- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-137-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07261-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- R. E.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti A. V. ir R. E. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukros I. E. gyvenamąją vietą su motina A. V., nustatyti R. E. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, priteisti iš atsakovo R. E. nepilnametės dukros I. E. išlaikymui po 650,00 Eur periodinių išmokų, mokamų iki nepilnametės dukros pilnametystės. ir 5 391,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taip pat ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi priimtas ieškinys pagal ieškovės reikalavimą nutraukti ieškovės A. V. ir atsakovo R. E. santuoką, kitus reikalavimus atsisakyta priimti.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatos gyvenantys ir dirbantys Jungtinėje Karalystėje. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.
4. Nustatęs, kad nepilnametės I. E. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, bylojančių, kad bylos šalys būtų susitarusios dėl teismo jurisdikcijos spręsti reikalavimus kildinamus iš tėvų pareigų, o taip pat ir į tai, kad duomenimis apie nepilnametį vaiką disponuoja Jungtinės Karalystės institucijos, vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsniu, teismas atsisakė priimti ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kaip neteismingus Klaipėdos apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė A. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį pakeisti ir panaikinti nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas, į kurį buvo kreiptasi, turi įvertinti ne tik savo jurisdikciją, bet jei atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, ir tai, ar kurios nors kitos ES valstybės narės teismas turi jurisdikciją tą reikalavimą nagrinėti, bet skundžiamoje nutartyje teismas šių reikalavimų neįvykdė.
5.2. Teismas nepasinaudojo jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybe bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimų teismingumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo (tėvų pareigų) ir dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (išlaikymo prievolių) turi būti nagrinėjamas tik remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtina bendrąja jurisdikcijos nustatymo taisykle ir išlaikymo reikalavimams netaikė Išlaikymo reglamente nustatytų jurisdikcijos taisyklių.
5.3. Tais atvejais, kai teismas, kuriam paduodamas ieškinys, turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl tėvų pareigų, nes vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, teismas turėtų išaiškinti šalims jurisdikcijos prorogacijos teisinio reglamentavimo esmę ir spręsti klausimą dėl pasiūlymo šalims sudaryti susitarimą dėl jurisdikcijos, kuriuo teismui, į kurį kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, suteikiama jurisdikcija spręsti ir dėl tėvų pareigų. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su Lietuvos teismo jurisdikcija ir dalyvaus procese. Lietuvos teismas gali geriau atitikti ir vaiko interesus, nes čia teismo procesas vyktų vaikui gerai suprantama kalba, tačiau, nepaisant to, teismas turi įvertinti, kaip bus išklausyta vaiko nuomonė ir surinkti objektyvūs duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas, būdą ir abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad šiuos duomenis kompetentingos bus pateikti ne Lietuvos, o vaiko gyvenamosios vietos institucijos, todėl teismas turi išsiaiškinti, ar šiuos duomenis galės pateikti pačios šalys, ar centrinė institucija, ar teismas susirinks šiuos duomenis savo iniciatyva ir kokios bus šių duomenų gavimo išlaidos.
5.4. Santuokos nutraukimo bylose pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį šalys turi galimybę pasirinkti ne tik įprastos gyvenamosios vietos valstybės teismą, kuris sutaptų ir su išlaikymo santykio šalių – kreditoriaus ar skolininko – įprastinės gyvenamosios vietos teismu, todėl Išlaikymo reglamentas nustato vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, susietų ne su kreditoriaus ar skolininko įprastine gyvenamąja vieta, o su valstybe, kurioje nagrinėjama su asmens statusu susijusi byla.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kaip neteismingus Klaipėdos apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybe bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimų teismingumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nagrinėjamas tik remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisykle, o išlaikymo reikalavimams netaikė Išlaikymo reglamente nustatytų jurisdikcijos taisyklių.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo. Byloje nustatyta ir ieškovė to neginčija, kad ieškovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Jungtine Karalyste), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles. Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku tvarką teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas).
11. Atskirajame skunde ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Tarptautinės ir Europos sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos yra tik metodinė informacija, o nagrinėdami ginčus teismai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis suformuota praktika.
