Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1374-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: e2A-1374-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07261-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: R. E.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-1374-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07261-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1; 2.3.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir pagal atsakovo R. E. priešieškinį ieškovei A. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti A. V. ir R. E. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti turimą pavardę – V.; 3) ieškovei iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pagrindžiančiomis aplinkybėmis nurodė, kad santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters I. E., santykiai šeimoje pablogėjo nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas atitolo nuo ieškovės, pastarasis atskirai leisdavo laisvalaikį, neišreiškė noro bendrauti su šeima. Tarp ieškovės ir atsakovo santykiai visiškai pašlijo 2018 metų gruodžio mėnesį, pasikeitus ieškovės darbovietei, ieškovė jautė psichologinį spaudimą iš atsakovo ir galiausiai nuo 2019 metų šeima nebegalėjo sutarti dėl svarbiausių bendro gyvenimo tikslų. Kadangi ieškovės ir atsakovo požiūris į gyvenimą ir pagrindines vertybes išsiskyrė, sutuoktiniams nepavyko sukurti ilgalaikių šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu – santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendras gyvenimas tapo negalimas.

2. Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiai dienai šalių santuoka yra iširusi galutinai, šalys jau metus gyvena atskirai, atkurti santuokos nėra galimybės. Atsakovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. būtų palikta jos turėta pavardė – V.. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog šalys neturi dalintino turto, kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl yra nedalintinas, tačiau santuokos metu už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą buvo mokamas kreditas (kreditas mokamas iš bendrų šeimoje sukauptų piniginių lėšų). Pažymėjo, kad ieškovė į savo asmeninę banko sąskaitą apgaulės būdu yra persivedusi didelę pinigų sumą (virš 30 000,00 Eur), kurios nėra grąžinusi atsakovui iki šios dienos. Kadangi santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiami visi turtiniai klausimai, šioje byloje taip pat turi būti sprendžiamas ir kompensacijos už ieškovės pasisavintus pinigus klausimas.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir teismo prašė: 1) atsakovui iš ieškovės priteisti 55 511,14 Eur piniginę kompensaciją; 2) atsakovui iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 13 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šio buto įsigijimui ieškovė iš kredito įstaigos pasiėmė paskolą. Iki santuokos sudarymo – 2010 m. birželio 12 d., būsto paskolos paskolą suteikusiai kredito įstaigai ieškovė negrąžino, tad būsto paskola buvo išmokėta santuokos metu. Iš viso santuokos metu kreditorei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“ pagal paskolos sutartį buvo išmokėta 21 330,28 Eur suma. Vedybinė sutartis tarp bylos šalių sudaryta nebuvo, tuo pagrindu šalių santuokos metu įgytam turtui taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Ieškovė atsakovui privalo kompensuoti pusę kreditorei AB „Swedbank“ sumokėtos sumos – 10 665,14 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovo asmeninės banko sąskaitos yra pasisavinusi 44 846,00 Eur piniginių lėšų sumą, kuri atsakovo įgyta paskolos sutarties pagrindu bei iš draudiminio įvykio. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 11 d. 33 063,00 Eur piniginę sumą nepagrįstai pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą. Iki šios dienos ieškovė atsakovui negrąžino nepagrįstai pasisavintos pinigų sumos, o atsakovas už gautą paskolą, kreditą suteikusiai įstaigai moka įmokas ir priskaičiuotas palūkanas. Taip pat ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos 2017 m. lapkričio mėnesio 27-28 dienomis į savo banko sąskaitą persivedė 11 783,00 Eur sumą, kurią atsakovas gavo iš draudimo įmonės už patirtą žalą. Šią sumą ieškovė pasisavino atsakovui nežinant ir jam nedavus sutikimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovė prašė atsakovo priešieškinio dalį dėl 44 846,00 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui, o kitą priešieškinio dalį dėl 10 665,14 Eur kompensacijos dalies, atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad paskolą, kurią ieškovei suteikė kreditorė AB „Swedbank“ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovė padengė iš ieškovės tėvo P. V. ir sesers D. V. ieškovei paskolintų piniginių lėšų. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. į ieškovės sąskaitą periodiškai buvo pervedama pašalpa už vaiką, kuri jos prašymu buvo skirta valstybės. Šiuos pinigus ieškovė periodiškai iš banko sąskaitos išimdavo grynaisiais ir kartu su atsakovu per jo banko sąskaitą pervesdavo P. V. ir D. V., tokiu būdu ieškovė dalį pinigų, kuriais ją parėmė artimieji, grąžino. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad jis yra grąžinęs pinigus ieškovės tėvui ir seseriai yra nepagrįsti. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovei pinigus pervedė tėvas, motina ir sesuo, kurių bendra suma – 27 638,17 Eur, o atsakovo nurodyta pinigų suma, kuri buvo grąžinta į Lietuvą, siekia mažiau kaip pusę visos sumos, skirtos ieškovei paremti ir jos paskolai už butą sumokėti. Pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 33 063,00 Eur piniginė suma iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą pervedė bankas. Tuomet ieškovė šią piniginę sumą persivedė į savo kaupiamąją banko sąskaitą. Šie veiksmai buvo sulygti paskolos sutartimi, kuri buvo sudaryta su banku. Patvirtino, kad pinigus gavo kartu su atsakovu, šie pinigai – šeimos pinigai. Pinigus ieškovė su atsakovu naudojo kartu, finansavo kasdienį šeimos gyvenimą. Nuo 2019 m. sausio mėnesio ieškovė su atsakovu bendro ūkio nebeveda, 33 063,00 Eur piniginę sumą šeima kasdienėms reikmėms išleido per vienerius metus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas, atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies. Santuoka sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikta pavardė – „V.“. Iš ieškovės priteista 38 979,64 Eur piniginių lėšų kompensacija atsakovui. Kita priešieškinio dalis atmesta. Priteista iš atsakovo 3 026,83 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, iš ieškovės priteista 1 886,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismo motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad sutuoktinių jau kuris laikas nesieja šilti emociniai ryšiai, ieškovė su atsakovu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda jau nuo 2019 metų sausio mėnesio. Paskutinieji sutuoktinių bendro gyvenimo metai - 2018 metai - buvo itin sudėtingi, sutuoktinių bendri interesai visiškai išsiskyrė, ypač nepilnamečio vaiko auklėjimo ir šeimos finansinių klausimų srityse. Bylos šalys sutiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į bylos šalių teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus ir į tai, kad sutuoktiniai jau nuo 2019 metų sausio mėnesio santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės prašymu, ir atsakovui neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo ieškovei palikta jos turėta pavardė – „V.“.

