Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. P. (toliau – ieškovas, darbuotojas) ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, nutraukti darbo sutartį, sudarytą tarp viešosios įstaigos Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) ir J. K., Darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. K-501 „Dėl A. P. atleidimo iš viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigų“, pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo – Ligoninės direktoriaus pareigų, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomų pareigų, grąžinti jį į darbą – Ligoninės direktoriaus pareigas, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomas pareigas, nukreipiant sprendimą skubiai vykdyti, priteisti jam iš Ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pagal 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartį Nr. DS-83, pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą neskirti jo į Ligoninės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro išdėstytą 2019 m. balandžio 23 d. naujienų portale www.bns.lt skelbtame straipsnyje „Lazdynų ligoninės vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo (papildyta)“, įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą tęsti konkurso į Ligoninės direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 52595, paskelbimo data 2018 m. liepos 2 d.) procedūras Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574, (toliau – nuostatai) 53–55 punktuose nustatyta tvarka, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimą paskelbti konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 58148, paskelbimo data 2019 m. balandžio 30 d.), priteisti jam iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Ligoninės direktoriaus pareigas ėjo pagal 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. DS-122 nuo 2013 m. liepos 1 d., laimėjęs konkursą, o gydytoju ortopedu traumatologu dirbo nuo 2008 m. vasario 1 d., 2018 m. liepos 9 d. su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru sudarė naują darbo sutartį Nr. DS-83, kurios 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitimu darbo sutarties šalys nustatė, kad jis priimtas į Ligoninės direktoriaus pareigas, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomas pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d., iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės direktorius. Nurodė, kad SAM vykdė viešą konkursą dėl Ligoninės direktoriaus pareigų (toliau – konkursas), konkurso atrankos komisija, o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, konkurso laimėtoja 2018 m. liepos 31 d. protokolu paskelbė J. K., o jį nustatė antruoju geriausiai pasirodžiusiu konkurso atrankoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. K-348 „Dėl sprendimo neskirti J. K. į viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas priėmimo“, kuriuo nusprendė neskirti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, atsižvelgęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2019 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 4-01-3415, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. KS-23, 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. S-1298-(2.5), dėl šio įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti ją į ligoninės direktoriaus pareigas J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019), bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, SAM atstovas advokatas ir J. K. 2019 m. liepos 2 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348 ir priimti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, šią taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino, jam nepranešęs ir negavęs jo nuomonės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d., neįsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, priėmė įsakymą Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, kuriuo priėmė J. K. penkeriems metams į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., taip pat tą pačią 2019 m. liepos 5 d. priėmė įsakymą dėl jo atleidimo iš Ligoninės direktoriaus pareigų, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomų pareigų 2019 m. liepos 5 d. (įskaitytinai) (terminuotos darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui, apibrėžtam aplinkybe), su kuo jis nesutinka, mano, kad jo atleidimas iš pareigų yra neteisėtas. Pabrėžė, kad įsakymas dėl J. K. priėmimo į Ligoninės direktoriaus pareigas buvo priimtas praėjus 2 dienoms po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo, t. y. teismo nutarčiai neįsiteisėjus ir taikos sutarčiai neįsigaliojus, kas, ieškovo įsitikinimu, reiškia, jog įsakymas dėl J. K. priėmimo į Ligoninės direktorės pareigas buvo priimtas be teisėto pagrindo, toks J. K. priėmimo į pareigas būdas, neatitinka konkurso sąlygų, be to, iš šio įsakymo matyti, kad