- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- I1-1368-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03855-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (S.) skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 5 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., kai buvo suimtas ir kalėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo pažeistos jo teisės. Visų pirma, nurodo, kad buvo laikomas ankštomis sąlygomis kamerose, kurių plotas apytiksliai yra 5 – 7 kvadratiniai metrai; jose nuolat buvo laikoma po 2 asmenis, įskaitant ir pareiškėją. Kameroje, kurios plotas 7 kvadratiniai metrai, o sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 2 kvadratiniai metrai, jam likdavo mažiau nei 5 kvadratiniai metrai ploto; pažymėjo, kad didžioji dalis kameros buvo užstatyta baldais, daiktais, todėl nebuvo galimybės laisvai judėti. Antra, nurodo, kad Lukiškių TI-K antro, trečio ir ketvirto aukštų gyvenamosiose kamerose kaliniams nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną, be to, iškvietimo mygtuko nebuvo duše ir kt. vietose; pažymėjo, kad, norint išsikviesti pareigūną, tekdavo gana ilgai trankyti duris, o nesant iškvietimo mygtukų kildavo pavojus sveikatai ir saugumui. Trečia, nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose neveikia ventiliacija, vėdinama tik per langą, todėl patalpose drėgna ir tamsu. Be to, langus uždengia dviejų – keturių eilių grotos, todėl buvo ribojamas vėjo ir natūralios šviesos patekimas į patalpą, dėl ko puvo čiužiniai, veisdavosi parazitai, rūdydavo metalinės lovos. Ketvirta, teigia, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą nebūdavo pakankamai šildoma, o vasarą nebūdavo atvėsinama. Be to, kameros buvo neremontuotos, ant lubų ir sienų matėsi pelėsis, jautėsi drėgmė. Penkta, nurodo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą, naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymi, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti tik sienele, tačiau nebuvo jokios kabinos; pareiškėjui ne kartą naudojantis tualetu, pareigūnai, įskaitant moteris, atidarydavo duris; taip pat nebuvo jokios patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Šešta, teigia, kad Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje buvo didesnės kainos nei nustatyta įstatyme; be to, pirkdamas limonadus ar kitus gėrimus turėdavo mokėti už tarą, tačiau vėliau nebūdavo galimybės jos grąžinti ir taip atgauti pinigus (depozitą). Pareiškėjas nurodo, kad dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų jis patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą bei nepatogumus.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas A. S. 2018 m. liepos 27 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas – 7,77 m² (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 28 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikomas kameroje Nr. 322 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 307, plotas – 8,22 m² (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 12 d. laikomas kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 14 d. kameroje Nr. 307 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 15 – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas – 23,32 m² (6 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. rugpjūčio 24 d. kamera Nr. 256 (6 asmenys); 2018 m. rugpjūčio 25 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d. kamera Nr. 256 (5 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 27 d. kamera Nr. 256 (4 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 28 d. kamera Nr. 256 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 262, plotas – 7,86 m² (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2018 m. rugsėjo 4 d. kamera Nr. 262 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. rugsėjo 25 d. kamera Nr. 262 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 26 d. A. S. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių. Taigi iš šių duomenų matyti, kokio ploto kamerose ir kokiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų nurodo, kad pareigūnai, siekdami užkardyti konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, tektų ne mažiau kaip 3,6 kvadratiniai metrai ploto. Dėl asmenų stebėjimo kamerose bei privatumo nurodo, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus ir siekiant užkardyti konfliktines situacijas įstaigoje. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nėra numatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tačiau, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių kalėjimų, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenumato. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Dėl švaros palaikymo kamerose ir vykdomų patikrinimo nurodo, kad tvarkyti gyvenamąsias kameras bei jose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys, į visas gyvenamąsias kameras yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat, asmeniui per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui; be to, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindims, sienoms, indams ir kitiems vandeniui atspariems paviršiams. Pažymėjo, kad į Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės išduodamos du kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir viduryje, tačiau gavus nuteistųjų ir suimtųjų prašymus dėl minėtų priemonių trūkumo jos nedelsiant atnešamos. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad jos įrengtos, vadovaujantis Taisyklėmis, kur nurodyta, jog kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėjo, kad visose kamerose yra reikalingi baldai, lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ar higienos priemonėms susidėti; kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių ar kitų baldų. Taip pat kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, visose kamerose yra centrinio šildymo įranga, o šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau kai kurie suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau ir šią signalizaciją neretai piktybiškai gadina suimtieji ar nuteistieji. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas ir jas tvarko, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Dėl apsipirkimo parduotuvėje nurodo, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista jos pakuotė ar produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę, suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas; prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami. Tačiau šiuo atveju įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo pretenzijų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų ar dėl netinkamos kokybės parduotuvės prekių. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, jo patirtos žalos dydis iš esmės nėra grindžiamas jokiais įrodymais, todėl atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjas neįrodė jo patirtos žalos fakto ir dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Pareiškėjas A. S., minėta, prašo teismo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 600 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė Vilniaus pataisos namai) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).