Dėl reikalavimų dėl tėvų pareigų nustatymo jurisdikcijos
12. Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punkte sąvoka „tėvų pareigos“ apibrėžiama kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Ši sąlyga nagrinėjamu atveju nėra išpildyta, nes vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Vadinasi, ši bylos dalis (dėl tėvų pareigų) gali būti nagrinėjama Jungtinės Karalystės teismuose. Atsižvelgdama į tai, atskirajame skunde ieškovė siekia, kad bylos teismingumas Lietuvos teismams būtų nustatomas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnį.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatuota:
– aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui nagrinėti pareikštus reikalavimus pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 12 straipsnius, privalo egzistuoti bylos iškėlimo teisme momentu, kaip jis suprantamas pagal reglamento 16 straipsnį;
– Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data.
14. Iš reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio matyti, kad ieškovės ieškinio dalies dėl tėvų pareigų nustatymo jurisdikcija Lietuvos teismams minėto straipsnio pagrindu gali atsirasti, be kita ko, tik tuo atveju, jei Lietuvos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritartų visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitiktų vaiko interesus. Į tai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, bylojančių, kad bylos šalys būtų susitarusios dėl teismo jurisdikcijos spręsti reikalavimus kildinamus iš tėvų pareigų, be to, duomenimis apie nepilnametį vaiką disponuoja Jungtinės Karalystės institucijos. Vadinasi, vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, siekdama pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikciją, ieškovė turėjo pateikti teismui įrodymus, kad Lietuvos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos teismai neturi pagrindo nagrinėti bylos dalį dėl nepilnametės I. E. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl jos bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnį.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, teismas neprivalo priimti ieškinio ir tada siūlyti šalims sudaryti susitarimą dėl jurisdikcijos, savo iniciatyva aiškintis, ar atsakovas sutinka su Lietuvos teismų jurisdikcija dėl aptariamų reikalavimų, raginti jį sudaryti tokį susitarimą ar pan. Minėtas susitarimas dėl jurisdikcijos iš principo turi būti sudarytas prieš kreipiantis į teismą ir pateikiamas kartu su ieškiniu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą jurisdikcijos
16. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui jurisdikcijos klausimą, netaikė Išlaikymo reglamento.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad spręsdamas reikalavimus dėl nepilnamečio išlaikymo pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Išlaikymo reglamentu. Tačiau pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Išlaikymo reglamentu, nereiškia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo.
18. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Taip pat negali būti grindžiamas ir b punktu, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu byloje Nr. C-184/14 yra išaiškinęs, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnio c ir d punktai aiškintini taip, kad kai vienos valstybės narės teismas nagrinėja bylą dėl nepilnamečio vaiko tėvų separacijos arba santuokos nutraukimo, o kitos valstybės narės teismas nagrinėja bylą dėl su šiuo vaiku susijusių tėvų pareigų, reikalavimas dėl šio vaiko išlaikymo kartu gali būti keliamas tik su tėvų pareigomis susijusioje byloje, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio d punktą.
21. Be to, iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto tekstų anglų ir prancūzų kalbomis matyti, kad reikalavimas dėl išlaikymo gali būti nagrinėjamas byloje dėl santuokos nutraukimo, kai reikalavimas dėl išlaikymo yra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo (angl. „if the matter relating to maintenance is ancillary to those proceedings“; „lorsque la demande relative ? une obligation alimentaire est accessoire ? cette action“).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su reikalavimu dėl vaiko tėvų santuokos nutraukimo, o yra susijęs su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie nėra priskirtini Lietuvos teismams. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų jurisdikcija dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo negali būti kildinama ir iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktų.
23. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikto šalių susitarimo dėl jurisdikcijos aptariamam klausimui nagrinėti. Juolab kad bylose dėl vaikų iki 18 metų išlaikymo pasirinkti jurisdikciją yra griežtai draudžiama (Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalis). Kitų pagrindų Lietuvos teismams nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė nenurodo ir jų nenustatė apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.