Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.P. T. ieškinį atsakovams S. A. ir A. J. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos aplinkybės.

Bylos šalys gyvena kaimynystėje Kauno rajone Ramučiuose- ieškovas S. P. T. gyvena (duomenys nekslebtini), atsakovai – (duomenys nekslebtini).

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-541-668/2015 S. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje, tai yra savo namo, esančio (duomenys nekslebtini), kieme, garsiai necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais išplūdo už tvoros, savo namo kieme esantį S. P. T..Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje, tai yra savo namo, esančio (duomenys nekslebtini), kieme, grasino nužudyti už tvoros, savo namo kieme esantį S. P. T., sakydamas ,,tave užmušti maža“ bei grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, padaryti invalidu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu S. A. dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., išteisintas. Apylinkės teismas konstatavo, jog S. A. veiksmai vertintini ne kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 284 str. 2 d., bet kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK 174 str.). Teismas taip pat sprendė, kad S. A. neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad yra realiai grasinama nukentėjusįjį nužudyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. A. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėtis.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-541-668/2015 A. J. A. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje, tai yra savo namo, esančio (duomenys nekslebtini), kieme, garsiai šaukė necenzūrinius įžeidžiančius žodžius už tvoros, savo namo kieme buvusiam S. P. T., tokiu būdu viešoje vietoje vartodama necenzūrinius žodžius trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu A. J. A. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 2 d., išteisinta. Apylinkės teismas konstatavo, jog A. J. A. veiksmai vertintini ne kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 284 str. 2 d., bet kaip administracinės teisės pažeidimas (1 t. b.l. 9-22).

Prokurorė apeliaciniame skunde dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio nurodė, jog S. A. nukentėjusiajam išsakė grasinimus „ateik, aš tave pasmaugsiu“, „būsi invalidas“, kuriuos nukentėjusysis suprato kaip realius, tokius kurie gali būti įvykdyti, nes išsakant šiuos grasinimus jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo apmėtomas akmenimis. Šie prokurorės skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, teismas nurodė, kad konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, vienas kito atžvilgiu dažnai išsako įvairius grasinimus. Teisėjų kolegijos nuomone, S. A. konflikto metu išsakyti žodžiai nerodo, kad grasinimas buvo realus, tai buvo tik momentinis susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės konflikto metu pasireiškimas.

2012 m. rugsėjo 3 d. A. J. A. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad ieškovas 2012-08-31 filmavo ir fotografavo jos vaikus ir prašė padėti, kad jos vaikai nebūtų filmuojami ir fotografuojami. Pareiškime nurodė: „Prašau Jūsų pagalbos, nes nežinau pas jį renkasi tik vyrai, gal jis priklauso pedofilų klanui“. Šiame pareiškime taip pat nurodyta, kad S.P. T. skundė jos sutuoktinio darbovietei, jog S. A. grįžta tarnybiniu automobiliu namo pietauti (1 t. b.l. 23-24).

Dėl garbės ir orumo gynimo būdų ir sąlygų

Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo

Dėl duomenų apie ieškovą paskleidimo

Ieškovas teigia, jog atsakovai duomenis, pažeidžiančius jo garbę ir orumą, paskleidė savo pažįstamiems bei kaimynams, be jokio teisinio pagrindo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nurodydama, jog ieškovas fotografuoja ir filmuoja jos vaikus, sudarydama apie jį pedofilo įspūdį: „prašau Jūsų pagalbos, nes nežinau, pas jį renkasi tik vyrai, gal jis priklauso pedofilų klanui“.