5. Pirmiausia pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas ankštomis sąlygomis 5 – 7 kvadratinių metrų ploto kamerose, kuriose būdavo laikoma po du asmenis, įskaitant ir pareiškėją. Be to, sanitarinis mazgas užimdavo 2 kvadratinius metrus, tad pareiškėjui likdavo mažiau nei 5 kvadratiniai metrai ploto. Pažymėjo, kad didžioji dalis kameros būdavo užstatyta baldais, daiktais, todėl jam nebuvo galimybės laisvai judėti ir pasimankštinti.
Iš Vilniaus PN atsiliepime pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas – 7,77 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 28 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikomas kameroje Nr. 322 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 307, plotas – 8,22 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 12 d. laikomas kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 14 d. kameroje Nr. 307 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 15 – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas – 23,32 m2 (6 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. rugpjūčio 24 d. kamera Nr. 256 (6 asmenys); 2018 m. rugpjūčio 25 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d. kamera Nr. 256 (5 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 27 d. kamera Nr. 256 (4 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 28 d. kamera Nr. 256 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 262, plotas – 7,86 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2018 m. rugsėjo 4 d. kamera Nr. 262 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. rugsėjo 25 d. kamera Nr. 262 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 26 d. A. S. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių. Pareiškėjas šių duomenų neginčija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) naujausioje savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT minėtoje byloje, be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį; EŽTT tvirtinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui. Tiek šis teisės aktas, tiek ir kiti nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad, apskaičiuojant asmeniui tekusį kameros plotą tardymo izoliatoriuje, būtų išskaičiuojamas plotas, tenkantis sanitariniams įrenginiams, taip pat baldams ir kitiems daiktams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto tardymo izoliatoriuje, vadovaudamasis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, atsižvelgia į plotą, skirtą sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018; 2018 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo skaičiuojant jam tekusį kameros plotą tardymo izoliatoriuje išskaičiuoti plotą, tenkantį baldams ir kitiems įrenginiams (ne sanitariniams įrenginiams), vadovaujamasi nacionalinės teisės aktais bei minėta EŽTT praktika, t. y. baldai ir kiti daiktai nėra išskaičiuojami iš bendro ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kiekvienoje kameroje buvo įrengta sanitarinio mazgo su klozetu patalpa, jos matmenys sudarė apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių, konstatuotina, kad skaičiuojant pareiškėjui tekusį kamerų, kuriose jis buvo uždarytas ginčo laikotarpiu, plotą, jis (plotas) visiškai atitiko tiek nacionalinius teisės aktus (viršijo minimalų 3,6 kv. m plotą), tiek ir Konvencijos 3 straipsnį (viršijo 3 kv. m plotą, netgi išskaičiavus 0,56 kv. m plotą, kurį užėmė sanitariniai įrenginiai).
Taigi, byloje nenustatyta neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su pareiškėjui reikiamo ploto užtikrinimu.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K antro – ketvirto aukštų gyvenamosiose kamerose kaliniams nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną, be to, iškvietimo mygtuko nebuvo duše ir kt. vietose; norint išsikviesti pareigūną, tekdavo gana ilgai trankyti duris, o nesant iškvietimo mygtukų kildavo pavojus sveikatai ir saugumui.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių 14.4 punkte buvo nustatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Tuo tarpu teisės aktai nenumato, kad toks mygtukas turėtų būti įrengtas duše ar kitoje pareiškėjo nurodomoje vietoje.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pareiškėjas savo teiginio dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo nedetalizuoja, be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo klausimu jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jam tekdavo ilgai belstis, trankyti duris, o nesant iškvietimo mygtukų kildavo pavojus. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės jis neturėjo galimybės iškviesti pareigūnų ar jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Tad teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengti ir veikė aliarminiai iškvietimo mygtukai. Tuo pačiu pareiškėjo argumentai dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Kita vertus, net ir nustačius, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ar jis neveikė gyvenamosiose kamerose, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tai nereiškia, jog automatiškai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala; vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokią nors žalą; argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Gi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, minėta, tik abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas, tačiau šių savo teiginių niekaip nedetalizuoja, kad jam dėl to būtų kilę kokių nors grėsmių ir pan. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturtinės žalos kilimo faktą iš esmės sieja vien tik su teorine galimybe, kad jam galėjo būti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės.