skirdamas J. K. į Ligoninės vadovo pareigas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras neatliko privalomų korupcijos prevencijos procedūrų, todėl šis įsakymas teismo turi būti panaikintas ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovo įsitikinimu, J. K. nėra patikimas ir korupcijos rizikos nekeliantis asmuo, jos paskyrimas į Ligoninės direktoriaus pareigas ne tik sudaro sąlygas korupcijai, bet ir didina jos pasireiškimo tikimybę, nes jos sutuoktinis K. K. yra uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ (toliau – UAB „Limeta“), dirbančios prekybos medicinos įranga srityje, akcininkas, J. K. 2009 m. lapkričio 26 d. tapus Karoliniškių poliklinikos direktore UAB „Limeta“ Karoliniškių poliklinikoje laimėtų pirkimų suma padidėjo nuo 153 737,29 Eur iki 4 397 490,55 Eur, t. y. 28 kartus, 2003–2018 m. ši įmonė daugiausia laimėjo Karoliniškių poliklinikos organizuotų pirkimų, šiuos Karoliniškių poliklinikos vykdytus viešuosius pirkimus tikrino ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), kuri 2016 m. gegužės 19 d. išvadoje įpareigojo Karoliniškių polikliniką du viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo UAB „Limeta“, nutraukti, be to, J. K. sutuoktinis K. K. 2018 m. vasario 14 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Limetos NT“ (toliau – UAB „Limetos NT“), kuri šiuo metu valdo du reabilitacijai ir poilsio paslaugoms teikti skirtus pastatus. Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. K-500 nenurodė nei teisėto pagrindo naikinti 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348, nei teisėto pagrindo skirti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, todėl, jo manymu, įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o darbo sutartis su J. K. nutraukta be įspėjimo (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėjo, kad jokio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimo dėl antrą vietą konkurse užėmusio pretendento (t. y. jo) nėra priimta, todėl tęsdamas konkurso procedūras Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras privalės paklausti, ar jis sutinka eiti Ligoninės vadovo pareigas, jei taip, per 3 darbo dienas nuo sutikimo gavimo dienos kreiptis į STT dėl informacijos pateikimo, gautos informacijos pagrindu per 14 darbo dienų priimti sprendimą skirti jį į Ligoninės vadovo pareigas arba sprendimą nepriimti jo į Ligoninės vadovo pareigas. Pabrėžė, kad jo darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį Ligoninėje tęsėsi ilgiau kaip vienerius metus, tačiau SAM jo ne tik kad prieš 5 darbo dienas neįspėjo apie darbo sutarties pasibaigimą, kaip tai numatyta DK 69 straipsnio 3 dalyje, bet ir įsakymą dėl atleidimo atsiuntė elektroniniu paštu 2019 m. liepos 5 d. (penktadienį) 13:34 val., nurodydama 2019 m. liepos 5 d. perduoti ligoninės direktoriaus pavaduotojai klinikiniam darbui visus spaudus, dokumentus ir kt. – ieškovo įsitikinimu, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakyme nurodė išmokėti jam darbo užmokestį už 5 darbo dienas dėl įspėjimo apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą įteikimo, DK 69 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes joje nėra nustatyta teisė nesilaikyti nustatytų įspėjimo terminų, sumokant darbo užmokestį už kiekvieną įspėjimo dieną. Teigė, kad yra medicinos profesionalas, turintis beveik 40 metų darbo patirtį, tačiau dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro neteisėtų veiksmų (J. K. priėmimo į pareigas, o jo atleidimo iš pareigų) staiga per porą valandų tapo bedarbiu, dėl tokio staigaus ir netikėto atleidimo jis neturėjo galimybės tinkamai atsisveikinti su Ligoninės kolektyvu (kuriam vadovavo 6 metus), ką jis padarė tik viešai socialinėje erdvėje, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie jam sukėlė ūmų sveikatos sutrikimą, besitęsiantį iki šiol, jam padarytą žalą didina ir tai, kad šioje byloje ginčijami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500 ir 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-501 grubiai pažeidžia teisę (įsakymas buvo priimtas ne teisės aktuose nustatytais faktiniais pagrindais, daugybiniais teisės normų pažeidimais, ministras paskyrė Ligoninės vadovu asmenį, kuris šioje įstaigoje kelia korupcijos pasireiškimo tikimybę) bei akivaizdus asmeninis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro neigiamas požiūris į jį, trunkantis jau ilgiau nei 2 metus, kuomet bet kokiais būdais buvo vengiama sudaryti darbo sutartį su juo, nors konkurse jis užėmė antrąją vietą, ir siekiama jį atleisti iš Ligoninės direktoriaus ir gydytojo pareigų, be to, SAM viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeidžiančius jo garbę ir orumą.