikalavimas priteisti 7000 Eur yra nepagrįstas įrodymais. Be to, UAB „Relanga“ veikla yra nekilnojamasis turtas, todėl ji nekompetentinga teikti statybos darbų sąmatas.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį prašė spręsti ieškovės reikalavimus teismo nuožiūra bei nurodė, kad atrama (stulpas), esantis ieškovės sklype, nepriklauso AB „Elektros skirstymo operatorius“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškinį, priteisdamas ieškovei V. D. iš atsakovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 3324,35 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesdamas kitą ieškinio dalį.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 24 d. eismo įvykio metu transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) apgadino ieškovei dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančią tvorą bei nuvertė elektros stulpą. Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovę. Draudikė pripažino įvykį draudžiamuoju ir dėl to išmokėjo ieškovei 3324,35 Eur draudimo išmoką, tačiau ieškovė grąžino šią išmoką 2024 m. birželio 14 d.

7. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei draudikės atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatė, kad draudikė, vertindama žalą, užsakė nepriklausomų žalų ekspertų UAB „Smart Claims“ paslaugas. Ekspertai žalos administravimo metu apžiūrėjo apgadintą turtą, nustatė žalos dydį ir parengė teisės aktų reikalavimus atitinkančią sąmatą, pagrindžiančią 4642,61 Eur žalos dydį. 2024 m. gegužės 6 d. ieškovei pateikta ši sąmata, nurodant žalos dydį be PVM. 2024 m. balandžio 22 d. atsakovė sumokėjo 3324,35 Eur draudimo išmoką, atskaičiusi 1316,26 Eur nusidėvėjimą, kuris buvo pritaikytas medžiagoms, vadovaujantis SISTELA – Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais metine nusidėvėjimo norma – 2,5. Teismas nustatė iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, kad ieškovės tvora buvo įrengta 1991 m., todėl buvo pritaikytas 70 proc. nusidėvėjimas.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad byloje pakankamai įrodymų, kurie, vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju pagrįstą išvadą, jog atsakovės apskaičiuota draudimo išmoka atitinka teisinį reglamentavimą, būtinąsias remonto išlaidas ir yra pagrįsta. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą 2024 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Ralenga“ objektinę sąmatą, nes iš jos nebuvo aišku, ar taikytas nusidėvėjimas medžiagoms, nepateikti medžiagų ir darbų įkainiai bei kodai, neaišku kaip buvo paskaičiuotas darbas. Pasak teismo, UAB „Relanga“ veikla yra nekilnojamasis turtas, tai ne statybų įmonė ir ji nėra kompetentinga sudaryti statybos darbų sąmatas. Teismas konstatavo, kad šioje sąmatoje nurodytas nuostolių dydis yra nepagrįstas dokumentais, patvirtinančiais, jog turto remonto išlaidos yra būtent tokios. Teismo teigimu, ieškovės į bylą pateikta objektinė sąmata nepaneigė atsakovės atlikto žalos paskaičiavimo, nes ieškovė nepateikė kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės paskaičiuotos būtinos remonto išlaidos nėra pakankamos, ir nesinaudojo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo byloje.

9. Teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai nustatė draudimo išmokos dydį, apskaičiuojant žalos dydį buvo laikomasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, įpareigojančių draudiką užtikrinti nukentėjusio trečiojo asmens teisės į eismo įvykio metu sugadinto turto atstatymą (remontą) įgyvendinimą. Teismo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą išmokėti jai 7000 Eur dydžio draudimo išmoką.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovei išmokėta 3324,35 Eur dydžio draudimo išmoka buvo grąžinta atsakovei, nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės 3324,35 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metines procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Ralenga“ sąmata, kadangi ši sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui patvirtinti. Šioje sąmatoje pateiktos tikros detalių ir darbų kainos, kurių pagrįstumo atsakovė nepaneigė. Pagal atsakovės pateiktą UAB „Smart Claims“ sąmatą jos partneriai neatliko darbų, nes suma buvo per maža, todėl ši sąmata negalėjo būti įgyvendinta. UAB „Ralenga“ ne tik pateikė sąmatą, bet ir sutiko atlikti darbus, todėl, apeliantės nuomone, ji patvirtina tikrą atstatymo išlaidų dydį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti sąmatas pagal realaus įvykdymo galimybę ir sąlygas, tačiau nepadarė to, nepašalino prieštaravimo tarp ieškovės ir atsakovės sąmatų. Pasak apeliantės, teismas privalėjo vadovautis kasacinio teismo praktika ir nustatyti, kuri sąmata pagrįsta, turėjo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, o kilus abejonėms – pasiūlyti atlikti ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas). Apeliantės vertinimu, vadovaujantis rungimosi principu, atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių UAB „Ralenga“ sąmatą, laikytina, jog ieškovė tinkamai įrodė turėtos žalos dydį.

Atsiliepimas

13. Atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą.

14. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė sumokėjo tinkamą draudimo išmoką, o ieškovė nepagrindė savo reikalavimo įrodymais, patvirtinančiais prašomos atlyginti sumos dydį. Ieškovė dėl nenustatytų aplinkybių grąžino atsakovei tinkamai apskaičiuotą ir išmokėtą 3324,35 Eur dydžio išmoką.

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 24 d. įvykus eismo įvykiui (duomenys neskelbtini), nuvirto elektros stulpas, palinko kitas stulpas, nutraukti laidai ir sugadinta ieškovei priklausanti tvora. Atsakovė kaip transporto priemonės DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo, padariusio minėtą žalą, civilinės atsakomybės draudikė nusprendė pripažinti šį įvykį draudiminiu žalos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Atsakovė, siekdama nustatyti atlygintinos ieškovei žalos dydį, užsakė žalos įvertinimą pas UAB „Smart Claims“, teikiančią nepriklausomo žalų eksperto paslaugas. 2024 m. kovo 29 d. UAB „Smart Claims“ atstovai apžiūrėjo apgadintą turtą, užpildė apžiūros aktą. Akte nurodyta, kad įvykio metu nuverstas elektros stulpas, palinkęs kitas stulpas, nutraukti elektros laidai ir apgadinta tvora; paskutinė turto remonto data 1991-2010 m. Turto apžiūros akte detalizuoti defektai (žala): vartai atrodo apgadinti seniau, bet gali būti ir dabartinio įvykio pasekmė; nuverstas betoninis elektros stulpas (6 m; 15×12 cm); sugadinti metalo-vielos tvoros segmentai (2×1,4 m; 3 vnt.); pakrypę nulaužti betoniniai stulpai (1,4 m; 12×12 cm); nutraukti, sutraukti elektros laidai (ruožas 36 m); palenktas metalinis stulpas su šviestuvu (6 m, 12 cm). 2024 m. balandžio 22 d. UAB „Smart Claims“ sudarė lokalinę sąmatą (toliau – ir Sąmata), kurioje nurodė tokius siekiant pašalinti dėl eismo įvykio atsiradusią žalą būtinus atlikti darbus: laidų pakabinimas, pastatant gelžbetonio atramas; kabelio izoliacijos varžos montavimas; lauko šviestuvų montavimas ant įrengtų atramų; vartų remontas; tvoros nuardymas; duobių gręžimas, armavimas ir betonavimas; tvoros stulpų montavimas; tvoros remontas, montavimas; statybinių šiukšlių išvežimas. Minėti darbai ir medžiagos buvo įvertini 4642,61 Eur be PVM, atskaičius 70 proc. nusidėvėjimą medžiagoms – 3324,35 Eur.

