- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-1009-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo sumažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei N. S. (toliau – ir atsakovė), prašydamas: 1) pakeisti 2018 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką; 2) priteisti iš vaiko tėvo M. S. išlaikymą sūnui U. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) vaiko tėvai turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po sprendimo įsiteisėjimo prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: a) vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; b) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; 2) tėvų bendravimas su vaiku švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaiku šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nebūtina pasirūpinti vaiko pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimą organizuoja kitą dieną nustatytu laiku. 2.1) Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.; b) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.; c) antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 2.2) Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; b) Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; c) pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 3) nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Šalys organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20.00 val.; 4) vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką su vaiku į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu; 5) vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai; 6) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 7) bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų; 8) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendradarbiavimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 (toliau – ir Sprendimas), panaikintas santuokos apskaitos įrašas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio šalių sūnaus U. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas 200 Eur išlaikymas sūnui iki jo pilnametystės. Sprendimu, be kita ko, nustatyta vaiko tėvo (ieškovo) bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią: 1) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš šalių suderintos vietos nuo 10.00 val., išskyrus atvejus, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje – tokiu atveju vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki 20.00 val.; 2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 18.00 val.; 3) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t. y. sausio 1 d. 20.00 val., antrąją Šv. Velykų dieną – nuo 10.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.; 4) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną – nuo 10.00 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 5) vaiko tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną kiekvienais metais, vaiko motinos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina; 6) vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, t. y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Šalims abipusiu susitarimu geranoriškai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžia pirmąją atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina – likusią antrą atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas būna su tėvu, pastarasis, iki vaikui sueis 10 metų, neturi teisės išsivežti vaiką į užsienį be vaiko motinos leidimo; 7) vaiko gimtadienio šventėje dalyvauja abu tėvai; 8) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 9) bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų; 10) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
4. Pasak ieškovo, Sprendime teismas nurodė, kad „teismas mano, kad abu mažamečio U. S. tėvai yra pakankamai brandūs ir supranta abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir vaiko asmenybės formavime svarbą. Todėl teismas laiko, kad dabartiniai šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku yra susiję su nagrinėjama byla ir yra laikini, kad abi šalys, veikdamos savo vaiko interesais, išspręs esamus tarpusavio nesutarimus“. Tačiau nepaisant minėto teismo manymo, šalims nesutarimų išspręsti nepavyko dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieškovo bendravimą su savo sūnumi. Sprendime nėra nei vieno motyvo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepaaiškinta, kodėl bendravimo tvarka buvo nustatyta tik pagal atsakovės siūlymą, itin griežtai apribojant ieškovo bendravimą su vaiku (nustatant bendravimo vos vieną dieną per savaitę) ir kas antrą savaitgalį. Tačiau net ir šie susitikimai tapo itin apsunkinti. Pagal Sprendimą ieškovas su sūnumi gali bendrauti trečiadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tačiau vaikas pradėjo lankyti mokyklą, taip pat lanko užklasinius būrelius, o nuo 17 val. iki 20 val. mieste susidaro eismo spūstys, dėl ko išnaudoti šį laiką bendravimui su vaiku tapo neįmanoma. Be to, atsakovė sąmoningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laiką į tokį, kuris sutaptų su ieškovo bendravimo laiku. Tą patvirtina ir informacija iš Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ apie vaiko lankomumą, pagal kurią matoma, kad sūnus į darželį būdavo vedamas būtent bendravimo su ieškovu dienomis, o bendravimo su atsakove dienomis sūnus į darželį iš viso nevedamas. Pridedamos telefoninių susirašinėjimų su atsakove išklotinės patvirtina, kad ji nuolat prigalvoja įvairiausių tikrovės neatitinkančių priežasčių dėl ko vaikas neva negali susitikti su ieškovu, tokiu būdu tyčia ribojant tėvo ir sūnaus bendravimą. Dėl viso to bent minimalus vaiko bendravimas su ieškovu tapo neįmanomas, ko pasėkoje aiškiai pažeidžiami vaiko interesai ir kenčia ne kas kitas, o šalių vaikas.
5. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, būtina pakeisti bendravimo tvarką į tokią, kuri labiausiai užtikrintų vaiko teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju bendravimo tvarkos pakeitimo tikslai yra maksimalus bendravimas su abiem tėvais, užtikrinimas, kad vaikas jaustų kiekvieno tėvo meilę, dėmesį ir rūpestį. Ieškiniu prašoma pakeisti bendravimo tvarką į tokią, pagal kurią šalys bendrautų su vaiku po vieną savaitę, t. y. po 50 proc. laiko (bendravimo tvarka švenčių metu yra vykdoma atskira tvarka, nepriklausomai nuo to, į kieno bendravimo laiką patenka konkreti šventė). Šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam būtų stabilumo garantas, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaiko interesus, kadangi abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, ką patvirtino ir teismas Sprendimu, kad abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Vaiko teisių apsaugos įstaigos darbuotojų paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, vaikas yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ne mažiau nei atsakovė, gali užtikrinti tokios bendravimo tvarkos tinkamą vykdymą. Ieškovas turi net palankesnes sąlygas rūpintis vaiku, kadangi vaiko privalomojo ugdymo įstaiga yra daug arčiau ieškovo gyvenamosios vietos nei atsakovės –(duomenys neskelbtini) nuo ieškovo gyvenamosios vietos nutolusi vos per 300 m, tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta yra net už 3,4 km.
6. Ieškovas pažymėjo, kad dėl bendravimo tvarkos išaiškinimo kreipėsi net du kartus, vieną kartą kreipėsi ieškovas, o kitą kartą – Sprendimą vykdanti antstolė, kas patvirtina, jog bendravimo tvarka nėra aiški, ji nėra tinkamai vykdoma, kelia tarp šalių konfliktines situacijas, todėl ją būtina pakeisti. Tą patvirtina ir atsakovės kreipimaisi į antstolį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, taip pat antstolio 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymas „Dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį“. Akivaizdžius neaiškumus dėl bendravimo tvarkos vykdymo patvirtina ir telefoninių susirašinėjimų su atsakove išklotinės, iš kurių matyti, kad dėl bendravimo tvarkos vykdymo kyla nuolatiniai ginčai. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarkos neaiškumai buvo išaiškinti būtent jo nenaudai, dar labiau apribojant vaiko tėvo galimybes bendrauti su sūnumi. 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas išaiškino, kad Sprendime įtvirtinta ugdymosi sąvoka apima ir privalomąjį vaiko ugdymąsi formalųjį švietimą teikiančioje įstaigoje, ir vaiko ugdymąsi visose kitose ugdymosi įstaigose, kurios teikia neformalų švietimą. Sprendimu buvo nustatyta, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki 20.00 val., o atsižvelgiant į tai, kad vaikas po pamokų lanko papildomus užsiėmimus, kurie trunka net iki 17.00 val., o atsakovė vaiką į užsiėmimus užrašė būtent ieškovo ir sūnaus bendravimo laiku, todėl ieškovo ir vaiko bendravimui lieka dar mažiau laiko (mažiau nei 3 val. per savaitę). Įvertinus Sprendimą ir jo išaiškinimus, matyti, kad faktinis vaiko ir ieškovo bendravimas sudaro tik 12 valandų trečiadieniais (4 trečiadieniai x 3 valandos) + 98 valandos savaitgaliais (49 valandos x 2 savaitgaliai), t. y. viso vaikas per mėnesį gali maksimaliai matytis su ieškovu 110 valandų. Per mėnesį yra net 720 valandų (30 dienų x 24 valandos), tad faktinis vaiko ir ieškovo bendravimas (110 valandos) sudaro vos 11 proc. viso bendravimo su sūnumi laiko, kas akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia ieškovo bendravimo su vaiku teisę bei teismų praktikoje išaiškintą tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygybės principą (50/50). Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant „50:50 procentų laiko“ modelį: 1) vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu tiek pat laiko, kiek ir su motina – atsakove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; 2) vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Tokia tvarka, atsižvelgiant į vaiko lytį (vyriška), kas suponuoja ir būtinybę augant ir bręstant kaip galima daugiau bendrauti būtent su savo lyties atstovu – tėvu, geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį ir norą bendrauti, ieškovo lankstų darbo grafiką, aplinkybę, kad tėvo bendravimas su sūnumi nepažeidžia jo interesų, tikslinga nustatyti platesnę, nei minimali, bendravimo tvarką, tuo pačiu įvertinant nepilnamečio vaiko poreikius. Bet koks nukrypimas nuo maksimalaus bendravimo su abiem tėvais (kaip yra šiuo metu) laikytinas visiškai nepagrįstu ir grubiai prieštarauja vaiko interesams.