5.2. Nustatė, kad ieškovė butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2004 m. vasario 13 d., t. y. iki santuokos sudarymo, butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš AB „Swedbank“, pagal 2004 m. vasario 11 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė santuokos su atsakovu laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėjo 21 330,28 Eur. Šiuos pinigus ieškovė sumokėjo iš artimųjų – ieškovės tėvo, motinos ir sesers į ieškovės banko sąskaitą pervestų pinigų - 25 955,17 Eur. Pažymėjo tai, kad ieškovė ir atsakovas ieškovės artimųjų – tėvo P. V. ir sesers D. V. pervestus pinigus pastariesiems dalinai grąžino iš šalių nepilnametei dukrai I. E. valstybės skirtų piniginių lėšų. Ieškovės seseriai D. V. likęs skolos likutis siekia 43,82 Eur sumą, o P. V., teismui teikdamas žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad bylos šalys jam yra grąžinusios apie 12 000,00 Eur sumą ir pretenzijų dėl likusios sumos nei ieškovei, nei atsakovui nereiškia, kadangi P. V. ieškovei į banko sąskaitą pervesti pinigai buvo parama šeimai. Pažymėjo, kad ieškovės motinos V. V. į ieškovės banko sąskaitą pervesta 2 413,79 Eur piniginė suma paskolos mokėjimo atžvilgiu laikytina nereikšminga, kadangi bendra paskolintų pinigų suma siekia 25 955,17 Eur, o paskola – 21 330,28 Eur sumą. Kadangi ieškovė buto paskolą finansavo iš, kaip patvirtino liudytojas P. V., šeimai pervestų pinigų, kurie ieškovės ir atsakovo buvo grąžinti iš nepilnametei šalių dukrai I. E. valstybės skiriamų paramos piniginių lėšų, teismas padarė išvadą, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įsigijimo paskola buvo apmokėta ne iš asmeninių ieškovės piniginių lėšų, o iš šeimai bendrai priklausiusių piniginių lėšų. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovės prievolė, be to šios prievolės vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovės interesą grąžinti jos asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovės įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jos turtinė padėtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuota, kad ieškovė, santuokos su atsakovu laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdama 21 330,28 Eur, ir tuo padengusi asmeninę prievolę bankui, bendrą šalių turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su civilinio kodekso (toliau - CK) 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl ji privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (10 665,14 Eur).

5.3. Nurodė, kad atsakovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esanti kredito įstaiga į atsakovo banko sąskaitą 2017 m. rugsėjo 11 d. pervedė 28 060,14 svarų sterlingų (33 063,00 Eur) sumą. Paminėtas banko sąskaitos išrašas patvirtina ir tai, kad iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaita 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo pervesta 28 060,14 svarų sterlingų (33 063,00 Eur) suma. Pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, jog 33 063,00 Eur paskola, kurią ieškovei ir atsakovui suteikė (duomenys neskelbtini)esanti kredito įstaiga yra šeimos turtas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tiek ieškovei, tiek ir atsakovui, su šia aplinkybe sutinka ir atsakovas, tačiau, atsakovas priešieškiniu teismo prašė iš ieškovės priteisti visą 33 063,00 Eur paskolos sumą, nenurodydamas jokių argumentų bei nepateikdamas jokių duomenų patvirtinančių, kad minėta 33 063,00 Eur paskolos suma asmeninės nuosavybės teise priklauso išskirtinai atsakovui. Nustatė, kad 2017 metais abi bylos šalys buvo darbingos, dirbo ir uždirbo darbo užmokestį, kuriuo buvo finansuojamas kasdienis šeimos pragyvenimas. Atsižvelgiant į tai, kad 33 063,00 Eur paskolos suma buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, tai kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo išleista išskirtinai šeimos poreikių tenkinimui, tai, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija byloje nėra nuginčyta, priešingai bylos šalys pripažįsta, kad 33 063,00 Eur paskola buvo suteikta šeimai ir nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 33 063,00 Eur priteisimo tenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteista 16 531,50 Eur suma.