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2013 m. birželio 28 d. su ieškovu sudarė 5 metų terminuotą darbo sutartį Nr. DS-122, pagal kurią darbuotojas nuo 2013 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti Ligoninės direktoriumi, pasibaigus šios darbo sutarties terminui su ieškovu 2018 m. liepos 9 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-83, pagal kurią su vėlesniu pakeitimu jis buvo priimtas į Ligoninės direktoriaus pareigas iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės direktorius, šia darbo sutartimi taip pat buvo nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y., tai, kad ieškovas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės direktorius, dirbs papildomose Ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigose 0,375 etato krūviu bei Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigose 0,125 etato krūviu. Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. įvyko konkursas į Ligoninės direktoriaus pareigas, kurį laimėjo J. K., ieškovas šiame konkurse užėmė antrą vietą ir, nesutikdamas su konkurso rezultatais, juos apskundė teismui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, tačiau vėliau teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo apeliacinio skundo ir prašė bylą nutraukti, dėl ko apeliacinis procesas pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-l352-912/2019 2019 m. kovo 12 d. buvo nutrauktas. Teigė, kad 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į 2018 m. liepos 31 d. įvykusio konkurso laimėtoją J. K., klausdama, ar ji ketina užimti Ligoninės direktoriaus pareigas, ir gavusi teigiamą atsakymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) nuostatomis, kreipėsi į STT, kad pastaroji pateiktų informaciją apie J. K.. Gavęs prašomą informaciją bei ją įvertinęs, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. K-348, kurio nusprendė J. K. į pareigas neskirti bei 2019 m. balandžio 30 d. paskelbė naują konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas, J. K. apskundė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348 teismui, kuris 2019 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo sustabdyti SAM 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtą konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas, dėl ko 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės direktoriaus pareigas (pretendentų pateiktų dokumentų vertinimo stadijoje) buvo sustabdytas iki bus išspręstas tarp J. K. ir SAM kilęs ginčas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. KS-23 „Dėl J. K.“, t. y., panaikintas VTEK sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas) nuostatas, dėl ko 2019 m. liepos 2 d. tarp SAM ir J. K. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348 ir priimti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, ši taikos sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo patvirtinta, pasirašius taikos sutartį, taip pat buvo atšauktas 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės direktoriaus pareigas, 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“ J. K. buvo priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-501 „Dėl A. P. atleidimo iš Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigų“ ieškovas atleistas iš Ligoninės direktoriaus ir papildomų Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigų. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria buvo patvirtinta tarp SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, apskundė trečiasis asmuo Ligoninė, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama atskirąjį skundą, kurį pasirašė tuometinis Ligoninės direktorius ieškovas, tačiau 2019 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo gautas Ligoninės pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, dėl ko teismui 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 priėmus Ligoninės atsisakymą nuo atskirojo skundo apeliacinis procesas buvo nutrauktas. SAM įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai skundžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, nes šis įsakymas yra skirtas konkrečiai J. K. ir materialinių teisinių pasekmių ieškovui nesukelia, jo teisių nepažeidžia. Pabrėžė, kad viešo konkurso į Ligoninės vadovo pareigas rezultatai ir jų teisėtumas ieškovo iniciatyva buvo patikrinti ginčo teisenos tvarka kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas ir yra galiojantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, be to, J. K. paskyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas teisėtumo klausimas buvo taip pat buvo išspręstas ginčo teisenos tvarka – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 išsprendus tarp J. K. ir SAM kilusį teisinį ginčą taikos sutartimi, J. K. 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“ buvo priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. Pabrėžė, kad taikos sutartis su J. K. buvo sudaryta paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms – 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 priėmus sprendimą, kuriuo buvo panaikintas VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. KS-23 „Dėl J. K.