7. Ieškovo teigimu, nustačius lygią bendravimo tvarką padidės vaiko bendravimo su ieškovu laikas ir atitinkamai sumažės atsakovės išlaidos vaiko išlaikymui, kadangi dalis tiesioginių išlaidų vaiko išlaikymui, nesusijusių su gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove, teks ieškovui.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
9. Atsakovės nuomone ieškovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad šiuo metu egzistuoja pagrindas taikyti Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti šalių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Ieškovo teiginiai, kad šalims nepavyko nesutarimų išspręsti dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieškovo bendravimą su sūnumi ir neva atsakovė sąmoningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laiką į tokį, kuris sutampa su ieškovo bendravimo laiku, yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės.
10. Nurodė, jog atsakovė visada griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Sprendimo išaiškinimas, pagal kurį vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, negali būti vertinamas kaip išaiškinimas ne ieškovo naudai. Visų pirma, bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus – vaiko švietimas turi būti įvairiapusis, lavinant įvairius jo gebėjimus, todėl įvairių būrelių lankymas yra naudingas šalių vaikui. Antra, nors ieškovas ir teigia, kad vaiko užsiėmimai baigiasi 17.00 val., tačiau toks jo teiginys neatitinka tikrovės. Šalių vaikas šiuo metu mokosi mokykloje, ir jo pamokos trunka nuo 8.00 val. iki 12.50 val. Antradieniais vaikas nuo 13.00 val. iki 14.00 val. lavinamas (duomenys neskelbtini) būrelyje, kuris vyksta mokykloje, trečiadieniais nuo 13.50 val. iki 15.40 val. dalyvauja užsiėmimuose (duomenys neskelbtini) mokykloje, ketvirtadieniais nuo 14.40 val. iki 15.40 val. – choro užsiėmimai (duomenys neskelbtini) mokykloje, o penktadieniais nuo 13.00 val. iki 14.00 val. lanko dramos būrelį, kuris vyksta mokykloje. Taigi priešingai, nei klaidingai ir melagingai nurodo ieškovas, vaiko užsiėmimai baigiasi gerokai anksčiau nei 17.00 val. Be to, vaiko užsiėmimai trečiadieniais baigiasi 15.40 val., tačiau pats ieškovas su vaiku anksčiausiai pasimato po 17.00 val., kai baigiasi jo darbas. Svarbu paminėti, kad pats ieškovas kreipdamasis dėl Sprendimo išaiškinimo, faktiškai bandė pakeisti patį Sprendimo turinį, o antstolė dėl Sprendimo išaiškinimo į teismą kreipėsi dėl to, kad minėta tvarka buvo neaiški pačiam ieškovui. Taigi tariamas Sprendimo neaiškumas ar nesąžiningumas yra itin subjektyvus ir priklauso nuo paties ieškovo vertinimo ir interpretacijų.
11. Teigė, jog ieškovo nurodomi argumentai, kuriais jis grindžia savo reikalavimą, turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi. Kaip vieną iš maksimalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos argumentą ieškovas pateikė aplinkybę, kad jis gyvena arčiau savo vaiko ugdymo įstaigos, tačiau aktuali aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad šalys atskirai gyvena jau nuo 2017 m. balandžio 20 d. ir nuo to momento šalių vaikas gyvena su atsakove, kuriai niekada nebuvo kilę jokių sunkumų su vaiko pristatymu į ugdymo įstaigas (tiek į darželį, tiek vėliau į mokyklą, bei į neformaliojo ugdymo užsiėmimus), todėl tai, kad ieškovas gyvena arčiau vaiko mokyklos nei atsakovė, nagrinėjamos bylos kontekste yra nereikšminga. Atsakovės manymu, tėvų keitimasis mažamečiu vaiku kas antrą savaitę, kaip to prašo ieškovas, jam sukeltų daugiau įtampos, negu įneštų pastovumo. Vaikas jau 3 m. gyvena kartu su savo motina, todėl prie tokios tvarkos pripratęs. Mažamečiui vaikui žinoma ir Sprendimu nustatyta bendravimo su jo tėvu tvarka, kuri jį visiškai tenkina. Tuo tarpu įvedus radikalius bendravimo pakeitimus šalių vaikas patirtų nereikalingą įtampą, stresą, jam tektų kiekvieną savaitę derintis prie visiškai naujų gyvenimo organizavimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pasak atsakovės, reikšminga aplinkybe byloje turi būti pripažinta ir tai, kad Sprendimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Teismas Sprendime pagrįstomis pripažino atsakovės pretenzijas ieškovui dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, dėl neleistino elgesio prieš sutuoktinę ir mažametį sūnų: vėlyvas grįžimas ir negrįžimas namo, nakvynės ne šeimos namuose, laisvalaikio praleidimas ne su šeima, nedalyvavimas šeimos reikaluose, buities, namų tvarkyme, akivaizdžiai nepakankamas ieškovo dėmesys sutuoktinei, netinkamas dalyvavimas sūnaus priežiūroje ir auklėjime. Teismas, spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina taip pat nurodė, kad šalių sūnus nuo gimimo gyvena su motina, kuri nuo gimimo akivaizdžiai tinkamai rūpinasi vaiku, jo priežiūra, sveikata, ugdymu, lavinimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė itin rūpestingai ir dėmesingai rūpinasi visais vaiko poreikiais. Ieškovas byloje išreiškė tik vieną, vaiką liečiančią pretenziją atsakovei, t. y., kad atsakovė siekia riboti ieškovo bendravimą su vaiku. <...> Jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovė, su ja nustačius vaiko gyvenamąją vietą, neleistinai apribos ieškovo bendravimą su vaiku, nėra. Atsakovė žino ir supranta visus vaiko poreikius, rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo pareigas sūnui. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove“. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas, priešingai nei jis pats teigia, neigiamai veikia vaiko nuotaiką, dėl ieškovo veiksmų tiek vaikas, tiek atsakovė patiria nuolatinę įtampą. Tai pastebėjusi atsakovė vaiką vedė į užsiėmimus su darželio psichologe, kuriuos jis noriai lankė. Tačiau, apie tai atsitiktinai sužinojus ieškovui, vaiko elgesys staiga pasikeitė ir vaikas ėmė vengti psichologės, atsisakė eiti į užsiėmimus. Dėl šių priežasčių atsakovė nuo 2020 m. vasario mėn. ėmė vesti vaiką pas privačiai dirbančią psichologę (duomenys neskelbtini), kur psichologai patvirtino, jog vaikas vis dar išgyvena traumą, kuri yra gilinama emociniu smurtu, kurį naudoja tėvas ir jo artimieji (nuteikinėja vaiką prieš savo mamą, vaikui kartoja, kad mama jo nemyli, jeigu jis klausys mamos, niekada neturės draugų, draugai jį atstums ir pan.). Ieškovas, bendraudamas su vaiku, akivaizdžiai deda visas pastangas stengdamas vaiko akivaizdoje diskredituoti jo motiną, taip keldamas vaikui visiškai nereikalingą emocinę įtampą. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimus ir nustačius jo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, būtų dar labiau traumuojama vaiko psichinė sveikata, diskredituojamas motinos įvaizdis vaiko akyse ir tokios pasekmės akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams. Tokia bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovas, vaiko interesų neatitiktų ir dėl to, kad pas atsakovę yra sudarytos nepalyginamai geresnės sąlygos vaiko ugdymui: 1) atsakovė yra pedagogė ir ji puikiai supranta vaiko poreikius; 2) jos namuose vaikui įrengtas atskiras kambarys, žaidimų ir darbo vieta; 3) atsakovė vaikui nupirkusi pianiną, kuriuo jis noriai groja; 4) atsakovė turi savo nuosavą automobilį, kuriuo vaiką vežioja į ugdymo įstaigas, įvairias pramogų vietas ir pan. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus vaikas netektų galimybės praktikuotis groti pianinu, užsiimti savo mėgstamais hobiais, netrukdomai mokytis, nukentėtų vaiko akademiniai rezultatai, jau nekalbant apie vaiko psichinę sveikatą.
