- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-685-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16829-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kreditorius
- „Swedbank lizingas“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-285/2020 pagal pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568, suinteresuotas asmuo antstolis R. S., išieškotoja „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568, pripažinti antstolio R. S. veiksmus priimant 2019 m. spalio 3 patvarkymą Nr. S-18010883 neteisėtais – panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą Nr. S-19-70-11524 ir nevykdyti išieškojimo iš V. B..
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis R. S. vykdo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-15095 (toliau – vykdomasis dokumentas) dėl 96 812,26 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. B. (toliau – pareiškėja / skolininkė) išieškotojos „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB), naudai. 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos atstovas pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme civilinės bylos Nr. 2A-498-XX/2019 nagrinėjimas pagal V. B. apeliacinį skundą nėra baigtas ir pateikė informaciją iš EPP sistemos apie bylą. Prašyme atkreipė dėmesį, kad laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma eile turi būti vykdomas išieškojimas ne iš laiduotojo, o iš skolininko (šiuo atveju iš UAB (duomenys neskelbtini)), todėl išieškojimas pirma eile iš laiduotojos V. B., o ne iš pačios įmonės, yra nepagrįstas. Nurodė, kad patvarkyme nurodytas skolos likutis – 160 199,80 Eur – yra nepagrįstai per didelis, pateikė 2009 m. vasario 6 d. „Swedbank“, UAB, patikslinimą. Be to, pareiškėjos atstovas pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. antstolio nurodymą Nr. S-19-70-11524 ir nevykdyti išieškojimo iš V. B., o apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir jos advokatą. Skunde akcentavo, kad bendras senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) yra 10 metų, todėl prašė informuoti, kada vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui. Manė, kad pagal minėto dokumento datą yra praleistas 10 metų senaties terminas. Nurodė, kad dėl vykdomojo dokumento vyko teisminiai ginčai ir tik 2016 m. gegužės 18 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016, tačiau nežino, kad šioje byloje būtų buvęs išduotas vykdomasis raštas. Prašė pateikti jį pareiškėjos atstovui. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-6416-199/2009 ir perdavė ją Šiaulių apygardos teismui, iškėlusiam bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), kitų laiduotojų bylos taip pat buvo perduotos minėtam teismui. Pažymėjo ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5-267/2016 buvo patikslinti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriniai reikalavimai ir šių reikalavimų sąraše, kaip trečios eilės kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, nurodyta reikalavimų suma yra 53 811,29 Eur. Tas pats teismas bankroto byloje buvo sustabdęs išieškojimų vykdymą iki bankroto bylos teisme išsprendimo, bankroto byla neužbaigta. Antstolis vykdomosios bylos nesustabdė, vykdomojo dokumento bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui nepersiuntė. Be to, antstolio nurodyme nurodyta išieškoma suma 167 486,71 Eur yra nepagrįsta, atsižvelgiant į bankroto byloje „Swedbank lizingas“, UAB, reikalavimų sumą. Pagal 2008 m. lapkričio 11 d. antstolės V. Š. pažymą skolos likutis 2008 m. lapkričio 11 d. datai buvo 285 216,75 Lt (82 604 Eur), o pagal „Swedbank lizingas“, UAB, 2009 m. vasario 6 d. patikslinimą UAB (duomenys neskelbtini) skola buvo 52 016,13 Eur. 2019 m. spalio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo tenkino skolininkės V. B. atstovo advokato V. M. skundą – panaikino 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą Nr. S-19-70-11524, koreguojant išieškomos skolos dydį į 53 811,29 Eur, tačiau pareiškėjos skundo netenkino, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymo Nr. S-19-70-11524 nepanaikino, ir išieškojimą vykdo toliau. Antstolis pareiškėjos skundo netenkino, tačiau vykdomosios bylos su skundu teismui nepersiuntė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pateiktu skundu, ir prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju antstolis 2019 m. rugsėjo 23 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-19-70-11524, o 2019 m. spalio 3 d. patvarkymą Nr. S-18010883, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą dėl skundžiamo nurodymo. Taigi šioje byloje galėjo būti nagrinėjamas 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymo ir 2019 m. spalio 3 d. patvarkymo teisėtumas. Jokių kitų vykdomojoje byloje antstolio atliktų veiksmų teisėtumas, įskaitant ir vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, negali būti vertinamas, nes šie veiksmai nebuvo apskųsti CPK nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos atstovo surašytuose dokumentuose – skunde bei prašyme – nėra nurodyta jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog skundžiamas nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja nenurodė ir nepaaiškino, kodėl antstolis vykdydamas galiojantį ir teisėtai vykdyti priimtą vykdomąjį dokumentą negalėjo surašyti skundžiamo nurodymo. Pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 27 d. skunde buvo dėstomi argumentai, kuriais pareiškėja siekė atkreipti antstolio dėmesį į tai, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, o ne nurodyti, kad skundžiamas nurodymas buvo priimtas neteisėtai. Vienintelis argumentas, tiesiogiai susijęs su skundžiamu nurodymu, buvo teiginys apie išieškotinos sumos dydį, tačiau skundžiamu patvarkymu antstolis atsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir išieškotinos sumos dydį sumažino. Nei skundžiamu nurodymu nebuvo sprendžiama dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ar vykdymo veiksmų sustabdymo. Atitinkamai šie klausimai negalėjo būti sprendžiami ir nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl skundžiamo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. Vadinasi, pareiškėjos argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad skundžiamas nurodymas, ar skundžiamas patvarkymas turėtų būti panaikinti dėl to, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti ar vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti sustabdyti, neturėtų teismo būti vertinami, nes jie nėra susiję su skundžiamais antstolio veiksmais. Juo labiau, kad šie pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti. Pareiškėja ne tik neįrodė, bet net ir neįrodinėjo egzistuojant bent vieną iš CPK numatytų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus, todėl pateiktas skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo ir tai, kad nei viename pareiškėjos dokumente nebuvo išdėstytas prašymas stabdyti vykdymo veiksmus bei nebuvo dėstomos tokį prašymą pagrindžiančios aplinkybės. Antstoliui pateiktais raštais pareiškėja tik prašė nevykdyti išieškojimo, kitaip tariant pareiškėja prašė antstolio tik susilaikyti nuo vykdymo veiksmų atlikimo, o ne įrodinėjo esant CPK 626 straipsnyje numatytus vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus. Atitinkamai šis klausimas nebuvo sprendžiamas antstolio, todėl jo negali spręsti ir teismas, nagrinėjanti skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja nurodė, jog vykdymo veiksmai turėjo būti sustabdyti dėl to, kad Lietuvos apeliaciniame teisme minėtų dokumentų parengimo metu vis dar buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-498-781/2019. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog ši civilinė byla nebuvo niekaip susijusi su Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduoto vykdomojo rašto teisėtumu ar galiojimu, todėl šios bylos išnagrinėjimas neturėjo absoliučiai jokios reikšmės antstolio vykdomiems veiksmams. Civilinėje byloje Nr. 2A-498-781/2019 buvo nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjos netiesioginį ieškinį BUAB (duomenys neskelbtini) vardu dėl padarytos žalos atlyginimo ir jokia apimtimi nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos ar BUAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų išieškotojai apimties, tad šios bylos nagrinėjimas nesudarė pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Juo labiau, kad aptariamos bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2019 m. lapkričio 14 d., o pareiškėjos apeliacinis skundas buvo atmestas. Pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus nesudarė ir pareiškėjos nurodyti teiginiai apie tariamai nustatytą išieškojimo vykdymo tvarkos eiliškumą. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog CK 6.76 straipsnio 1 dalis įpareigoja pirmąja eile atlikti išieškojimą iš pagrindinio skolininko ir tik vėliau nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Minėta teisės norma numato tik tai, kad laiduotojo atsakomybė kyla tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo savo prievolės, tačiau nereglamentuoja išieškojimo eiliškumo. Šiuo atveju pagrindinis skolininkas neįvykdė savo prievolės ir laiduotojams kilo solidari pareiga vykdyti prievolę. Šios prievolės egzistavimas buvo patvirtintas notarei išduodant vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų. Kadangi notarės išduotas vykdomasis raštas buvo pripažintas teisėtu ir galiojančiu, antstolis turi pareigą šį vykdomąjį dokumentą įvykdyti. 