7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose neveikia ventiliacija, vėdinama tik per langą, todėl patalpose drėgna ir tamsu. Be to, langus uždengia grotos, todėl taip buvo ribojamas vėjo ir natūralios šviesos patekimas į patalpą, dėl ko puvo čiužiniai, veisdavosi parazitai, rūdydavo metalinės lovos. Taip pat teigė, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą nebūdavo pakankamai šildoma, o vasarą nebūdavo atvėsinama. Be to, pasak pareiškėjo, kameros buvo neremontuotos, ant lubų ir sienų matėsi pelėsis.
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, konkrečiai jų 13 – 17 punktai. Pagal Taisyklių 14.1 punktą, kameroje turi būti langas, kad patektų natūrali dienos šviesa; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat kameroje turi būti: dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 punktas); natūralus arba mechaninis vėdinimas (14.10 punktas); patalpos šildymo įranga (14.11 punktas).
Lietuvos higienos normos Nr. HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas). Taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal to paties teisės akto 20 punktą Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Visų pirma teismas pažymi, kad atsakovas neigia pareiškėjo nurodomus pažeidimus. Antra, pareiškėjo nusiskundimai dėl kamerose įmontuotų grotų ir dėl mechaninės vėdinimo sistemos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes, minėta, teisės aktai nustato, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos, be to, gyvenamosios patalpos vėdinimas gali vykti ir per langus, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta; tad mechaninis vėdinimas nėra būtinas. Trečia, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas penkiose skirtingose kamerose, tad apskritai neaišku, kokioje kameroje galėjo būti nurodomi pareiškėjo pažeidimai, susiję su per didele drėgme, nepakankamos šviesos buvimu, netinkama oro temperatūra, pelėsio ir kenkėjų buvimu ir kt. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis tuo klausimu į įstaigos administraciją ar kurią nors kitą minėtas sąlygas kontroliuojančią instituciją; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teismui pateiktame rašte (b. l. 36) aiškiai nurodyta, kad jis nebuvo gavęs A. S. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2018-07-27 iki 2018-09-26. Tad konstatuotina, kad pareiškėjas nėra įvykdęs savo įrodinėjimo pareigos - detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes; kitaip tariant neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Ketvirta, byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2018 m. sausio 8-16 dienomis atliko operatyvųjį patikrinimą kameroje Nr. 322, kurioje vėliau buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatė, kad ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta; kameroje buvo išmatuota santykinė oro drėgmė, t. y. 41 proc., kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti ne mažesnė kaip 35 proc. ir ne didesnė kaip 65 proc. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros Nr. 322 lango stiklai nešvarūs, tačiau pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles patalpas valo jose laikomi asmenys; patalpoje buvo visos reikalingos valymo priemonės. Be to, kameroje ant lango buvo įmontuotos grotos. Nustatyta, kad yra galimybė išvėdinti patalpas per langą, jį galima atidaryti ir uždaryti; tai atitinka reikalavimus. Be to, į bylą pateiktas Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 26 d. raštas „Dėl atliktų patikrinimų“, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akte nurodyti trūkumai pašalinti, t. y. kameroje Nr. 322 išvalyti langai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2018 m. vasario 12-13 dienomis atliko pakartotinį patikrinimą kameroje Nr. 322 ir nustatė, kad 2018 m. sausio 8-16 dienomis patikrinimo metu užfiksuotas pažeidimas (nešvarūs lango stiklai) buvo pašalintas. Tai rodo, kad atlikus patikrinimą reikšmingų pažeidimų nenustatyta; o nedideli pažeidimai, už kuriuos iš esmės buvo atsakingi patys kalinamieji asmenys, nedelsiant buvo pašalinti. Tai rodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai reaguodavo į situaciją ir imdavosi reikiamų veiksmų. Tai iš esmės patvirtina ir vėlesnis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas, t. y. iš 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 322 ir 18 posto dušinėje ant sienų bei lubų vizualiai matomų pelėsio požymių nenustatyta; padaryta išvada, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K veiksmuose nenustatytas neteisėtumas.
8. Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, pilnai neatskirtas nuo likusios kameros dalies (tik sienele), todėl kameroje nuolat tvyrojo blogas kvapas, be to, jam naudojantis sanitariniu mazgu galėjo stebėti pareigūnai ir kiti asmenys.
Atsakovės atstovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta ir negali būti numatyta, jog kamerose esantys sanitariniai mazgai privalėtų būti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Priešingu atveju, posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, daroma išvada, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2018 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018; 2017 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; ir kt.).
Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, esantis sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, tačiau įėjimas į sanitarinį mazgą nebuvo niekaip uždengtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017; ir kt.).
Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs tris fotonuotraukas (b. l. 62-64), iš kurių matyti, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo bendros kameros erdvės ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis; nuotraukose nurodyta, kad tai yra tipinis gyvenamosios kameros vaizdas pro atidarytas duris. Tačiau teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad atsakovas nėra nurodęs, kada toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto buvo įrengtas. Antra, šios nuotraukos niekaip nepatvirtina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas buvo būtent kamerose Nr. 104, 302, 307, 256 ir 262, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu. Trečia, pats atsakovo atstovas savo paaiškinimuose iš esmės neneigia, pripažįsta, kad įėjimas į sanitarinį mazgą pareiškėjo kamerose nebuvo atskirtas nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele ir įėjimą į sanitarinį mazgą niekaip neuždengiant, - pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Kitaip sakant, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
9. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje buvo didesnės kainos nei nustatyta įstatyme; be to, pirkdamas limonadus ar kitus gėrimus jis turėjo mokėti už tarą, tačiau vėliau nėra galimybės jos grąžinti ir taip atgauti pinigus (depozitą).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 87 punktas nustatė, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172, nustato areštinėse, pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką.
Teismas, įvertinęs išdėstytą, visų pirma pažymi, kad pareiškėjo teiginiai iš esmės yra abstraktūs ir jie nėra siejami konkrečiai su pačiu pareiškėju. A. S. tik nurodo, kad parduotuvėje kainos buvo didesnės, tačiau šio teiginio nedetalizuoja, nenurodo, kokios konkrečiai prekės buvo brangesnės; kokias būtent prekes didesnėmis kainomis pirko, kada tai darė ir pan. Tad šia pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad pirkdamas gėrimus jis mokėdavo ir už tarą, tačiau nebuvo sudaryta galimybė susigrąžinti už depozitinę tarą mokamą užstatą. Tačiau šis pareiškėjo teiginys taip pat yra per daug abstraktus. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada pirko gėrimus, kaip dažnai, kokiomis kainomis ir pan. Be to, skunde nenurodė, kad jis būtų pildęs prašymus grąžinti tarą ir atgauti sumokėtą užstatą bei kad šie jo prašymai būtų netenkinti. Tad ir šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, net ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius, - automatiškai nereiškia neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Teismas nenustatė, kad tokia žala pareiškėjui būtų atsiradusi. Tas pats pasakytina ir dėl galimybės susigrąžinti už depozitinę tarą mokamą užstatą.
10. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) neužtikrinimo nuo 2018-07-27 iki 2018-09-26.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis (jam neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) nuo 2018-07-27 iki 2018-09-26, t. y. 60 parų. Tad teismo nuomone, šioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų tinkamas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos kompensavimo būdas. Tad spręstinas klausimas dėl neturinės žalos kompensavimo pinigais.
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017;; ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis du mėnesius, tam tikrais laikotarpiais kamerose jis buvo kalinamas tik vienas, tad jo pažeidžiamų teisių intensyvumas nebuvo didelis (privatumas buvo pažeidžiamas tik dėl to, kad pareigūnai turėjo galimybę stebėti, kai jis naudojosi tualetu), į tai, jog byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K sąmoningai būtų stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į tai, kad byloje nenustatyta, jog minėtas pažeidimas būtų neigiamai atsiliepęs pareiškėjo sveikatai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 125 Eur neturtinei žalai atlyginti.
11. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (S.) skundą (patikslintą) dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.