Atsiliepimas
13. Atsakovės teigimu, toliau vertinant ieškovo motyvus dėl maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išskirtini tokie argumentai kaip: mažesnis atstumas nuo ieškovo namą iki vaiko lankomos mokyklos; tėvų interesas maksimaliai intensyviai bendrauti su vaiku; vaiko lytis; lankstus ieškovo darbo grafikas. Kaip minėta, atstumas nuo ieškovo namų iki vaiko mokyklos yra nereikšmingas, kadangi atsakovė niekada neturėjo jokių problemų tiek nuvežti vaiką į mokyklą, tiek jį iš ten pasiimti. Pačių tėvų interesas maksimaliai bendrauti su vaiku yra reikšmingas, tačiau nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ne kartą minėta, kad pirmiausia turi būti atsižvelgiama į paties vaiko interesus, o ieškovas patikslintu ieškiniu nepateikė jokių aplinkybių, kaip pasikeitė aplinkybės, kad būtų galima spręsti dėl Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalies taikymo. Ieškovo argumentas dėl vaiko lyties apskritai pagrįstas tik jo asmeniniais įsitikinimais. Be to, ieškovas kaip argumentą jo prašomai bendravimo tvarkai nustatyti pateikia ir savo „lankstų darbo grafiką“, kuris iš esmės gali būti vertinamas dviprasmiškai, priklausomai nuo subjekto, kurį tas grafikas liečia. Nors ieškovo požiūriu pamaininis grafikas yra lankstus, tačiau vaikui tai reiškia neišvengiamą nepastovumą, nežinomybę kada jo tėvas grįš namo (ar apskritai grįš), kas jį pasiims iš mokyklos ar kitų užsiėmimų ir pan. Taigi nors ieškovas pamaininį darbą vertina kaip lankstų, tačiau toks ieškovo grafikas visą pirma ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Atsakovės teigimu, vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (atsakove), nes gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams. Pasisakydama dėl išlaikymo sumažinimo nurodo, kad nėra visiškai jokio pagrindo keisti išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui dydį.
14. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad Tarnybos darbuotoja susisiekė telefonu su ieškovu. Pasak ieškovo, 3 kambarių (apie 67 kv. m) butas priklauso jam, jo sūnui U., gimusiam (duomenys neskelbtini)., skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Ieškovas teikia išlaikymą sūnui 200 Eur/ mėn., bendrauja su sūnumi trečiadieniais po pamokų ir kas antrą savaitgalį. Jis dirba pamaininį darbą, todėl būna, kad šeštadieniais turi dirbti, vaikas tada nuvežamas pas močiutę; kai nedirba, penktadieniais būna savo namuose su vaiku, daro valgyti, žaidžia, šeštadieniais važiuoja kartu aplankyti senelės, kuri gyvena nuosavame name ir kur berniukas susitinka su pusseserėmis, sekmadieniais lankosi įvairiuose renginiuose kartu su berniuko krikštatėviu. Ieškovas pažymėjo, kad buvo padovanojęs vaikui telefoną, tačiau dažnai negali jam prisiskambinti, dažnai atsakovė neatsakinėja į jo žinutes, kai jis rašo dėl vaiko, neteikia jam informacijos apie vaiko sveikatą, ugdymą, nederina su juo sprendimų, susijusių su vaiko ugdymu, neleidžia jam važiuoti atostogauti į užsienį kartu. Pasak ieškovo, jis nori, kad vaikas savaitę gyventų pas jį, savaitę pas mamą, nes taip atsakovė turės mažiau galimybių trukdyti jo ir sūnaus bendravimui, taip pat jis pats galės parodyti vaikui daugiau gyvenimo, sudarys sąlygas, jog berniukas turėtų pasirinkimą. Tarnybos darbuotoja telefonu susisiekė su atsakove, gyvenančia (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, 3 kambarių apie 70 kv. m butas, kuriame gyvena su sūnumi, priklauso jai ir jos seseriai; berniukui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Atsakovė teigė, kad ieškovas teikia išlaikymą vaikui 215 Eur/mėn., bendrauja trečiadieniais po mokyklos ir kas antrą savaitgalį, tačiau sūnus dažniausiai nuvežamas pas močiutę, pats ieškovas mažai laiko praleidžia su vaiku, praktiškai nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme, papildomai neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovės teigimu, sūnus jai pasakojo, kad močiutė jį nuteikinėjo prieš ją, kalbėjo negražius dalykus apie ją. Pasak jos, ji daugiausiai rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja ir ugdo, moka už būrelius, dalyvauja tėvų susirinkimuose, vaiko koncertuose ir renginiuose, nesutinka, kad keistųsi skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su sūnumi. Išvadoje taip pat nurodoma, kad U. lanko (duomenys neskelbtini). Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą (moka už pusmetį 89 Eur), (duomenys neskelbtini) būrelius mokykloje (nemokamai). Berniukas didelių sveikatos nusiskundimų neturi, tačiau dėl išgyventų tėvų skyrybų lanko psichologo konsultacijas (nemokamai). Su nepilnamečiu U. buvo bendrauta telefonu. Pasak jo, su tėčiu susitinka kas antrą savaitgalį ir trečiadieniais po pamokų; dažniausiai tėtis jį nuveža pas močiutę, palieka ir išvažiuoja savo reikalais. Jis pasakojo, kad pas močiutę bendrauja su pussesere, eina kartu pavedžioti šunį, o su tėčiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, kortomis, bet pas mamą turi daugiau veiklos, skaito, daro pratybas. Berniukas teigė, kad juo daugiausiai rūpinasi mama, ji gamina valgyti, perka rūbus, priemones mokyklai, duoda kišenpinigių, perka nuolatinį bilietą; tėtis nelabai ką jam perka, nesidomi, ko jam reikia. Vaikas apibūdino mamą kaip gerą, mėgstančią pokštus ir daug juokaujančią, būdamas su ja jis jaučiasi laimingas. Tėtį apibūdino kaip gerą, linksmą ir mėgstantį paklausti „O žinai ką?“, būdamas su juo jaučiasi taip pat laimingas. Berniukas teigė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra dabar, galbūt jis norėtų šiek tiek daugiau bendrauti su tėčiu, bet nenori visą savaitę būti pas jį. Pasak jo, jo namai yra pas mamą, jam svarbu žinoti, kur yra jo namai; bendraudamas su tėčiu norėtų būti jo namuose, pas močiutę dabar nenori važiuoti, nes bijo ją užkrėsti koronovirusu. Jis teigė, kad anksčiau močiutė dažnai negražiai kalbėdavo apie mamą, tačiau pastaruoju metu taip jau nekalba. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali, į kitas bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, mano, jog ieškovo ieškinio argumentai, kad dėl su jo darbu susijusių aplinkybių kartais negali bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką, yra reikšmingi, tačiau galimai nepakankami, jog sudarytų pagrindą keisti bendravimo tvarką su sūnumi iš esmės. Ieškovo prašymas kiekvienam iš tėvų bendrauti su vaiku po savaitę prieštarautų vaiko norams, neatitiktų vaiko interesų į saugią ir stabilią aplinką ir kt., būtent ieškovo darbo pobūdis pakeistų nusistovėjusį nepilnamečio U. gyvenimo būdą, dienos režimą ir pan.
15. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš jo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Teismas protokoline nutartimi priėmė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo.
16. Ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovė susigalvoja papildomų kliūčių, trukdančių jam bendrauti su sūnumi. Atsakovė ignoruoja Sprendimo punktą, kad abu tėvai turi tarpusavyje bendradarbiauti. Atsakovės iniciatyva vaiko būreliai atsiranda ieškovo bendravimo laiku, tačiau (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojos pačios teigė, kad joms būtų patogiau antradieniais mokyti U., kaip ir praėjusiais metais, nei trečiadieniais, bet muzikos pamokų laikas buvo pakeistas atsakovės prašymu. Į antstolį dėl netinkamos bendravimo tvarkos ieškovas kreipėsi vieną kartą, tačiau vėliau suprato, kad antstolis šios situacijos neišspręs, tik galės kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo. Minimali bendravimo tvarka santuokos nutraukimo metu buvo nustatyta ne dėl ieškovo netinkamo elgesio, dirbdamas iki 23 val. ieškovas negali grįžti namo anksti. Ieškovas neprieštarauja, kad vaikas lankytų psichologo konsultacijas dėl jo tėvų skyrybų proceso. Sūnus yra uždaras, lėtas, gyvenantis savo pasaulyje, kaip ir jo tėvas vaikystėje. Tačiau šiuo metu sūnus turi draugų mokykloje, turi dviem metais vyresnę draugę. Bendravimo su ieškovu metu problemų nekyla, kartais berniukas nenori važiuoti namo (pas mamą), apsiašaroja, jam sunku išsiskirti su tėčiu. Būdamas pas ieškovą vaikas paruošia mokyklos pamokas, pas tėtį yra muzikos instrumentas, taigi vaikas gali ruošti ir muzikos pamokas. Ieškovas nemano, kad jo prašoma bendravimo tvarka kenktų pradinių klasių vaikui, priešingai, retesnis bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Karantino metu ieškovas nedirba, nepasirašytos taikos sutarties sąlygos buvo derinamos prie vaiko tėvo darbo grafiko. Ieškovui pasiteiravus psichologės dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, jos teigimu, sūnui specifinio bendravimo tvarkaraščio ir (ar) specifinės priežiūros nereikia.
