- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-498-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00106-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Videlena“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Swedbank“ bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ solidariai 781 918,55 Eur žalos atlyginimą bankrutuojančiai UAB „Videlena“.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra pirmosios bei trečiosios eilės bankrutuojančios UAB „Videlena“ bankroto byloje kreditorė. Pareikšdama ieškinį, ji siekia apginti bankrutuojančios UAB „Videlena“ visų kreditorių teises bei teisėtus interesus, nes įmonės bankroto administratorė šia teise nesinaudoja.
3. Ieškovė paaiškino, kad 2002 m. gegužės 2 d. UAB „Videlena“ su UAB „Hansa lizingas“, toliau vadinama UAB ,,Swedbank lizingas‘‘, sudarė faktoringo sutartį UAB „Videlena“ pateiktai produkcijai Prancūzijos firmai apmokėti. Sutartis buvo sudaroma metams ir kiekvienais metais pratęsiama. Nuo 2004 m. spalio 8 d. UAB „Swedbank lizingas“ pradėjo teikti neteisingus UAB „Videlena“ skolos duomenis AB „Swedbank“, o ši šiuos duomenis teikė Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje. Kredito limitas ieškovei buvo suteiktas 1 000 000 Lt sumai, o išduoto kredito suma nuolat augo – 2008 m. gegužės 22 d. pasiekė 4 386 761,60 Lt, nors faktinė suteiktos paskolos suma sudarė tik 750 461,01 Lt.
4. Ieškovės teigimu, Lietuvos banko 2009 m. rugsėjo 7 d. rašte ir priede prie jo matyti, kad AB „Swedbank“ be jokios priežasties Lietuvos bankui pateiktuose paskolų rizikos finansiniuose dokumentuose nurodinėjo padidintas įsiskolinimų sumas. Nepagrįstai 4 388 425,62 Lt (beveik 6 kartus padidinta) UAB „Videlena“ skola buvo įtraukta į Paskolų rizikos duomenų bazę ir tai buvo tiesioginė UAB „Videlena“ bankroto priežastis. Draudimo kompanijos, remdamosi klaidingais paskolų rizikos duomenimis, nustojo drausti tiekėjų UAB „Videlena“ pateiktas prekes ir tiekėjai pradėjo reikalauti išankstinių mokėjimų, o taip buvo apsunkinta UAB „Videlena“ finansinė padėtis. UAB „Videlena“ daugiau kaip 10 metų eksportavo savo produkciją į Europos Sąjungos šalis. Eksporto apimtis sudarė 96 procentus visos gaminamos produkcijos. 2008 metais buvo pasirašyta 20 procentų daugiau sutarčių nei 2007 metais, todėl iškilo poreikis papildomoms apyvartinėms lėšoms. Sudarius 2002 m. gegužės 2 d. faktoringo sutartį tarp UAB „Videlena“ ir UAB „Swedbank lizingas“ įmonė sėkmingai vykdė savo veiklą. 2008 m. gegužės 9 d. UAB „Videlena“ gavo raštą iš UAB „Swedbank lizingas“, kad 2009 m. gegužės 29 d. baigiasi pasirašyta šalių faktoringo sutartis Nr. 50297/1, pagal kurią UAB „Videlena“ buvo suteiktas 800000 Lt limitas ir kurią siekiant pratęsti buvo pareikalauta pateikti įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir materialaus turto nusidėvėjimą už praėjusius metus. Kadangi įmonės veikla buvo pelninga, UAB „Videlena“ pagrįstai tikėjosi, kad faktoringo sutartis bus pratęsta ir nebus trūkumo apyvartinėms lėšoms.
