- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- TA-432-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03855-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinio asmens Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisių perėmėjo), 5 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose, kurių plotas buvo apie 5–7 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas dar su vienu asmeniu, jam turintis tekti plotas buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Didžiąją dalį kameros ploto užėmė daiktai ir baldai. Pareiškėjas ilgiausiai buvo laikomas kameroje Nr. 151 , kurios plotas buvo apie 7 kv. m, sanitarinio mazgo plotas užėmė 2 kv. m, todėl pareiškėjas negalėjo judėti, praktiškai neliko laisvo ploto.
3. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K antro, trečio ir ketvirto aukštų gyvenamosiose kamerose asmenims nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną, be to, iškvietimo mygtuko nebuvo duše ir kitose bendro naudojimo patalpose. Taigi norint išsikviesti pareigūną, tekdavo gana ilgai trankyti duris, o nesant iškvietimo mygtukų, kildavo pavojus sveikatai ir saugumui.
4. Pareiškėjas skundėsi higienos sąlygomis – Lukiškių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langą, todėl patalpose drėgna ir tamsu. Be to, langus uždengia dviejų – keturių eilių grotos, todėl buvo ribojamas vėjo ir natūralios šviesos patekimas į patalpą, pūdavo čiužiniai, veisdavosi parazitai, rūdydavo metalinės lovos. Lempos buvo be apsauginių gaubtų. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą nebūdavo pakankamai šildoma, o vasarą nebūdavo atvėsinama. Be to, kameros buvo neremontuotos, krito dažai ir tinkas, ant lubų ir sienų matėsi pelėsis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti tik sienele, o ne atskiroje kabinoje. Pareiškėjui ne kartą naudojantis tualetu pareigūnai, įskaitant moteris, atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, ar pareiškėjas naudojasi sanitariniu mazgu. Laikino sulaikymo kamerose taip pat sanitarinis mazgas atitvertas tik pertvata, nėra kabinos ar užuolaidos. Kamerose nebuvo jokios patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti nepatogumus.
6. Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje buvo didesnės kainos nei nustatyta įstatyme. Pareiškėjas pirkdamas limonadus ar kitus gėrimus turėdavo mokėti už tarą, tačiau vėliau nebūdavo galimybės jos grąžinti ir atgauti pinigus (depozitą). Lukiškių TI-K veikianti parduotuvė naudojosi pareiškėjo padėtimi ir taip nepagrįstai praturtėdavo.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų jis patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą bei nepatogumus, t. y. neturtinę žalą, kuri atlyginama pinigais.
Atsiliepimas
8. Atsakovas, atstovaujamas Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai neįpareigoja skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą atsižvelgti į baldais užimtą plotą.
10. Dėl asmenų stebėjimo kamerose bei privatumo atsakovo atstovas nurodė, kad priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus ir siekiant užkardyti konfliktines situacijas įstaigoje. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimus. Šiose taisyklėse nėra numatyta, jog kamerose turi būti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių kalėjimų, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas paaiškino, kad lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
12. Lukiškių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau kai kurie suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau ir šią signalizaciją neretai piktybiškai gadina suimtieji ar nuteistieji.
13. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga, šildymo sezono metu palaikoma optimali temperatūra. Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kameras privalo tvarkyti patys nuteistieji, jie aprūpinami valymo priemonėmis ir reikmenimis.
14. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su apsipirkimu parduotuvėje, atsakovo atstovas paaiškino, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę iš įstaigos teritorijoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“ parduotuvės ar visą užsakymą, suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas. Prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami. Įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas pateikė savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizavo, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, ji turi būti pagrįsta įrodymais. Šiuo atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 125 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.
18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kameros ploto trūkumo, teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktu ir nurodė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas pažymėjo, kad minėtas teisinis reguliavimas nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas pažymėjo, jog vertinant vienam asmeniui turinčio tekti ploto minimalų standartą (3 kv. m) daugiavietėje kameroje, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą; į ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.
19. Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas – 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas – 7,77 kv. m (1 asmuo kameroje), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 307, plotas – 8,22 kv. m (1–2 asmenys kameroje), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas – 23,32 kv. m (2–6 asmenys kameroje), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. rugpjūčio 28 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 262, plotas – 7,86 kv. m. (1–2 asmenys kameroje), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. rugsėjo 25 d.; 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.