Šalies argumentai
17. Ieškovo atstovas 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad nuo Sprendimo priėmimo vaikas tapo vyresnis, jam dabar jau (duomenys neskelbtini) metai. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka augančio vaiko interesų. Ieškovo prašoma nustatyti detali bendravimo tvarka labiausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovė pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka neva pažeis vaiko interesus. Atsakovė atsiliepimą grindžia argumentais ir teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes ieškovas neprašo keisti vaiko gyvenamosios vietos, ieškinys pareikštas tik dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kad tėvas vaikui darytų neigiamą įtaką ar blogai atliktų savo pareigas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikas bendrauja su tėvu. Vaikas yra vyriškos lyties, todėl turėtų daugiau laiko leisti su tėvu. Tarp šalių vyksta konfliktai dėl nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovė yra nelanksti, todėl teismo detaliai prašoma pakeisti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
18. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos prioritetas yra vaiko gerovė, saugumo ir stabilumo jausmas. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra suprantama ir aiški vaikui, šalys tos tvarkos laikėsi. Atsakovė nesupranta kodėl tėtis nori ne tai kad per pusę, bet pažeidžiant vaiko interesus, keisti nusistovėjusią Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, dėl to ir kilo ginčas. Atsakovė visada akcentuoja ir sako, kad jai vaikas yra pats svarbiausias. Atsakovė išreiškė nuogąstavimą, ar kada nors vėliau, vaiko tėtis vėl neketins keisti nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovė laikosi specialistų rekomendacijų, kad vaikui yra svarbi aiški ir nusistovėjusi bendravimo tvarka, o ji tokia ir buvo. Atsakovė paaiškino, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iš pradžių su ieškovu buvo suderinta Vaikų teisėse, o tik po to ją teismas patvirtino. Bendro susitarimo su ieškovu dėl bendravimo tvarkos atsakovė neturi, tik tas, kuris nustatytas Sprendimu.
19. Atsakydama į teismo klausimą kuo ir kokiu būdu bendraujant su tėvu yra pažeidžiami vaiko interesai, atsakovė atsakė: „vaiko interesai yra pažeidžiami, aš taip įsivaizduoju, kad vaikas yra nuteikinėjamas, nes sakoma, jog muzikos mokykla yra neskirta berniukams. Tiek tėvas, tiek jo motina nuteikinėja prieš muzikos mokyklą. Vaikas 4 m. lanko muzikos mokyklą, vaikui patinka muzikos mokykla; vaikas nuotoliniu būdu tiek savo draugams, tiek psichologei, tiek ir kitiems, su kuriais bendrauja nuotoliniu būdu, vaikas nori ir pagroja kūrinį vieną kitą. Tėvas nuteikinėja. Tėvas dažniausiai, ką veikei pas tėtį, tai dažniausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kai 5 m. vaikas pasako, kad aš gėriau zombio kraują, aš gėriau tekilą, aš dabar valgiau zombio mėsą, tai žinokit, man kaip mamai, yra nepriimtina ir skaudu. Kitas dalykas, kai trečiadieniais 20 val. vaikas grįžta iš tėčio, dar paprašo „mama pasižiūrėk į Tamą (elektroninį dienyną)“, tai ne vienas kartas, būna, kad nepadaręs vieno ar kito dalyko namų darbų. Lygiai taip pat būdavo darželyje, kad trečiadieniais nepadarydavo savaitgaliams užduotų užduočių. Tai tiek“. Teismui pasitikslinus, ar dėl šių, atsakovės išvardintų priežasčių turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kaip ir atsakovės siūloma sąlyga, jog nuo 2022 m. kovo 7 d. (įskaitytinai) vaiko tėvas, tą savaitę, kai vaikas savaitgalį būna su tėvu, turi teisę bendrauti su vaiku pirmadienį <...>. Atsakovė atsakė „taip“. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus, atsakovė nurodė, kad sūnui U. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m., apie zombius ir žaidimus vaikas sako ne kiekvieną kartą grįžęs po apsilankymo pas tėvą. Kartais vaikas pasisako, bet dažniau girdžiu vaiką sakant „kad tai mūsų su tėčiu paslaptis“. Ieškovo atstovui paklausus, ar yra byloje nors vienas medicininis dokumentas, patvirtinantis atsakovės nurodytas aplinkybes apie vaiko perdėtą jautrumą ar kažkokias kitas, būtent šalių vaikui būdingas savybes, atsakovė nurodė, kad medicininių dokumentų nėra, lygiai taip pat kaip ir nėra tokio išrašo, nors psichologė sakė, kad jeigu pastebėsite tokius negerus dalykus, stebėkite vaiką ir tada eikite į „Užuovėją“ nes... (atsakovė nebaigė išsakyti savo teiginio), o tęsė, kad 2020 m. pavasarį išgirdo iš vaiko, o paskui vaikas ir patvirtino tiek psichologei, tiek atsakovei keletą kartų, jog tėtis nuogas su juo maudėsi vonioje; tai patvirtinančių dokumentų atsakovė neturi, tačiau ji kalbėjosi su psichologe, ar tai gali būti kažkas, ar taip stiprinamas tėvo ryšys, į tai psichologė atsakė, jog nežino, gali būti taip ir gali būti ne taip. Tai tokių medicininių dokumentų atsakovė neturi. Taip, kad vaikas yra jautresnis, atsakovė, kaip mama, pastebi; atsakovės teigimu, tai pastebi ir auklėtoja iš ugdymo įstaigos, iš muzikos mokyklos, auklėtoja iš mokyklos, tačiau atsakovė nežino, ar visą laiką reikia kažkokių medicininių dokumentų. Į ieškovo atstovo klausimą kaip vaiko ilgesnis bendravimas su tėvu galėtų pakenkti vaiko interesams, atsakovė atsakė „pirmiausia, aš manau, kad ši tvarka, kuri buvo 3 m., buvo gera ir aiški vaikui; vaikas žinodavo, kad trečiadieniais ir šeštadieniais, penktadieniais tėtis pasiims, važiuos pas senelę, tai vėlgi aš kalbu apie įvykius, įvykusius prieš 2-3 m., nes dabar vaikas dažniausiai, kol nebuvo įvestas karantinas, nakvodavo tai pas tėtį, tai pas senelę, tai pas tėčio sugyventinę namuose, vaikas po penkis namus važinėdavo ir nakvodavo. Tai nežinau, ar tai yra gerai ar ne. Aš manau, kad nelabai gerai, kai vaikas neturi ramios vietos“. Ieškovo atstovui paklausus, ar atsakovei žinoma, jog pas ieškovą vaikui nebūtų skirtos gyvenamosios vietos, atsakovė atsakė, kad ji nesako, jog nėra skiriama, bet jis pasiėmęs vaiką važiuoja, tai pas senelę vaikas nakvoja, tai pas jo sugyventinę nakvoja vaikas; vaikui keturi namai skirti – pas mamą, pas M., pas senelę ir dar kartais vaikas pas jo sugyventinę panakvoja ir dar pas ieškovo sesę – taip penki namai. Ieškovo atstovui paklausus, ar atsakovės manymu, svečiuotis pas artimus žmones yra blogai, atsakovė atsakė „nemanau, kad svečiuotis yra blogai; aš manau, tiktai tai, kad būtent jų bendravimo metu vaikas dažniausiai nuvežamas, čia metai-du, vėlgi tai yra jau praeitis, bet mes kalbame apie tai, kad vaikas būdavo visą laiką pas senelę nuvežamas“. Į ieškovo klausimą atsakovė nurodė, kad ji su vaiku bendrauja gyvai, o ne duodama telefoną į rankas, todėl vaikas jai pasipasakoja kur ir pas ką buvo. Į Tarnybos atstovės klausimą dėl pereinamojo laikotarpio prasmės, atsakovė atsakė „vaikas yra jautrus ir būtent, tas pereinamasis, aš manau, kuo gerai, kad jei būtų pereinamasis tai vaikas po truputį, ne iš karto taip: savaitę tu pas tėvą, savaitę – pas mamą, o po truputį, jam, aš manau, kad būtų, na, aiškesnė, jam būtų savijauta geresnė. Na dabar su tėčiu praleidžia... (atsakovė nebaigė savo sakinio); aš manau, kad pereinamasis laikotarpis tinkamas vaikui“. Ieškovo atstovas pateikė patikslintą klausimą, kad teismo posėdžio metu jūs sutarėte, kad nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. jau leisti vaiką pirmadieniais su nakvyne, kas pasikeistų nuo 2022 m. kovo 7 d., kam reikalingas papildomas pusės metų pereinamasis laikotarpis, į kurį atsakovė atsakė „aš manau, kad vaikas bus didesnis šiek tiek, pirmiausia vaiko prioritetai: jis bus didesnis, vaikui išlaikyti; pirmiausia, jis bus didesnis, o antras dalykas, aš manau, kad vaikui bus taip geriau“. Į ieškovo atstovo patikslintą klausimą, kad tiek 2021 m. rugsėjo 5 d., tiek 2022 m. kovo 7 d. vaikui bus (duomenys neskelbtini) m., ar kelių mėnesių laikotarpis gali būti ant tiek svarbus, atsakovė atsakė „taip, kelių mėnesių laikotarpis taip pat yra svarbus; pirmiausia, aš manau, kad vaikui stabilumas yra svarbiausia“.
