- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- II-305-1046/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00353-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
institucijos, priėmusios nutarimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) atstovams J. A., R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2853-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. liepos 10 d., 02.30 val., vairavo automobilį darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo automobilį Pramonės g. ir Pušaloto g. sankryžoje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galimai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri, ypač tarp eismo dalyvių, yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas D. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-2853-2021, o netenkinus šio reikalavimo, pakeisti skundžiamą nutarimą ir teismo nuožiūra skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės neskirti visai. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, numatytus KET 4, 9, 82.2., 119, 127 punktuose. Pažymi, kad KET 4 ir 9 punktuose įtvirtintos nuostatos yra itin abstrakčios ir nenustato jokių konkrečių reikalavimų transporto priemonių vairuotojams. Jose tik bendrais teiginiais nurodoma, kad eismo dalyviai turi elgtis pagarbiai, atsargiai, nekelti niekam pavojaus. Atkreipia dėmesį, kad pavojus pats savaime nekyla, jis yra sukeliamas kitų reikalavimų, taisyklių nesilaikymu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie būtų pagrįsti metrologiškai patikrintų priemonių gautais duomenimis, pagal kuriuos būtų pagrindas teigti, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 10 d., 02.30 val., viršijo leistiną greitį. Ši aplinkybė pagrįsta vien tik subjektyviais policijos pareigūnų vertinimais. Be to, nutarime nėra užfiksuota, kaip konkrečiai pareiškėjas pažeidė KET 119 punktą. Jokia bylos medžiaga neatspindi, kiek konkrečiai pareiškėjas buvo nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kokį laiką truko šis tariamas pažeidimas. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas apskritai buvo išvažiavęs iš savo eismo juostos ribų. Nurodo, jog net ir pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė KET 82.2. punkto reikalavimus, pagrindo pripažinti jo vairavimą chuliganišku nebūtų, nes pats pažeidimas pagal šį punktą yra smulkus. Pažeidimą padarė nakties metu – 02.30 val., kai eismas kelyje nevyksta, todėl ir nutarimo dalis, kad pareiškėjo padaryti veiksmai kėlė kam nors pavojų, iš esmės yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Vaizdo medžiagoje matyti, kad be pareiškėjo gatvėje niekas kitas nevažiavo, todėl neaišku, kaip jis sukėlė pavojų pažeisdamas KET 82.2. punktą. Taigi iš esmės nutarime neatsispindi nei vienas iš nurodytų KET pažeidimų, kaip ir tai, kad pareiškėjas, važiuodamas transporto priemone, kėlė pavojų, demonstravo nepagarbą ir pan. Surinkti duomenys taip pat nepatvirtina, kad pažeidimai lėmė, jog pareiškėjo vairuojama transporto priemonė slydo šonu. Matyti, kad jis (D. K.) sankryžoje pasuka į kairę ir toliau stabiliai važiuoja, o ne slysta. Teismui nesutinkant su aukščiau išdėstytais argumentais, pareiškėjas prašo neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija su D. K. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad apie pusę trijų nakties privažiavo sankryžą, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pradėjo važiuoti ir suko į dešinę. Važiuodamas leistino greičio neviršijo. Važiavo 50-55 km/h. Gali būti, kad atlikdamas posūkio manevrą neparodė posūkio signalo. Mano, kad policijos pareigūnų dėmesį atkreipė dėl automobilio variklio garso, o ne todėl, kad slidinėjo po gatvę. Be to, iš pareigūnų kūno kamera užfiksuoto įrašo girdėti, kaip vienas iš pareigūnų sako, kad nematė, kaip jis (pareiškėjas) atliko kokius nors neleistinus veiksmus. Iš kita kamera filmuoto vaizdo matyti, kad jo vairuoto automobilio žibintai nesisuka nei į pareigūnų automobilio pusę, nei kur nors kitur, kas galėtų patvirtinti, kad jis slydo šonu. Šiuo atveju to nesimato. Atliekant posūkio manevrą aplink jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Sustabdę policijos pareigūnai pasakė, kad jis važiuoja su žieminėmis padangomis, o apie chuliganišką vairavimą nebuvo jokios kalbos. Todėl pirmame administracinio nusižengimo protokole ir parašė, kad su nusižengimu sutinka, gailisi. Buvo išsigandęs ir susijaudinęs, todėl sutiko su viskuo, ką sakė policijos pareigūnai.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad priimdamas skundžiamą nutarimą vertino visus byloje esančius įrodymus. Dėl nusižengimo padarymo jokių klausimų nekilo, viskas buvo aišku. Aplinkybę, kad automobilis tapo nevaldomas, nustatė remdamasis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašu. Tai, kad nusižengimas buvo padarytas matyti ir iš to, kad sustabdžius policijos pareigūnams pažeidėjas atsakydamas į pareigūnų klausimą atsakė, kad norėjo „pamandravoti“ prieš save patį.
Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad Pramonės gatve atvažiavo automobilis BMW ir sustojo prie sankryžos, kur degė raudonas šviesoforo signalas. Jis (liudytojas) su kolega G. K. ką tik buvo sustoję degalinėje užsipilti kuro. Išlipę iš tarnybinio automobilio išgirdo, kad kyla variklio apsukos ir yra „gazuojama“. Atsisukę pamatė, kad automobilis BMW, kuris buvo Pramonės gatvėje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui staigiai suko dešinėn ir pradėjo slysti šonu, sankryžoje užsiskersavo ratai ir tas automobilis taip pravažiavo visą sankryžą į Pušaloto gatvę. Buvo „piešiamas vingiuotas kelias“, t. y. buvo atlikti mažiausiai du vingiai – į kairę, į dešinę, o tada automobilis išsitiesino ir nuvažiavo tiesiai. Automobilis buvo išslydęs šonu ir į priešpriešinę eismo juostą. Galas buvo priešpriešinėje eismo juostoje, o priekis į juos (pareigūnus). Paskui išsitiesino. Manevras užtruko kelias sekundes. Posūkio signalas nebuvo rodomas. Kokiu greičiu važiavo automobilis BMW jokiomis techninėmis priemonėmis nustatyta nebuvo, tik iš akies matėsi, kad greitis buvo viršytas. Tiksliai neatsimena, ar gatvėje buvo kitų transporto priemonių. Degalinėje, kuri yra prie pat gatvės, buvo žmonių. Pėsčiųjų nebuvo. Kelio danga – asfaltas. Neužfiksavo jokių padangų slydimo žymių ant asfalto. Maždaug 1 kilometrą nuo degalinės pasivijo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Pats bendravo su automobilio BMW vairuotoju ir vairuotojas prisipažino, sakė nežino, kodėl taip padarė, gailėjosi.
Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su kolega M. R. buvo degalinėje. Automobilis BMW su garsais, slydimais, akseliaravimu važiavo iš Pramonės gatvės į Pušaloto gatvę. Automobilis BMW darydamas posūkio manevrą slydo šonu, buvo prasisukę ratai. Į minėtą automobilį gal ir nebūtų atkreipę dėmesio, jei ne jo skleidžiami garsai, pvz. padangų cypimas, variklio gausmas. Kai automobilis BMW įvažiavo į Pušaloto gatvę, jo greitis tikrai buvo ne 50 km/h, o didesnis. Bet kiek didesnis, pasakyti negali. Minėtą automobilį sustabdė Pušaloto gatvėje. Su vairuotoju bendravo kolega M. R..
Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. ginčija nubaudimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.
Nors D. K. teigia, kad jo vairavo nėra pagrindo laikyti chuliganišku, kadangi pažeidimas yra smulkus, padarytas nakties metu – 02.30 val., kai eismas kelyje nevyksta, jo veiksmai niekam nesukėlė pavojaus, nes gatvėje kitų eismo dalyvių nebuvo, be to, surinkti duomenys nepatvirtina, kad jo vairuojama transporto priemonė būtų slydusi šonu, byloje surinkti įrodymai paneigia šią jo iškeltą versiją.
Iš 2021 m. liepos 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. liepos 10 d. dirbant ekipaže „11910“ kartu su vyr. patruliu G. K. apie 02.30 val. sustojo degalinėje „Viada“ adresu Pušaloto g. 193A, Panevėžys. Išlipę iš tarnybinio automobilio išgirdo, kaip prie Pramonės g. ir Pušaloto g. sankryžos yra akceleruojamas automobilis. Atsisukę pastebėjo, kad prie sankryžos stovi automobilis BMW. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilio vairuotojas tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsirado didelė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinei situacijai. Sustabdžius automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad jį vairavo D. K.. Vairuotojas su pažeidimais sutiko, nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi. Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju M. R. paaiškino, kad Pramonės gatve atvažiavo automobilis BMW ir sustojo prie sankryžos, kur degė raudonas šviesoforo signalas. Jis (liudytojas) su kolega G. K. ką tik buvo sustoję degalinėje užsipilti kuro. Išlipę iš tarnybinio automobilio išgirdo, kad kyla variklio apsukos ir yra „gazuojama“. Atsisukę pamatė, kad automobilis BMW, kuris buvo Pramonės gatvėje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui staigiai suko dešinėn ir pradėjo slysti šonu, sankryžoje užsiskersavo ratai ir tas automobilis taip pravažiavo visą sankryžą į Pušaloto gatvę. Buvo „piešiamas vingiuotas kelias“, t. y. buvo atlikti mažiausiai du vingiai – į kairę, į dešinę, o tada automobilis išsitiesino ir nuvažiavo tiesiai. Automobilis buvo išslydęs šonu ir į priešpriešinę eismo juostą. Galas buvo priešpriešinėje eismo juostoje, o priekis į juos (pareigūnus). Paskui išsitiesino. Manevras užtruko kelias sekundes. Posūkio signalas nebuvo rodomas. Maždaug 1 kilometrą nuo degalinės pasivijo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Pats bendravo su automobilio BMW vairuotoju ir vairuotojas prisipažino, sakė nežino, kodėl taip padarė, gailėjosi. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad su kolega M. R. buvo degalinėje. Automobilis BMW su garsais, slydimais, akseliaravimu važiavo iš Pramonės gatvės į Pušaloto gatvę. Automobilis BMW, darydamas posūkio manevrą, slydo šonu, buvo prasisukę ratai. Į minėtą automobilį gal ir nebūtų atkreipę dėmesio, jei ne jo skleidžiami garsai, pvz. padangų cypimas, variklio gausmas. Minėtą automobilį sustabdė Pušaloto gatvėje. Su vairuotoju bendravo kolega M. R.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais policijos pareigūnų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apklabėti D. K.. Be to, tokius jų parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini) P1910_ch3_20210710022540_20210710022639 (1)“ matyti, kad 00.08 min. matomas automobilis, kuris lėtindamas greitį artėja prie reguliuojamos sankryžos. 00.14 min. užsidegus žaliam šviesoforo signalui transporto priemonė pradeda posūkio manevrą į dešinę. 00.16 min. matosi kaip automobilis įvažiuoja į dešinėje esančią gatvę ir transporto priemonės galas netenka stabilumo, o paskui išsitiesina ir tęsia važiavimą įprastai. Vaizdo įraše „2021_0710_022917_011 (1)“ užfiksuota, kaip sustabdžius automobilio BMW vairuotoją priėjęs pareigūnas klausia, prieš ką vairuotojas „madravoja“. Vairuotojas atsako, kad pats prieš save.
Teismo vertinimu, skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje esančiame vaizdo įraše nesimato, kad D. K. automobilio BMW ratai atliekant posūkio manevrą būtų netekę sukibimo su keliu. Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) P1910_ch3_20210710022540_20210710022639 (1)“ aiškiai matyti, kad automobilis BMW, staigiai sukdamas iš Pramonės į Pušaloto gatvę, iš tiesų trumpą laiko tarpą netenka pilno sukibimo su kelio danga. Automobilio galas atsiduria priešpriešinėje eismo juostoje, paskui išsitiesina ir nuvažiuoja tolyn. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju buvo padarytas KET 119 punkto pažeidimas. Be to, ir iš bylos duomenų matyti, ir to neneigia pats pareiškėjas, kad atliekant posūkio manevrą nebuvo rodomas posūkio signalas, t. y. buvo pažeistas ir KET 82.2. punktas.
Reikšmingomis aplinkybėmis, vertinant chuliganiškų paskatų buvimą D. K. veiksmuose, nagrinėjamu atveju teismas laiko tai, kad nusižengimo padarymo metu D. K. buvo ne vienas. Šalia jo sėdėjo keleivis. D. K. inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas susietas su KET 4, 9 ir 127 punktuose numatytais pažeidimais, kurie numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>; pareigą pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>. Nagrinėjamu atveju D. K. vairavimas nebuvo saugus, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jo automobilyje buvusiam keleiviui. Vairuotojo galimybės suvaldyti šonu slystantį automobilį itin ribotos. D. K. tokius veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas atkreipti dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017). Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju neginčijamai įrodyta, kad D. K. vairavo chuliganiškai ir jo padaryti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl pagal šią teisės normą jis nubaustas pagrįstai.
Pareiškėjas prašo teismui pripažinus jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.
Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).
Nors D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nėra ir atsakomybę lengvinančių – savo kaltės jis nepripažino. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kodėl teisė vairuoti transporto priemones jam neturėtų būti atimta arba būtų skirtas trumpesnis terminas. Teismas tokių aplinkybių šiuo atveju taip pat neįžvelgia. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog D. K. ne kartą baustas administracine tvarka, teisę vairuoti transporto priemones kartą jau buvo praradęs, o ją atgavęs netrukus įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kas rodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis teisės normų reikalavimų. D. K. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu ar mažai pavojingu. Kaip nustatyta anksčiau nusižengimas yra pakankamai pavojingas, keliantis potencialią grėsmę ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių, eismo bei turto saugumui. Padarytu administraciniu nusižengimu D. K. parodė lengvabūdišką, ignoruojantį ir atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Vairuodamas automobilį chuliganiškai D. K. turėjo puikiai suvokti ne tik daromo nusižengimo keliamą pavojų, bet ir galimas neigiamas pasekmes, todėl tokias pasekmes jis turi prisiimti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2853-2021 nėra jokio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.
Netenkinus skundo, nėra pagrindo pareiškėjo naudai priteisti ir jo turėtų atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2853-2021 palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.