“, t. y., panaikinus VTEK sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir nebelikus Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto pagrindo neskirti jos į Ligoninės direktoriaus pareigas, kartu pažymėdama, jog nepriklausomai nuo to fakto, kokiu pagrindu ir forma baigėsi teismo procesas, skyrimas/neskyrimas į įstaigos vadovo pareigas priklauso Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro diskrecijai. Pažymėjo, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp jos ir J. K. sudaryta taikos sutartis, skųsti neketino, tuo tarpu įvykdyti šią teismo nutartį jai dar neįsiteisėjus nėra draudžiama, todėl, SAM vertinimu, aplinkybė, kad J. K., jai laimėjus konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas bei išsprendus ginčą dėl jos neskyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas, paskirta į pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. nelemia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. K-500 neteisėtumo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ligoninė, atstovaujama ieškovo, teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, apskundė, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama atskirąjį skundą, tačiau ieškovas šioje byloje jokio procesinio statuso, o tuo pačiu ir teisių (t. y., skųsti teismo nutartį) neturėjo, tačiau akivaizdu, kad jis Ligoninės vardu ir šioje byloje veikė savo asmeniniu, o ne viešuoju interesu, t. y., siekdamas visais įmanomais būdais pasiekti tikslą, kad konkurso būdu naujai išrinktas vadovas nebūtų paskirtas į pareigas, o jis toliau galėtų vykdyti Ligoninės direktoriaus pareigas. Pabrėžė, kad Ligoninė be nuolatinio vadovo buvo jau nuo 2018 m. liepos 1 d., ir situacija, kai dėl vykstančių teisminių ginčų SAM buvo priversta skirti laikinai direktoriaus pareigas einantį asmenį, nors konkurso būdu buvo išrinktas Ligoninės vadovas, blogino pačios Ligoninės padėtį, kadangi negalėjo būti pilnai užtikrinamas nuoseklus Ligoninės strateginių krypčių bei užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas, dėl ko ilgajame periode galėjo nukentėti Ligoninės pacientai ir darbuotojai, todėl mano, kad nuolatinio Ligoninės vadovo, atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, paskyrimas ir leidimas jam pradėti veiklą, nedelsiant ir nelaukiant, kol įsiteisės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, užtikrino viešojo intereso, Ligoninės ir jos pacientų interesų apsaugą. Mano, kad ieškovas kreipdamasis į teismą sąmoningai siekia sutrukdyti priimti sprendimus dėl nuolatinio vadovo paskyrimo į Ligoninės vadovo pareigas. Pabrėžė, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros buvo atliktos. Atkreipė dėmesį į tai, kad SAM ir ieškovo sudarytoje terminuotoje darbo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovas, tiek Ligoninės direktoriaus, tiek Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigas eina iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas Ligoninės direktorius, kitokio susitarimo tarp šalių nebuvo, ieškovas, nors apie tikėtiną greitą darbo santykių pasibaigimą sužinojo SAM pateikus teismui dokumentus apie taikos sutarties sudarymą, neišreiškė valios toliau dirbti Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigose, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, SAM nebelieka darbo santykių šalis su ieškovu, todėl nebegali spręsti klausimų, susijusių su ieškovo papildomomis gydytojo pareigomis, pagal Ligoninės įstatų 32.4 papunktį, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais yra įstaigos vadovo kompetencija, o ne SAM kompetencija, todėl tuo atveju, jei ieškovas norėtų dirbti Ligoninėje, šiuos klausimus jis turėtų spręsti su Ligoninės vadovu, todėl, SAM įsitikinimu, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių ieškovo tiek atleidimas iš Ligoninės direktoriaus, tiek atleidimas iš Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigų yra teisėtas. SAM pripažino, kad, siekdama užtikrinti nuolatinio Ligoninės vadovo paskyrimą į pareigas ir užtikrinti sklandžią ir tinkamą nepertraukiamą Ligoninės veiklą, neįspėjo ieškovo ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau, atsižvelgdama į DK 69 straipsnio 3 dalį, nurodė jam išmokėti darbo užmokestį už 5 darbo dienas. Pabrėžė, kad ieškovas žinojo, kad yra priimtas dirbti pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas bus priimtas nuolatinis Ligoninės direktorius, žinojo, kad konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas laimėjo kitas asmuo, todėl aplinkybė, kad su juo terminuota sutartis bus nutraukta, neturėjo būti netikėta ar nenumatyta, galėjusia sukelti ieškovui žalą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl atleidimo iš darbo jis patyrė ūmų sveikatos sutrikimą, jo teiginiai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turi asmeninį neigiamą požiūrį į jį, taip pat nepagrįsti – SAM įsitikinimu, ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, jis neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra. Kartu pažymėjo, kad nors ieškovas prašo tęsti 2018 m. liepos 2 d. paskelbto konkurso procedūras, tačiau konkurso procedūros jau yra pasibaigusios – konkurso teisėta laimėta jau yra paskirta į pareigas, o 2019 m. balandžio 30 d. SAM paskelbtas konkursas buvo atšauktas sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-794 „Dėl konkurso atšaukimo“.