20. Tarnybos atstovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad šių metų gegužės mėn. teismui pateiktoje išvadoje pasisakė, jog su ieškiniu Tarnyba nelabai sutinka, nes bendravimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų neatitiktų vaiko interesų. Išnagrinėjus bylą po daugelio posėdžių, vis dėlto Tarnyba mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės vaiko interesų nepažeistų. Vaikas prie tėvo yra puikiai pripratęs, su tėvu gerai bendrauja, vaiko nuomonė teismui pateikta. Vaikas pasisakė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka kaip dabar, norėtų su tėvu bendrauti daugiau, bet nenori po visą savaitę. Iš tikrųjų galima būtų atsižvelgti į vaiko norą, tačiau kaip išvada sako, vaikui yra geriau žinoti konkrečią tvarką, taigi teismui niekas netrukdo ieškinį tenkinti, nustatyti bendravimo tvarką po savaitę, nes vaikas pakankamai didelis, prie tokios tvarkos priprastų ir būtų pakankamai stabilu. Atsakovė ir anksčiau, ir dabar pasisakė, kad vaikas, grįžęs iš susitikimų su tėvu trečiadieniais, apsižiūri, jog nepadaręs visų namų darbų, o kai vaikas bendrautų po savaitę, tai tėvas būtų atsakingas, privalėtų rūpintis namų darbų atlikimu, savalaikiu vaiko pristatymu į mokyklą ir pan. Vaiko stabilumui labai svarbūs jo lankomi būreliai, muzikos mokykla, kurią lanko 4 m. Tačiau negalima sutikti su motinos argumentais, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teismas geriausiai nustatys visas aplinkybes, bet priežasčių netenkinti ieškinio Tarnyba nemato.
Šalies argumentai
21. Pasisakydamas 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, ieškinyje bendravimo tvarka nurodyta labai išsamiai, aptartos visos galimos aplinkybės. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kuriuos patvirtino ir atsakovė, kad vaikui labai svarbus stabilumas, žinojimas, be to vaikui jau yra (duomenys neskelbtini) m., berniukui būtinas bendravimas su tėvu, todėl ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka po savaitę su kiekvienu iš tėvų, atitiktų vaiko interesus, ką atsakovė besakytų. Atsakovė savo pasisakymų, savo nuomonės niekaip nepagrindė – byloje nėra medicininių dokumentų, taip pat nėra ieškinio tenkinimui prieštaraujančių duomenų, išskyrus atsakovės nuomonę „aš manau, kad tai neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas yra jautrus“. Tačiau vaiko jautrumas niekaip neįtakoja ir neturi reikšmės vaiko buvimui su tėvui. Taigi akivaizdu, kad byloje nėra jokių net prielaidų manyti, kad ieškovas netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo pareigas ar vaiko interesai nukenčia, jei jis bendrauja su tėvu.
Atsiliepimas
22. Atsakovės atstovas 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Teigė, kad keičiant nustatytą bendravimo tvarką turi būti įrodyta, kad jau esamos bendravimo tvarkos vykdymas yra apsunkintas, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė, ar po Sprendimo priėmimo pasikeitė kažkokios svarbios aplinkybės. Nieks ieškovui bendravimo tvarkos neapsunkina, jis gali nevaržomai bendrauti su vaiku, ieškovas nesikreipė į antstolius dėl vykdymo tvarkos. Iš esmės ieškovas neįrodė bendravimo tvarkos pakeitimo pagrindų, nurodytų atsiliepime į patikslintą ieškinį. Ieškovo prašoma bendravimo tvarka galimai sutrikdytų vaiko raidą, nes yra pateikta ne viena psichologo pažyma, kad vaikui būtina pagalba, nes jis jautrus, uždaras ir vienoje pažymoje nurodyta, jog vaikas yra įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą. Konsultacijų su vaiku metu psichologė pastebėjo aukštą vaiko nerimą, ką bando įrodyti ir atsakovė, nesaugumą. Akivaizdu, kad ieškovas visais įmanomais būdais bando įtraukti atsakovę į konfliktines situacijas bendravimo su vaiku klausimais. Tokia padėtis valstybėje negali būti toleruotina. Ieškovas negali apsimesti šventu ir tinkamai vykdančiu tėvo pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendime, nutraukiant šalių santuoką, konstatuota ir tai prejudicinę galią turintys duomenys, dėl M. S. netinkamo elgesio šeimoje, neleistino elgesio sutuoktinės ir mažamečio sūnaus atžvilgiu, vėlyvas grįžimas, negrįžimas namo, nakvynės ne šeimos namuose, laisvalaikio praleidimas ne su šeima, nedalyvavimas šeimos reikaluose, buities, namų tvarkyme, t. y. nepakankamas ieškovo dėmesys sutuoktinei ir netinkamas dalyvavimas sūnaus priežiūroje ir auklėjime. Šiai dienai ieškovas nepateikė duomenų, kad jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, tinkamai pakeitė savo elgesį, jog jis tinkamai dalyvauja savo sūnaus priežiūroje. Atsakovė netrukdo ir nekliudo ieškovui bendrauti su mažamečiu vaiku, pateikė šiandieną taikos sutarties projektą, ką buvo bandoma išgvildenti viso proceso metu, tačiau atsižvelgiant į atsakovės, kuri puikiai pažįsta savo vaiką, nes nuo gimimo jį prižiūri ir augina, į nusistovėjusią bendravimo tvarką, į ilgalaikes konsultacijas su psichologu, nežiūrint Tarnybos išvados, kuri visiškai neprisidėjo prie ginčo išsprendimo taikiu būdu, o teikiant tokius argumentus, kad neva ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka visiškai nepakenktų vaiko interesams, visiškai nepagrindė ir matyti kompetencijos stoka, neatsižvelgė į psichologų pateiktas pažymas ir rekomendacijas, kad būtent paties vaiko psichologinė savijauta pagerėjo po mamos pastangų, po vedimo pas psichologą ir teikiant pagalbą vaikui. Atsižvelgdama į atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovė sutinka, kad bendravimo tvarka kažkiek tai būtų koreguojama, tačiau kategoriškai nesutinka, jog būtų kardinaliai pakeista bendravimo tvarka tokio amžiaus vaikui, nustatant vaiko bendravimą po savaitę su kiekvienu tėvu. Neabejotinai turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, ką atsakovė ir bando paaiškinti, o ieškovo argumentai kuo tokia tvarka (ne)pakenks vaikui, prieštarauja vaiko interesams, nes mes žinom, kad vaikai yra jautrūs, jautriai reaguoja į vieną iš tėvų, ima pavyzdį ir elgesį, ir šiuo atveju akivaizdu, jog vaikas yra jau traumuotas, jis yra įtrauktas į suaugusiųjų konfliktą, ir atsakovės atstovas prašo teismo į tai atsižvelgti ir nekeisti kardinaliai bei drastiškai nusistovėjusios bendravimo tvarkos. Nieks nekvestionuoja, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau turi būti protingumo ribos, teisingumas ir vis dėlto turi būti atsižvelgiama išimtinai į šiuo atveju, mažamečio vaiko interesus. Maksimali bendravimo tvarka nustatoma, tik tuo atveju, jei įrodoma, kad ji kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju vaikas turi žinoti kur jo yra gyvenamoji vieta, kur jis ruošia pamokas, kur miega ir kokiu tiksliu laiku bendraus su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti. Teismas nusprendė nutraukti civilinės bylos dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumažinimo, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018, nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir nustatyti tokią žemiau nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią:
23.1. vaiko tėvai bendrauja su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: a) vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; b) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra.