2008 m. spalio 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti buvo pateiktas 2008 m. lapkričio 13 d., t. y. nepraleidus CPK nustatyto senaties termino. Po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, pareiškėja pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, kuriuo buvo ginčijamas vykdomojo dokumento galiojimas. Vykdomoji byla buvo nutraukta 2018 m. gegužės 17 d., nes antstoliui buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuriuo vykdomasis dokumentas buvo pripažintas negaliojančiu. Išieškotoja pateikė antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016 minėtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, o vykdomasis dokumentas paliktas galioti. Kitaip tariant, vykdomoji byla nebuvo pradėta iš naujo, t. y. išieškotojai pakartotinai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, o buvo atnaujinta dėl to, kad antstoliui tapo žinoma, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu vykdomoji byla buvo nutraukta, yra panaikintas. Dėl šios priežasties pareiškėja nepagrįstai teigia, jog yra praleistas senaties terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Net ir sutikus su pareiškėjos pozicija, kad po to, kai 2018 m. gegužės 17 d. antstolis nutraukė vykdomąją bylą, ši byla buvo pradėta iš naujo, senaties terminas vykdomojo dokumento pateikimui turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 17 d. ir nėra praleistas.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad išieškojimu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas 2008 m. spalio 13 d. 2018 m. gegužės 17 d. vykdomoji byla Nr. 0070/08/01568 nutraukta gavus Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuriame nuspręsta panaikinti 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus r. 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą. 2019 m. liepos 3 d. buvo gautas išieškotojos „Swedbank lizingas“, UAB, pranešimas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį, kurioje buvo nutarta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, t. y. Vilniaus r. 7-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095 pripažinti teisėtu ir galiojančiu. Vadovaujantis išdėstytu, iš Vilniaus 7-ojo notaro biuro buvo susigrąžintas vykdomasis dokumentas Nr. JŠ-15095 ir atnaujintas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568. Antstolis pažymėjo, kad 5 metų terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti vėl pradėtas skaičiuoti nuo dienos, kai buvo nutraukta vykdomoji byla, t. y. nuo 2018 m. gegužės 17 d. 2019 m. rugsėjo 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkės atstovo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą Nr. S-19-70-11524 ir nevykdyti išieškojimo iš V. B.. Kartu su skundu buvo pateikta Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurioje buvo patikslinti BUAB (duomenys neskelbtini) (bei laiduotojų, tarp jų ir V. B.) kreditoriniai reikalavimai – „Swedbank lizingas“, UAB, reikalavimas – 53 811,29 Eur. Antstolis pažymėjo, kad iki 2019 m. rugsėjo 27 d. antstolio kontoroje tokios informacijos nebuvo. Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro vykdomajame įraše Nr. JŠ-15095 nurodyta, kad skola yra solidari, t. y. solidariai išieškoma iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) ir laiduotojų, tarp jų ir V. B.. Kadangi skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, tolimesnis išieškojimas teisėtai ir tinkamai toliau vykdomas iš laiduotojos. Iš skundo turinio matyti, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti skundą. Be to, skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolis 2019 m. rugsėjo 23 d. priėmė nurodymą Nr. S-19-70-11524 priverstinai nurašyti skolininkės pinigines lėšas ir 2019 m. spalio 3 d. patvarkymą Nr. S-18010883, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą dėl minėto skundžiamo nurodymo, kadangi pareiškėja (skolininkė) neskundė 2019 m. spalio 3 d. antstolio priimto patvarkymo Nr. S-18010883, todėl byloje vertino tik skundžiamo 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymo Nr. S-19-70-11524 teisėtumą.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos (skolininkės) skunde ir 2019 m. rugsėjo 27 d. antstoliui pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog skundžiamas nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė ir nepaaiškino, kodėl antstolis vykdydamas galiojantį ir teisėtai vykdyti priimtą vykdomąjį dokumentą negalėjo surašyti skundžiamo nurodymo.
