Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Albinas Antanaitis (Proceso Nr. 1-66-1-01153-2013-0)

2014 m. rugsėjo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistojo L. Z. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistojo A. G. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat priteista iš nuteistojo L. Z. proceso išlaidų už suteiktas advokato paslaugas – 480 Lt ir pašto paslaugas - 27,63Lt valstybei.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir kitas asmuo – A. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. G., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-11-17, apie 22 val., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pro nukentėjusiojo V. K. atrakintas duris įsibrovė į jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r. ir, prieangyje panaudodami fizinį smurtą, A. G. sudavė nukentėjusiajam V. K. kumščiu tris kartus į veidą, L. Z. tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiam vieną kartą į veidą, taip bendrais veiksmais padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei A. G. įrėmus į kaklą peilį kambaryje ant sofos sėdėjusiai nukentėjusiajai Z. Š., ir taip atimant galimybę priešintis, bei jėga užlaužus jos abiejų rankų pirštus, numovus nuo jų du bendros 600 Lt vertės geltono metalo žiedus su akutėmis ir iš ausų išplėšus 150 Lt vertės geltono metalo auskarus, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir juos, bei du šiame kambaryje ant kėdės buvusius bendros 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonus „Nokia 1209“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 1650“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė, padarydami 950 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. Z. gynėjas advokatas V. K. ir nuteistojo A. G. gynėja advokatė R. K. apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. Z. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Šį nusikaltimą jis padarė prieš tai būdamas teistas keturis kartus, tame tarpe už analogišką nusikaltimą, teistumui neišnykus. Nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau yra ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat šį nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje. Be to, nuteistasis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl pagrįstai L. Z. paskyrė kiek didesnę nei tokio nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis savo skunde teigia, kad jam ir kitam bendrininkui A. G. už šio nusikaltimo padarymą paskirtos vienodos bausmės, nors nusikaltimo padarymo metu jis atliko žymiai mažiau veiksmų nei A. G., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad būtent L. Z. buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Plėšimo metu jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. K., po ko pastarasis nukrito ir prarado sąmonę. Be to, L. Z. buvo prieangyje ir žiūrėjo, kad iš namo neišeitų nukentėjusieji, būdamas šalia pritarė A. G. veiksmams, nukreiptiems įgyvendinti bendrą nusikalstamą sumanymą – įvykdyti plėšimą (svetimo turto pagrobimą smurtaujant). Be to, plėšimo būdu užvaldytą svetimą turtą L. Z. ir A. G. pasidalino ir tai tik patvirtina, kad abu nuteistieji yra bendravykdytojai, ir abu atsako už nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia. Nors L. Z. naudojo mažiau smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau už atskirų bendrininkų veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, atsako abu nusikaltimo bendrininkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui paskirtos bausmės lyginimas su bendrininkui paskirta bausme nėra pagrįstas, kadangi skiriant bausmę ir nustatant jos dydį vertinama ne tik kiekvieno iš kaltininkų vaidmuo padarant nusikaltimą, tačiau ir kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, o ne kitam nuteistajam paskirtos bausmės dydis. Todėl nuteistojo skundo motyvai, kad jam paskirta neteisinga, t. y. per griežta bausmė, nes ji yra tokio paties dydžio kaip ir paskirtoji kitam bendrininkui, kuris atliko žymiai daugiau aktyvių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius ir yra daugiau kartų teistas, yra atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo išvadai, kad L. Z. paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria L. Z. už šio nusikaltimo padarymą yra paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu, yra teisinga, todėl keisti ją nuteistojo L. Z. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-08-25 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2830), patvirtinančią 40 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. G. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistiesiems nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.