23.2. tėvų bendravimas su vaiku švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės laikas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaiku šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nereikia pasirūpinti vaiko pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimą organizuoja kitą dieną nustatytu laiku.
23.2.1. Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.; b) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.; c) antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;
23.2.2. Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; b) Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; c) pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.
23.3. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Šalys organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20.00 val.
23.4. vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką su vaiku į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu.
23.5. vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai.
23.6. abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.
23.7. bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų.
23.8. įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais.
24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi nacionaliniu ir tarptautiniu reglamentavimu, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, apžvelgė mokslinę (psichologinę) doktriną, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog tėvo ir vaiko bendravimas kenktų nepilnamečio interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikui, ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko kasdienius poreikius bendraujant su vaiku.
25. Teismas nurodė, kad vertinant tiek atsakovės, tiek ir jos atstovo viso teisminio nagrinėjimo metu akcentuotus teiginius, kad bendraujant su tėvu vaiko interesai pažeidžiami, vaikas yra jautrus, uždaras ir įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą, ieškovo prašoma bendravimo tvarka galimai sutrikdytų vaiko raidą, nei vienoje byloje esančioje psichologo pažymoje nėra nurodyta, kad vaiko jautrumas, uždarumas atsirado būtent tik dėl tėvo neteisėtų veiksmų ir (ar) netinkamo elgesio prieš vaiką. Priešingai, byloje esančios psichologų pažymos patvirtina, kad visai šeimai, t. y. vaikui, ieškovui ir atsakovei yra teikiamos individualios psichologo konsultacijos; pastaruoju metu yra stebima pagerėjusi vaiko psichologinė savijauta. Berniukas tapo labiau pasitikintis savimi, dažniau rodė iniciatyvą, daug lengviau priėmė iššūkius, pastebimai pagerėjo berniuko gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo ir kitų jausmus.
26. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jog tėvas darytų neigiamą įtaką vaikui, kad ieškovo netinkamas elgesys būtų sugriovęs vaiko pasitikėjimą juo ir (ar) būtų sutrikdęs jo ir vaiko tarpusavio ryšį, vaiko ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs. Į bylą nėra pateikta psichologo ar psichoterapeuto rekomendacijų, nurodančių, kad pavyzdžiui, bendravimas turėtų vykti po kelias valandas, po to – ilgiau, o tik tuomet įvedant nakvynes tėvo namuose ir (ar) rekomenduotas pereinamasis laikotarpis tam tikromis sąlygomis.
27. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė didelį dėmesį skiria vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu.
28. Nurodė, kad nustatytina bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais jo bendravimo su sūnumi galimybes. Pažymėjo, jog vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste – (duomenys neskelbtini), atstumas tarp ieškovo ir atsakovės gyvenamųjų vietų nėra didelis, socialinė ir kultūrinė aplinka ženkliai nepasikeis vaikui dažniau lankantis pas tėvą (su nakvyne) tėvo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė.
29. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog berniuko ir tėvo bendravimas apima ir nakvynes. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės teigimu, kad vaikui, tapusiam jautriu tėvų skyrybų proceso metu, dėl vaiko adaptacinio laikotarpio bendravimui su nakvynėmis reikia pereinamojo laikotarpio net iki 2022 m. kovo 7 d. Byloje nėra duomenų, kad tėvas neigiamai veiktų vaiko nuotaiką ir (ar), kad vaikas, bendraudamas su tėvu, patirtų nuolatinę įtampą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku berniukas netektų galimybės užsiimti savo mėgstamais hobiais, netrukdomai mokytis, nukentėtų vaiko akademiniai rezultatai, ar pablogėtų vaiko psichinė sveikata, kaip teigia atsakovė. Teismo vertinimu, ši atsakovės nurodoma rizika yra tik hipotetinė ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
30. Atkreipė dėmesį, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Civilinio proceso kodekso 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.
31. Pažymėjo, kad nepilnamečio tėvai iki šiol negali taikiu būdu išspręsti susiklosčiusios konfliktinės situacijos, pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje negali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati atsakovė nurodo, jog griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau teismo vertinimu, atsakovei, kaip mamai ir pedagogei, turėtų būti suprantamos jos vaiko prigimtinė teisė matytis su tėvu, todėl svarbus abiejų tėvų lankstumas ir geranoriškumas. Net ir Sprendime nurodyta, kad susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais; tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
32. Nurodė, kad nagrinėju atveju ieškovo prašoma bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma (50:50 procentų laiko), lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 99- 969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, tėvas bus atsakingas ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą. Tokiu būdu rodydamas sūnui tinkamą pavyzdį, kad jo gyvenime dalyvauja ne tik mama, bet ir tėtis, kuris, anot berniuko, nelabai ką jam perka, nesidomi, ko vaikui reikia. Teismas pažymėjo, jog netoleruotina tokia padėtis, kai po santuokos nutraukimo visą kasdienių buitinių rūpesčių ir didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą prisiima būtent vaiko mama, o tėtis „nustumiamas“ į antraeilį planą. Nepilnamečio sūnaus, kuriam jau yra (duomenys neskelbtini) metų, gyvenime tėtis neturėtų būti vien tik pasyvus vaiko auklėjimo, globos ir priežiūros proceso dalyvis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
33. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
34. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą, neatitinkantį geriausių vaiko interesų, kadangi teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę bei byloje nustatytas aplinkybes.
35. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietos.
36. Nurodo, kad toks netikėtas ir reikšmingas pasikeitimas (duomenys neskelbtini) metų vaiko gyvenime sukels papildomą stresą ir įtampą – vaikas bus paimtas iš jam įprastos aplinkos, nors yra prisirišęs prie atsakovės ir įpratęs gyventi su ja, ji yra pagrindinė figūra vaiko gyvenime. Vaiko ir ieškovo bendravimas, lyginant su priimtu sprendimu, buvo daug retesnis, todėl akivaizdu, kad „50:50 procentų laiko“ modelio taikymas vaikui būtų staigus ir netikėtas pasikeitimas, kuriam, jei toks modelis tikrai būtų geriausias vaikui, reikalingas bent minimalus pereinamasis laikotarpis, bendravimo laiką didinant pamažu, vaiką prie tokio bendravimo modelio pirmiausia stengiantis įpratinti, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir priėmė formalų, kardinaliai nusistovėjusią ir įprastą tvarką vaikui pakeičiantį sprendimą, kas neatitinka geriausių vaiko interesų – būtinos priežasties minėto modelio taikymui.
37. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba dėl bendravimo tvarkos pakeitimo taip pat yra pasisakiusi, nurodant, kad ieškovo prašymas kiekvienam iš tėvų bendrauti su sūnumi po savaitę prieštarautų vaiko norams, neatitiktų vaiko interesų į saugią ir stabilią aplinką ir kt., būtent dėl ieškovo darbo pobūdžio pakeistų nusistovėjusį nepilnamečio vaiko gyvenimo būdą, dienos režimą ir pan.
38. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 3.164 ir 3.177 straipsnius bei Civilinio proceso kodekso 380 straipsnį, nes neišklausė vaiko nuomonės. Nors atsakovės atstovas ir išreiškė prašymą dėl nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologu, tačiau tiek ieškovui, tiek ir tarnybai su tokiu prašymu nesutikus, teismas, atsižvelgdamas visų pirma į vaiko emocinę būklę po tėvų skyrybų, bei į tai, jog visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nėra švelninama, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių (ypač nepilnamečio vaiko) sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, netenkino atsakovės atstovo prašymo ir spręsdamas ginčą vadovavosi Tarnybos išvada. Atsakovės nuomone, atsisakymas išklausyti vaiko nuomonę tiesioginiu būdu, siekiant apsaugoti vaiko sveikatą, nebuvo vienintelis variantas, kokiu būdu nuomonė galėjo būti išklausyta (nuomonę buvo galima išklausyti ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant į pagalbą kitus asmenis, psichologus, kt.).
39. Taip pat pažymi, jog kyla rizika, jog dėl ieškovo darbo pobūdžio jam gali kilti problemų laiku pristatant vaiką į mokyklą, iš jos paimant, vaiką pamaitinant, padedant paruošti namų darbus ir pan., todėl tai yra aktualu ir teisiškai reikšminga sprendžiant dėl teismo nustatytos Ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nepagrįstumo. Kadangi vaikas pas ieškovą turėtų praleisti visą savaitę, kažkuriuo metu ieškovui neišvengiamai tektų dirbti visą dieną, o vaikas būtų arba be priežiūros, arba su kitais asmenimis, nors šis laikas būtų skirtas bendravimui su ieškovu, tačiau dėl darbinių aplinkybių negalėtų būti tinkamai išnaudojamas. Tuo tarpu atsakovei tokių problemų nekiltų – ji dirba mokytoja, jos darbo grafikas lankstesnis, turi nekontaktinių valandų, kas reiškia, kad gali daugiau laiko praleisti su vaiku panašiu metu, kai jam baigiasi pamokos, jį pasiimti ir pan.
40. Nurodo, jog tėvų skyrybų metu vaikas buvo per mažas spręsti kaip dažnai ir kiek kartų jis turėtų ar norėtų bendrauti su tėvu. Tačiau šiuo metu vaikas jau lanko mokyklą, pasikeitė jo poreikiai, atsirado pomėgiai, jis augina šunį, prie kurio yra labai prisirišęs, susiformavo artimųjų ir draugų ratas, su kuriais jis norėtų leisti laisvalaikį, jis tapo sąmoningesnis, todėl yra pakankamai pajėgus suformuluoti ir išsakyti savo mintis bei norus, priimti sprendimus, išreikšti savo nuomonę bei nuspręsti, su kuo ir kiek laiko norėtų praleisti. Tai, kad šalių vaikas yra pajėgus išsakyti savo nuomonę, galėjo būti patvirtina apklausiant vaiką, jo psichologę. Neįvertindamas ir neatsižvelgdamas į vaiko norus ir pageidavimus, teismas neišsprendė ginčo ir sudarė netinkamas sąlygas tolesniam vaiko vystymuisi. Atsakovės manymu, nors byloje buvo dvi priešingos nuomonės dėl geriausių vaiko interesų, teismas prieštaravimų nepašalino, nerinko įrodymų savo iniciatyva ir neišklausė vaiko nuomonės
Atsiliepimas
41. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pilna apimtimi atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
42. Ieškovas nurodo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra itin motyvuotas – pagrįstas itin išsamiu aktualių teisės normų ir nacionalinės bei tarptautinės teismų praktikos išaiškinimų aptarimu, teismas net itin plačiai aptarė mokslinę (psichologinę) doktriną, susijusią su tėvų skyrybomis ir jų poveikiu vaikams. Teismas išvadas darė remdamasis faktiniais bylos duomenimis (jų visuma) ir šalių paaiškinimais, kuriuos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas išskirtinai pagrįstu, visiškai teisėtu ir, svarbiausia, teisingu, geriausiai užtikrinančiu nepilnamečio vaiko interesus.
43. Teigia, kad teismas pagrįstai rėmėsi naujausia teismų praktika dėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio, pagal kurią toks modelis Lietuvos teisėje yra įtvirtintas ir privalo būti taikomas, jei byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvo ir vaiko bendravimas kenktų nepilnamečio vaiko interesams, kad ieškovo elgesys kenktų vaikui, ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko kasdienius poreikius bendraujant su vaiku, ar vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu. Šios aplinkybės byloje niekaip nebuvo paneigtos, todėl nagrinėjamu atveju būtent toks modelis geriausiai atitinka vaiko interesus.
44. Pažymi, jog tai, kad vaikas galimai emociškai atitrūko nuo tėvo (ieškovo) ir labiau prisirišo prie mamos (atsakovės), lėmė būtent ydinga ir keistina bendravimo tvarka, pagal kurią tėvo bendravimas su sūnumi be jokio tam pagrindo buvo beveik maksimaliai apribotas. Būtent ši situacija neatitiko geriausių vaiko interesų, nes vaikui yra vienodai svarbus bendravimas su abiem tėvais, ką ne kartą akcentavo tiek abi šalys, tiek ir bylą nagrinėjęs teismas.
45. Akcentuoja, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui niekas vaiko nevers kažko daryti staiga ar per prievartą. Ieškovas to niekada nedarė ir nesiekė. Sprendimas bus vykdomas atsižvelgiant, pirmiausia, į vaiko norus ir tai, kiek realiai vaikas norės gyventi su ieškovu ir ar iki šiol susiformavęs jų tarpusavio bendravimas ilgės bei kokiu temptu tai vyks, priklausys, galiausiai, vis tiek nuo vaiko. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įgalins ieškovo pastangas tam vystytis, stengiantis stiprinti jo ir sūnaus emocinį ryšį, kurias atsakovė, remdamasi prieš tai nustatyta tvarka, nuožmiai ribodavo.
46. Teigia, kad ieškovas savo ieškiniu pilnai įrodė, jog „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis geriausiai atitinka vaiko interesus, pateikdamas konkrečius tai patvirtinančius objektyvius faktinius duomenis. Tą patvirtino ir Tarnyba, kurios atstovė teisme nurodė, jog išnagrinėjus bylą po daugelio posėdžių, Tarnyba mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės vaiko interesų nepažeistų.
47. Nurodo, jog iš apeliacinio skundo teiginio, jog neva „tėvų keitimasis mažamečiu vaiku kas antrą savaitę vaikui sukeltų daugiau įtampos, negu įneštų pastovumo“, yra matoma, kad apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas prielaidomis, kuriomis remiantis daroma išvada, jog vaiko bendravimas su tėvais pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį neva kenks vaiko interesams. Vien atsakovės prielaidomis ir bendro pobūdžio pamąstymais apriboti vaiko bendravimo su tėvu nėra jokio pagrindo, tai net gali būti laikoma amoraliu elgesiu, nes prisidengiant geriausių vaiko interesų apsauga iš tiesų yra bandoma kenkti ieškovui (dėl vienokių ar kitokių su santuokos nutraukimu susijusių asmeninių priežasčių), dėl ko nukenčia vaiko interesai.
48. Akcentuoja, kad teiginys, jog „byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas yra rūpestingas, mylintis“, yra nepagrįstas, kadangi vien šios bylos iškėlimas parodo, kad ieškovas siekia didesnio bendravimo su sūnumi. Ieškovas papildomai pažymi, kad savaime suprantama, kad ieškovui su sūnumi galint bendrauti tik (palyginus) itin trumpą laiką, vaikas galėjo atitolti nuo tėvo psichologiškai, tačiau tai negali būti priežastis dar labiau tolinti jų tarpusavio ryšį, o privalo būti priežastis jį glaudinti, tvirtinti, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus, būtent šiuo tikslu ieškovas ir kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
49. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į vaiko, kai iš tiesų teismas į vaiko nuomonę kruopščiai atsižvelgė. Remdamasis aktualia nacionaline ir tarptautine teismų praktika pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į vaiko norus galima ir neatsižvelgti, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Taigi, priešingai nei mano atsakovė, teismas neprivalėjo beatodairiškai vadovautis išimtinai mažamečio vaiko nuomone bei pasisakymais, tai būtų neprotinga, kadangi mažametis vaikas objektyviai negali žinoti kas jam yra geriau, tačiau teismas privalo į tai atsižvelgti, ką jis ir padarė. Nors nagrinėjamu atveju vaikas ir paminėjo, kad nenori visą savaitę būti pas ieškovą, tačiau taip pat vaikas nurodė, kad nori daugiau bendrauti su tėčiu, bendraudamas su tėčiu norėtų būti jo namuose.