5.4. Nurodė, kad atsakovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 27 d. iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta 5 000,00 svarų sterlingų (5 891,50 Eur) suma, 2017 m. lapkričio 28 d. iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta 5 000,00 svarų sterlingų (5 891,50 Eur ) suma, viso bendra 10 000,00 svarų sterlingų (11 783,00 Eur) suma. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį 22 000,00 Eur sumą atsakovas gavo kaip draudiminę išmoką, kadangi buvo patekęs į avariją ir susižalojęs, iš šios sumos, buvusios atsakovo banko sąskaitoje, ieškovė į savo banko sąskaitą pervedė 11 783,00 Eur sumą. Šių faktinių aplinkybių ieškovė teismui teikdama žodinius paaiškinimus neneigė ir jų neginčijo. Ieškovės teigimu, ieškovė iš savo banko sąskaitos pervesdavo pinigines sumas, kurios buvo išieškomos iš atsakovo antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie išlaikymo atsakovo nepilnametei dukrai K. E. teikimą už laikotarpį nuo 2010 metų pradžios iki 2017 metų birželio mėnesio pabaigos. Atsakovas teismui į bylą pateikė kasos pajamų orderių, sąskaitų, mokėjimo nurodymų kopijas, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2017 metų birželio mėnesio atsakovas ir/ar atsakovo mama teikė atsakovo nepilnametei dukrai K. E. išlaikymą, per nurodytą laikotarpį atsakovas išmokėjo apie 8 196,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai sumą. Šiuo atveju, ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė 11 783,00 Eur suma būtų padengusi atsakovo mokėtino išlaikymo nepilnametei dukrai K. E. įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių 11 783,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo buvimą. Atsižvelgiant į tai, kad 11 783,00 Eur sumą atsakovas įgijo draudimo teisinių santykių pagrindu, tai, kad 11 783,00 Eur suma 2017 m. lapkričio mėnesio 27-28 dienomis buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo išleista išskirtinai atsakovo interesų tenkinimui, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nurodyta, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 11 783,00 Eur priteisimo, kaip pagrįstas tenkintas, atsakovui iš ieškovės priteista 11 783,00 Eur suma.

5.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio sumą, 2 700,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir 718,50 Eur už rašytinių įrodymų vertimą. Pažymėjo, kad už ieškinio parengimą ieškovė advokatei sumokėjo 700,00 Eur sumą. Pirminiu ieškiniu be reikalavimo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuos 2019 m. spalio 1 d. nutartimi teismas atsisakė nagrinėti kaip neteismingus Klaipėdos apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėtas tik vienas ieškovės ieškinio reikalavimas iš trijų – dėl santuokos nutraukimo, vadovaujantis bendraisiais privatinės teisės principais – teisingumo, sąžiningumo, protingumo, o taip pat ir ekonomiškumo principu, ieškovės už ieškinio parengimą patirtos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, sumažintos iki 233,33 Eur, iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą siekia 2 233,33 Eur sumą, todėl patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteista 3 026,83 Eur. Atsakovas sumokėjo 1 058,00 Eur žyminio mokesčio, 1 500,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 128,62 Eur už rašytinių įrodymų vertimą. Atsakovo patikslintas priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 70,22 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atitinkamai proporcingai patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui priteista 1 886,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti (įvertinus apeliacinio skundo turinį, prašoma panaikinti ne visą sprendimą, bet dalį, kuria priešieškinys tenkintas iš dalies) ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad ieškovė asmeninę paskolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), padengė artimųjų materialinės pagalbos ir iš dalies buto nuompinigiais nenaudodama bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Atsiradus galimybei dalį pinigų savo artimiesiems grąžino, sutaupiusi iš iki santuokos skirtos pašalpos jai ir vaikui, kuriuos paėmusi iš sąskaitos grynaisiais kartu su atsakovu per jo sąskaitą pervesdavo ieškovės tėvui ir sesei.

6.2. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. vasario 11 d. ieškovės seseriai iš savo banko sąskaitos pervedė 5 289,31 Eur. Nurodo, kad seseriai buvo mokėtas darbo užmokestis (5 mokėjimo pavedimai) ir tai niekaip nesusiję su pinigų grąžinimu. Be to, į sesers banko sąskaitą piniginių lėšų pervedimus atlikdavo kaip dovaną seseriai pastarosios gimimo dienos proga ir panašiai, tačiau teismas šias aplinkybes nepagrįstai įvertino, kaip nepatikimas.

