- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-699-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pro ratą“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transdera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transdera“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro ratą“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, priteisiant ekvivalentą pinigais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Transdera“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2019 m. balandžio 29 d. šalių sudarytas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis buvo parduotos transporto priemonės Scania (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), Aksoylu (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Aksoylu (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją, priteisiant ekvivalentą pinigais, tai yra priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro ratą“ (toliau – atsakovė) 12 810 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike, nurodė, kad ieškovės nemokumo administratorė patikrino sudarytus sandorius ir nustatė, jog keturiomis tarp šalių sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovei buvo parduotos transporto priemonės akivaizdžiai per maža kaina. Ieškovės šias sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Visos actio Pauliana sąlygos yra – ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamos sutartys pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sutarčių, o sudarydamos sandorius abi šalys buvo nesąžiningos. Pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, prašo taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu. Anot ieškovės, ginčijamų sutarčių sudarymo metu parduotų keturių transporto priemonių bendra rinkos vertė buvo 24910Eur, tačiau jos parduotos už bendrą 10 000 Eur kainą plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti skirtumą tarp parduotų transporto priemonių rinkos vertės ir pardavimo kainos – 12 810 Eur. Ginčijamose sutartyse nurodyti parduodamų transporto priemonių defektai (gedimai) nebuvo tokie rimti, kad mažintų jų rinkos vertę. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik einamuosius įsigytų transporto priemonių remonto darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sąžininga ir nepažeidė ieškovės kreditorių interesų. Ieškovės pateiktos turto vertės neparodo konkrečių ginčo sandoriais perleistų transporto priemonių verčių. Ieškovės parduotos transporto priemonės turėjo defektų. Atsakovei teko atlikti daugybę darbų, kad galėtų įsigytas transporto priemones eksploatuoti. Be to, parduotos transporto priemonės pačios ieškovės buvo įsigytos prieš 3 metus iki pardavimo atsakovei už tą pačią kainą. Ginčijami sandoriai nepažeidė trečiųjų asmenų (ieškovės kreditorių) teisių, nes atsakovė ginčo turtą įsigijo už realią rinkos kainą. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 431,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, atlyginant jas iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.
5. Nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1776-773/2019 ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. keturiomis pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė atsakovei transporto priemones: 1) Scania (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur + PVM, nurodyti defektai – variklio tepalų nutekėjimas; 2) Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur + PVM, nurodyti defektai – variklio tepalų nutekėjimas); 3) Aksoylu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 000 Eur + PVM, nurodyti defektai – reikalingas žirklinių kojų įvorių remontas; 4) Aksoylu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 000 Eur + PVM. Bendra transporto priemonių kaina 10 000 Eur (su PVM 12 100 Eur). Pagal 2020 m. balandžio 23 d. Kelių transporto priemonės vertės skaičiavimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), minėtų transporto priemonių rinkos vertė 2019 m. balandžio 29 d. buvo: 1) Scania (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Aksoylu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 850 Eur; 2) Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris neatitinka nei vienos ginčijamos transporto priemonės duomenų, nors pridėti ginčo transporto priemonės Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, ir Aksoylu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 060 Eur. Visas transporto priemones ieškovė buvo įsigijusi 2016 m. spalio 7 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimis iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atakas“ už tą pačią kainą, kaip ir pardavė atsakovei po daugiau kaip dviejų – pustrečių metų jų eksploatavimo.
6. Konstatavo, kad šioje byloje sprendžiamas reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis keturias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovei buvo parduotos keturios ginčo transporto priemonės už akivaizdžiai per mažą kainą, todėl yra pažeidžiamos ieškovės kreditorių teisės.
7. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų – 2018 ir 2019 metų balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų, negalima konstatuoti ieškovės finansinių įsipareigojimų egzistavimo ginčijamų sutarčių sudarymo metu, kadangi dokumentai parengti vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, o prieš 2018 metus ieškovės finansiniai metai nebuvo nuostolingi – turtas sudarė 58 207 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 29 137 Eur, o grynas pelnas – 4 151 Eur.
8. Sprendė, kad ginčijami sandoriai ieškovės kreditorių teisių nepažeidė. Darė išvadą, kad ieškovės argumentai dėl ginčo transporto priemonių pardavimo mažesne nei rinkos verte neįrodyti, nes pateikti į bylą 2020 m. balandžio 23 d. Kelių transporto priemonių vertės skaičiavimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra teoriniai, nepatvirtinti konkrečiais objektyviais duomenimis – ginčo transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos, nebuvo vertinama jų esama būklė, defektai, nevertintas skirtingas jų standartas, nėra duomenų apie konkrečiai įvykusių analogiško arba panašaus turto pardavimo sandorių kainas, kurios buvo realiai gautos, o ne pageidautos gauti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įsigytas ginčo transporto priemones ieškovė daugiau kaip po dviejų metų eksploatavimo pardavė už analogišką kainą, už kurią buvo įsigijusi iš kitos įmonės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, įsigijusi ginčo transporto priemones, į jas investavo lėšas, ženkliai padidindama jų vertę. Priešingai – buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) A. B. parodė, jog prieš transporto priemonių pardavimą iš viso stengėsi jų neremontuoti ir tvarkė jas tik tiek, kad jomis būtų galima naudotis, net rizikuojant saugumu. Vertino, jog atsakovės pateikti transporto priemonių remonto dokumentai patvirtina, kad joms buvo reikalingi neatidėliotini remontai, kuriuos atsakovė atliko. Be to, atsakovė dar iki ieškovės bankroto administratorės kreipimosi į teismą dienos transporto priemones pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transexport“ už tą pačią kainą, už kurią įsigijo iš ieškovės, jų remontui išleido daugiau kaip 13 219,00 Eur, kas įrodo, jog ginčo transporto priemonių vertė realiai nepadidėjo.
9. Vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami sandoriai būtų sudaryti vykdant teismo sprendimą, kad juos sudaryti būtų įpareigojusi įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma ar buvo aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas būtų privalomas ir atitiktų protingo asmens, veikiančio savo kreditorių interesais, elgesio standartą, todėl konstatavo, kad ieškovė privalėjo sudaryti su atsakove ginčijamas sutartis.
10. Teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje išvardintų juridinių asmenų sandoriams taikomų nesąžiningumo prezumpcijų sąlygų nenustatė. Sprendė, jog tai, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovė nutraukė 2018 m. gegužės 15 d. šalių sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir ketintas pirkti transporto priemones ieškovė iš atsakovės nuomojosi, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė pasinaudojo sunkia ieškovės padėtimi pigiai nupirkti ginčo transporto priemones, juolab, kad pagal preliminarią sutartį buvo ketinama pirkti–parduoti ženkliai brangesnes transporto priemones.
11. Teismas, netenkinęs reikalavimo dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nesprendė ir reikalavimo dėl restitucijos taikymo, kadangi tai išvestinis reikalavimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles: 1) teismas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – atsakovės ir buvusio ieškovės (duomenys neskelbtini) A. B. paaiškinimams, neįvertino jų patikimumo ir prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams; 2) neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo bei to, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtino ir / ar paneigė.
12.2. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl to, ar ieškovė įrodė actio Pauliana sąlygas.
12.3. Teismui pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai dėl transporto priemonių rinkos vertės, buvusios sutarčių sudarymo metu, nebuvo paneigti byloje esančiais įrodymais. Teismui buvo pateikti turto vertintojo E. L. parengti vertės skaičiavimai, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonių Scania ir Aksoylul rinkos vertė 2019 m. balandžio 29d. buvo 8 850 Eur, o Mercedes ir Aksoylu2 – 16 060 Eur.
12.4. Teismas, vadovaudamasis sutarčių turiniu, konstatavo, jog transporto priemonės turėjo esminių trūkumų (gedimų), tačiau visiškai neįvertino kitų rašytinių įrodymų, kuriuos pateikė atsakovė – sutarčių, pagal kurias atsakovė transporto priemones pardavė tretiesiems asmenims, įrodomosios reikšmės, įvertinant jos paaiškinimų patikimumą bei tai, ar atsakovė išties pašalino transporto priemonių trūkumus (gedimus), nurodytus sutartyse, kurie atsakovės ir teismo nuomone, mažino transporto priemonių rinkos kainą. Teigia, kad teismui pateiktos atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad atsakovė, įsigijusi transporto priemones, nepašalino tų trūkumų, kurie jos teigimu, mažino transporto priemonių pardavimo kainą (rinkos vertę).
12.5. Teismas privalėjo įvertinti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų / paslaugų / medžiagų (detalių) pobūdį, o to teismui nepadarius, jis padarė klaidingas išvadas dėl to, jog sutartyse nurodyta kaina atitiko transporto priemonių techninę būklę bei rinkos vertę, kurią sąlygojo ir sutarčių sudarymo metu esami transporto priemonių trūkumai (gedimai).
12.6. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog: 1) sutarčių sudarymo metu buvo esminiai transporto priemonių trūkumai (gedimai), kuriuos atsakovė būtų savo lėšomis šalinusi; 2) atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrodo tik tai, kad ji tuo metu, kai buvo transporto priemonių savininkė, patyrė išlaidų, susijusių su jų eksploatacija ir einamuoju remontu, todėl teismui nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, jog vertės skaičiavimai, kuriais vadovavosi ieškovė, bei juose nurodyta transporto priemonių rinkos vertė sutarčių sudarymo metu yra neteisinga (nepagrista).
12.7. Teismas teisinę įrodomąją reikšmę suteikė faktui, už kokią kainą transporto priemones įsigijo ieškovė, ir už kokią kainą jas pardavė atsakovė, tačiau teismui nekilo abejonių dėl to, jog transporto priemonių kaina per 4 metus nepakito.
12.8. Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti vadovautis vertės skaičiavimais, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonių rinkos vertę, buvusią sutarčių sudarymo metu. Ieškovės teigimu, būtent šis įrodymas patvirtina tikrąją transporto priemonių rinkos vertę, todėl teismas galėjo atsisakyti vadovautis šiuo įrodymu tik esant pagrįstoms abejonėms jo patikimumu. Pripažinus, jog teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis vertės skaičiavimais, laikytina, kad ieškovė įrodė, jog transporto priemonių kaina buvo net du kartus mažesnė nei jų rinkos vertė ir tokia kaina pažeidė ieškovės bei jos kreditorių teises.
12.9. Klaidingos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma ieškovės sunki finansinė padėtis. Be to, atsakovei buvo žinoma ir tai, jog 2019 m. sausio–kovo mėn. ieškovė nutraukė vykdyti bet kokio pobūdžio ūkinę komercinę veiklą, todėl sutarčių sudarymas ieškovei nenaudingomis sąlygomis leido atsakovei suvokti, jog sutartys pažeis ieškovės kreditorių teises.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, kurias paaiškino tiek buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) A. B., tiek ieškovės atstovas. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovė nepagrįstai neigia byloje nustatytas aplinkybes, nurodydama, kad atsakovė nepašalino ginčo transporto priemonių gedimų. Teismas nustatė, kad ieškovė transporto priemones įsigijo su defektais. Tai buvo išviešinta ir ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse.
13.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą finansinės atskaitomybės dokumentų – 2018 ir 2019 metų balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų, negalima konstatuoti ieškovės finansinių įsipareigojimų egzistavimo ginčijamų sutarčių sudarymo metu, nes dokumentai parengti vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, o prieš 2018 metus ieškovės finansiniai metai nebuvo nuostolingi.
13.4. Svarbi aplinkybė yra ta, kad buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) A. B. duodamas parodymus byloje paaiškino, jog prieš ginčo transporto priemonių pardavimą iš viso stengėsi jų neremontuoti ir tvarkė jas tik tiek, kad jomis būtų galima naudotis, net rizikuojant saugumu. Atsakovės pateikti ginčo transporto priemonių remonto dokumentai patvirtina, kad joms buvo reikalingi neatidėliotini remontai, kuriuos atsakovė atliko.
13.5. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad vertinant ginčijamus sandorius naudingumo prasme, jie nėra nenaudingi kuriai nors iš juos sudariusių šalių.
13.6. Ieškovė, nurodydama jos kreditorių interesų pažeidimą, nepateikė jokių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį sandorių sudarymo dienos duomenims. Šiuo konkrečiu atveju, negalima daryti jokių išvadų dėl galimų kreditorių interesų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, priteisinat ekvivalentą pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (dabartinis bylos Nr. eB2-151-896/2022) ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“. Kauno apygardos teismo nutartimis laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo tvirtinamas / tikslinamas ieškovės kreditorių sąrašas. Byloje esančios 2019 m. balandžio 29 d. keturios pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad jomis ieškovė pardavė atsakovei šias transporto priemones: 1) SCANIA (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur + PVM, nurodyti defektai – variklio tepalų nutekėjimas); 2) MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur + PVM, nurodyti defektai – variklio tepalų nutekėjimas); 3) AKSOYLU (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 000 Eur + PVM, nurodyti defektai – reikalingas žirklinių kojų įvorių remontas); 4) AKSOYLU (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 000 Eur + PVM). Bendra ginčo transporto priemonių kaina 10 000 Eur, su PVM – 12 100 Eur. Pagal 2020 m. balandžio 23 d. turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertės skaičiavimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo transporto priemonių rinkos vertė sutarčių sudarymo metu buvo: 1) SCANIA (duomenys neskelbtini) ir AKSOYLU (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 850 Eur; 2) MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) ir AKSOYLU (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 060 Eur. Minėtos transporto priemonės ieškovės buvo įgytos 2016 m. spalio 7 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu iš UAB „Atakas“ už tapačią kainą, kaip ir parduotos atsakovei po daugiau kaip dviejų – pustrečių metų jų eksploatavimo. Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d.–rugpjūčio 30 d. laikotarpiu atsakovė pirko iš įmonių UAB „Mokana“, UAB „Veiksa“, UAB „Autoratai“, UAB „Hidraulinės sistemos“, UAB „Scania Lietuva“, UAB „Autokurtas“, UAB „Trelo“ įvairias taisymo paslaugas bei detales ginčo transporto priemonėms, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovė visas iš ieškovės įsigytas transporto priemones pardavė UAB „Transexport“ ir UAB „Alaranda“ už tokią pat kainą, už kurią pirko iš ieškovės. Ieškovės nemokumo administratorė teigia, kad minėtomis tarp šalių sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovei buvo parduotos transporto priemonės už akivaizdžiai per mažą kainą. To pasėkoje kreipėsi į teismą, prašydama šias sutartis pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, kadangi jos pažeidžia ieškovės kreditorių interesus.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis šalių sudarytas 2019 m. balandžio 29 d. ginčo transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis actio Pauliana pagrindu yra neįrodyti, todėl jų netenkino. Apylinkės teismas darė išvadą, kad ieškovės argumentai dėl ginčo transporto priemonių pardavimo mažesne nei rinkos verte yra neįrodyti.
19. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles: 1) teismas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – atsakovės ir buvusio ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimams, neįvertino jų patikimumo ir prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams; 2) neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo bei to, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtino ir /ar paneigė. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
20. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir aptarė byloje esančius šalių pateiktus įrodymus ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė skundžiamame teismo sprendime.
23. Minėta, šios bylos dalykas – ieškovės siekis pripažinti ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pažymėtina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo pagrindų. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovės kreditoriai turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, kadangi jai Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškelta bankroto byla, patvirtintas kreditorių sąrašas, tačiau šiuo atveju svarbus momentas yra tai, kad įvertinus ieškovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (2018–2019 metų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis), negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės veiklos metai buvo nuostolingi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti finansinės atskaitomybės dokumentai parengti vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, o prieš 2018 m. ieškovės veikla nebuvo nuostolinga. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamų sandorių sudarymas galėjo turėti įtakos ieškovės turtinei padėčiai taip, kad ji negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Apeliantė nurodo faktinę aplinkybę dėl kreditorių teisių pažeidimo - ginčo transporto priemonės buvo parduotos žemesne nei rinkos kaina, todėl kreditoriai patyrė žalą. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja 2020 m. balandžio 23 d. turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertės skaičiavimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai vertintini kritiškai ir jais ginčo atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi teismo posėdžio metu apklaustas vertintojas parodė, jog transporto priemonių realiai nematė ir jų neapžiūrėjo, o vertinimą atliko lyginamosios vertės metodu. Taigi šie transporto priemonių vertės skaičiavimai, priešingai nei teigia apeliantė, visiškai neįrodo realios transporto priemonių rinkos vertės ir to, kad jos buvo parduotos žemesne nei rinkos kaina. Be to, aplinkybę, kad ginčo transporto priemonės buvo parduotos ne žemesne, negu rinkos kaina įrodo faktas, kad ieškovė transporto priemones pardavė už tą pačią kainą, už kurią pati jas buvo įgijusi, todėl realiai įmonė žalos nepatyrė. Pažymėtina, kad buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) A. B. paliudijo, kad į transporto priemones papildomų lėšų beveik neinvestavo, o jas tvarkė tik tiek, kad apskritai jomis būtų galima naudotis. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai ne tik nepažeidė kreditorių teisių, bet ir atsakovės veiksmai, sudarant su ieškove ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, nelaikytini nesąžiningais.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimo pagrįstumą turėjo įrodyti būtent ieškovė, tačiau to ji nepadarė (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė. Ji atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.