Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo atsakovui V. B., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Bylos duomenimis nustatyta, nepilnametis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės L. B. ir atsakovo V. B. sūnus. Šalims nutraukus santuoką Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. B., o tėvas sūnaus išlaikymui įsipareigojo teikti po 250 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Šalys sutarė, kad skyrium gyvenantis tėvas V. B. su sūnumi bendraus tokia tvarka: 1. Šalys susitaria visais atvejais spręsdamos klausimus dėl Vaiko atsižvelgti į Vaiko pageidavimus ir interesus. Šalys susitaria, kad nei viena nedarys kitai jokių kliūčių bendrauti su Vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Šalys lygiai atsako už Vaiko auklėjimą ir vystymąsi, švietimą, privalo rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai turi lygias teises Vaiką lankyti auklėjimo ir švietimo įstaigose, domėtis jo mokymo rezultatais. 2. Tėtis V. B. turi teisę ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., bendrauti su Vaiku Vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 2-3 val., 3. Mama L. B. netrukdys ir leis susitarus su tėčiu V. B., jam pasiimti pas save į namus sūnų E. B. ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

9. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).

10. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).

11. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; ir kt.).

12. Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju, nors tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių mažametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai negali pažeisti jų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu patikslinta siūloma bendravimo tvarka su sūnumi E. B., joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti sūnų bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 straipsnis).

14. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

15. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi E. B. tokiu būdu: 1. V. B. kiekvieno mėnesio pirmo savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gražina jį tą pačią dieną L. B. nuo 13.00 val. iki 13.30 val. 2. V. B. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gražina jį tą pačią dieną L. B. nuo 13.00 val. iki 13.30 val. 3. Jeigu viena iš Šalių dėl objektyvių aplinkybių negalės sutartu laiku įvykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, tai šalis kuri negali to įvykdyti privalo informuoti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Šiuo atveju nustatyta bendravimo tvarka galios kitą savaitgalį.

18. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas, be viso kito vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas ieškovo bendravimo su vaiku susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryšys su vaiku. Pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas) neutralioje aplinkoje. Tokiu atveju teismas privalo nustatyti bendravimo tvarką sprendimu, kuriam įsiteisėjus, privalu jį vykdyti (CPK 18 str.). Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą, bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečio E. motinos siūlomą bendravimo tvarką koreguoti. Kaip ir prašo ieškovė, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad sūnus bendrautų su tėvu daugiau, ir tik praėjus daugiau laiko, atkūrus jų ryšį tėvas galėtų jį pasiimti į savo gyvenamąją vietą. Teismas sprendžia, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau pasitelkiant atitinkamą specialistą (socialinį darbuotoją ar psichologą), susitikimai turėtų vykti (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre (paprastai skiriant šeimai atvejo vadybą susitikimai su psichologu vyksta šeimos krizių centre). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su sūnumi turėtų bendrauti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ne mažiau nei 4 kartus. Teismas mano, kad pradžioje būtina užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu, susitikimai turėtų vykti du kartus per mėnesį dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą turėtų atsakovas V. B. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą pranešti atsakovei L. B., kuri privalo pristatyti nepilnametį vaiką matymuisi su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, nurodytą dieną ir valandą. Nors ieškovas siekia, kad bendravimas su vaiku vyktų jo gyvenamojoje vietoje ir ilgam laikui, nori, kad ieškovė atvežtų vaiką jam, atsakovė nurodė, kad neturi galimybės vežti vaiką atsakovui, kad jis gali bendrauti su vaiku ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas su tokia ieškovės pozicija sutinka, nes atsakovas siekia, kad bendravimo tvarka būtų patogi jam, tačiau reikia nepamiršti nepilnamečio vaiko interesų ir bendravimo tvarka, visų pirma, turi būti patogiausia vaikui, bet ne tėvui. Todėl pereinamuoju laikotarpiu susitikimai su vaiku turi vykti (duomenys neskelbtini).

19. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, į tai, kad ieškovė pritarė atsakovo siūlomai jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai jį pasiimant į atsakovo gyvenamąją vietą, kai sūnus atkurs ryšį su tėvu, bei į tai, kad bendrauti su tėvu yra vaiko teisė ir tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikui patogiu metu susitikti su tėvu, teismas nustato atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:

19.1. V. B. kiekvieno mėnesio pirmo savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir gražina jį L. B. kitą dieną – sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;

19.2. V. B. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir gražina jį L. B. kitą dieną - sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;

19.3. jeigu viena iš Šalių dėl objektyvių aplinkybių negalės sutartu laiku įvykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, tai šalis kuri negali to įvykdyti privalo informuoti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas. Šiuo atveju nustatyta bendravimo tvarka galios kitą savaitgalį.

19.4. vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi nepertraukiamai praleidžia 14 dienų. Apie konkretų laiką šalys raštiškai sutaria prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios.

19.5. Tėvas V. B. su sūnumi E. B., darbo dienomis ir savaitgaliais, kuomet nebendrauja gyvai, bendrauja su sūnumi nuotolinio vaizdo perdavimo priemonėmis, siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšį. L. B. užtikrina, kad sūnus E. B. galėtų netrukdomai bendrauti su tėvu V. B. nuotolinėmis vaizdo perdavimo priemonėmis.

19.6. Tėtis V. B. turi teisę paimti sūnų E. B., ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., iš sūnaus gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

20. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 83,00 Eur ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai bei atsakovo 600,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Kadangi ieškovės ir atsakovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai šaliai (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos ir išdėstyti ją taip:

1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas V. B. du kartus per mėnesį su sūnumi E. B. 4 (keturis) kartus iš eilės bendrauja:

1.1 (duomenys neskelbtini)apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val).

1.2 Visa vieno bendravimo trukmė – ne trumpesnė nei 3 val. Likusiu laiku (ne trumpiau nei 2 val.) V. B. su sūnumi bendrauja nebedalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ieškovės gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje (duomenys neskelbtini).

1.3 Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą įpareigojama ieškovė L. B. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovui V. B., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Ieškovė L. B. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu.

2. L. B. ir V. B. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą, vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

3. Pereinamuoju laikotarpiu V. B. kasdien bendrauja su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

4. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia V. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. B. tvarka:

4.1 V. B. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir gražina jį L. B. kitą dieną – sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

4.2 V. B. turi teisę paimti sūnų E. B. ir kitu papildomu laiku, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs (telefonu, SMS žinute) L. B., iš sūnaus gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

5.1 šv. Velykas, pasiimdamas sūnų pirmą šv. Velykų dieną iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą antrą šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

5.2 šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 26 d. iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 27 d. iki 20.00 val.;

6.1 šv. Velykas, pasiimdamas sūnų antrą šv. Velykų dieną iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą kitą dieną iki 20.00 val.;

6.2 šv. Kūčias, pasiimdamas sūnų gruodžio 24 d. iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų gruodžio 26 d. iki 20.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

7. Per Tėvo dieną atsakovas pasiima sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos tėvo dienos išvakarėse iki 18.00 val. arba Tėvo dieną iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą Tėvo dieną iki 20.00 val.;

8. Vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų. Apie konkretų laiką šalys raštiškai sutaria prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios.

9. V. B. kasdien bendrauja su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

10. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

11. Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti sūnui E. B. bendrauti ir atostogauti su sūnaus tėvu V. B..

12. L. B. ir V. B. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

13. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

14. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša ne vėliau kaip prieš 1 dieną kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.