6.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jos artimųjų pervesti pinigai buvo skirti jos šeimos poreikiams tenkinti. Nurodo, kad jie buvo skirti tik vienu tikslu, kad ieškovė galėtų padengti banko suteiktą paskolą už butą (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju, jos artimieji pinigų nebūtų skyrę. Tai patvirtina aplinkybė, kad pinigai buvo pervedami į sąskaitą iš kurios vyko atsiskaitymas su AB „Swedbank“.

6.4. Pažymėjo, jog teismas nusprendė priteisti atsakovui ½ dalį reikalaujamos sumos - 16 531,50 Eur, kadangi ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo išleista išskirtinai šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau teismas nevertino tų aplinkybių, jog atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė pasisavinusi pinigus juos išleido asmeniniams poreikiams ar kitiems, nesusijusiems su šeimos poreikiais, tenkinti.

6.5. Apeliantės nuomone, reikalavimas dėl 33 063,00 Eur priteisimo atsakovui yra neatsiejamai susijęs su banko suteikta paskola, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo remontui bei jo vertės padidinimui, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Gyvenamojo namo J. K. pasidalijimo, išlaidų namo vertės padidinimui bei paskolų grąžinimo klausimai tarp šalių nėra išspręsti ir gali būti sprendžiami J. K. teisme.

6.6. Nurodo, kad po autoįvykio, kurio metu nukentėjo visa šeima, t. y. ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametė duktė, draudimas visiems išmokėjo materialinę paramą už sveikatos sužalojimą. Ieškovei draudimo sumokėta pinigų suma buvo išleista šeimos poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, kad visi šeimos nariams skirti draudimo pinigai buvo panaudoti išskirtinai šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju neteisinga spręsti, jog ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovui sumokėta 11 783,00 Eur suma buvo išleista išskirtinai atsakovo interesų tenkinimui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

7.1. Nurodo, kad ieškovė privalo atsakovui kompensuoti pusę kreditoriui AB „Swedbank“ sumokėtos sumos, t. y. 10 665,14 Eur, nes santuokos metu iš bendro sutuoktinių turto įvykdė asmeninę prievolę. Nurodo, kad iš ieškovės artimųjų gauti pinigai paskolai dengti, jiems yra sugrąžinti iš bendrų sutuoktinių lėšų. Grąžinus ieškovės artimiesiems jų pavedimų sumą atitinkančią pinigų sumą (išskyrus nuompinigių sumą) rezultatas gavosi toks, kad sutuoktinių bendras turtas sumažėjo ieškovės artimiesiems pervestų pinigų sumos dydžiu.

7.2. Nurodo, kad ieškovė teigia, jog pinigus pervedė seseriai gimtadienio proga, tačiau per 5 metus (2014-2018 m.) iš viso padaryta 18 pervedimų, todėl sesuo niekaip negalėjo turėti 18 gimtadienių. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas jos seseriai pinigus ne grąžino, o pervedė kaip darbo užmokestį, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nėra pateikusi jokių įrodymų.

7.3. Nurodo, kad vaikui skirta pašalpa yra bendri tiek ieškovės, tiek atsakovo pinigai ir negali būti vertinami tik kaip ieškovės asmeninė nuosavybė.

7.4. Nurodo, kad nors ieškovė daug dėmesio skiria aplinkybei, kad ji paskolos pinigų (33 063,00 Eur) slapčia nepasisavino, tačiau tai neturi teisinės reikšmės, kadangi ji neginčija, jog visą bendros paskolos sumą persivedė sau į asmeninę banko sąskaitą ir nepateikė duomenų, kur šiuos pinigus išleido. Banko paskolos lėšų naudoti šeimos pragyvenimui nereikėjo, nes tam nebuvo poreikio, abi šalys teismui nurodė, kad 2017-2018 metais buvo dirbančios, gavo pajamas. Ieškovės teiginys, kad per metus laiko visą gautą papildomą banko paskolą išleido šeimos poreikiams, yra nelogiškas. Trijų asmenų šeimai, kurių darbinės pajamos per mėnesį siekia apie 3 700 £ (apie 44 400 £ per metus), per metus papildomai pragyvenimui išleisti dar 28 000 £, atsakingai leidžiant pinigus neįmanoma. Šalių gaunamų pajamų visiškai pakako šeimai pragyventi bei sumokėti būsto paskolą. Tuo tarpu ieškovė vis įrodinėja, kad šeimos poreikiams tenkinti leisdavo ne tik darbo užmokestį, bet ir banko paskolą, draudimo išmoką. Tokiu būdu gaunasi labai jau dideli tie šeimos poreikiai, nes vadovaujantis ieškovės pasakojimu per metus jų šeima pragyvenimui išleido apie 82 000 svarų (44 400 (atlyginimai) + 28 060 (paskola) + 10 000 (draudimo išmoka)). Byloje duomenų apie prabangos išlaidas nėra, todėl akivaizdu, kad trijų asmenų šeimai, turinčiai savo būstą, pragyvenimui per metus tikrai nėra reikalinga virš 80 000 £ suma.

7.5. Nurodo, kad gautos papildomos paskolos grąžinimo įmokas iki šiol moka tik atsakovas ir nors visus pinigus ieškovė pasiėmė sau, ji net nemoka banko paskolos įmokų. Tai ji patvirtino apklausiama teisme, todėl tokia aplinkybė dar kartą parodo ieškovės nesąžiningumą.