15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą , t.y. jo ieškinį tenkinti visiškai. Apelianto nuomone, teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t.y. dėl to, kad teisėja buvo šališka nagrinėjant šią bylą. Teisėja remiasi kitu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame yra nustatyta, kad pagrindo konkurso rezultatų naikinimui nėra, J. K. yra teisėtai ir pagrįstai pripažinta konkurso į Ligoninės direktoriaus pareigas laimėtoja. Taipogi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovo siekis iš konkurso pašalinti J. K. yra nesąžiningas. Minimas „Įsiteisėjęs teismo sprendimas“ yra tos pačios teisėjos priimtas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, kurio apeliacinis procesas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1352-912/2019), A. P. atsiėmus apeliacinį skundą. Sprendime pateikiama subjektyvi teisėjos nuomonė, suformuota kitoje byloje sprendžiant prejudicinę reikšmė turintį ginčą. Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t.y. jeigu bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-234/2012). Proceso teisės normų nustatyti atvejai, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje (CPK 71 straipsnis). Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010). Apelianto nuomone, teisėja buvo tiek negatyviai nusiteikusi jo atžvilgiu, kad ne tik nevertino esminio ieškinio pagrindo, susijusio su Korupcijos prevencijos įstatymo teisės normų pažeidimais, bet net ir užmiršo motyvuoti vieno iš ieškinio reikalavimų atmetimą. Apeliantas taip pat mano, kad sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, jog jis yra be motyvų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Šiuo atveju iš teismo sprendimo matyti, kad nors teismas ir nustatė aplinkybę, jog STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 3S-01-445 „Dėl analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos pateikimo“ pateikė ministerijai savo turimą analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją, tačiau vertindamas ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. K-500, kuriuo J. K. priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas, teisėtumą nei aplinkybės, kad STT buvo pateikusi ministerijai tokį raštą, nei tame rašte nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų savo sprendime apskritai nepasisakė. T.y. teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo išvada, kad „<...> SAM atliko visas privalomas procedūras prieš asmens, laimėjusio konkursą, skyrimą į pareigas <...>“ yra nepagrįsta. Korupcijos prevencijos įstatyme aiškiai nustatyta, kad į pareigas asmenį skiriantis asmuo privalo įvertinti STT pateiktą informaciją. Apeliantas teigia, kad STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 3S-01-445 nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. K. paskyrimas į Ligoninės direktoriaus pareigas ne tik sudaro sąlygas korupcijai, bet ir didina jos pasireiškimo tikimybę, t.y. J. K. nėra patikimas asmuo. Todėl remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 4 punkto nuostatomis, J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas negalėjo būti paskirta, t.y. ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500 yra neteisėtas ir teismo turėjo būti panaikintas. Vilniaus apygardos administracinio eismo sprendimas, panaikinantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. KS-23, nėra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. K-500 neteisėtumą patvirtina ir kitos aplinkybės, kurių pirmos instancijos teismas taip pat visai nevertino. Paaiškina, kad 2019 m. liepos 5 d. įsakyme nurodyta, jog šis įsakymas yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtintos 2019 m. liepos 2 d. taikos sutarties pagrindu. Šios taikos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įsipareigoja panaikinti 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. K-348 ir priimti įsakymą dėl J. K. skyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal Taikos sutarties 6 punktą, ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji patvirtinama, įsiteisėjimo momento, bet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymą dėl J. K. priėmimo į Ligoninės direktoriaus pareigas priėmė teismo nutarčiai neįsiteisėjus ir taikos sutarčiai neįsigaliojus. Tai reiškia, kad šis įsakymas yra priimtas be teisėto pagrindo. Teismas sprendime nurodo, kad „<...