5. Ieškovė pažymi, kad siekiant vykdyti UAB „Videlena“ veiklą, akcininkai buvo priversti imtis visų priemonių dėl apyvartinių lėšų padidinimo. Kadangi UAB „Swedbank lizingas“ nepratęsė faktoringo sutarties, AB „Šiaulių bankas“ dėl faktoringo limito suteikimo priėmė neigiamą sprendimą dėl AB „Swedbank“ teikiamų klaidingų duomenų, UAB „Videlena“ buvo priversta kreiptis į AB „Swedbank“, prašydama paskolos dėl apyvartinių lėšų, nes tik šiam bankui buvo žinoma tikroji UAB „Videlena“ įsiskolinimų suma. Tik AB „Swedbank“ galėjo priimti teigiamą sprendimą dėl UAB „Videlena“ veiklos kreditavimo, nes kiti bankai, turėdami klaidingus duomenis apie UAB „Videlena“ įsiskolinimus, nebūtų priėmę teigiamo sprendimo dėl įmonės kreditavimo. Nors UAB „Videlena“ ne kartą prašė žodžiu ištaisyti AB „Swedbank“ klaidingus duomenis Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje, tačiau šie duomenys nebuvo ištaisyti, kol UAB „Videlena“ nepasirašė paskolos sutarties ir už šių įsipareigojimų vykdymą laidavo UAB „Videlena“ dalyviai. UAB „Videlena“ pasirašius paskolos sutartį Nr. 08-060484-AK su AB „Swedbank“, buvo paprašyta akcininkų (dalyvių) laidavimo dėl 43 443 Eur kredito grąžinimo. Ieškovė buvo priversta pasirašyti laidavimo sutartį su AB „Swedbank“ pagal UAB „Videlena“ kredito sutartį Nr.08-060484-AK, kadangi dėl susidariusios situacijos kitos išeities neturėjo, siekė išgelbėti sėkmingai iki banko neteisėtų veiksmų dirbančią įmonę. Pasirašius su AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. 08-060484-AK ir laidavimo sutartis, tą pačią dieną buvo ištaisyti duomenys Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje nurodant, kad įsiskolinimai UAB „Videlena“ iš 4386 761,50 Lt yra 750 461,01 Lt (pranešimas padarytas kredito ir laidavimo sutarčių pasirašymo dieną), nurodant, kad 2008 m. birželio 1 d. UAB „Videlena“ grąžinta suma 3 636 300,49 Lt. Tokie AB „Swedbank“ veiksmai yra neteisėti ir dėl jų įmonė patyrė žalą, kadangi negavo laiku tinkamo kreditavimo, be pagrindo buvo atsisakyta pratęsti su UAB „Swedbank lizingas“ faktoringo sutartis, užkirstas kelias gauti apyvartinėms lėšoms finansavimą iš kitų bankų.
6. Ieškovė teigia, jog dėl neteisėtų atsakovių veiksmų bankrutuojančiai įmonei UAB „Videlena“ padaryta žala, kurios dydį sudaro netekta įmonės turto dalis, remiantis 2008 m. birželio 30 d. UAB balansu bei Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nustatytomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis. Remiantis VĮ Registrų centro paskaičiuotomis nekilnojamojo turto, priklausiusio UAB „Videlena“, vidutinėmis rinkos vertėmis nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 1 569 583,50 Lt, likusio turto balansinė vertė 2008 m. birželio 30 d. buvo 1 748 562,00 Lt. Bendra nekilnojamojo ir kito turto vertė 2008 m. birželio 30 d. sudaro 3 318 145,50 Lt (961 001,36 Eur). 2008 m. birželio 30 d. yra aktuali dėl to, kad tai dienai buvo paskaičiuotas įmonės balansas ir iš esmės 2008 metų antrajame pusmetyje dėl atsakovių ankstesnių ir vėlesnių veiksmų įmonės veikla sutriko, o įmonei 2009 m. kovo 17 d. buvo iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą, įmonės turtas buvo priverstinai pardavinėjamas. Pardavinėjant bankrutuojančių įmonių turtą, nėra laikomasi rinkos verčių, tačiau remiamasi kreditorių patvirtintomis vertėmis, kurios iš esmės yra priverstinio pardavimo vertės. Kadangi visas UAB „Videlena“ turtas parduotas už 179 082,81 Eur, įmonei dėl turto netekimo padaryta žala sudaro 781 918,55 Eur (961 001,36 Eur – 179 082,81 Eur).