7.6. Nurodo, kad visi turtiniai klausimai, išskyrus užsienyje esantį nekilnojamąjį turtą, privalo būti išnagrinėti civilinėje byloje to teismo, kuris sprendžia santuokos nutraukimo klausimą.

7.7. Nurodo, kad ieškovė iš anksto ruošėsi santuokos su atsakovu nutraukimui ir palaipsniui kaupė bei slėpė šeimos bendras bei atsakovo asmenines pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinys ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės A. V. ir atsakovo R. E. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje buvo sudaryta santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, tuo pačiu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės 38 979,64 Eur piniginių lėšų kompensaciją atsakovui. Ieškovė nesutikdama su ginčijamu sprendimu priteista kompensacija atsakovui pateikė apeliacinį skundą.

Dėl kompensacijos (10 665,14 Eur) priteisimo už įvykdytą ieškovės asmeninę prievolę.

12. Apeliantė nurodo, kad asmeninę paskolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), padengė iš artimųjų materialinės pagalbos ir iš dalies buto nuompinigiais nenaudodama bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Atsiradus galimybei dalį pinigų savo artimiesiems grąžino, sutaupiusi iš iki santuokos skirtos pašalpos jai ir vaikui, kuriuos paėmusi iš sąskaitos grynaisiais kartu su atsakovu per jo sąskaitą pervesdavo ieškovės tėvui ir sesei.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2004 m. vasario 13 d. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 12 d. „Swedbank“, AB banko pranešimas dėl informacijos suteikimo Nr. SR-TS-20-69 patvirtina, kad tarp kreditorės „Swedbank“, AB bankas ir apeliantės A. V. 2004 m. vasario 11 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 04-003418-FA – būstui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti, pagal kurią kreditorė ieškovei suteikė 23 111,68 Eur paskolą, kuri padengta 2017 m. lapkričio 13 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. kreditorei pagal paskolos sutartį pervesta 19 134,16 Eur paskolos dalis, 2 120,15 Eur priskaičiuotų palūkanų, 0,43 Eur priskaičiuotų delspinigių, 75,54 Eur kitų mokėjimų, viso bendroje sumoje – 21 330,28 Eur. Taigi santuokos su atsakovu metu, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo padengta didžioji dalis šios paskolos - 21 330,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas pusę šios sumos kuri sudaro 10 665,14 Eur, priteisė atsakovui, kadangi išmokėjus būsto paskolą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), liko asmenine ieškovės nuosavybe, nors santuokos metu, iš šeimos lėšų buvo vykdoma asmeninė ieškovės prievolė, atsiradusi iki santuokos sudarymo, išperkant asmeninį ieškovės turtą.

14. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Tokiu būdu ieškovės ir atsakovo santuokos metu gautos pajamos pripažįstamos jų bendrąja jungtine nuosavybe (bendru sutuoktinių turtu), iš kurios, sutinkamai su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, negali būti vykdomos prievolės, atsiradusios iki santuokos įregistravimo.

15. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Analogišką nuostatą numato CK 3.115 straipsnio 2 dalis. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės butas (duomenys neskelbtini) šeimos poreikiams nebuvo naudojamas, ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai gyveno ir toliau gyvena J. K.. Byloje taip pat nėra ginčo, kad prievolė bankui nėra bendra sutuoktinių prievolė ir nepatenka į CK 3.109 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolių, vykdytinų iš bendro šeimos turto, sąrašą.

16. Tačiau apeliantė teigia, kad būsto paskola buvo išmokėta ne iš bendrų šeimos lėšų, nurodo, kad jos artimieji (sesuo D. V., mama V. V. bei tėvas P. V.) jai padėjo išmokėti banko paskolą pervesdami jai iš viso 25 955,17 Eur, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų paskolos grąžinimui ji nenaudojusi. Dalį pinigų artimiesiems ji grąžinusi iš vaiko pašalpos, dalį pinigų seseriai pervedusi kaip gimtadienio dovaną, o atsakovas jos seseriai pavedimus atliko kaip darbo užmokestį.

17. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius vertina kritiškai, kadangi jie deklaratyvūs ir paneigtini byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra ginčo ir remiantis apeliantės banko sąskaitos išrašais nustatyta, kad ieškovės artimieji banko pavedimais pervedė jai 25 955,17 Eur. Tačiau remiantis tiek ieškovės, tiek atsakovo banko sąskaitos išrašais, išklausius teismo posėdžių garso įrašus (liudytojų parodymus) nustatyta, kad pinigai ieškovės artimiesiems yra grąžinti.

