Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.P. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-181-877/2017 pagal ieškovo S. P. T. ieškinį atsakovams S. A., A. J. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 195,90 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui, iš atsakovo S. A. 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui; iš atsakovės A. J. A. 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Nurodė, kad šalys yra kaimynai, jų santykiai daugelį metų konfliktiški. Konfliktus išprovokuoja atsakovai, vadindami ieškovą necenzūriniais žodžiais, teikdami nepagrįstus skundus/ pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms. 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės dėdė L. A., būdamas atsakovų kieme, mėtė per tvorą į ieškovo kiemą akmenis ir betono gabalus, kurie pataikė į ieškovą ir jį sužalojo. Dėl šio įvykio Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį L. A. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-541-668/2015. Šioje baudžiamojoje byloje įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pareikšti ir atsakovams, kurių atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismas konstatavo, kad atsakovai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta. Atsakovus išteisinus, teismas paliko nenagrinėtus jiems pareikštus civilinius ieškinius, dėl ko neturtinės žalos atlyginimo reikalauja civilinio proceso tvarka. Taip pat atsakovai privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl kitų neteisėtų veiksmų. Nuo 2012 m. rudens, kai atsakovų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paminėtų aplinkybių, atsakovai siekė atkeršyti, šmeižė ieškovą. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Karmėlavos policijos nuovadą su pareiškimu, kad ieškovas fotografuoja ir filmuoja jos vaikus, sudarydama apie jį pedofilo įspūdį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė teisės pažeidimo ieškovo veiksmuose. Ieškovas nefotografavo ir nefilmavo atsakovų vaikų. Taigi atsakovai sąmoningai, siekdami apšmeižti bei atkeršyti ieškovui už jų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją. Šią informaciją atsakovai paskleidė ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau ir kaimynams, savo bendradarbiams, pažįstamiems. Ieškovas pastebėjo, kad tie žmonės ėmė jo šalintis. Dėl atsakovų veiksmų ieškovui buvo keliamas stresas, jis susirgo aukšto kraujospūdžio liga ir žvyneline, tarp šių ligų ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų ieškovui solidariai 19,59 Eur turtinei žalai atlyginti, iš atsakovo S. A. – 160 neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovės A. J. A. – 360 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad šalių konfliktiški santykiai tęsiasi ilgą laiką. Atsakovų elgesį su ieškovu išprovokavo jo paties ilgą laiką besitęsiantys veiksmai, tačiau tai nesuteikė pagrindo atsakovams elgtis neteisėtai. 2012 m. rugsėjo 3 d. atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu dėl ieškovo veiksmų, kuriame, be kita ko, nurodė žodžius „..gal jis priklauso pedofilų klanui“. Remdamasis penkiais garso įrašais teismas padarė išvadą, kad 2012 m. pasakytą atsakovų nuomonę apie ieškovo pedofiliją, be teisėsaugos institucijų atstovų, girdėjo ir pašaliniai asmenys. Šie duomenys paskleisti siauram ratui, tačiau to pakanka pripažinti, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti. Atsakovų paskleisti duomenys yra akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys ieškovą, nes ieškovo elgesys nesudarė pakankamo pagrindo susiformuoti nuomonei dėl ieškovo lytinio potraukio vaikams. Priešingų įrodymų atsakovai į bylą nepateikė, todėl sprendė, jog ieškovas įrodė CK 2.24 straipsnyje nurodytų faktų visumą ir pagrįstai reikalavo ginti jo teises šiuo įstatyme numatytu pagrindu. Sprendė, kad daug rūpesčių ir ypatingų dvasinių išgyvenimų atsakovų pareiškimai ieškovui sukelti negalėjo. Atsakovų kreipimasis į policiją pareigūnų buvo vertinamas kaip įsisenėjusių kaimynų konfliktų išdava, ieškovas nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, administracinės nuobaudos nebuvo taikomos. Neturėdamas pagrindo nepritarti eksperto nuomonei dėl ieškovo patirto streso įtakos kraujospūdžio padidėjimui ir žvynelinės pasireiškimui teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad ieškovo susirgimai būtų pasireiškę ir nesant neteisėtų atsakovų veiksmų. Įvertinęs eksperto išvados konsultacinį pobūdį bei tai, kad ji padaryta iš ieškovo savo nuožiūra pateiktų duomenų apie sveikatos būklę, neištyrus visos ieškovo sveikatos istorijos medicininės dokumentacijos, padarė išvadą, jog būtu nelogiška ir neprotinga spręsti apie atsakovų išimtinę kaltę dėl ieškovo susirgimų. Įvertinus, kad ieškovas provokavo atsakovus ir kitus asmenis konfliktams, tokiu būdu ir pats sau keldamas stresą, sprendė, kad atsakovų veiksmai ieškovo ligų paūmėjimui ar pasireiškimui galėjo turėti tik nežymią įtaką. Atlygintinos žalos dydį nustatė atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirto streso negalima vertinti kaip intensyvaus, žymaus, išskirtinio sunkumo ar patirto išskirtinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį (atsakovės pajamos mažos, jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai išlaiko tris vaikus, šeimos pajamos nedidelės) bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti nėra adekvačios sukeltoms pasekmėms. Konstatavo, kad teisinga, protinga ir sąžininga priteisti iš atsakovų 10 procentų ieškiniu prašomų sumų ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nustatė, kad ieškovas patyrė 195,90 Eur išlaidų vaistams. Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo vadovavosi tais pačiais principais, kaip ir dėl neturtinės žalos, priteisė iš atsakovų 10 procentų (19,59 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, priteisiant iš atsakovų solidariai 195,90 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui, iš atsakovo – 1 000 Eur dydžio sumą neturtinės žalos atlyginimui, iš atsakovės – 1 800 Eur dydžio sumą neturtinės žalos atlyginimui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai 90 proc. sumažino ieškovui priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Teismui pateikė medicininius dokumentus iš visų gydymo įstaigų, kuriose kada nors gydėsi. TLK kodų nebuvimas medicininiuose dokumentuose negali įtakoti galimybės gauti tikslesnių duomenų apie ieškovo susirgimą. TLK kodų paskirtis yra sisteminti duomenis, todėl jie nėra būtini. Teismas galėjo vadovautis betarpiškais gydytojų įrašais medicininiuose dokumentuose, neturėjo teisinio pagrindo bendro pobūdžio viešais duomenimis paneigti teismo medicinos eksperto išvadas. Byla neturi viešo intereso elementų, todėl teismas neturėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie byloje nebuvo tiriami. Atsakovai neprašė skirti teismo medicinos ekspertizę, neginčijo specialisto išvados, nesirėmė teismo pacituota literatūra, kurios byloje nėra. Ieškovas neturėjo galimybės atsikirsti į teismo nurodomos medicininės literatūros teiginius, iškviesti specialistą ir užduoti jam papildomus klausimus. Priežastinis ryšys tarp ieškovo susirgimų ir atsakovų neteisėtų veiksmų įrodytas medicinos dokumentais bei specialisto išvada. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0153/16 buvo tiriama ieškovo sveikatos būklė, simptomai, ryšys su kitais susirgimais. Ieškovas niekuomet nepiktnaudžiavo alkoholiu, nerūkė, gyvena aktyvų gyvenimą (iki šiol dirba fizinį darbą, dengia stogus), neserga ir nesirgo kitomis ligomis, tiesiogiai įtakojančiomis padidėjusį kraujospūdį. Ieškovas iki 2014 metų gydėsi Ramučių poliklinikoje, vėliau – UAB „Eigulių šeimos sveikatos centras“, į kurią buvo persiųsta jo medicininė kortelė. Visi įrašai yra asmens medicininėje kortelėje, jokių kitų duomenų Ramučių poliklinikoje neliko. Savo medicininės kortelės nepateikė, nes joje padaryti įrašai neįskaitomi. Pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame matosi visi ieškovo apsilankymai gydymo įstaigose. Ieškovo tėvų ir senelių medicinos dokumentai yra perteklinė informacija; šiems asmenims mirus tokie duomenys nėra saugomi. Teismas nurodė aplinkybes, kurios sumenkina dr. P. P., įtraukto į LR teismo ekspertų sąrašą, kompetenciją ir kvalifikaciją. Teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydžio. Neaišku, kokie ieškovo veiksmai neatitinka apdairaus, atsargaus, protingo asmens kriterijų. Teismas apsiribojo formaliu teiginiu, kad ieškovas provokuoja konfliktus, tačiau šių veiksmų neįvardijo. Atsakovai neįrodė, kad ieškovas kelia konfliktus. Liudytojos A. I. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji suinteresuota, priešiškai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu. Neigiamos ir žeminančio pobūdžio informacijos apie ieškovą paskleidimas nėra mažareikšmis ir smulkmeniškas pažeidimas, nes tai neigiamai įtakoja ne tik jo, bet ir visos jo šeimos gyvenimą, darbinę aplinką, neigiamą visuomenės požiūrį. Teismas nevertino žalą padariusio asmens kaltės. Atsakovų veiksmai yra tendencingi, tęstiniai ir akivaizdžiai tyčiniai jau eilę metų. Atsakovai taip elgėsi tyčia, suvokdami, kad elgiasi neteisėtai. Nustatydamas žalos dydį, teismas neatsižvelgė į ieškovui sukeltas pasekmes, t. y. žala jo sveikatai, kad jis visą likusį gyvenimą bus priverstas naudoti medikamentus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pažeistų teisių pripažinimas jau yra pakankama satisfakcija. Ieškovas nėra viešas asmuo ir nurodyta teismų praktika jo atžvilgiu netaikytina. Pripažinęs faktą, kad ieškovas patyrė 195,90 Eur išlaidas vaistams, neaišku kokiu pagrindu 90 procentų sumažino jo patirtą turtinę žalą.Įvertinęs dalį teismo argumentų dėl atsakovės turtinės padėties bei faktą, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į patiriamą stresą (darydamas prielaidą, kad jo organizmas galimai jautriau sureagavo į patiriamą stresą), pasinaudoja savo teise atsisakyti ieškinio reikalavimų dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų, t. y. iki 1800 Eur sumažina ieškinio reikalavimą neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės ir iki 1000 Eur iš atsakovo, atsisakydamas reikalavimo dėl likusios 1800 Eur dalies į atsakovę ir 600 Eur dalies į atsakovą. Patvirtina, kad jam yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį bei apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Reikalavimams priteisti padarytos žalos atlyginimą nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Teismas turi atmesti visus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, susijusius su atsakovų veiksmais, atliktais iki 2013 m. rugsėjo 22 d. Ieškovas nurodė, kad jam 2012 m. diagnozuota kraujospūdžio liga, žvynelinė, kuri išsivystė išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ši liga neprogresuoja, sveikatos būklė neblogėja nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. Teikdamas ieškinį ar apeliacinį skundą, ieškovas neprašė atnaujinti termino žalai atlyginti, nenurodė jokių šio termino praleidimo priežastis patvirtinančių duomenų.Ieškovas neteisingai nurodo, kad neturėjo sveikatos problemų. Specialisto išvada patvirtina ieškovo turėtus sveikatos sutrikimus nuo 1999 m. Ieškovas vartoja alkoholinius gėrimus, nuolat konfliktuoja ne tik su kaimynais, bet ir praeiviais, buvo ne kartą sumuštas, jam buvo diagnozuota eilė susirgimų, o visi šie veiksniai akivaizdžiai įtakoja aukštą kraujospūdį. Ieškovas nepateikė įrodymų apie nepiktnaudžiavimą alkoholiu, nerūkymą, sveiką, aktyvų gyvenimą. Atsakovai, siekdami apginti savo nepilnamečius vaikus, rašė pranešimus, skundus, nesiekė skleisti tikrovės neatitinkančių žinių. Ryšys tarp atsakovų paskleistos nuomonės ir ieškovo asmens yra pernelyg nutolęs, kad būtų pagrindas pripažinti jo garbės ir orumo pažeidimą. Atsakovo subjektyvi nuomonė nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, nes joje nėra faktų apie ieškovą. Galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens, nesančio visuomenės informavimo priemone, civilinės atsakomybės už neetišką nuomonės reiškimą. Teismas pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Ieškovas pats provokavo atsakovus ir kitus asmenis konfliktams, tokiu būdu pats sau keldamas stresą. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių liudytojų paaiškinimus, kad ne jis provokavo ir kėlė konfliktus tarp kaimynų, filmavo ir įrašinėjo kaimynų pokalbius, rašė skundus, pareiškimus, kėlė baudžiamąsias bei civilines bylas.Teismas pagrįstai sumažino priteistiną turtinės žalos sumą. Iš ieškovo pateiktų kasos kvitų matyti, kad jis įsigijo vaistų, kuriais buvo gydoma ne diagnozuota žvynelinė bei aukštas kraujospūdis, o 1999 m. diagnozuota osteochondrozė, 2005 m. diagnozuota osteochondrozė. Dalis medikamentų nebuvo skirti ieškovo padidėjusiam kraujospūdžiui bei žvynelinei gydyti, jie niekada medikų nebuvo išrašyti. Dalis kvitų neįskaitomi.Ieškovo prašymas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo yra nesavalaikis, jis turėjo būti pateiktas civilinės bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu. Apeliaciniame skunde negalime kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius, jį žeminančius ir įžeidžiančius duomenis, teisingai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl neturtinės ir turtinės žalos dydžio

Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovų veiksmais sukelto streso 2013 m. vasarą susirgo odos liga žvyneline, 2012 m. buvo nustatyta padidinto kraujospūdžio liga. Dėl šių susirgimų jis patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas materialinius ieškovo reikalavimus 10 procentų patenkino vadovaudamasis tuo, kad atsakovų neteisėti veiksmai ieškovo ligų pasireiškimui ar paūmėjimui galėjo turėti tik nežymią įtaką. Konstatavęs, kad neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CPK 178 straipsnio nuostatomis, sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, aktualia sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių, žalą padariusių asmenų kaltės, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, konkrečioje situacijoje reikalaujančių užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą sprendžiant dėl piniginės satisfakcijos už neturtinius išgyvenimus dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja. Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie specialisto išvada įrodytą tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo susirgimų. Specialisto išvadoje pažymėta, jog ieškovui aukšto kraujospūdžio liga pasireiškė nuo 2012 m., odos liga žvynelinė nustatyta 2014 m., tarp ieškovui nustatytų susirgimų ir 2012 m. patirto streso yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pritarė eksperto teiginiui apie 2012 m. ieškovo patirto streso įtaką kraujospūdžio ligos ir žvynelinės pasireiškimui (eigai), tačiau pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė tomis ligomis susirgęs dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (pirmosios instancijos teismo motyvai dėl tarptautiniu klasifikatoriumi neįvardinto aukšto kraujospūdžio ligos kodo šiuo atveju neturi reikšmės). Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kuria pripažinta, jog ieškovo įrodyti garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys duomenys, sudarantys pagrindą ginti jo teises pagal CK 2.24 straipsnį, atsakovų buvo paskleisti ieškovą pavadinant pedofilu, pas kurį renkasi pedofilų klanas (sprendimo 7-jo lapo 3 pastraipa). Kiti ieškovo nurodyti duomenys tokiais nepripažinti. Šių faktų paskleidimą teismas konstatavo remdamasis ieškovo pateiktais garso įrašais. Apeliacijos metu išklausius 2016 m. rugsėjo 21 d. sukurtų garso įrašų (ieškinio priedų ZIP failuose) nustatyta, jog trys pirmieji įrašai yra atsakovės pokalbis (galimai telefonu) su policija, trečias ir ketvirtas – atsakovų frazės apie ieškovą girdint kaimynams. Atsižvelgiant į tai, kad į policiją su pareiškimu, kuriame yra žodžiai „..gal jis priklauso pedofilų klanui“ atsakovė kreipėsi 2012 m. rugsėjo 3 d., o duomenų apie pedofiliją paskleidimą girdint kaimynams data ieškovas nurodė 2012 m. rugpjūčio 31 d., darytina išvada, jog šie duomenys atsakovų neteisėtais veiksmais buvo paskleisti 2012 m. rugpjūčio 31 d. Tuo remiantis teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėtų veiksmų padarymo momentas ir eksperto P. P. konsultacinės specialisto išvados 9-jo lapo pirmoje pastraipoje nurodytas faktas, jog ženklus padidintas kraujospūdis, kuris nebuvo sureguliuotas vaistais, ieškovui buvo konstatuotas 2012 m. rugpjūčio 27 d., įrodo, kad tarp ieškovo susirgimo padidinto kraujospūdžio liga ir atsakovų neteisėtų veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Medicininių dokumentų aprašyme nurodyta, kad žvynelinės ligos diagnozė ieškovui mediciniškai konstatuota 2014 m. gegužės 15 d. (teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, jog kreipėsi į gydytoją dėl 2013 m. vasarą atsiradusių bėrimų ir kad tie bėrimai yra ta pati odos liga). Specialisto išvadoje konstatuota, kad žvynelinė priskiriama psichofiziologiniams sutrikimams, kurie pasireiškia kintant emocinei būklei kaip reakcija į stresą. Į ieškovo klausimą, ar tarp šio susirgimo ir 2012 metais patirto streso yra tiesioginis priežastinis ryšys, ekspertas atsakė teigiamai remdamasis medicininiais dokumentais, kuriuos savo pasirinkimu jam pateikė ieškovas, bei medicinos literatūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada neįrodo susirgimo odos liga žvyneline dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Tai, kad atsakovai neprašė paskirti ieškovui teismo medicinos ekspertizę, nesudaro pagrindo neabejoti ieškovo pateiktos specialisto išvados teisingumu. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnio 1 dalis), dėl to nesutikimas su eksperto išvada savaime nereiškia tyrimą atlikusio specialisto kompetencijos paneigimo. Pareigą įvertini eksperto išvadą apeliantas neteisingai sutapatina su aktyviais teismo veiksmais įrodinėjimo procese, kai tam nėra CPK 179 straipsnyje reglamentuotos vados. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, jog išvada dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kaip odos bei aukšto kraujospūdžio ligų priežasties negalima remtis dėl to, kad ekspertas mediciniškai netyrė paties ieškovo. Teismas vadovavosi sprendime įvardintomis medicininės literatūros nuorodomis apie daugybines šių plačiai paplitusių ligų (hipertenzijos ir psoriazės) atsiradimo priežastis, kurios, teisėjų kolegijos manymu, kaip aplinkybių daugetas pripažintinas visuotinai žinomomis aplinkybėmis pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Šių priežasčių ekspertas nevertino netirdamas ieškovo kaip konkretaus asmens (pavyzdžiui, paveldimumo, asmenybės tipo faktorių ir kt.), rėmėsi ieškovo pasirinkimu pateiktų dokumentų ištraukomis ir medicinine literatūra, teismui nebuvo pateikti pilni ieškovo sveikatos istorijos duomenys (apeliantas tai pripažįsta motyvuodamas įrašų medicinos kortelėje neįskaitomumu, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi sudaro pagrindą konstatuoti specialisto išvados nepakankamumą ieškinio pagrindui įrodyti). Teisėjų kolegija papildomai konstatuoja, jog ieškovo susirgimas odos liga nuo atsakovų neteisėtų veiksmų laike nutolęs ilgu tarpsniu – 20 mėnesių. Be kitų nurodytų faktorių, tai irgi leidžia spręsti apie priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir susirgimų nebuvimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nėra išimtinai kalti dėl ieškovo susirgimų, diagnozuotų po 2012 metų. Minėta, kad teismas pritarė eksperto išvadai dėl streso įtakos ieškovo ligų raiškai, tačiau streso šaltinio nustatymas nėra eksperto kompetencija. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apeliacine tvarka vertinamame sprendime neįvardinti veiksmai, kurie, neskaitant byloje nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų, sudarė stresinį foną ieškovo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovas provokavo konfliktišku elgesiu (pvz., 2014 m. balandžio 25 d. 18.45 val., 2014 m. gegužės 13 d. ir gegužės 14 d. po 18 val. savo kieme pjovė žolę ir trukdė atsakovams ilsėtis, dėl to policija su ieškovu pravedė profilaktinį pokalbį; analogiškus ieškovo veiksmus 2012 m. rugpjūčio mėnesį, nekultūringą ieškovo elgesį paprašius išjungti seną garsiai veikiančią žoliapjovę, kurios bijo vienerių metų vaikas, skundimą telefonu atsakovo darbovietei atsakovai nurodė Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-541-668/2015; atsakovai skundėsi policijai dėl neteisėto jų kiemo filmavimo 2013 m. ir, nors atsakovų šeimos sekimas nebuvo įrodytas, policijos institucija pravedė su ieškovu profilaktinį pokalbį), taip pat ieškovas konfliktavo su kitais asmenimis (pvz., A. I.). Dėl to, kad A. I. apeliantui gali būti priešiška, netikėti jos parodymais nėra pagrindo, kita vertus, bet kokiu atveju jie patvirtina konfliktus tarp liudytojos ir ieškovo kaip su atsakovais nesusijusio streso šaltinį. Apie tai, kad ieškovas yra konfliktiškas asmuo, parodė liudytojos I. J., M. J., atsakovų vaikams dėl jo elgesio teikta psichologinė pagalba VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-8894-540/2014 konstatuota, jog atsakovai nepadarė administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą 2014 m. liepos 5 d. pagal ieškovo nurodytus faktus – nevadino ieškovo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, nerodė įžeidžiančių gestų. Teisėjų kolegijos vertinimu tai reiškia, jog ieškovo teiginiai apie atsakovų elgesį buvo nepagrįsti; taigi streso šaltinis pastaruoju atveju buvo paties ieškovo neteisinga pozicija. Faktas, jog santykiai tarp šalių ne vienerius metus yra konfliktiški, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų tęstinumą – minėta, kad šioje byloje buvo nustatytas pagrindas ieškovo teisių gynimui dėl vienkartinio teiginio 2012 m. rugpjūčio 31 d., lokaliai paskleisto nedideliam asmenų ratui. Apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių, kad šis teiginys neigiamai paveikė visos jo šeimos gyvenimą, darbinę aplinką ir suformavo į jį neigiamą visos visuomenės požiūrį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 14-19 punktuose išdėstytais motyvais, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus medicininius duomenis, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui aukšto kraujospūdžio liga ir žvynelinė būtų pasireiškusios, jeigu ir nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų, o atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie stresą kaip XXI amžiaus kasdienio gyvenimo palydovą, statistinius duomenis apie aukšto kraujospūdžio ligos paplitimą tarp ieškovo amžiaus vyriškos lyties asmenų, į paties ieškovo elgesį bendraujant su kaimynais, būtų nelogiška ir neprotinga spręsti, kad dėl ieškovo susirgimų, kurie buvo diagnozuoti po 2012 m., yra kalti išimtinai atsakovai. Kadangi jų neteisėti veiksmai ieškovo ligų paūmėjimui ar pasireiškimui turėjo tik nežymią įtaką, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl visų materialinių reikalavimų patenkinimo dešimčia procentų. Apelianto pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo neturtinei žalai atlyginti sumažinimo atitinkamai iki 1800 Eur ir 1000 Eur neturi procesinės reikšmės, nes toks pareiškimas galėjo būti pateiktas iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo pirmosios instancijos teisme (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydį, todėl šis pareiškimas niekaip neįtakoja apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl apelianto reikalavimų nepagrįstumo. Atsikirtimų į ieškinį atsakovai negrindė tuo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti, nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nepasisakytina dėl atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų ieškinio senaties termino taikymo klausimu (CPK 320 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydį, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš apelianto atsakovams priteistina 150 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S.P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovams S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.