Aplinkybes dėl duomenų paskleidimo patvirtina garso įrašas Nr. 1, iš kurio girdėti, kaip atsakovai, girdint kaimynams, garsiai rėkia, jog ieškovas yra pedofilas, pas jį renkasi tik vyrai. Iš šio garso įrašo girdėti, kaip atsakovas ragina atsakovę sakyti, kad ieškovas yra pedofilas. Garso įrašas Nr. 2 patvirtina, kad atsakovai tokio pobūdžio žinias skleidė ir kaimynams, nes skambučio policijos pareigūnams metu nurodė, jog surinks apie ieškovą visus įrodymus. Iš pridedamo garso įrašo Nr. 3 girdėti, kaip atsakovė, girdint kaimynams, garsiai rėkia, jog ieškovas yra parazitas, svoločius, pedofilas, jog parašys pareiškimą ir kaimynai parašys. Iš pridedamo garso įrašo Nr. 4 girdėti, jog pas atsakovus susirinkę svečiai, girdėti šurmulys, tuo tarpu atsakovė sako, kad pas ieškovą yra pedofilų klanas. Iš garso įrašo Nr. 5 girdėti, kaip atsakovas pas jį svečiuose susirinkusiems svečiams sako: „O blet, tas (duomenys neskelbtini) dar gyvena, (duomenys neskelbtini). Užmušiu jį“.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų šalių rašytinių įrodymų, ginčo šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų 2017-02-23 teismo posėdyje analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo šalių konfliktiški santykiai tęsiasi ilgą laiką. Atsakovo paaiškinimais, konfliktinė situacija prasidėjo nuo 2009 m., kai atsakovai savo sklype pasistatė pirtį ir pavėsinę, ten su draugais leidžia laiką, o ieškovui tai nepatiko, todėl jis, atsakovams kepant šašlykus, iškvietė priešgaisrinę tarnybą, o vėliau pradėjo skųsti atsakovą jo darbdaviams bei provokuoti atsakovus neteisėtiems veiksmams, o jiems į provokacijas sureagavus, tai fiksuoti garso ir vaizdo įrašymo įranga (dėl vaizdo įrašymo ieškovas pripažino 2012-09-26 Karmėlavos policijos nuovadoje duotame paaiškinime). Atėjus svečiams ar užmigus atsakovų mažamečiui vaikui, ieškovas įjungdavo garsiai veikiančią žoliapjovę. Tai, kad žoliapjovę jis įjungdavo ne tik tam, kad nupjauti veją, baudžiamojoje byloje nurodė liudytojas G. N., teigęs, kad 2012 m. birželio mėn. išgirdęs, kad kažkurio kaimyno žoliapjovė kuris laikas veikia monotoniškai, pamanė, kad žoliapjovė sugedo ar užsikirto, nuėjo į sklindančio garso pusę ir pamatė, kad įjungta vejapjovė buvo S. T. kieme ne ant vejos, o ten, kur nebuvo žolės, prieš atsakovų namo įėjimą visai prie pat sklypus ribojančios tvoros, o paties S. T. nebuvo. Žoliapjovė buvo užgesinta tik po 7-8 minučių (1 t. b.l. 171-172). Tai, kad ieškovas yra konfliktiškas asmuo, nurodė ir liudytoja A. I., I. J., M. J. (2017 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ (toliau- Centras) 2012-12-11 pažymos Nr. SD-311 matyti, kad į Centrą 2012 m. spalio mėn. kreipėsi A. J. A. su dukromis Patricija ir Paulina, mergaitėms teikta psichologinė pagalba, nes jos išgyvena dėl konfliktinių santykių su kaimynu, jo bijo ir pasakoja apie jo keistą ir bauginantį elgesį (filmavimai; veidrodis, kryžius lange ir pan.); mergaitėms taikyta paremiamoji terapija su tikslu mažinti išgyventą stresą (1 t. b.l. 92). Nors liudytojai J. G. ir R. G. ieškovą apibūdino kaip itin kultūringą, išsilavinusį, nekonfliktišką asmenį, tačiau jie nurodė, kad su ieškovu susitinka retai, todėl teismo vertinimu visos aplinkybės apie kasdienius ieškovo santykius ir jo elgesį su kaimynais jiems nėra žinomos. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų elgesį su ieškovu išprovokavo jo paties ilgą laiką besitęsiantys veiksmai, tačiau tai nesuteikia pagrindo atsakovams elgtis neteisėtai.