18. Nustatyta, kad apeliantės sesuo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., į apeliantės banko sąskaitą pervedė 8 729,82 Eur sumą, atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. vasario 11 d. apeliantės seseriai iš savo banko sąskaitos pervedė 5 289,31 Eur, apeliantė iš savo banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB banke, į sesers banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. iš viso pervedė 3 396,00 Eur. Taigi negrąžintos apeliantės seseriai skolos likutis sudaro tik 43,82 Eur. Apeliantės tėvas į jos banko sąskaitą viso pervedė 14 811,56 Eur. Atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 18 d. iki 2013 m. spalio 26 d. apeliantės tėvui pervedė 5 348,00 Eur. Apeliantės tėvas pirmosios instancijos teisme posėdžio metu teikdamas žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad bylos šalys jam yra grąžinusios apie 12 000,00 Eur sumą ir pretenzijų dėl likusios sumos nei ieškovei, nei atsakovui nereiškia, kadangi jo apeliantei pervesti pinigai buvo parama šeimai. Taigi grąžinus ieškovės artimiesiems jų suteiktą paramą atitinkančią pinigų sumą, sutuoktinių bendras turtas sumažėjo ieškovės artimiesiems pervestų pinigų sumos dydžiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad banko paskola išmokėta iš apeliantės artimųjų paramos nenaudojant bendrų šeimos lėšų. Vien tai, kad paskolos įmokos buvo dengiamos iš artimųjų darytų pervedimų, nereiškia, kad paskola išmokėta iš asmeninių apeliantės lėšų, nes artimųjų parama vėliau buvo sugrąžinta iš bendrų sutuoktinių lėšų.

19. Apeliantė teigia, kad pinigus vedė seseriai gimtadienio proga, tačiau įvertinus apeliantės banko sąskaitų išrašus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog paminėta apeliantės aplinkybė prieštarauja rašytiniams įrodymams ir laikytina nepatikima, kadangi dalyje apeliantės atliktų pavedimų paskirtyje yra nurodyta, kad pavedimai atliekami kaip „papildymas“ arba „grąžinimas“. Be to, per 5 metus (2014-2018 m.) iš viso padaryta 18 pavedimų, kai kurių pavedimų sumos yra didelės ir atliktos po du kartus per mėnesį, todėl nėra pagrindo vertinti šiuos pavedimus kaip gimimo dienos dovanas. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovas jos seseriai pinigus ne grąžino, o pervedė kaip darbo užmokestį, tačiau šiam teiginiui pagrįsti apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, todėl tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantė taip pat nurodo, kad dalį pinigų savo artimiesiems ji grąžino iš asmeninių lėšų, t. y. iš buto nuompinigių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad gauti buto nuompinigiai yra asmeninės apeliantės lėšos. Taip pat nurodo, kad dalį pinigų artimiesiems ji grąžino iš vaiko pašalpos 13 055,32 Eur ir tai jos asmeninės pajamos, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti ir su šiuo apeliantės argumentu, kadangi šalių dukra yra jų abiejų vaikas, todėl gauta vaiko pašalpa gali būti vertinama tik kaip vaiko asmeninė nuosavybė, skirta vaiko poreikiams tenkinti arba bendromis visos šeimos pajamomis, bet ne asmenine ieškovės nuosavybe, kuri nukreipta jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai vaiko pašalpą vertina kaip savo asmenines pajamas, kuriomis prisidėjo prie savo asmeninės prievolės bankui įvykdymo.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės asmeninė būsto paskola buvo išmokėta iš šeimos bendrų pajamų, todėl bendro sutuoktinių turto panaudojimas apeliantės asmeninei prievolei įvykdyti laikytinas bendrosios nuosavybės sumažinimu, kuris, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalies ir 3.115 straipsnio 2 dalies normomis, kitam sutuoktiniui kompensuotinas.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018, išnagrinėjęs analogišką ginčą dėl kompensacijos priteisimo, kai vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo atsiradusi būsto paskola buvo išmokėta santuokos metu iš sutuoktinių bendro šeimos turto (pajamų), išaiškino, kad bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Remiantis šiuo išaiškinimu pažymėtina, kad apeliantės ir atsakovo pajamos santuokos metu buvo bendras šeimos turtas, kurio dalys nenustatytos, o šį turtą panaudojus asmeninei ieškovės prievolei vykdyti, bendras turtas sumažėjo ir todėl privalo būti kompensuojamas išmokant atsakovui kompensaciją.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavo šalių gautas pajamas kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, iš kurios buvo įvykdyta asmeninė apeliantės prievolė AB „Swedbank“, todėl pagrįstai priteisė iš apeliantės pusę sumos (10 665,14 Eur), sumokėtos už jos būsto paskolą.

