Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. Z. atliekančio laisvės atėmimo bausmę, prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-06 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu L. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas: laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskiriant atlikti PN ( BVK 71 str.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015-03-24, t.y. buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nusikaltimo recidyvo sąvoką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimą, atleidimą nuo bausmės ir kitą.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, teistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, kadangi bausmės vykdymo atidėjimą teismai gali taikyti ne tik asmenims, padariusiems nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, bet ir padariusiems nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Tačiau, pažymėtina, kad net ir pasikeitus įstatymui, reglamentuojančiam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia ne tik į asmens nuteisimą už atitinkamo sunkumo nusikaltimą, bet ir į tai, ar yra visos kitos BK 75 str. taikymo sąlygos.

Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau sisteminis įstatymo aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinamos visos šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į asmenims prisipažinimą kaltu, nuteisimą už atitinkamo sunkumo nusikaltimą, asmens nuteisimą atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; į tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat būtina atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir į tai, ar asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Taigi, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš 2014-06-06 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžio, bei 2014-09-08 Kauno apygardos teismo nutartimi (apeliacinis skundas atmestas) , L. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), nubaustas: laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskiriant atlikti PN ( BVK 71 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, į tai, kad buvo teisiamas 5 kartą, teistumas neišnykęs. Nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Kaltinamasis gyvena su sugyventine, kaltinamasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn.

Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 75 str. nuostatų taikymas nuteistojo L. Z. atžvilgiu negalimas, kadangi nenustatytos būtinos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos.

Teismas taip pat daro išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ str.,364 str. teismas

nutaria:

Nuteistojo L. Z. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių r. apylinkės teismą.