Ieškovo pateiktuose garso įrašuose girdėti ne tik atsakovų, bet ir kitų asmenų balsai, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų išsakomą nuomonę, kad ieškovas yra pedofilas ir pas jį renkasi pedofilų klanas, be teisėsaugos institucijų atstovų girdėjo ir kiti pašaliniai asmenys- atsakovų draugai ir kaimynai. Liudytojas J. G. patvirtino girdėjęs, kaip S. A. ragino atsakovę pranešti policijai, kad jog pas ieškovą renkasi pedofilai, ten yra pedofilų klanas. Daugiau nė vienas byloje apklaustas liudytojas nėra girdėjęs jokių ieškovo garbę ir orumą galėjusių pažeisti neigiamų atsiliepimų apie ieškovą, todėl darytina išvada, kad tokie duomenys apie ieškovą buvo paskleisti siauram atsakovų artimųjų ir kaimynų ratui, tačiau to pakanka pripažinti, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti. Tai, kad duomenys yra apie ieškovą, patvirtina garso įrašas, kuriame atsakovė, skambindama policijai, aiškiai identifikuoja save, ieškovą, nurodo gyvenamąją vietą.

Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos A. T. 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

Tarptautinis žodis „pedofilija“ reiškia lytinį potraukį vaikams (www.zodynas.lt, www.zodziai.lt; Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Bendrinėje kalboje žodžiu „pedofilas“ yra apibūdinami pilnametystę sukakę asmenys, atlikę tam tikrus seksualinės prievartos veiksmus prieš vaikus. Už seksualinį prievartavimą, lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, mažamečio asmens tvirkinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150, 151¹, 153 straipsniuose yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl atsakovams paskleidus duomenis, kad atsakovas yra pedofilas, tokie duomenys yra akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys ieškovą.

Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Ieškovo elgesys – atsakovų pokalbių garso įrašų darymas, kryžiaus pastatymas lange, ieškovo namų valdoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, liudytojos I. J. nurodyta aplinkybė, kad išėjus iš atsakovų namų užsidega ieškovo vaizdo stebėjimo kameros lemputė, rodanti, kad vaizdas yra stebimas, atsakovų dukterų psichologinės problemos, susijusios su ieškovo baime, ieškovo skundai atsakovo darbovietei nesant jokių kitų įrodymų apie ieškovo netinkamą elgesį su atsakovų vaikais, teismo vertinimu negalėjo sudaryti pakankamo pagrindo atsakovų nuomonei dėl ieškovo lytinio potraukio vaikams (pedofilijos), kurį jie nurodė pranešimuose policijai, susiformuoti. Priešingų įrodymų atsakovai į bylą nepateikė, todėl ieškovui įrodžius CK 2.24 straipsnyje nurodytų faktų visumą, ieškovo reikalavimas ginti jo teises šiuo įstatyme numatytu pagrindu tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.) (Lietuvos A. T. 2003-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).

Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos A. T. 2005-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/ 2007 ir kt.). Neįrodžius neteisėtų veiksmų sąlygos taip pat neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio sąlygos.

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos A. T. 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas žmogaus teises, tam tikrais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Be to teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Nr. 53161/99; Lietuvos A. T. 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; kt.).

Ieškovas teigia, kad dėl atsakovų nepagrįsti ir melagingi pranešimai policijos pareigūnams atsakovui sukėlė daug rūpesčių, dvasinių išgyvenimų, dėl to pablogėjo jo sveikata, ypatingai išgyveno dėl skleidžiamos informacijos, jog jis pedofilas. Mano, kad atsakovai į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su melagingais pranešimais, pareiškimais kreipėsi siekdami pakenkti, atkeršyti ieškovui už atsakovų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl tokie neteisėti atsakovų veiksmai yra pagrindas civilinei atsakomybei jų atžvilgiu taikyti. Teismas pastebi, kad visais atsakovų kreipimosi į policiją atvejais atsakovų pareiškimuose nurodytos aplinkybės pareigūnų buvo vertinamos kaip įsisenėjusių kaimynų konfliktų išdava, ieškovo veiksmai niekada nebuvo vertinami kaip teikiantys pagrindą ieškovą įtarti nusikalstamos veikos padarymu, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, netgi nebuvo taikomos administracinės nuobaudos, todėl daug rūpesčių ir ypatingų dvasinių išgyvenimų tokie pareiškimai sukelti negalėjo.