Žemesnės instancijos teismas
20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skaičiuojant pareiškėjui tekusį kamerų, kuriose jis buvo uždarytas ginčo laikotarpiu, plotą, plotas visiškai atitiko tiek nacionalinius teisės aktus (viršijo minimalų 3,6 kv. m plotą). Teismo vertinimu, net ir neįskaičiavus į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo užimamo ploto, kuris remiantis byloje pateiktais duomenimis yra 0,56 kv. m, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas 3 kv. m ploto standartas, taigi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nebuvo pažeistas.
21. Nepripažinti pagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl neįrengtos, neveikiančios pareigūnų iškvietimo signalizacijos, kadangi, teismo vertinimu, atsakovo atstovas patvirtino, kad kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, be to, skunde nebuvo pateikta konkrečių duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme ar pavojingomis aplinkybėmis ir dėl to kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Konstatavęs kad Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nenustatė Lukiškių TI-K pareigos pareigūnų iškvietimo sistemą sumontuoti duše ar kitose pareiškėjo nurodomose patalpose, teismas atmetė ir šiuos pareiškėjo nusiskundimus.
22. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus pareiškėjo nusiskundimus dėl drėgmės, pelėsio kamerose, nepakankamo apšvietimo ir ventiliacijos, netinkamos temperatūros, perteklinių grotų languose. Teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu ir nurodė, jog kameroje turi būti langas, kad patektų natūrali dienos šviesa; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas taip pat nurodė higienos normoje HN 134:2015 nustatytus reikalavimus (14; 16; 17; 20 ir 39 punktus), keliamus patalpų apšvietimui, oro drėgmei, temperatūrai ir kitoms higienos sąlygoms. Teismas pažymėjo, kad grotų įrengimas yra numatytas Eksploatavimo taisyklėse, o gyvenamosios patalpos vėdinimas gali vykti ir per langus, ką nagrinėjamu atveju ir nustatė, todėl pažymėjo, kad mechaninis vėdinimas nėra būtinas.
23. Teismo vertinimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas penkiose skirtingose kamerose, tad neaišku, kokioje kameroje galėjo būti nurodomi pareiškėjo pažeidimai. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis tuo klausimu į įstaigos administraciją ar kurią nors kitą minėtas sąlygas kontroliuojančią instituciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) teismui pateiktas raštas patvirtino, kad jis nebuvo gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K skundžiamu laikotarpiu. Teismo vertinimu, į bylą pateikti Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtino, kad 2018 m. sausio 8–16 dienomis tikrintoje kameroje Nr. 322 oro drėgmė, temperatūra atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, o nustatytas pažeidimas (nešvarus langas) pašalintas. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad reikšmingų pažeidimų nebuvo nustatyta, o nedideli pažeidimai, už kuriuos buvo atsakingi patys kalinami asmenys, nedelsiant buvo pašalinti. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
24. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tualeto įrengimo ir privatumo neužtikrinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti.
25. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo bendros kameros erdvės ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis; nuotraukose nurodyta, kad tai yra tipinis gyvenamosios kameros vaizdas pro atidarytas duris, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra nurodęs, kada toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto buvo įrengtas. Teismo vertinimu, šios nuotraukos nepatvirtino, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas buvo būtent kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele ir niekaip neuždengiant įėjimo į sanitarinį mazgą, neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir nustatė pagrindą konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
27. Kaip nepagrįsti ir nekonkretizuoti buvo atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl per brangių prekių, parduodamų Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje, nesudarytos galimybės susigrąžinti sumokėtą užstatą už tarą, į kurią išpilstyti gėrimai. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus ir bylos duomenis, darė išvadą, kad šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, be to, negalėjo kilti žala.
28. Apibendrindamas pareiškėjo skunde išdėstytus nusiskundimus ir įvertinęs jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą, teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis (jam neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. , t. y. 60 parų. Teismo nuomone, šioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų tinkamas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos kompensavimo būdas, todėl spręstinas klausimas dėl neturinės žalos kompensavimo pinigais.
29. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis du mėnesius, tam tikrais laikotarpiais kamerose jis buvo kalinamas vienas, tad jo teisių pažeidimas nebuvo toks intensyvus (privatumas buvo pažeidžiamas tik dėl to, kad pareigūnai turėjo galimybę stebėti pareiškėją), į tai, jog byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K sąmoningai būtų stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, minėtas pažeidimas būtų neigiamai atsiliepęs pareiškėjo sveikatai, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 125 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir jį priteisė iš atsakovo.
III.
30. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lukiškių TI-K yra labai senas kalėjimas, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, ne visose kamerose atlikti remonto darbai. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo pateiktas sanitarinio mazgo užimamas plotas (0,56 kv. m) ne visose kamerose būtent toks – kai kuriose kamerose jis ženkliai didesnis.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytas būtinas sąlygas viešajai deliktinei atsakomybei kilti, atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus, kurie buvo apčiuopiami ir nevienkartinio pobūdžio. Šiuo atveju apelianto nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl jam padarytos neturtinės žalos. Apeliantas pateikia savo samprotavimus apie galbūt atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo ji pasireiškė, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Atsiliepimas
34. Atsakovo atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus, o apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia naujų aplinkybių ar įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių suėmimo sąlygų, atlyginimo.
36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 60 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto ir įrengtas kaip atskira kabina, ir konstatavo, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei nusprendė, kad pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti pakankamas 125 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, taip pat netenkino skundo reikalavimo priteisti 5 600 Eur neturtinę žalą.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino jo nurodytas aplinkybes dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sąlygų kamerose, nedaryto remonto. Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas kažkuriose kamerose užėmė daugiau ploto nei nurodė atsakovo atstovas. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad pareiškėjo netenkina priteistos neturtinės žalos dydis.
38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sąlygų kamerose, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).
40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau patikslina, kad šis pažeidimas truko 62 paras, o ne 60 parų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nebuvo pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus neužtikrinant higienos normoje HN 134:2015 nustatytų reikalavimų laikymosi.
41. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių higienos sąlygų (oro temperatūros, drėgmės, kenkėjų, apšvietimo, netvarkingų įrenginių, pelėsio ir pan.) į Visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiais klausimais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją – tokių argumentų jis nenurodė ir savo procesiniuose dokumentuose.
42. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu pareiškėjo nusiskundimai buvo abstraktūs ir nekonkretizuoti. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovo į bylą pateikti Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nesusiję su skundžiamu laikotarpiu, tačiau nesant duomenų, kad pareiškėjas skundėsi, atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės, o skunde nedetalizavo, kokioje kameroje buvo tam tikri neatitikimai, pagrįstai šie argumentai buvo atmesti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklėse, higienos normoje HN 134:2015) nėra nustatyta pareiga suėmimą vykdančiai institucijai tam tikru periodiškumu atlikti patalpų remontą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės vien dėl to, kad jis buvo laikomas neremontuotose kamerose, buvo pažeistos.
43. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas dalyje kamerų buvo didesnis už atsakovo atstovo pateiktą (0,56 kv. m), teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde, teigdamas, kad jam neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu jis ilgiausiai buvo laikomas kameroje Nr. 151, kurios plotas apie 7 kv. m, o sanitarinis mazgas užėmė 2 kv. m. Bylos duomenimis pareiškėjas kameroje Nr. 151 nebuvo laikomas skundžiamu laikotarpiu. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodytos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo išmatavimai, šių duomenų neginčijo, neprašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, kad būtų išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kurioje kameroje sanitarinis mazgas buvo didesnio ploto nei atsakovo atstovo nurodytas, taip pat kokiais matavimais (įrodymais) jis savo teiginius grindžia. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmestini kaip abstraktūs ir nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, jų nevertino, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui tekęs minimalus gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, lieka nepaneigta.
44. Atsakydama į pareiškėjo teiginį, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
45. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
46. Šiuo atveju nustatyta, kad 62 dienas Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui pakankamas 125 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jo skundas turėjo būti patenkintas visiškai (t. y. priteistas 5 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas), tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nenustatyta, kad dėl teismo konstatuoto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingas neigiamas pasekmes.
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 125 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.