20. 2024 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku atsakovė išsiuntė Sąmatą ir informavo ieškovę, kad atsakovės partneriai neturi galimybės suremontuoti padarytos žalos, todėl atsakovė išmokės Sąmatoje paskaičiuotą neginčijamą sumą. Ieškovė taip pat buvo informuota, kad jai nesutikus su atsakovės sprendimu, ieškovė gali atsiųsti savo sudarytą remonto darbų sąmatą, kuri bus pakartotinai peržiūrėta, bei bus apmokėtos ieškovės sąmatos sudarymo išlaidos.

21. 2024 m. gegužės 7 d. UAB „Ralenga“ pateikė V. D. pasiūlymą atlikti darbus adresu (duomenys neskelbtini), pagal draudiminį įvykį Žalos Nr. (duomenys neskelbtini) už 7000 Eur. 2024 m. gegužės 8 d. atsakovė informavo ieškovę apie 3324,35 Eur draudimo išmokos pagal Sąmatą išmokėjimą.

22. 2024 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė atsakovei UAB „Ralenga“ pasiūlymą ir kreipėsi į atsakovę su prašymu sumokėti 7000 Eur draudiminę išmoką į UAB „Ralenga“ banko sąskaitą, nurodydama, kad ieškovė neturi tokio dydžio lėšų.

23. 2024 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku atsakovė prašė ieškovės atsiųsti UAB „Ralenga“ sudarytą sąmatą, kurioje būtų nurodyti darbai, medžiagos ir įkainiai. Ieškovei atsakius, kad UAB „Ralenga“ neskaičiuos atskiros sąmatos, atsakovė atsisakė peržiūrėti atlygintinos žalos dydį.

24. 2024 m. birželio 14 d. ieškovė grąžino atsakovei šios sumokėtą 3324,35 Eur draudimo išmoką ir 2024 m. birželio 18 d. prašymu informavo atsakovę, kad pagal priskaičiuotą ir išmokėtą draudimo sumą atstatyti padarytos žalos nėra galimybės. Ieškovė prašė atsakovės per 10 d., informavus ieškovę, pradėti su savo rangovu turto atstatymo darbus, o nesutinkant pradėti turto atstatymo darbų – išmokėti 7000 Eur į UAB „Ralenga“ banko sąskaitą pagal šios pateiktą pasiūlymą. Bylos duomenimis, šis ieškovės prašymas nebuvo patenkintas.

25. 2024 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pakartotinai prašė atsakovės pradėti turto atstatymo darbus su savo rangovu arba išmokėti 7000 Eur sumą į UAB „Ralenga“ banko sąskaitą bei 200 Eur už sąmatos sudarymą į ieškovės sąskaitą. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Ralenga“ parengtą objektinę sąmatą, kurioje nurodytos statybos darbų (laidų pakabinimas pastatant gelžbetonio stulpą; kabelio izoliacijos varžos matavimas; lauko šviestuvų montavimas ant įrengtų stulpų; vartų remontas; tvoros nuardymas, remontas, montavimas; duobių gręžimas, armavimas ir betonavimas; sugadintų tvoros stulpų išvežimas utilizuoti, naudotų stulpų atvežimas, tvoros stulpų montavimas; statybinių šiukšlių išvežimas) ir medžiagų kainos. Šioje sąmatoje nenurodyti konkretūs atliktinų darbų ir naudotinų medžiagų kiekiai. UAB „Ralenga“ sąmatoje nurodyta, kad statybos ir montavimo darbai kainuoja 5670 Eur, įrenginiai – 1330 Eur, iš viso – 7000 Eur (be PVM). Taip pat pateikta sąskaita faktūra dėl 200 Eur už sąmatos sudarymą, kurią ieškovė apmokėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d.

26. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė atsakovės atlygintiną žalos dydį, kadangi netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus bei neskyrė byloje ekspertizės teisingam žalos dydžiui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, mano, kad šiuo atveju, visų pirma, turi būti pasisakyta dėl teisės normų, reguliuojančių nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykiu padarytos žalos, atlygintinos draudimo bendrovės, dydžio nustatymą.