> tai [priimtas įsakymas dėl J. K. skyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas] galėjo būti padaryta SAM iniciatyva ir anksčiau <...>. Pagrindo traukti į šią bylą A. P. nebuvo, nes buvo sprendžiamas išimtinai SAM ir J. K. klausimas dėl jos kaip pirmos vietos konkurso laimėtojos priėmimo į konkurse laimėtas pareigas.” Tačiau minėtoje byloje suinteresuotais asmenimis buvo ne tik ieškovė J. K. ir atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bet ir trečiasis asmuo Ligoninė, kuri taip pat byloje turėjo savo procesines teises, tačiau kurios ne tik niekas nepaklausė nuomonės dėl taikos sutarties, bet net nesulaukė, kol teismo nutartis įsiteisės, t.y. neįsitikino, kad teismo nutartis nebus apskųsta. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Tuo tarpu sprendime nurodytas klausimas dėl A. P. įtraukimo į bylą net nebuvo keliamas. Tai apelianto nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad šią bylą teismas išsprendė paviršutiniškai, neišsiaiškinęs visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neatskleidęs bylos esmės. Apeliantas pažymi, kad kaip jis ir nurodė ieškinyje, Nuostatuose nėra nustatyta, kad ministras turi teisę susitarti su konkursą laimėjusiu pretendentu, kad jis jį besąlygiškai priims eiti įstaigos vadovo pareigas, tačiau ministras būtent taip pasielgė. Šios aplinkybės teismas taip pat nesiaiškino ir nevertino. Priešingai nei sprendime nurodo teismas, A. P. buvo atleistas iš darbo ne tik be teisėto pagrindo, bet ir pažeidžiant DK nustatytą tvarką. Teismas nusprendė, kad „<...> vadovaujantis DK 104 straipsnio 3 dalimi, ieškovui, kuris pagal pagrindinės darbo funkcijos darbo sutartį buvo įstaigos vadovas, netaikomos DK 69 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, vadinasi, SAM ieškovo neprivalėjo prieš 5 darbo dienas įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, o to nepadariusi išmokėti jam darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną <…>”. A. P. darbo sutartis buvo ne tik su juridinio asmens vadovu, bet ir su gydytoju. Terminuota darbo sutartis su gydytoju turi būti nutraukta laikantis DK 69 straipsnio 2 ir 3 dalies teisės normų. Remiantis bendruoju darbo teisės principu – kad darbuotojas yra silpnoji šalis ir įstatymas nustato didesnę jo teisių apsaugą, toje pačioje darbo sutartyje susitarus ir dėl direktoriaus, ir dėl gydytojo darbo, turi būti taikomos labiau darbuotojo teises ginančios teisės normos, t.y. DK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyti įspėjimo terminai. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad ministras neturėjo įspėti A. P. apie darbo sutarties nutraukimą prieš 5 darbo dienas, kaip tai nustatyta DK 104 straipsnio 3 dalyje. Apelianto įsitikinimu, remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, t.y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500 turi būti panaikintas. Panaikinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. K-500, kuriuo J. K. priimta į Ligoninęs direktoriaus pareigas, darbo sutartis su J. K. neturi teisėto pagrindo, todėl prieštarauja įstatymų reikalavimams. Tai yra pagrindas ją nutraukti be įspėjimo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Neteisėtas atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500, reiškia, kad A. P. buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo, todėl remiantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, A. P. atleidimas iš Ligoninės direktoriaus pareigų turi būti pripažintas neteisėtu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 501 panaikintas, o A. P., remiantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimu turi būti grąžintas į darbą – Ligoninės direktoriaus pareigas, Ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Ligoninės Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomas pareigas ir priteistas jam išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įvertinta ir kita reikšminga aplinkybė – ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, STT pateiktos informacijos pagrindu priėmęs sprendimą neskirti konkurse pirmą vietą laimėjusios J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, turėjo pareigą vertinti antrąją vietą konkurse laimėjusio A. P. kandidatūrą į Ligoninės direktoriaus pareigas. Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 27 d., 48 punkte nustatyta, kad „Jeigu Konkursą laimėjęs Pretendentas per Ministerijos nurodytą terminą neatvyksta sudaryti darbo sutarties arba atsisako eiti šias pareigas, eiti pareigas siūloma antrajam pagal Konkurso rezultatus daugiausia balų, bet ne mažiau nei 6 balus atrankoje surinkusiam Pretendentui, o jam atsisakius – atitinkamai kitam iš eilės einančiam ir ne mažiau kaip 6 balus atrankoje surinkusiam Pretendentui”. T.y. nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pareiga siūlyti eiti pareigas antrajam pagal Konkurso rezultatus daugiausia balų surinkusiam pretendentui. Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 27 d., 53 punkte nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Nuostatų 52 punkte nurodytu atveju gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie asmenį, siekiantį eiti įstaigos vadovo pareigas, ir šios informacijos pagrindu Ministrui priėmus sprendimą nepriimti jo į šias pareigas arba Konkursą laimėjusiam asmeniui per Ministerijos nustatytą terminą neatvykus sudaryti darbo sutarties arba atsisakius eiti pareigas, į šias pareigas gali būti priimamas kitas iš eilės pagal Konkurso rezultatus Pretendentas.” T.y. teisės normoje naudojama formuluotė „gali būti priimamas“. Tačiau nėra jokio teisiškai pagrįsto ir logiško paaiškinimo, kodėl Nuostatų 48 punkte yra pareiga, o 53 punkte – teisė. Sisteminis Nuostatų 48 ir 53 punktų nuostatų aiškinimas ir viešosios teisės normų imperatyvus pobūdis patvirtina, kad ministras, priėmęs sprendimą neskirti į pareigas konkurso laimėtoju pripažinto pretendento, turi pareigą, o ne teisę vertinti antrąją vietą užėmusį pretendentą. Teismo sprendime pateiktas Nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas. T.y. teismo išvada, kad ministras turi teisę, o ne pareigą vertinti antrąją vietą užėmusį asmenį, yra nepagrįsta Nuostatų teisės normomis. Todėl ir teismo sprendimas, grįstas šia nepagrįsta ir neteisėta išvada, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro sprendimas neskirti A. P. į Ligoninės direktoriaus pareigas yra niekinis ir negalioja, tai reiškia, kad jokio ministro sprendimo dėl antrąją vietą Konkurse užėmusio pretendento A. P. nėra priimta. Todėl A. P. turi teisėtą interesą ne tik tęsti savo darbą pagal 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartį iki, kol konkurso būdu bus išrinktas Ligoninės direktorius, bet ir antrąją vietą Konkurse užėmusio pretendento teisėtą interesą būti vertinamam dėl skyrimo į pareigas, kai į pareigas STT pateiktos informacijos pagrindu nepaskirtas Konkurso laimėtoju pripažintas pretendentas, kylantį iš Konkurso Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 27 d., 52-55 punktų. Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėtų būti tenkinamas ir A. P. reikalavimas įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą tęsti konkurso, paskelbto 2018 m. liepos 2 d., procedūras Nuostatų nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, kad vienas iš ieškinio reikalavimų buvo panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą paskelbti konkursą. Dėl šio reikalavimo teismo sprendime nėra jokių motyvų, t.y. teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, nenurodydamas jokių motyvų. Tai reiškia ne tik, kad sprendimas yra nepagrįstas, bet ir yra naikintinas dar vienu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliantas paaiškina, kad dar vienas jo reikalavimas buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje jis nurodė net keletą aplinkybių, patvirtinančių jo dėl ministro neteisėtų veiksmų patirtus dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, t.y. neturtinę žalą. Neturtinę žalą jam sukėlė ministro pranešimas apie atleidimą darbo dienos popietėje su nurodymu perduoti darbus ir dokumentus asmeniui, kuris tą dieną nedirbo, ir neįvertinus, kad turėjo dar budėti Traumatologijos skyriuje kaip gydytojas traumatologas ortopedas, dėl ko Ligoninėje budėjo vienu gydytoju mažiau nei turėjo. Teigia kad jis – medicinos profesionalas, turintis beveik 40 metų darbo patirtį, stebimas 1800 Ligoninės darbuotojų, 320.000 pacientų ir jų artimųjų, staiga per porą valandų tapo bedarbiu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras viešai paskelbė, kad nusprendė neskirti į Ligoninės direktoriaus pareigas A. P. ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad jis yra supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, ir vietoj to, kad asmeniškai informuotų A. P. apie savo priimtą sprendimą ir jo pagrindu, ministras nedelsdamas ėmėsi organizuoti naują konkursą ir 2019 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą skelbti konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas. Dėl to, ieškovas turėjo nedelsdamas, ypač skubiai skųsti neteisėtą sprendimą neskirti jo į Ligoninės direktoriaus pareigas, prašyti stabdyti naujai paskelbtą konkursą ir kartu dalyvauti naujai paskelbto konkurso procedūroje. Tuo tarpu teismas nevertino visų šių aplinkybių, apsiribodamas tik tuo, kad ieškovui neturtinės žalos nesukėlė tas faktas, jog jis negalėjo atsisveikinti su kolektyvu ir kad jo sveikata nebuvo sutrikdyta.