Atsiliepimas
7. Atsakovės AB „Swedbank“ bei UAB „Swedbank lizingas“ prašo ieškinį atmesti. Nurodė, UAB „Swedbank lizingas“ tapo žinoma, kad dalis finansavimui pateiktų sąskaitų – faktūrų neatitiko faktoringo sutarties nuostatų, todėl buvo nuspręsta nebetęsti bendradarbiavimo su įmone, o galimų nuostolių įvykdymo užtikrinimui paprašyta pateikti paprastą neprotestuotiną vekselį, kurio apmokėjimas buvo užtikrintas ir ieškovės laidavimu. UAB „Swedbank lizingas“ gera valia sutiko prisiimti riziką ir pratęsti sutarties galiojimą vieno mėnesio terminui, tokiu būdu sudarant galimybes UAB „Videlena“ susirasti kitą finansuotoją. Be to, pati UAB „Videlena“ 2008 m. balandžio 28 d. raštu prašė pratęsti faktoringo sutarties galiojimo terminą vieno – dviejų mėnesių laikotarpiui. Šis UAB „Videlena“ prašymas buvo tenkintas, faktoringo sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas vieno mėnesio terminui. Ir tik 2008 m. gegužės 14 d. UAB „Videlena“ pateikė prašymą pratęsti sutarties galiojimo terminą vienerių metų laikotarpiui. Tai nebuvo priimtina UAB „Swedbank lizingas“ dėl per didelės rizikos, todėl faktoringo sutarties galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Ieškovės teiginys, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų negalėjo gauti finansavimo kituose bankuose ar finansų įstaigose, todėl patyrė tam tikrų nuostolių, nėra pagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad 2008 m. gegužės 10 d. UAB „Videlena“ kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“, prašydama suteikti 250 000 Eur faktoringo limitą, tačiau banko darbuotojai pareiškė, kad tokį limitą iš šio banko gauti nerealu ir liepė perrašyti prašymą. Kadangi AB „Šiaulių banko“ darbuotojai, dar neįvertinę UAB „Videlena“ finansinės būklės, iš karto nurodė, jog gauti 250 000 Eur faktoringo limitą yra nerealu, tokio dydžio finansavimas iš AB „Šiaulių bankas“ negalėjo būti gautas nepriklausomai nuo atsakovių veiksmų.
8. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Videlena“ ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad iš dalies įmonės bankrotas įvyko todėl, kad atsakovės teikė klaidingus duomenis Lietuvos bankui apie jos skolinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal UAB „Videlena“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos faktoringo sutarties 12.1 punktą šalys turi ne pareigą, bet teisę, tarpusavyje susitarusios, pratęsti sutartį. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ neišreiškė valios pratęsti faktoringo sutarties terminą, jis baigėsi 2009 m. gegužės 29 d., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Swedbank lizingas“ sprendimas nepratęsti faktoringo sutarties su UAB „Videlena“ gali būti vertinamas kaip neteisėti atsakovės veiksmai.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovių veiksmai – klaidingų duomenų teikimas Paskolos rizikos duomenų bazei – pripažintini atsakovių neteisėtais veiksmais, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad suteikto faktoringo dydžio sumai turėjo įtakos atsakovių pateikta klaidinga informacija apie įmonės įsipareigojimus Paskolų rizikos duomenų bazei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog įmonei buvo reikalingas didesnis, nei 150 000 Eur finansavimas, kurio ji ir prašė.