Dėl teisės normų, reguliuojančių nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykiu padarytos žalos, atlygintinos draudimo bendrovės, dydžio nustatymą

Žemesnės instancijos teismas

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

28. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad atsakingas draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu draudikas išmoką perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei.

29. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punkte taip pat numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, remonto paslaugų teikėjo pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, remonto sąmatomis ar kitais remonto išlaidų pagrindimo dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.

30. Taisyklių 49 punkte įtvirtinta, kad jeigu eismo įvykio metu sugadintą turtą planuojama pradėti remontuoti iki išmokos mokėjimo dienos arba kai remonto paslaugų teikėjas pasirenkamas ne iš atsakingo draudiko rekomenduoto remonto paslaugų teikėjų sąrašo, iki remonto pradžios turi būti sudaromos galimybės atsakingam draudikui apžiūrėti sugadintą turtą bei įvertinti padarytą žalą, taip pat iš anksto suderinti su atsakingu draudiku turto remonto būdą, sąlygas, numatomą sugadinto turto remonto paslaugų teikėją ir remonto sąmatą. Nereikia iš anksto suderinti turto remonto sąlygų bei remonto sąmatos, jei turtą remontuoja atsakingo draudiko rekomenduotas remonto paslaugų teikėjas. Atsakingas draudikas gali rekomenduoti nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik tuos remonto paslaugų teikėjus, kurių technologinis lygis atitinka konkretaus turto remonto reikalavimus. Mokant išmoką pagal šį punktą atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinąsias remonto išlaidas.

31. Pagal Taisyklių 15 punktą būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadintą transporto priemonę remontuoja pas draudiko rekomenduotą remonto paslaugų teikėją arba pasirinktą remonto paslaugų teikėją, kuriam draudikas raštu pritarė, keičiamų sugadintų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas neskaičiuojamas, jeigu nėra galimybių jų suremontuoti, kad atlikus remontą sugadintos detalės ir (ar) dalys atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir nėra galimybių remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių ir (ar) dalių, atitinkančių techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis (šios nutarties 27-31 punktai), konstatuoja, kad tuo atveju, kai trečiajam asmeniui yra padaroma žala vairuojant transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė yra apdrausta, šios žalos dydį nustato atsakingo asmens draudikė, bet ne remonto paslaugas suteikianti (suteiksianti) bendrovė. Nukentėjusiajam trečiajam asmeniui planuojant pradėti remontuoti sugadintą turtą iki išmokos mokėjimo dienos arba pasirinkus remonto paslaugų teikėją ne iš atsakingo draudiko rekomenduoto remonto paslaugų teikėjų sąrašo, su atsakingu draudiku iš anksto turi būti suderinti remonto būdas, sąlygos, numatomas sugadinto turto remonto paslaugų teikėjas ir remonto sąmata. Tokiu atveju nukentėjusiajam asmeniui atlyginamos tik būtinosios, bet ne faktiškai turėtos remonto išlaidos, atsižvelgiant ir į turto keičiamų detalių, dalių nusidėvėjimą. Į turto keičiamų detalių, dalių nusidėvėjimą neatsižvelgiama tik tada, kai nėra galimybių jų suremontuoti taip, kad atlikus remontą sugadintos detalės ir (ar) dalys atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir nėra galimybių remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių ir (ar) dalių, atitinkančių techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovei nusprendus remontuoti sugadintą turtą pasirinkus remonto paslaugų teikėją ne iš atsakovės remonto paslaugų teikėjų sąrašo, iki remonto pradžios su atsakove turėjo būti suderinti iš anksto turto remonto būdas, sąlygos, numatomas sugadinto turto remonto paslaugų teikėjas ir remonto sąmata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės, kad atsakovė nepasiūlė remonto paslaugų teikėjo, galinčio suremontuoti turtą, kadangi teisės aktuose nenumatyta draudikė pareiga siūlyti nukentėjusiam asmeniui rangovą, galintį atlikti sugadinto turto remontą už paskaičiuotą draudimo išmoką. Atsakovė, gavusi ieškovės atsiųstą UAB „Ralenga“ pasiūlymą ir sąmatą dėl remonto darbų atlikimo už 7000 Eur (be PVM), nepateikė sutikimo su šiuo pasiūlymu ir sąmata. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, turi būti pasisakyta dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus Taisyklių 49 punkto kontekste, iš esmės konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė 7000 Eur žalos, o atsakovė teisingai nustatė atlygintinos žalos dydį.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatant atsakovės ERGO Insurance atlygintinos ieškovei V. D. žalos dydį

34. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

35. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

36. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos patyrusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti tokios žalos dydį, atsakovui – paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024 37 punktą, 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 32 punktas).

37. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 63 punktas).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 29 punktas).

39. Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-29/2014).

40. Kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

41. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su abiejų šalių byloje pateiktomis remonto išlaidų sąmatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti įrodymai (UAB „Ralenga“ pasiūlymas dėl remonto darbų ir sąmata) neįrodo, jog pagal Taisyklių 15 punktą apskaičiuotinas žalos atlyginimas turėtų būti 7000 Eur dydžio. Apeliacinės instancijos teismas prieina tokią išvadą, nustatęs, kad UAB „Ralenga“ sąmatoje nėra nurodyti atliktinų darbų kiekiai, visos būtinos medžiagos ir jų kiekiai. Iš UAB „Ralenga“ objektinės sąmatos neįmanoma nustatyti, ar teisingai buvo įvertintas medžiagų nusidėvėjimas ar apskritai jis buvo įvertintas. Objektinėje sąmatoje, parengtoje 2024 m. rugpjūčio 23 d., nurodyta, kad ji parengta pagal 2024 m. kainas, nesukonkretinant mėnesio. Tai leidžia daryti išvadą, kad šioje sąmatoje nebuvo nurodyti visi reikšmingi duomenys, siekiant įvertinti sąmatoje numatytų būtinų remonto išlaidų dydį pagal Taisyklių 15 punkte nurodytus kriterijus. Ieškovė nesikreipė į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą lokalinę sąmatą, daro išvadą, kad ji paneigė UAB „Ralenga“ objektinės sąmatos duomenis kaip detalesnis ir patikimesnis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas prieina tokią išvadą, įvertinęs tai, kad atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyti ne tik atliktini darbai, medžiagos, būtinos šiems darbams, jų įkainiai, bet ir kiekiai. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje atsižvelgta ir į medžiagų nusidėvėjimą, įvertinus tvoros pastatymo laiką. Šiuo atveju reikšminga tai, kad apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog skaičiuojant žalos dydį turėjo būti atsižvelgta ir į turto dalių / detalių nusidėvėjimą. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta pagal 2024 m. balandžio mėn. kainas, t. y. kainas, galiojusias žalos reguliavimo proceso metu. Ši lokalinė sąmata parengta nuo atsakovės nepriklausomo juridinio asmens UAB „Smart Claims“, kuri viešais Internete esančiais duomenimis, verčiasi nepriklausomu žalų įvertinimu. Sąmatoje nurodyti atliktini darbai nustatyti atsižvelgiant į turto apžiūros akte fiksuotus turto sugadinimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šį įrodymą kaip patikimą bei paneigiantį ieškovės teigiamas ir įrodinėjamas aplinkybes (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