Dėl pusės gautos paskolos (16 531,50 Eur kompensacijos) priteisimo

24. Apeliantės nuomone, reikalavimas dėl 33 063,00 Eur (16 531,50 x 2) priteisimo atsakovui yra neatsiejamai susijęs su banko suteikta paskola, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo remontui bei jo vertės padidinimui, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Gyvenamojo namo J. K. pasidalijimo, išlaidų namo vertės padidinimui bei paskolų grąžinimo klausimai tarp šalių nėra išspręsti ir gali būti sprendžiami tik J. K. teisme.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo argumentą dėl jurisdikcijos grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, tačiau remtis minima nutartimi šioje byloje nėra teisinio pagrindo, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl buto, t. y. nekilnojamojo turto, esančio užsienio valstybėje padalijimo, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už pasisavintas bendras šeimos lėšas. Taigi, tai skirtingi ginčo objektai. Be to, kasacinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-916/2020 išaiškino, kad CPK 784 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuria remiantis Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, aiškintina kaip reiškianti, kad kai Lietuvos Respublikos teismui teismingas santuokos nutraukimo klausimas, jis turi jurisdikciją spręsti ir dėl kilnojamojo sutuoktinių turto, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra Lietuvoje ar kitoje užsienio valstybėje, padalijimo (28 p.). Tokiu būdu šis išaiškinimas taikytinas ir dėl piniginių lėšų padalijimo ar kompensacijos dėl jų priteisimo. Be to, pažymėtina, kad įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad apeliantė neįrodė, nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių duomenų, kad gautą 33 063,00 Eur paskolą ji išleido namo remontui ar kitokiam jo pagerinimui bei vertės padidinimui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčas kilo būtent dėl daiktinių teisių (šalių gyvenamojo namo). Pažymėtina, kad gauti pinigai (33 063,00 Eur) nėra vertinami kaip nekilnojamasis daiktas, taigi neįrodžius gautos paskolos investavimo į gyvenamojo namo pagerinimą, nėra pagrindo išvadai, kad ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių, todėl apeliantės teiginys, kad šis reikalavimas negalėjo būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Apeliantė teigia, jog teismas nusprendė priteisti atsakovui ½ dalį reikalaujamos sumos - 16 531,50 Eur, kadangi ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo išleista išskirtinai šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau teismas nevertino tų aplinkybių, jog atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė pasisavinusi pinigus juos išleido asmeniniams poreikiams ar kitiems, nesusijusiems su šeimos poreikiais, tenkinti.

27. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bankas 2017 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties pagrindu apeliantei bei atsakovui išmokėjo 33 063 Eur (28 060 £) papildomą paskolą. Šią pinigų sumą apeliantė tą pačią dieną (2017 m. rugsėjo 11 d.) persivedė į savo asmeninę sąskaitą. Papildomo būsto kredito suteikimo susitarimą pasirašė abi šalys, apeliantė bei atsakovas. Ginčo dėl šios paskolos suteikimo abiem sutuoktiniams aplinkybių byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išmokėta banko paskola yra bendras šeimos turtas, visi pinigai pervesti į ieškovės asmeninę sąskaitą banke, jokių duomenų, kad pinigai išleisti šeimos poreikių tenkinimui į bylą nepateikta, todėl teismas priteisė atsakovui pusę šios paskolos sumos 16 531,50 Eur.

28. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu remiantis paskolos sutartimi, pagal kurią paskola suteikta abiem sutuoktiniams, abiejų šalių procesiniais dokumentais, kuriais pripažįstama, kad paskolos lėšos yra bendras šeimos turtas, bei remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad banko suteikta paskola buvo apeliantės ir atsakovo bendra nuosavybė.

29. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl banko paskolos panaudojimo ir dėl to, ar atsakovui priklauso piniginė kompensacija. Apeliantė nurodo, kad šiuos pinigus ji išleido per vienerius metus šeimos poreikiams, tačiau jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, kokias prekes ar paslaugas įsigijo apeliantė būtent iš banko paskolos pinigų nepateikia.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus apeliantės bankų sąskaitų išrašus, negali sutikti su jos teiginiu, kad visa paskolos suma 33 063 Eur (28 060 £) per vienerius metus buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad iš apeliantės L. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. apeliantė į savo sąskaitą persivedė 28 060 £, po metų 2018 m. rugsėjo 14 d. apeliantės sąskaitoje dar tebebuvo 26 045,63 £, todėl apeliantės argumentas, kad visa paskola buvo per metus išleista šeimos poreikiams, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad visa paskolos suma nebuvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui vien todėl, kad šalių gyvenimo skyrium pradžioje (2019 m. sausio mėn.) pas apeliantę banko sąskaitose buvo likę 20 739,12 £ (24 264 Eur). Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. pradžioje jos sąskaitoje buvo 14 505,63 £, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 1 d. buvo likę 5 536,42 £ bei sąskaitoje (duomenys neskelbtini) banke buvo likę 697,07 £, t. y. iš viso 20 739,12 £. Išklausius 2020 m. liepos 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad apeliantė atsakydama į teisėjo klausimą apie pinigų likutį jos sąskaitose šalims pradėjus gyventi skyrium, nurodė, kad pas ją buvo likę 20 000 svarų (posėdžio garso įrašo 48:40 – 50:00 min.), atsakydama į atsakovo atstovo klausimus apie pinigų likutį pradėjus gyventi skyrium, apeliantė nurodė, kad jos sąskaitoje buvo likę 20 739,12 £, eurais tai 24 (24 264 Eur)“ (garso įrašas 1:18:00 – 1:18:40 val.). Tokiu būdu šie duomenys vienareikšmiškai paneigia apeliantės teiginius apie visų paskolos pinigų išleidimą šeimos poreikiams.