12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadų, kad atsakovių neteisėti veiksmai – klaidingos informacijos teikimas Paskolų rizikos duomenų bazei – sukėlė UAB „Videlena“ neigiamas pasekmes ir žalos atsiradimą. Pažymėta, kad ieškovė neįrodė ir pačios žalos dydžio. Ieškovė įmonei padarytos žalos dydį siejo su aplinkybe, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos turtas buvo pardavinėjamas už žemesnę, nei jo rinkos kaina, todėl įmonė patyrė nuostolių, tačiau nepateikė duomenų apie įmonės balanse nurodyto turto realią vertę.
13. Teismas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų įmonei atsirado neigiamos pasekmės – buvo iškelta bankroto byla, priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodytų neigiamų pasekmių – nuostolių parduodant turtą priverstinai – yra pernelyg nutolęs nuo atsakovių neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad bendrovės patirtos neigiamos pasekmės yra pernelyg nutolusios nuo atsakovių neteisėtų veiksmų, kadangi dėl atsakovių aplaidaus elgesio ir duomenų fiksavimo, UAB „Videlena“ buvo priversta ieškotis kito banko, kuris suteiktų sudaryti faktoringo sutartį, taip pat dėl atsakovių klaidingų duomenų pateikimo Paskolų rizikos duomenų bazei buvo priversta skelbti bankrotą, t. y. atsakovių neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. AB „Swedbank“ Paskolų rizikos duomenų bazei teikdama klaidingus duomenis, t. y. vietoj pinigų grąžinimo buvo fiksuojamas pinigų paėmimas, pati atsisakė pratęsti faktoringo sutartį, ko nebūtų buvę jeigu Paskolų rizikos duomenų bazėje būtų rodomi teisingi duomenys, o tai lėmė, kad UAB „Videlena“ privalėjo ieškoti kito banko, kuris sudarytų naują faktoringo sutartį su UAB „Videlena“. Pažymėtina, kad AB „Šiaulių bankas“ atmetė prašymą sudaryti faktoringo sutartį dėl Paskolų rizikos duomenų bazėje rodomų klaidingų duomenų.
14.2. Apskųstame sprendime teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktų žalos atsiradimo priežastims nustatyti. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas dalyje dėl priežastinio ryšio, teismas visiškai dėl to nepasisakė ir nenurodė jokio pagrindo, motyvuodamas savo sprendimą, kad apeliantės patirtos neigiamos pasekmės yra pernelyg nutolusios nuo atsakovių neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokiu laipsniu atsakovių neteisėti veiksmai – Paskolų rizikos duomenų bazėje padarytos klaidos teikiant duomenis apie UAB „Videlena“ kreditorinius įsipareigojimus, vietoje pinigų grąžinimo buvo fiksuojamas pinigų paėmimas– prisidėjo prie padarinių – UAB „Videlena“ bankroto bylos iškėlimo, kuris lėmė žalos atsiradimą.
14.3. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų UAB „Videlena“ iškelta bankroto byla, kurios metu priverstinai parduodas turėtas nekilnojamasis turtas, kuris pagal 2008 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro duomenis buvo įvertintas 961 001,36 Eur (3 318 145,50 Lt), o priverstinai buvo parduotas už 179 082,81 Eur (618 337,13 Lt). Taigi, bendrovei padaryta žala sudaro 781 918,55 Eur (961 001,36 Eur – 179 082,81 Eur = 781 918,55 Eur). Kadangi nekilnojamasis turtas turėjo būti parduotas priverstinai dėl iškeltos bankroto bylos, bendrovė neturėjo kito pasirinkimo kaip nekilnojamąjį turtą parduoti už žemesnę nei rinkos kainą. Apskųstame sprendime teismas nesiaiškino žalos padarymo fakto bei jos dydžio, o pareikštus reikalavimus įvertino tik formaliai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog žala yra neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pateiktą prašymą ir neįvertino visų bylos aplinkybių, kadangi papildomais įrodymais patikslinamas žalos dydis, o vertinant komisinio mokesčio PVM sąskaitas – faktūras bei pelno (nuostolių) ataskaitas matyti, kad bendrovė nepagrįstai permokėjo palūkanas ir dėl to patyrė žalą, todėl tikslinga pridėti prie bylos komisinio mokesčio PVM sąskaitas – faktūras bei pelno (nuostolių) ataskaitas, kadangi šiais duomenimis yra įrodinėjamas ir tikslinamas patirtos žalos dydis.
Atsiliepimas
15. Atsakovės AB ,,Swedbank“ bei UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Ieškovė neturėjo teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl jis turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu. Bankrutuojanti bendrovė neturi jokios galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės atsakovėms, o atsakovės neturi jokios turtinės pareigos bankrutuojančiai bendrovei. Be to, nėra įrodyti bankroto administratorės neteisėti veiksmai, kuriais būtų siekiama vengti atsiskaitymo su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal UAB „Videlena“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos faktoringo sutarties 12.1 punktą šalys turėjo teisę pratęsti sutartį, todėl UAB „Swedbank lizingas“ neišreiškus valios pratęsti faktoringo sutarties terminą, jis baigėsi 2009 m. gegužės 29 d. ir nėra pagrindo teigti, kad UAB „Swedbank lizingas“ sprendimas nepratęsti faktoringo sutarties su UAB „Videlena“ gali būti vertinamas kaip neteisėti atsakovės veiksmai.
15.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog finansavimo gavimas buvo būtina sėkmingos bendrovės veiklos tęstinumo sąlyga, todėl nėra pagrindo teigti, kad galimybės gauti finansavimą apribojimas galėjo sukelti bendrovės bankrotą.
15.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl žalos dydžio, kuris siejamas su bendrovės turto pardavimo kainomis. Pažymėtina, jog bendrovės turto pardavimo kaina nustatyta kreditorių komiteto, o apeliantė, būdama bendrovės kreditorė, nustatytos kainos neginčijo. Be to, bankroto administratorė patvirtino, jog visas turtas parduotas už tuo metu buvusią rinkos kainą.
15.5. Baudžiamojoje byloje konstatuota, jog bendrovės buhalterinė apskaita 2008 – 2009 metais buvo tvarkoma apgaulingai, todėl visi šiuo laikotarpiu sudaryti buhalterinės apskaitos dokumentai, įskaitant ir balansą, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, o ieškovės įrodinėjamas žalos dydis pagal bendrovės turto vertę, nurodytą 2008 m. birželio 30 d. balanse, negali būti laikomas pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. Ieškovė, be kita ko, prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia argumentų, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo bendros bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo.
19. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė komisinio mokesčio PVM sąskaitas – faktūras bei pelno (nuostolių) ataskaitas, kurių duomenimis įrodinėja ir tikslina patirtos žalos dydį.
21. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pažymi, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo remdamasi įmonės turėto nekilnojamojo turto vertėmis bei šio turto priverstinio pardavimo metu gautomis lėšomis, apeliantė, pateikdama komisinio mokesčio PVM sąskaitas – faktūras bei pelno (nuostolių) ataskaitas, nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų
23. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo bei įmonei padarytos žalos atlyginimo.
24. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2002 m. gegužės 2 d. UAB „Videlena“ su UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu – UAB „Swedbank lizingas“) sudarė faktoringo sutartį Nr. 50297/1 UAB „Videlena“ pateiktai produkcijai Prancūzijos firmai Francodim apmokėti (t. 1 b. l. 40 – 45). Minėta sutartis buvo sudaroma metams ir kiekvienais metais pratęsiama. Iš 2008 m. balandžio 29 d. priedo prie faktoringo sutarties Nr. 50297/1 matyti, kad sutartis buvo pratęsta iki 2008 m. gegužės 29 d., nustatant 70 procentų faktoringo avansą (t. 2 b. l. 10 – 11). 2008 m. gegužės 9 d. UAB „Videlena‘‘ gautame rašte iš UAB „Swedbank lizingas‘‘ nurodyta (t. 2 b. l. 7), kad 2009 m. gegužės 29 d. baigiasi 2002 m. gegužės 2 d. pasirašyta šalių faktoringo sutartis Nr. 50297/1. Tam, kad faktoringo sutartis būtų pratęsta, atsakovė pareikalavo UAB „Videlena“ pateikti įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir materialaus turto nusidėvėjimą už praėjusius metus, tačiau faktoringo sutartis pratęsta nebuvo.
25. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Nesant nors vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys turi ne pareigą, bet teisę, tarpusavyje susitarusios, pratęsti sutartį, tačiau atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ neišreiškė valios pratęsti faktoringo sutarties terminą, jis baigėsi 2009 m. gegužės 29 d., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Swedbank lizingas“ sprendimas nepratęsti faktoringo sutarties su UAB „Videlena“ gali būti vertinamas kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Be to, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad suteikto faktoringo dydžio sumai turėjo įtakos atsakovių pateikta klaidinga informacija apie įmonės įsipareigojimus Paskolų rizikos duomenų bazei. Pažymėta, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog įmonei buvo reikalingas didesnis, nei 150 000 Eur finansavimas, kurio ji ir prašė.
27. Apeliantė teigia, jog dėl atsakovių aplaidaus elgesio ir duomenų fiksavimo, UAB „Videlena“ buvo priversta ieškotis kito banko, kuris sudarytų faktoringo sutartį, taip pat dėl atsakovių klaidingų duomenų pateikimo Paskolų rizikos duomenų bazei buvo priversta skelbti bankrotą, t. y. atsakovių neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Atsakovė AB „Swedbank“ Paskolų rizikos duomenų bazei teikdama klaidingus duomenis, pati atsisakė pratęsti faktoringo sutartį, ko nebūtų buvę, jeigu Paskolų rizikos duomenų bazėje būtų rodomi teisingi duomenys, o tai lėmė, kad UAB „Videlena“ privalėjo ieškoti kito banko, kuris sudarytų naują faktoringo sutartį su UAB „Videlena“. Nurodo, kad AB „Šiaulių bankas“ atmetė prašymą sudaryti faktoringo sutartį dėl Paskolų rizikos duomenų bazėje rodomų klaidingų duomenų. Apeliacinis teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal AB „Šiaulių bankas“ pateiktą pažymą 2008 m. gegužės 12 d. UAB „Videlena“ kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“, prašydama suteikti 150 000 Eur faktoringo limitą prekybai su bendrove S.A.R.L.FRANCODIM, tačiau 2009 m. gegužės 27 d. buvo priimtas neigiamas sprendimas, nes Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje pateikti duomenys apie bendrovės turimus finansinius įsipareigojimus neatitiko duomenų bendrovės pateiktame balanse. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pakartotinai svarstant 2008 m. birželio 10 d. sudaryti faktoringo sutartį, buvo priimtas teigiamas sprendimas, faktoringo sutartis pasirašyta 2008 m. birželio 13 d. (t. 1 b. l. 52).
29. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad AB „Šiaulių bankas“ priėmė sprendimą sudaryti faktoringo sutartį tokiai sumai, kokiai įmonė prašė. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog bendrovė būtų prašiusi didesnio faktoringo limito, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad sumos dydžiui pagal sudarytą faktoringo sutartį turėjo įtakos atsakovių pateikta klaidinga informacija apie įmonės įsipareigojimus Paskolų rizikos duomenų bazei.
30. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog pagal UAB „Videlena“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2002 m. gegužės 2 d. sudarytos faktoringo sutarties 12.1 punktą šalys turi ne pareigą, bet teisę, tarpusavyje susitarusios, pratęsti sutartį. Atsakovė UAB ,,Swedbank lizingas‘‘ neišreiškė valios pratęsti faktoringo sutarties terminą, jis baigėsi 2009 m. gegužės 29 d. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ sprendimas nepratęsti faktoringo sutarties su UAB „Videlena“, nesant faktoringo sutartyje nustatytos pareigos pratęsti šią sutartį, negali būti vertinamas kaip neteisėti atsakovės veiksmai.
Dėl priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos
31. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės patirtos neigiamos pasekmės yra pernelyg nutolusios nuo atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. nepateikti motyvai ir nevertinta, kokiu laipsniu atsakovių neteisėti veiksmai – Paskolų rizikos duomenų bazėje padarytos klaidos teikiant duomenis apie UAB „Videlena“ kreditorinius įsipareigojimus – prisidėjo prie padarinių – UAB „Videlena“ bankroto bylos iškėlimo, kuris lėmė žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
32. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės įrodinėjamos neigiamos pasekmės – bankroto bylos iškėlimas ir žala, atsiradusi priverstinai pardavinėjant įmonės turėtą turtą bankroto proceso metu, – bei įrodinėjami atsakovių neteisėti veiksmai – faktoringo sutarties nepratęsimas ir klaidingas duomenų teikimas Paskolų rizikos duomenų bazei – negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu. Priežastiniam ryšiui konstatuoti reikia įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).
35. Konstatuotina, jog minėti atsakovių veiksmai nėra neteisėti, atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą pratęsti faktoringo sutartį, be to, kaip minėta, ieškovė ir AB „Šiaulių bankas“ 2008 m. birželio 13 d. sudarė faktoringo sutartį tokiam limitui, kokio dydžio ieškovė ir prašė, todėl apeliantė neįrodė tarp nurodomų atsakovių veiksmų ir bendrovės neigiamų pasekmių egzistuojant priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
Dėl žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos
36. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant bylas dėl nuostolių atlyginimo, pirmiausia spręstinas klausimas, ar nukentėjęs asmuo apskritai patyrė žalą, t. y. ar jo turtinis ar kitoks interesas buvo pažeistas, ir tik tuomet spręstina dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti. Teisės doktrinoje pabrėžiama, jog žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Taigi, žala įvardijama kaip intereso pažeidimas, o nukentėjusios šalies realiai patirtos išlaidos, tiksliai apskaičiuoti kaštai, negautos pajamos yra ne kas kita, kaip kriterijai apskaičiuoti patirtos žalos dydį.
38. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašomos priteisti žalos dydį sieja su aplinkybe, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos turtas buvo pardavinėjamas už žemesnę, nei jo rinkos kaina, todėl įmonė patyrė nuostolius. Teigia, kad dėl atsakovių veiksmų UAB „Videlena“ iškelta bankroto byla, kurios metu priverstinai parduodas turėtas nekilnojamasis turtas, kuris pagal 2008 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro duomenis buvo įvertintas 961 001,36 Eur (3 318 145,50 Lt), o priverstinai buvo parduotas už 179 082,81 Eur (618 337,13 Lt), todėl bendrovei padaryta žala sudaro 781 918,55 Eur (961001,36 Eur – 179 082,81 Eur = 781 918,55 Eur). Apskųstame sprendime teismas nesiaiškino žalos padarymo fakto bei jos dydžio, o pareikštus reikalavimus įvertino tik formaliai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog žala yra neįrodyta.
39. Bylos duomenimis nustatyta, jog bendra įmonės turto vertė 2008 m. birželio 30 d. sudarė 3 318145,50 Lt (961 001,36 Eur). Bendrą 961 001,36 Eur turto vertę sumažinus įmonės parduoto turto verte bankroto proceso metu – 179 082,81 Eur, ieškovės teigimu, įmonei padaryta žala sudaro 781 918,55 Eur. (t. 5 b. l. 118).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pateikta duomenų apie balanse nurodyto įmonės turto realią vertę. Be to, sutiktina su atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog bendrovės turto pardavimo kaina nustatyta kreditorių komiteto, o apeliantė, būdama bendrovės kreditorė, nustatytos kainos neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos – egzistavimo ir jos dydžio (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
44. Atsakovės AB ,,Swedbank“ bei UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.