43. Nors apeliantė tvirtina, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas turėjo pasiūlyti šalims teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo šiuo atveju nei siūlyti šalims teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nei skirti byloje ekspertizę savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas prieina šią išvadą, visų pirma, dėl to, kad teismas neprivalo skirti ekspertizę kiekvienu atveju, kai byloje pateiktuose įrodymuose pateikiami prieštaringi įrodymai. Šiuo atveju svarbu tai, ar į bylą pateiktuose patikimuose įrodymuose buvo prieštaravimų, ar tų patikimų įrodymų pakako bylos reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad apeliantė, nesutikdama su atsakovės lokalinėje sąmatoje paskaičiuota žalos atlyginimo suma, iš esmės nenurodė, jog toje lokalinėje sąmatoje nurodyti ne visi atliktini remonto darbai ir ne visos būtinos medžiagos. Ieškovė tik ginčijo atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų kainas, teigdama, kad jos per mažos. Ieškovė šią savo teigiamą aplinkybę grindė tik tuo, kad atsakovės partneriai nesutiko remontuoti ieškovės turto už atsakovės lokalinėje sąmatoje nurodytą kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma aplinkybė savaime nepatvirtina to, kad UAB „Smart Claims“ lokalinė sąmata buvo parengta neteisingai, numatant nepagrįstai per mažus darbų ir medžiagų įkainius. Atsakovės partneriai galėjo atsisakyti remontuoti ieškovės turtą pagal minėtą lokalinę sąmatą dėl įvairių priežasčių, pvz. laiko, darbo jėgos stokos, didelių turimų užsakymų apimties, bet nebūtinai dėl neteisingo (per mažo) atliktinų darbų ir medžiagų įvertinimo. Be to, turtinės žalos dydžio nustatymas nepriklauso nuo to, ar konkrečios remonto paslaugas teikiančios bendrovės sutinka / nesutinka remontuoti turtą už tam tikrą pasiūlytą kainą. Tai, kad nekilnojamojo turto srityje veikianti UAB „Ralenga“ parengė atliktinų ieškovės turto remonto darbų sąmatą, kurioje buvo numatyta dvigubai didesnė remonto darbų kaina, ir sutiko atlikti ieškovės turto remontą už tokią kainą, nekonkretizuodama nei atliktinų darbų ir medžiagų kiekio, nei medžiagų nusidėvėjimo, nei mėnesio, į kurį atsižvelgiama nustatant darbų kainas, nepaneigia žalos nustatymo srityje veikiančios UAB „Smart Claims“ darbuotojos (sąmatininkės) surašytoje lokalinėje sąmatoje nurodyto žalos atlyginimo dydžio (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Smart Claims“ parengtos lokalinės sąmatos išsamumą bei konkretumą (joje nurodyti konkretūs atliktini darbai, medžiagos, jų kiekiai; kiekvieno atliktino veiksmo, medžiagų kaina pagal 2024 m. balandžio mėn. įkainius), kad ji parengta sąmatininkės vadovaujantis turto apžiūros aktu, prieina prie išvados, kad UAB „Smart Claims“ sąmatoje nurodyti duomenys buvo ir patikimi, ir pakankami. Ieškovės pateiktoje UAB „Ralenga“ objektinėje sąmatoje nurodyti duomenys nebuvo išsamūs, konkretūs ir pakankami tam, kad sukeltų pagrįstų abejonių dėl UAB „Smart Claims“ lokalinėje sąmatoje nurodytų atliktinų darbų, medžiagų kiekių, jų įkainių. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant byloje patikimai ir pakankamai UAB „Smart Claims“ parengtai lokalinei sąmatai, neprivalėjo skirti byloje ekspertizės (žr. šios nutarties 38-40 punktus). Juolab kad ieškovė neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo, kaip pirmosios instancijos teismo klaidas taisančios institucijos.

46. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir teisingai sprendė, kad šių įrodymų pakanka išvadoms apie atliktinų būtinų ieškovės turto remonto darbų kainą. Todėl byloje neturėjo būti siūloma šalims teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, teismas neprivalėjo savo iniciatyva skirti ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų šalių įrodymų patikimumą ir pakankamumą, padarė dėl jų bylos duomenimis logiškai pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nepateikus į bylą įrodymų apie jos bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto jų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės V. D. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą.

Teisėja Svetlana Panina