50. Pažymi, kad ieškovas tai, kad vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką galės tinkamai pasirūpinti, byloje įrodė objektyviais faktiniais duomenimis (pajamomis, darbo grafiku, gyvenimo sąlygomis ir esamu bendravimu). Taigi, ieškovo galimybės rūpintis vaiku yra ne ką prastesnės nei atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
51. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
52. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti.
53. Šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų U. S., gim. (duomenys neskelbtini).
55. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, panaikintas ieškovo ir atsakovės bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove).
56. Bylos duomenimis, Sprendimu, be kita ko, nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka (žr. šio sprendimo 3 punktą).
57. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieškovo prašymas išaiškinti Sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, kurioje nustatyta , jog ieškovas „pasiima vaiką“, paaiškinant, ar tai apima atvejus, kada vietoje ieškovo bendravimo tvarkoje numatytiems pasimatymams sūnų gali paimti ir ieškovo artimieji giminaičiai (pvz. sesuo, mama), jei tai daroma ieškovo pavedimu ir informavus atsakovę, bendravimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis. Teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad Sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje visiškai aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog vaiką pasiima jo tėvas ieškovas M. S..
58. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas ieškovo prašymas išaiškinti Sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punkte nurodyta, jog nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 18.00 val. Ieškovas prašė išaiškinti nustatytos tvarkos prasmę, t. y. ar tėvo su vaiku bendravimas savaitgaliais gali būti suprantamas ir aiškinamas, kaip bendravimas Sprendime nustatytu laiku (konkrečiomis savaitės dienomis ir valandomis) kas antrą mėnesio savaitgalį. Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad prašydamas išaiškinti Sprendimą ieškovas faktiškai siekia pakeisti jo turinį; teismui suprantami ieškovo argumentai, kad jeigu Sprendimu būtų nustatytas jo bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį, jis turėtų galimybę bendrauti su vaiku dažniau, tačiau tokie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo aiškinti Sprendimą ieškovo prašomu būdu, nes tai reikštų ne jo išaiškinimą, bet Sprendimo pakeitimą.
59. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. teisme gautas antstolės A. S. pareiškimas dėl Sprendimo išaiškinimo, kuriame antstolė prašė išaiškinti, ar „ugdymosi proceso“ sąvoka apima tik privalomąjį ugdymą, ar ir visas kitas ugdymo įstaigas. Teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymas tenkintas, išaiškinant antstolei Sprendime įtvirtinta ugdymosi sąvoka apima ir privalomąjį vaiko ugdymąsi formalųjį švietimą teikiančioje įstaigoje, ir vaiko ugdymąsi visose kitose ugdymosi įstaigose, kurios teikia neformalų švietimą.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
60. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Atsakovė teigia, kad nustačius „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymą, yra patenkinami tik ieškovo, o ne vaiko interesai.
61. Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.
62. Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis).
63. Remiantis Civilinio kodekso 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
65. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
66. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su geriausiais vaiko interesais taikant bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ modelį.
67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste – (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovas – (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, atsakovė – (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų nėra didelis, socialinė ir kultūrinė aplinka ženkliai nepasikeis vaikui dažniau lankantis pas tėvą (su nakvyne) tėvo gyvenamojoje vietoje. Abu tėvai gyvena sąlyginai netoli vaiko mokyklos (ieškovas gyvena vos 300 metrų atstumu). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendravimo tvarka gali pareikalauti papildomų tėvo pastangų derinant savo darbo grafiką su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais jo bendravimo su sūnumi galimybes. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendravimo tvarkos pakeitimas nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui streso, nereikalauja didelių tėvų resursų, tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, tėvas bus atsakingas ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą. Tokiu būdu rodydamas sūnui tinkamą pavyzdį, kad jo gyvenime dalyvauja ne tik mama, bet ir tėtis. Apeliacinės instancijos vertinimu, teismas pagrįstai nurodė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenime tėtis neturėtų būti vien tik pasyvus vaiko auklėjimo, globos ir priežiūros proceso dalyvis.
68. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai nusprendė pakeisti matymosi su nepilnamečiu vaiku tvarką, suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu dažniau (ir su nakvynėmis). Naujai nustatyta tvarka atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o atsakovės nesutikimas, kad sūnus dažniau matytųsi su tėvu ir nakvotų jo namuose, be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu, ar kitais artimais giminaičiais. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktos Tarnybos išvados turinio matyti, jog vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėvu, su juo jaučiasi laimingas ir yra prie jo pripratęs. Tarnybos atstovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad vaikas yra pakankamai didelis, prie naujai nustatytos bendravimo tvarkos priprastų ir tai būtų pakankamai stabilu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog nustačius „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio taikymą ir leidus tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai bendrauti su sūnumi lygiomis dalimis, būtų pažeisti vaiko interesai.
69. Pažymėtina, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė ir tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Tiek tėvui, tiek motinai įstatymu numatytos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, todėl tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenime tėtis taip pat turi aktyviai prisidėti prie vaiko auklėjimo, globos ir priežiūros proceso.
70. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
71. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, pagrįstai priėmė sprendimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nustatant„50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį.
Dėl vaiko nuomonės išklausymo
72. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Pasak atsakovės, ji buvo išreiškusi prašymą dėl nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologu, tačiau teismas netenkino šio prašymo ir spręsdamas ginčą vadovavosi Tarnybos išvada. Atsakovės nuomone, teismas, atsisakydamas išklausyti vaiko nuomonę, neatskleidė bylos esmės, todėl egzistuoja pagrindas bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
73. Civilinio kodekso 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šis reikalavimas taikytinas ne tik tuo atveju, kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), bet ir tada, kai vaikas yra globojamas ir ginčas kyla tarp globėjo ir vaiko tėvų (vieno jų) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 ir joje nurodyta praktika).
74. Remiantis Civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
75. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pateiktą nepilnamečio vaiko nuomonę, kuri buvo išreikšta Tarnybos atstovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku telefonu. Teismas taip pat išanalizavo aktualų nacionalinį ir tarptautinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktika, susijusią su vaiko nuomonės išsakymu (žr. skundžiamo teismo sprendimo 53 – 55 punktus).
Žemesnės instancijos teismas
76. Nors atsakovė ir buvo pateikusi prašymą dėl nepilnamečio vaiko papildomos apklausos, tačiau ieškovas ir Tarnyba pareiškė, kad nesutinka su tokiu prašymu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko emocinę būklę po tėvų skyrybų bei visoje šalyje paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo, netenkino atsakovės atstovo prašymo dėl papildomos vaiko apklausos, t. y. teismas vadovavosi Tarnybos išvadoje išreikšta vaiko nuomone ir nusprendė pakartotinai vaiko nuomonės neprašyti. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad papildoma vaiko apklausa gali pakenkti jo psichinei sveikatai ir emocinei būklei, todėl vadovavosi jau Tarnybos išvadoje pakankamai išsamiai išsakyta vaiko nuomone.
77. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nepilnametis vaikas mėgsta su tėčiu žaisti stalo žaidimus, kortomis. Vaikas tėtį apibūdino kaip gerą, linksmą ir mėgstantį paklausti „O žinai ką?“, būdamas su juo jaučiasi laimingas. Nors vaikas ir paminėjo, kad nenori visą savaitę būti pas ieškovą, tačiau taip pat vaikas nurodė, kad nori daugiau bendrauti su tėčiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad į vaiko norus galima ir neatsižvelgti tuo atveju, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams, kadangi nepilnametis vaikas objektyviai gali ir nežinoti kas jam yra geriau (Civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nėra nustatyta, kad ieškovo tėvas darytų neigiamą įtaką sūnui (būtų pažeisti vaiko interesai) ir dėl to jam turėtų būti apribotas bendravimas su sūnumi.
78. Taigi, atsakovės teiginiai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.
Dėl bylos procesinės baigties
79. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
80. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
81. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
82. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra numatyti maksimalūs priteistini dydžiai dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
83. Rekomendacijų 8.11 punktas numato, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Taigi, maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 891,24 Eur (1 454,8 Eur x 1,3).
84. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
85. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka nagrinėjamos bylos pobūdį ir kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, todėl yra priteistina visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovės N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. S. ieškovo M. S. naudai 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.