Ieškovo teigimu, jo sveikatos būklė pablogėjo nuo 2012 metų, tada pirmą kartą jam diagnozuota padidinto kraujospūdžio liga, kurios lig šiol išgydyti nepavyko, o 2013 m. prasidėjo odos bėrimai, nustatyta diagnozė L40,0 (žvynelinė), kurios viena iš priežasčių yra emocinė įtampa, todėl vertinant šios ligos pradžios laikotarpį, teigia jog yra akivaizdu, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teigia, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo sistemingi, tendencingi, akivaizdžiai nepagrįsti, kas ir jiems patiems buvo žinoma ir suprantama, o svarbiausia, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai padarė žalą esminei vertybei – ieškovo sveikatai, todėl neabejotinai turi pareigą šią žalą maksimaliai kompensuoti.

Ieškovo teigimu, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo įžeista ieškovo garbė ir orumas, ir dėl to jis patyrė stresą, kurio pasekoje susirgo kraujospūdžio liga ir žvyneline, yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir tai patvirtina jo pateikti medicininiai dokumentai.

Teismo medicinos gydytojas- ekspertas dr. P. P., atsakydamas į klausimus „Ar nuo 2012 patiriamas stresas ir emocinė įtampa įtakojo S. P. T. diagnozuotus susirgimus? Ar tarp S. P. T. diagnozuotų susirgimų ir patirto streso yra tiesioginis priežastinis ryšys?“ 2016-08-09 išvadoje nurodė, kad remiantis medicinos dokumentais S.P. T. 2012-08-27 konstatuotas kraujospūdžio ženklus padidėjimas iki 180/100 mmHg vaistais nebuvo sureguliuotas, nes 2013-02-12 buvo 160/110mmHg bei 2014-03-13 buvo 175/105mmHg bei šeimos gydytojo nurodyta, kad „kraujospūdžio pilnai sureguliuoti nepavyksta, dažni kraujospūdžio kilimai, labai dažnai dėl nervinės įtampos“. 2014-05-14 S. P. T. buvo nustatyta žvynelinė. Atsakydamas į jam užduotus klausimus, ekspertas nurodė, kad S. P. T. aukšto kraujospūdžio liga pasireiškė nuo 2012 m. ir pastoviai progresavo, nes dėl dažnos nervinės įtakos – streso medikamentais negalėjo sureguliuoti pastovaus kraujospūdžio. Į tai nurodo šeimos gydytojo išrašai bei tai aptariama V.Milašienės straipsnyje „Širdies ligos smogia iš pasalų“. Kadangi stresas buvo ilgalaikis ir tai pasireiškė ir odos liga žvynelinė (anamnezėje nuo 2013 m., o mediciniškai diagnozuota nuo 2014 m.), kurios R. B. straipsnyje „Psichikos sutrikimų ir odos ligų sąveika“ priskiriama psichofiziologiniams sutrikimams, kurie pasireiškia kintant emocinei būklei, kaip reakcija į stresą, bei nustatyta, kad dermatologinės ligos, kurių simptomai reaguoja į emocinę įtampą, tai žvynelinės santykis su emociniu trigeriu yra 62 procentai. Tarp S. P. T. nustatytų susirgimų ir patirto streso yra tiesioginis priežastinis ryšys, remiantis medicinos dokumentais ir medicinos literatūra (1 t. b.l. 45-53).

Ieškovo teigimu, UAB „Eigulių šeimos sveikatos centro“ 2016-07-18 išduotoje pažymoje „Dėl informacijos suteikimo“ užfiksuoti duomenys, jog nuo 1992 metų pirmą kartą padidėjęs kraujospūdis ieškovui nustatytas 2012 m. rugpjūčio 27 d., po ieškinyje nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie tiesiogiai įtakojo šį ieškovo susirgimą, be to, iš Kalniečių poliklinikos 2016 m. liepos 19 d. pažymos matyti, kad ieškovo šeimoje žvyneline sergančių nėra.

