Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025-03-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-650-399/2025 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys R. S. (skolininkė) ir A. S. (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-131-399/2025 pagal ieškovės R. S. (toliau – ir ieškovė) pateiktą ieškinį atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2024-08-14 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-08-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7720-374/2025 nustatyti laikiną A. S. ir jo nepilnametės dukros M. S. bendravimo tvarką. Antstolė 2024-08-14 priėmė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininkę R. S. nedelsiant pradėti vykdyti minėtą teismo nutartį, t. y. užtikrinti išieškotojo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką pagal vykdomajame dokumente nustatytą tvarką.

19. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-08-02 nutartimi buvo nustatyta tokia laikina tėvo (apelianto) ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka:

1. Tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadieniais-pirmadieniais bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina (toliau – vaiko buvimo vieta), ketvirtadienį 18.00 valandą ir pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą nelyginės savaitės pirmadienį. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaiko nurodytu laiku, tai nurodytomis dienomis motina ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

2. Laikotarpiu nuo 2024-08-12 iki 2024-08-25 tėvas bendrauja su vaiku atostogų metu, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios ar vaiko buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina (toliau – vaiko buvimo vieta), 2024-08-12 18.00 valandą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024-08-25 20.00 valandą;

3. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybes susisiekti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išieškotojas A. S. 2024-10-18, 2024-11-14 ir 2024-12-13 informavo antstolę, jog skolininkė R. S. nevykdo teismo 2024-08-02 nutartimi nustatytos laikinos jo bendravimo su nepilnamete dukros tvarkos, t. y. neperdavė jam dukros 2024-10-17, 2024-11-14, 2024-12-12 dienomis. Antstolė, nustačiusi, kad išieškotojo nurodytais atvejais jo ir dukros susitikimai tikrai neįvyko, 2024-12-19 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-12-19 pareiškimu dėl nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei baudą už teismo nutarties nevykdymą.

21. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, įvertinę byloje esančią medžiagą, nenustatė, kad skolininkė R. S. sąmoningai ir piktybiškai vengia teismo procesinį sprendimą, todėl 2025-03-05 nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei atmetė, su kuo apeliantas A. S., pateikęs atskirąją skundą, nesutinka.

22. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismas: 1) netinkamai įvertino antstolės 2024-12-19 Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdyme akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo epizodus (2024-10-17, 2024-11-14 ir 2024-12-12 (taip ir 2024-12-13); 2) nepagrįstai nevertino antstolės papildomai byloje pateiktų duomenų apie tai, kad skolininkė 2024-12-26, 2025-01-27, 2025-01-28, 2025-01-29, 2025-02-05 dienomis toliau nevykdo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto nurodytas nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nevykdymo priežastis, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, neturi pagrindo sutikti su nutarties 22 punkte nurodytais apelianto argumentais.

24. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7720-374/2025, kuria buvo nustatytas laikina A. S. ir jo nepilnametės dukros M. S. bendravimo tvarka, yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma.

25. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

27. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (LAT 2021-01-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021-03-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (LAT 2021-03-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl teismo 2024-08-02 nutarties, kuria buvo nustatyta laikina apelianto ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, nevykdymo 2024-10-17, 2024-11-14 ir 2024-12-12 (taip ir 2024-12-13) dienomis, dėl ko apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

29. Pažymėtina, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčo, kad 2024-10-17 skolininkė nesudarė vaiko tėvui (apeliantui) sąlygų susitikti su nepilnamete dukra, kaip tą numatė 2024-08-02 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų, už šį pažeidimą skolininkei 2024-11-25 buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), paskiriant jai įspėjimą. Tokie vykdomojoje byloje esantys duomenys leidžia kaip pagrįstą vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pakartotinai už šį pažeidimą skolininkei skirti baudą nėra pagrindo, nes būtų pažeistas principas non bis in idem, reiškiantis draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, už tą patį nusikaltimą arba teisės pažeidimą.

30. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad teismo nutartis dėl laikino tėvo ir vaiko bendravimo buvo nevykdoma ir 2024-11-14 dieną, nes bylos duomenys rodo, jog nuo 2024-11-05 iki 2024-11-19 šalių nepilnametė dukra sirgo, ką nagrinėjamu atveju patvirtina vaiko medicininiai duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vykdomojoje byloje esančio skolininkės ir išieškotojo susirašinėjimo matyti, jog skolininkė tinkamai informavo išieškotoją, jog jis dėl dukros ligos negalės su ja susitikti 2024-11-14 dieną, kaip tą nustatė 2024-08-02 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aptariamu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltų skolininkės veiksmų (neveikimo) dėl 2024-11-14 neįvykusio apelianto ir nepilnametės dukros susitikimo, dėl ko skolininkei būtų pagrindas taikyti atsakomybę pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

31. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolė prašė skirti baudą skolininkei ir už tai, kad ji 2024-12-12 ir 2024-12-13 dienomis nevykdė 2024-08-02 nutarties dėl laikino bendravimo tvarkos, nes išieškotojas jai pranešė, jog tomis dienomis jis negalėjo pasiimti savo dukros iš skolininkės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta patikimų ir objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai įsitikinti, kas yra atsakingas ir kaltas dėl to, kad 2024-12-12 ir 2024-12-13 dienomis nebuvo įgyvendinta tėvo ir vaiko laikina bendravimo tvarka. Vaiko tėvų santykiai dėl bendravimo su nepilnamete dukra konfliktiški, tėvai dėl bendravimo tvarkos netinkamo įgyvendinimo ir / ar nesilaikymo kaltina viena kitą ir situaciją pristato taip, kaip patogiau vaiko tėvams, o ne pačiam vaikui. Todėl negalima vienareikšmiškai įvertinti, ar tikrai iš esmės kaltais veiksmais (neveikimu) skolininkė pažeidė 2024-08-02 nutartimi nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką, ar visgi abiejų šalių (vaiko tėvų) tarpusavio kooperavimosi ir bendradarbiavo pareigos nesilaikymas / netinkamas laikymasis lemia tai, kad vaiko teisė į šeimos ryšius per bendravimo tvarkos laikymąsi ir vykdymą apsunkinama įvairiais pretekstais.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Todėl vykdant tokį sprendimą svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad realiai būtų pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (LAT 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

33. Apelianto argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, nevertino antstolės pateiktų papildomų duomenų apie tai, jog skolininkė ir toliau nevykdo laikinos bendravimo tvarkos, nes 2024-12-26, 2025-01-27, 2025-01-28, 2025-01-29, 2025-02-05 dienomis užfiksuoti laikinos bendravimo tvarkos neįvykdymo atvejai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, minėti atvejai nebuvo nurodyti antstolės 2024-12-19 Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje vietoje pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Antstolis akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (LAT 2020-02-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; LAT 2023-04-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40, 52 punktai).

34. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog skolininkė sąmoningai ir piktybiškai veiksmais ar neveikimu vengė vykdyti 2024-08-02 nutartimi nustatytą laikiną apelianto ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, dėl ko jai būtų pagrindas skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, daroma išvada, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdymo proceso normas (CPK 771 straipsnis) ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, o apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025-03-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2023-03-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025-03-05 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.