31. Be to, iš apeliantės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, matyti, kad ji reguliariai į kitas savo banko sąskaitas persivesdavo ganėtinai dideles pinigų sumas. Kitą dieną po paskolos išmokėjimo 2017 m. rugsėjo 12 d. ji persivedė į kitą asmeninę savo banko sąskaitą 2 000 £, 2017 m. spalio mėnesį per 4 banko pavedimus (2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 19 d., 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 25 d.) į kitą savo asmeninę banko sąskaitą ieškovė persivedė 6 000 £. 2018 m. per rugsėjo – lapkričio mėnesius 6 banko pavedimais apeliantė į kitą asmeninę banko sąskaitą vėl persivedė 11 540 £. Kur šios lėšos buvo panaudotos ir kieno poreikiams tenkinti apeliantė nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, pagrindo teigti, jog šios sumos buvo panaudotos šeimos poreikiams, nėra.

32. Pažymėtina ir tai, kad abi šalys pateikė duomenis, kad 2017-2018 metais buvo dirbančios, gavo pajamas. Iš apeliantės darbo užmokesčio deklaracijos, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ji gavo 20 878 £ atskaičius mokesčius (vidutiniškai po 1 739 £ per mėnesį). Atsakovas dirbo savo statybų įmonėje „E. S. LTD“ ir kas mėnesį gaudavo apie 2 000 £. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti įvairios išlaidos asmeniniams ar šeimos poreikiams (kelionių bilietai, komunaliniai mokesčiai, maistas ir pan.), tačiau šioms išlaidoms pakako šalių gaunamo darbo užmokesčio.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalių gaunamų pajamų visiškai pakako šeimos poreikių tenkinimui, o apeliantės argumentas, kad per metus laiko visą gautą (33 000 Eur) banko paskolą ji išleido šeimos poreikiams, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl papildomos banko paskolos panaudojimo ir vadovaudamasis CK 3.88 straipsnyje numatytu teisiniu reglamentavimu pagrįstai atsakovui priteisė pusę banko išmokėtos paskolos sumos (16 531,50 Eur).

Dėl draudimo išmokos (11 783,00 Eur kompensacijos) priteisimo

34. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad apeliantės ir atsakovo šeima J. K. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti ir jiems išmokėta draudimo įmonės piniginė kompensacija už sveikatos sužalojimą. Atsakovui už jo sveikatos sužalojimą išmokėta 22 000 £, bendrai visai šeimai buvo išmokėta 35 000 £. Iš į bylą pateiktų tiek atsakovo, tiek ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad apeliantė į savo sąskaitą iš atsakovo sąskaitos (gautos 22 000 £ kompensacijos) 2017 m. lapkričio 27 d. persivedė 5 000 £, (5 891,50 Eur) bei 2017 m. lapkričio 28 d. persivedė dar 5 000 £ (5 891,50 Eur ), iš viso 10 000 £ (11 783,00 Eur).

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sveikatai padarytos žalos atlyginimo lėšos yra asmeninė jas gavusio sutuoktinio nuosavybė ir, ieškovei neįrodžius, kad pinigus ji panaudojo atsakovo poreikių tenkinimui, priteisė iš ieškovės šią pasisavintą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią pinigų sumą.

36. Apeliantė nurodo, kad po autoįvykio, kurio metu nukentėjo visa šeima, t. y. ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametė duktė, draudimas visiems išmokėjo materialinę paramą už sveikatos sužalojimą. Ieškovei draudimo sumokėta pinigų suma buvo išleista šeimos poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, kad visi šeimos nariams skirti draudimo pinigai buvo panaudoti išskirtinai šeimos poreikiams tenkinti. Jos manymu, neteisinga spręsti, jog ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovui sumokėta 11 783,00 Eur suma buvo išleista išskirtinai atsakovo interesų tenkinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

37. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinė žala, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, taip pat teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad dėl sveikatos sužalojimo išmokėtos lėšos yra asmeninė jas gavusio sutuoktinio nuosavybė. Apeliantė akcentuoja kitą aplinkybę – teigia, kad šios lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir ji neturinti įrodinėti kur pinigai išleisti.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje apeliantei yra įtvirtinta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus. Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad apeliantė šios pareigos nevykdo ir nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokių įrodymų apie 10 000 £ (11 783,00 Eur) panaudojimą. Apeliantės atsikirtimai apeliaciniame skunde dėl pinigų panaudojimo apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais, jog „darytina logiška išvada, kad visi šeimos nariams skirti draudimo pinigai buvo panaudoti išskirtinai šeimos poreikiams tenkinti“. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė ne tik, kad nepateikia jokių pinigų išleidimą pagrindžiančių įrodymų, bet net nebando paaiškinti, kur konkrečiai šiuos pinigus panaudojo. Nenustačius jokio objektyvaus būtinumo atsakovo sąskaitoje buvusias jo asmenines pinigines lėšas perkelti į ieškovės sąskaitą, apeliantei nepagrindus šių lėšų panaudojimo šeimos ar asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovo reikalaujamą piniginę kompensaciją (11 783 Eur) dėl jo asmeninių lėšų pasisavinimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovas pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2020 m. spalio 12 d. mokėjimas patvirtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, apeliacinis skundas atmestas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė