Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovams advokatams Audriui Serapinui, Vytautui Zenevskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Z. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt., ir pagal atsakovės Z. B. patikslintą priešieškinį ieškovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

8. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

10. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, tačiau prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovo kaltės. Ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Įvertinus byloje esančius duomenis bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šalys visuomet pasižymėjo skirtingu būdu, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairūs nesutarimai. Vis dėlto, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad didesni šalių nesutarimai prasidėjo 2018 metais, t.y. šalims dar nenusprendus galutinai nutraukti santuokos. Iki nurodyto laikotarpio ginčo šalys, nors ir kartais konfliktuodamos, gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad šalys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

13. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė – „B.“, atsakovei – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

14. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Dėl turto padalijimo

15. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė automobilis „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

20. Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001-07-01) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

21. Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1993-03-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, pagal kurią buto kainos mokėjimas buvo išdėstytas dešimties metų laikotarpiui. Kai minėta Sprendimo 17 punkte, tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas iki santuokos sudarymo sumokėjo iš viso 25 026 talonus už butą, o likusias įmokas sumokėjo santuokos metu. Taigi, sprendžiant klausimą dėl buto dalies pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe svarbu įvertinti, kokios piniginės lėšos buvo panaudotos likusiai buto kainai sumokėti. Ieškovas nurodo, kad įmokas už butą jis mokėjo iš savo asmeninių lėšų – nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos bei netekto darbingumo pensijos. Atsakovė teigia, jog minėtos įmokos buvo mokamos iš šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų.

22. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

23. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

24. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

25. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal SŠK 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės pajamos 1995 m. sudarė vidutiniškai 125,83 Lt per mėnesį, 1996 m. – 230,98 Lt per mėnesį, 1997 m. – 317,73 Lt per mėnesį, 1998 m. – 217,44 Lt per mėnesį, 1999 m. – 143,85 Lt per mėnesį, 2000 m. – 125,42 Lt per mėnesį, 2001 m. – 135,39 Lt per mėnesį, 2002 m. – 165,73 Lt per mėnesį, 2003 m. – 154,65 Lt per mėnesį. Ieškovui 1995 m. buvo mokama vidutiniškai 76,56 Lt netekto darbingumo pensija per mėnesį, 1996 m. – vidutiniškai 149,92 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 1997 m. – vidutiniškai 187,61 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 1998 m. – vidutiniškai 216,57 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 1999 m. – vidutiniškai 278,13 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 2000 m. – vidutiniškai 317,94 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 2001 m. – vidutiniškai 324,89 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 2002 m. – vidutiniškai 315,47 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį, 2003 m. – vidutiniškai 332,46 Lt netekto darbingumo ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija per mėnesį. Pagal 1992 m. kovo mėn. pasižadėjimą įmokos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. sudarė po 31,70 Lt (3170 talonų) kiekvieną ketvirtį, 1995 m. – po 30,79 Lt (3079 talonų) kiekvieną ketvirtį, 1996 m. – po 29,88 Lt (2988 talonų) kiekvieną ketvirtį, 1997 m. – po 28,98 Lt (2898 talonų) kiekvieną ketvirtį, 1998 m. – po 28,07 Lt (2807 talonų) kiekvieną ketvirtį, 1999 m. – po 27,17 Lt (2717 talonų) kiekvieną ketvirtį, 2000 m. – po 26,26 Lt (2626 talonų) kiekvieną ketvirtį, 2001 m. – po 25,36 Lt (2536 talonų) kiekvieną ketvirtį, 2002 m. – po 24,45 Lt (2445 talonų) kiekvieną ketvirtį, 2003 m. – po 23,54 Lt (2354 talonų) kiekvieną ketvirtį, iš viso 1 104,80 Lt (110 480 talonų) (Lito komiteto (1991-2000 m.) 1993 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos“). Pagal byloje pateiktą informaciją apie atsiskaitymą už išsimokėtinai pirktą butą, laikotarpiu nuo 1994-04-28 iki 2003-08-14 ieškovas sumokėjo 1 046,84 Lt įmokų.

26. Atsižvelgęs į Sprendimo 25 punkte nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe. Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, t.y. iki šalių santuokos sudarymo, todėl, akivaizdu, kad įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad santuokos metu ieškovas įmokas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo iš piniginių lėšų priklausančių jam asmeninės nuosavybės teise.

27. Visų pirma, įmokų už butą dydis buvo gerokai mažesnis už ieškovui mokamą netekto darbingumo pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kurios laikytinos tikslinės paskirties išmokomis, t.y. ieškovo asmenine nuosavybė. Tokiu būdu ieškovas turėjo pakankamai pajamų ne tik įmokoms mokėti, tačiau ir prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Antra, teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis įmokas už butą mokėjo iš minėtos pensijos, o gaunamą darbo užmokestį skirdavo šeimos poreikių tenkinimui. Iš esmės panašias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė, kuri paaiškino, jog ieškovas jai perduodavo savo darbo užmokestį, kurį ji panaudodavo bendriems šalių poreikiams, o gaunamą pensiją ieškovas pasilikdavo sau, ją skirdavo įmokoms už butą. Taigi, nors ieškovas nepateikė duomenų apie savo darbo užmokestį, tačiau teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovo pajamas sudarė ne tik pensija, tačiau ir darbo užmokestis. Tai reiškia, kad ieškovas dalį savo pensijos skirdamas įmokoms už butą, turėjo papildomų lėšų prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Trečia, nors laikotarpiu nuo 1995 m. iki 1997 m. atsakovės darbo užmokestis buvo didesnis už ieškovui mokamą pensiją, todėl tikėtina, kad atsakovė prie išlaidų šeimos poreikiams tenkinti prisidėjo didesne dalimi, tačiau laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2003 m. ieškovo pajamos buvo didesnės už atsakovės, todėl tikėtina, kad jis minėtu laikotarpiu prie išlaidų šeimos poreikiams tenkinti prisidėjo didesne dalimi. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys santuokos metu prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo iš esmės lygiomis dalimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šeimos poreikiams tenkinti buvo išimtinai naudojamos atsakovės piniginės lėšos, dėl ko ieškovas turėjo galimybę savo pajamas skirti įmokoms už butą ir prie šeimos išlaidų neprisidėjo.

28. Nagrinėjamu atveju teismas pat pažymi, jog 1993-03-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad buto kaina yra 227 613 talonų, butas parduodamas už 113 807 talonus. BPĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkui ir jo šeimos nariams, jeigu tarp jų yra I grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas bei vaikams našlaičiams iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai gyvenamojo namo, buto nuomininkai, taip pat II grupės invalidams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, parduodamo namo, buto kainai taikoma 50 procentų nuolaida. Klaipėdos miesto valdybos 1992-12-29 potvarkiu ieškovui, kaip II grupės invalidui, nutarta suteikti gyvenamąjį plotą Smiltelės g., Klaipėda. Taigi, ieškovui 50 proc. nuolaida butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti suteikta vadovaujantis BPĮ 6 straipsniu, kaip II grupės invalidui, todėl 113 806 nuolaida yra laikytina ieškovo įnašu už butą. Esant išdėstytoms aplinkybės, darytina išvada, kad ieškovas iki santuokos sudarymo buvo sumokėjęs iš viso 138 832 talonus (113 806 + 25 026), t.y. 61 proc. buto kainos, todėl net ir esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, jog santuokos metu įmokos už butą buto mokamos iš piniginių lėšų, esančių šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo konstatuoti, kad pastarosios piniginės lėšos viršijo panaudotas pinigines lėšas, esančias ieškovo asmenine nuosavybe.

29. Atsakovė taip pat nurodo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šalių bendromis lėšomis buvo atliktas remontas ir taip buvo pagerinta buto būklė. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2013). Tai reiškia, jog esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-09-29 tarp ieškovo ir UAB „Vakarų Megrame“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VM14090145, pagal kurią UAB „Vakarų Megrame“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langą už 448,91 Eur (1 550,00 Lt). 2016-06-16 tarp ieškovo ir UAB „Vakarų Megrame“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VM16060111, pagal kurią UAB „Vakarų Megrame“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langą ir balkono duris už 610,00 Eur. UAB „Vakarų Megrame“ pateikė ieškovui 2014-11-20 sąskaitą 75,30 Eur (260,00 Lt) sumai už roletus. UAB „Bauresta“ pateikė 2018-07-31 sąskaitą 134,20 Eur sumai už statybines medžiagas. UAB „Iris“ pateikė ieškovui 2018-07-27 sąskaitą 180,60 Eur sumai už plyteles. UAB „Dextera“ pateikė atsakovei 2016-10-13 sąskaitą 50,00 Eur sumai už roletus. Byloje pateiktais kasos pajamų orderiais nustatyta, kad ieškovas UAB „Vakarų Megrame“ 2014 m. sumokėjo iš viso (duomenys neskelbtini),17 Eur (1 910,00 Lt), 2016 m. – 580,00 Eur. UAB „Resto Group“ 2019-12-12 rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 44 200,00 Eur.

32. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendromis lėšomis buvo pagerintas iš esmės. Visų pirma, atsakovė nepateikė duomenų apie minėto buto vertę iki pagerinimo, todėl nėra aišku, kokią įtaką atlikti remonto darbai turėjo turto vertei. Antra, byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad bute buvo atliekami remonto darbai, tačiau įvertinus šalių išlaidas remonto darbams nėra pagrindo konstatuoti, kad remonto darbai buvo didelės apimties, dėl jų turtas buvo pagerintas iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys išlaidas buto remontui patyrė 2014 m., 2016 m. ir 2018 m. Atsižvelgus į tai, kad minėtos išlaidos yra nedidelės, jos buvo patirtos ketverių metų laikotarpiu teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad bute buvo atliekamas einamasis remontas. Kitų duomenų, patvirtinančių patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes apie buto remontą atsakovė nepateikė.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 78/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas. Atsižvelgus į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe, jis į dalintino turto balansą netrauktinas ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

34. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta santuokos metu, todėl laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys prašo minėtą transporto priemonę priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgus į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl minėtos transporto priemonės padalijimo, po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas neprašo priteisti kompensacijos iš atsakovės už jai tenkančio turto dalį, todėl ieškovui kompensaciją už automobilį nepriteistina.

35. Šalys nurodo, kad bendrų bei asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovės priteistina 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 460,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis ir 1 360,00 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus 60 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 876,00 Eur (1 460,00 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

38. Atlikus tarpusavio užskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 101,00 Eur (876,00 Eur - 775,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

39. Už atsakovės priešieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas 481,00 Eur dydžio žyminis mokestis ((už turtinius reikalavimus – 406,00 Eur ((17 240,21 Eur + 800,00 Eur) x 3 proc. x 75 proc.), už prašymą nutraukti santuoką – 75,00 Eur (100,00 Eur x 75 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ir 10 punktas). Atsakovė už patikslintą priešieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo 2019-10-23 nutartimi jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į tai, kad 381,00 Eur žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas, sudaro žyminis mokestis už atsakovės pareikštus turtinius reikalavimus, kurie teismo sprendimu buvo atmesti, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 381,00 Eur žyminio mokesčio.

40. Pagal 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 8,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus visiškai, bei patenkinus 60 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 2,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. palikti jo pavardę – B., atsakovei Z. B. palikti pavardę – B..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Transporto priemonę - automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. B..

Priteisti iš ieškovo V. B. į valstybės biudžetą 2,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės Z. B. į valstybės biudžetą 381,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.