Sprendžiant dėl priežastinio ryšio, visų pirma būtina atsakyti į klausimą, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Teismas neturi pagrindo nepritarti eksperto nuomonei, kad tiek kraujospūdžio padidėjimui, tiek žvynelinei pasireiškimui ieškovo patirtas stresas turėjo įtakos, tačiau teisingam bylos išnagrinėjimui būtina įvertinti, ar stresas buvo vienintelė ieškovo susirgimų priežastis. Eksperto pateiktoje ir viešai skelbiamoje medicininėje literatūroje nurodomos ir kitos reikšmingos šių ligų priežastys. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateiktas joks medicininis dokumentas, kuriame ieškovui nustatyta aukšto kraujospūdžio liga (hipertenzija) būtų įvardinta pagal konkretų Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (toliau- TLK) nurodytą kodą, kas apsunkina gauti tikslesnius viešai prieinamus duomenis apie ieškovo susirgimą, kadangi žodis hipertenzija klasifikatoriuje yra nurodytas prie daugiau kaip dešimties ligų, gali būti įvairaus pobūdžio. Pagal medicininę literatūrą apskritai nėra galimybės išsiaiškinti, kada šia liga ieškovas susirgo, nes jos diagnozavimo negalima sutapatinti su ligos pradžia. Prof. Ž. P. straipsnyje „Padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir pasekmės. Ką daryti?“ nurodė, kad „Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Išaiškinta daug vidinių organizmo mechanizmų, nulemiančių kraujospūdžio padidėjimą: simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, druskos bei skysčių susikaupimas organizme ir t.t. Retai kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų) - tuomet kalbama apie antrinę arterinę hipertenziją. Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti paveldimas polinkis, amžius (> 35 metų). Iš visų rizikos veiksnių labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/padidejusio_kraujospudzio_priezastys_ir_pasekmes_ka_daryti/.

R. Ž. ir G. Š. straipsnyje „Pirminė arterinė hipertenzija“ nurodo, kad pirmuosius 15–20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti <...>. Pirmine AH serga trečdalis suaugusių žmonių. Ligos dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus. Vyresniems kaip 50 m. pacientams dažna izoliuota sistolinė hipertenzija. 1999 m. tarp 25–64 m. Lietuvos rajonų centrų gyventojų pirmine AH sirgo 59 % vyrų ir 42 % moterų. 2002 m. tarp 35–64 m. Kauno m. gyventojų pirminė AH nustatyta 50 % vyrų ir 39 % moterų. Atsižvelgiant į kilmę, AH gali būti pirminė (daugiau kaip 90 % AH sergančių žmonių), kurios priežastys nėra žinomos, ir antrinė – priežastys yra nustatytos. Pirminės AH rizikos veiksniai: nekeičiami – genetika (AH atsiradimą ji lemia 30–60 %), amžius (jei 55 m. amžiaus žmogaus AKS yra normalus, AH rizika per likusį gyvenimą yra 90 %), rasė (juodaodžių AKS didesnis nei baltųjų) ir šalinami – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija ar ilgai vartojami vaistai http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/pirmine-arterine-hipertenzija/60347/.

Gydytojo dermatovenerologo V. V. teigimu, dažniausiai žvynelinė yra genetiškai paveldima. Kartais net iš tolimų kartų, todėl žmogus ne visada žino, jog polinkis į ligą - jo genuose. Ligą išprovokuoti gali ir įvairios psichinės bei fizinės traumos. Taip pat įtakos turi lėtiniai infekcijos židiniai: lėtinis bronchitas, pasikartojanti angina http://www.pasveik.lt/lt/sveikatos-ir-medicinos-naujienos/klastinga-odos-liga---zvyneline/56080/.

Kaip matyti iš ekspertizės išvadoje aptartų ieškovo medicininių dokumentų, 2005 m. rugpjūčio 1 d. atlikus kaklo arterijų ultragarsinį tyrimą, ieškovui buvo nustatyta magistralinių kaklo arterijų aterosklerozinė arteriopatija, kurios viena iš priežasčių yra hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) http://www.sos03.lt/Ligos/Kraujagysliu/Ateroskleroze. Šis ieškovo medicininis tyrimas ir aukščiau pateiktuose straipsniuose nurodytos aplinkybės, kad pirmuosius 15–20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti, sudaro pagrindą abejoti, kad ieškovui padidėjęs kraujospūdis atsirado tik 2012 m., kai jis buvo diagnozuotas 2013-02-12. Teismui nebuvo pateikta UAB „Eigulių šeimos sveikatos centras“ pilna ieškovo sveikatos istorija. Ekspertui nebuvo pateikti jokie ieškovo sveikatos duomenys iš Ramučių ambulatorijos, kurioje ieškovas taip pat gydėsi (2016 m. balandžio 5 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016 duomenys), nepateikti medicininiai ieškovo tėvų ir senelių dokumentai. Išvada tik konsultacinio pobūdžio, padaryta ieškovui savo nuožiūra pateikus duomenis apie sveikatos būklę ir pačiam ieškovui suformulavus klausimus ekspertui. Teismo medicinos ekspertas P. P. 2005 m. Vilniaus universitete apgynė biomedicinos mokslo krypties darbą „Mirtinų galvos smegenų traumų (griūvant ir krintant) klinikiniai ir teismo medicininiai ypatumai“ ir jam buvo suteiktas daktaro mokslo laipsnis. (VV Nr. 000091) http://www.unge.lt/teismo-medicinos-ekspertas-paulius-petreikis/. Duomenų apie tai, kad eksperto specializacija apimtų kraujotakos ir odos ligas, viešai skelbiamuose šaltiniuose nėra, o ir išvadoje jis pats remiasi kitų gydytojų publikacijomis. Išsamios ieškovo susirgimų priežasčių analizės išvadoje nėra. Kaip matyti iš eksperto išvadoje cituojamų ir aukščiau nurodytų straipsnių, aukšto kraujospūdžio liga daugelį metų yra besimptomė, ja serga daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų, diagnozuojama paprastai atsitiktinai, yra paveldima, o ekspertas visiškai šių faktorių nenustatinėjo ir netyrė. Tiek aukšto kraujospūdžio liga, tiek žvynelinė priklauso ir nuo asmenybės tipo, o kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas linkęs konfliktuoti, t.y. pats sukelti sau stresą.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus medicininius duomenis, labiau tikėtina, kad ieškovas aukšto kraujospūdžio liga su kardiomiopatija būtų susirgęs ir žvynelinė būtų pasireiškusi, t.y. žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu ir nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, o atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes, kad XXI amžiuje stresas yra kasdienio gyvenimo palydovas, statistinius duomenis apie aukšto kraujospūdžio ligos paplitimą tarp ieškovo amžiaus vyriškos lyties asmenų, paveldimumo įtaką, būtų nelogiška ir neprotinga spręsti, kad atsakovai išimtinai kalti dėl ieškovo susirgimų, kurie diagnozuoti po 2012 m. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovas provokavo atsakovus ir kitus asmenis (pvz. A. I.) konfliktams, tokiu būdu ir pats sau keldamas stresą, konfliktai vyko ir su kitais asmenimis (pvz., L. A. nuteistas dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo 2012 m. rugpjūčio 2 d.), spręstina, kad atsakovų veiksmai dėl ieškovo ligų paūmėjimo ar pasireiškimo galėjo turėti tik nežymią įtaką.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Būtina atsižvelgti ir į EŽTT bei Lietuvos A. T. praktiką, kuri jau nurodyta aukščiau.

Nagrinėjamoje byloje žala ieškovui buvo padaryta paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei siauram atsakovo artimųjų ir šalių kaimynų ratui. Žalą darantys veiksmai buvo įtakoti įsisenėjusių tarpusavio konfliktų, veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, dėl ko negali būti sprendžiama, kad ieškovo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengė tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Atsakovų veiksmai neturėjo esminės, lemiamos reikšmės ieškovo susirgimams atsirasti, atsakovų veiksmais sukeltas stresas galėjo turėti tik nežymų poveikį. Atsakovės pajamos mažos, dėl ko jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai išlaiko tris vaikus, šeimos pajamos nedidelės. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti nėra adekvačios sukeltoms pasekmėms, todėl teismo įsitikinimu teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovui iš atsakovų dešimt procentų ieškiniu prašomų sumų jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, t.y. 360 Eur iš atsakovės ir 160 Eur iš atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenims, kurių garbė ir orumas teisminio nagrinėjimo metu yra pripažįstama pažeistais, savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Dėl turtinės žalos