9. Teismo vertinimu, skundžiamu nurodymu nebuvo sprendžiama dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ar vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl šie klausimai negalėjo būti sprendžiami ir nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl skundžiamo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde prašė ne tik panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą Nr. S-19-70-11524, tačiau taip pat ir nevykdyti išieškojimo iš V. B.. Esant tokiai situacijai teismas pasisakė ir dėl išieškojimo galimumo / negalimumo, senaties termino ir vykdymo veiksmų sustabdymo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-498-781/2019 nebuvo susijusi su Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduoto vykdomojo įrašo teisėtumu ar galiojimu ir šios bylos išnagrinėjimas neturėjo jokios reikšmės antstolio vykdomiems veiksmams, todėl šios bylos nagrinėjimas nesudarė pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus.
12. Teismas konstatavo, kad kadangi notarės išduotas vykdomasis raštas buvo pripažintas teisėtu ir galiojančiu, antstolis turėjo teisėtą pareigą šį vykdomąjį dokumentą įvykdyti.
13. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti buvo pateiktas 2008 m. lapkričio 13 d., t. y. nepraleidus CPK nustatyto senaties termino, bei nurodė, jog net ir sutikus su pareiškėjos pozicija, kad po to, kai 2018 m. gegužės 17 d. antstolis nutraukė vykdomąją bylą, ši byla buvo pradėta iš naujo, senaties terminas vykdomojo dokumento pateikimui pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 17 d. ir vis tiek nėra praleistas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja V. B. prašo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 iki bus išnagrinėtas šis skundas bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų patenkinti ir pripažinti antstolio R. S. veiksmus, priimant 2019 m. spalio 3 d. patvarkymą Nr. S-18010883 neteisėtais – panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą Nr. S-19-70-11524 ir nevykdyti išieškojimo iš V. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir pareiškėja nebuvo informuota apie teismo posėdį. Pareiškėja turėjo papildomus dokumentus iš Šiaulių apygardos teismo, įrodančius, kad vykdomasis dokumentas yra negaliojantis. Šių įrodymų pareiškėja negalėjo pateikti ir patiksinti skundo bei duoti paaiškinimų bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
14.2. Antstoliui pareiškėja dar 2009 m. balandžio 24 d. pateikė Šiaulių apygardos teismo nutartį ir įpareigojimą vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punktu, 632 straipsnio 6 punktu ir 613 straipsniu užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą gražinti Šiaulių apygardos teismui. Antstoliui nevykdant Šiaulių apygardos teismo sprendimo, pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris įpareigojo antstolį gražinti vykdomąjį dokumentą Šiaulių apygardos teismui, tačiau antstolis ir toliau nesilaikydamas įstatymų ir nevykdydamas teismo sprendimų, vykdo išieškojimą iš pareiškėjos, kai tuo tarpu iš kitų dviejų laiduotojų V. B. ir V. S. pagal tą patį išduotą vykdomąjį dokumentą vykdymo veiksmai nebeatliekami. Šiuo atveju pagrindinei skolininkei UAB (duomenys neskelbtini), kuriai Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o 2019 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, prievolė grąžinti skolą yra pasibaigusi, todėl ir pareiškėjos, kaip laiduotojos, prievolė grąžinti skolą pasibaigė.
14.3. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Šių veiksmų antstolis neatliko, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dėl to visiškai nepasisakė.
14.4. Pareiškėja, paduodama skundą remdamasi CPK 510 straipsnio 8 dalimi, prašė sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568 iki bus išnagrinėtas šis skundas. Teismas šio prašymo priimdamas skundą net nesprendė, todėl pareiškėja pakartotinai prašo antstolio veiksmus sustabdyti.
15. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė 2009 m. balandžio 24 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 0071/08/01901, 2008 m. spalio 7 d. vykdomojo įrašo antrojo egzemplioriaus, 2009 m. balandžio 24 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 0071/08/01900, 2008 m. spalio 7 d. vykdomojo įrašo trečiojo egzemplioriaus, 2009 m. balandžio 24 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 0071/08/01899, 2008 m. spalio 7 d. vykdomojo įrašo ketvirtojo egzemplioriaus kopijas ir prašo jas prijungti prie bylos.
18. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais prijungti prie bylos įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai atsirado ne po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o gerokai prieš tai, ir galėjo į bylą būti pateikti teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl jie prie bylos neprijungtini.
Dėl ginčo esmės
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).
22. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
24. Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/08/01568 nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-15095 dėl 96 812,26 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojos „Swedbank lizingas“, UAB, naudai. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1175-XX/2011 pagrindu išieškojimas vykdymo procese 2007 m. spalio 7 d. sustabdytas. Antstolis 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu vykdomojoje byloje sustabdė vykdymo veiksmus. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2014-03-05 panaikino Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-15095. Antstolis 2018 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-70-3852, kuriuo 2018 m. gegužės 16 d. vykdomąją bylą nutraukė, be to, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-70-3851, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-15095 grąžino jį išdavusiai institucijai – Vilniaus r. 7-ajam notarų biurui. 2019 m. liepos 24 d. antstolis Vilniaus r. 7-ajam notarų biurui pateikė prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą Nr. S-18010464, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016 paliko galioti apeliacinės instancijos sprendimą, tai yra V. B. ieškinį atmetė, o vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-15095 pripažino galiojančiu. 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio kontoroje gautas notarės J. Š. grąžintas vykdomasis dokumentas. Antstolis 2019 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. S-19-70-11527 apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą Nr. S-19-70-11526 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. B.. Be to, 2019 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-70-11524 bei patvarkymą Nr. S-19-70-11525 dėl skolos išieškojimo. 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymu antstoliui R. S. pareiškėjos V. B. atstovas pranešė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme civilinės bylos Nr. 2A-498-XX/2019 nagrinėjimas pagal V. B. apeliacinį skundą nėra baigtas, atkreipė dėmesį į kreditoriaus teisę iš laiduotojo reikalauti įvykdyti prievolę už skolininką įgyvendinimo tvarką, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. antstolio patvarkyme Nr. S-19-70-11525 160 199,80 Eur skolos likutis nurodytas nepagrįstai didelis. 2019 m. rugsėjo 27 d. skolininkė antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. nurodymą Nr. S-19-70-11524 ir nevykdyti išieškojimo iš V. B. ir apie priimtą sprendimą informuoti skolininkę ir jos atstovą. Antstolis 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S-18010883 skolininkės skundą iš dalies tenkino ir pakoregavo išieškomos skolos dydį į 53 811,29 Eur.
25. CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad tarp ypatingosios teisenos tvarka teisme nagrinėjamų bylų taip pat nagrinėjamos ir bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. Bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
26. Kadangi CPK V dalyje nėra nustatyta, jog skundus dėl antstolio veiksmų teismas privalomai turi nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės argumentai, kad teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir pareiškėja nebuvo informuota apie teismo posėdį atmestini. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi paskyrė pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų klausimą nagrinėti 2020 m. vasario 5 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka, o byloje dalyvaujantys asmenys apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo informuoti 2020 m. sausio 24 d. viešu pranešimu dėl teismo posėdžio datos bylose, nagrinėjamose rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji yra atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris turėjo pareigą informuoti savo klientę apie skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procesą, todėl darytina išvada, jog jai turėjo būti žinoma skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo teisme tvarka. Be to, apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl 2009 m. parengtų dokumentų negalėjo pateikti kartu su skundu dėl antstolio veiksmų.
27. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
28. Apeliantė nurodo, kad antstolis nesilaikydamas įstatymų ir nevykdydamas teismo sprendimų, vykdo išieškojimą iš pareiškėjos, kai tuo tarpu iš kitų dviejų laiduotojų pagal tą patį išduotą vykdomąjį dokumentą vykdymo veiksmai nebeatliekami, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Atsižvelgiant į skolininko ir laiduotojo solidariosios prievolės prieš kreditorių turinį, šiuo atveju kreditorė pasirinko iš ko reikalauti prievolės įvykdymo, o ta aplinkybė, kad skolininkei yra iškelta bankroto byla, o 2019 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nereiškia, jog prievolė grąžinti skolą yra pasibaigusi, kaip tai teigia apeliantė, nes įmonės kaip juridinio asmens pabaiga siejama ne su nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo momentu, tačiau su teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įvykdymu, tai yra su išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (Civilinio kodekso 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Civilinio kodekso 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika atmestini pareiškėjos prieštaravimai dėl kreditorės teisės reikšti reikalavimą pareiškėjai kaip solidariai skolininkei vienu metu su reikalavimo pareiškimu BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, priešingai būtų apribota kreditorės teisė gauti reikalavimo patenkinimą bei paneigiama solidariosios atsakomybės samprata ir esmė.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjos, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.