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 195,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš vaistinių kvitų (1 t. b.l. 54-58) matyti, kad vaistinės pardavė medikamentus Doxycyclin, Glucosum, Avodart, Elocon, Accuzide, Accupro, Diclac, Mezym (dalis vaistinių kvitų neįskaitomi). Iš kvituose nurodytų vaistų Doxycyclin, Accuzide, Accupro buvo gydytojų paskirti ieškovui, duomenų apie kitų kvituose nurodytų vaistų paskyrimą byloje nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš tos pačios veikliosios medžiagos pagaminti vaistiniai preparatai įvairių gamintojų vadinami skirtingai, o ieškovo įsigyti vaistai skirti ieškovo ligoms gydyti arba kompensuoti dėl paskirtų vaistų kitiems organams daromą neigiamą poveikį, spręstina, kad 195,90 Eur išlaidas ieškovas patyrė (1 t. b.l. 160-162). Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi tais pačiais principais, kaip ir dėl neturtinės žalos, t.y., kad atsakovų veiksmai dėl ieškovo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos pablogėjimo turėjo tik nežymią įtaką, todėl teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovui iš atsakovų dešimt procentų ieškiniu prašomų sumų jo patirtai turtinei žalai atlyginti, t.y. 19,59 Eur (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Dėl senaties

Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė advokatė Eglė Grucytė nurodė, kad ieškinio reikalavimui turi būti taikoma senatis. Šio atsikirtimo į ieškinį nebuvo nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, todėl atstovė neturi teisės remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė (CPK 253 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinta 10 procentų ieškinio reikalavimų (539,59 Eur iš prašomų priteisti 5395,9 Eur). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 121 Eur žyminį mokestį bei 1500 Eur advokatės Agatos Staševskajos teisinei pagalbai apmokėti (1 t. b.l. 60,61, 2 t. b.l. 2-7), iš viso 1621 Eur.

Atsakovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 250,94 Eur (2 t. b.l. 8).

Atsakovas S. A. už advokatės E.Grucytės teisinę pagalbą sumokėjo 300 Eur (2 t. 9-10 b.l.).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už už 2016 m. liepą – rugsėjį patirtas išlaidas taikomas 748 Eur, 2016 m. spalį – gruodį 771,9 Eur, 2017 m. I ketvirtį – 793,3 Eur koeficientas. Ieškinys parengtas 2016 m. rugsėjo mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 1870 Eur (748 x 2,5). Advokatė atstovavo ieškovą 2017 m. sausio 12 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val 6 min., todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 77,19 Eur (779,1 x 0,1 x 1 val.), bei teismo posėdžiuose 2017 m. vasario 23 d. (5 val. 13 min.) ir 2017 m. kovo 24 d. (1 val 45 min.), todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 555,31 Eur (793,3 x 0,1 x 4 val.), iš viso už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma yra 632,5 Eur, o įskaitant ieškinio parengimą – 2502,5 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ieškovo patirtos ir prašomos priteisti 1500 Eur atstovavimo išlaidos yra mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, todėl laikytinos protingomis bei atitinkančiomis bylos sudėtingumą. Advokatė Eglė Grucytė atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose 2017 m. vasario 23 d. (5 val. 13 min.) ir 2017 m. kovo 24 d. (1 val 45 min.), pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 555,31 Eur (793,3 x 0,1 x 4 val.), todėl atsakovo prašoma priteisti suma taip pat atitinka Rekomendacijas.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 10 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovų, pagal kiekvienam iš jų reiškiamo ieškinio reikalavimų proporciją (69 procentai iš atsakovės, 31 procentas iš atsakovo) priteistina 10 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų: iš A.J. A.- 111,85 Eur (1621 Eur x 10 proc. x 69 proc.), iš S. A.- 50,25 Eur (1621 Eur x 10 proc. x 31 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 90 procentų ieškinio reikalavimų, Valstybei iš atsakovo priteistina 225,85 Eur (250,94 Eur x 90 proc.), S. A. iš atsakovo priteistina 270 Eur (300 Eur x 90 proc.) (CPK 98, 93, 96 straipsniai, 88 straipsnis). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, Ieškovo 50,25 Eur ir S. A. 270 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos, atsakovui iš ieškovo priteistina (270-50,25) 219,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti S. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 19,59 Eur (devyniolika eurų 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti S.P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti

Priteisti S. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 111,85 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš S. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219,75 Eur (du šimtus devyniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš S.P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,85 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 85 ct) už suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. J. A.. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą