Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Ąžuolo gilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ąžuolo gilė“ ieškinį atsakovui UAB „Vėsa ir partneriai“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ priešieškinį ieškovui UAB „Ąžuolo gilė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Ieškovas UAB „Ąžuolo gilė“ 2011-10-25 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ 3679,00 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų; 53770,42 Lt nuostolių; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Ąžuolo gilė“ ir atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ 2008 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2008/12/23-02, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo užsakovui (ieškovui) priklausančiose patalpose, esančiose adresu Naugarduko g. 14, Vilnius, atlikti oro vėdinimo sistemų montavimo darbus, pagal ieškovo pateiktą techninį projektą. Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad bendra Darbų kaina su PVM sudarys 70 000 Lt. 2008 m. gruodžio 30 d. tarp Emil Vaisov ir Juozo Marčiulaičio sudarytas susitarimas dėl pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, pagal kurį Emil Vaisov sumokėjo Juozui Marčiulaičiui grynais pinigais 20 000 Lt. Šalys susitarė, kad atsakovui tinkamai įvykdžius pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, minėti pinigai lieka atsakovo naudai. 2009 m. spalio mėnesį atsakovas pabaigė darbus pagal Sutartį ir pateikė ieškovui atliktų darbų priėmimo aktą, kuriame užfiksuota bendra paskutinių atliktų darbų vertė – 16 321 Lt. Iki šio paskutinio atliktų darbų akto visi anksčiau atlikti ir ieškovui atsakovo perduoti darbai buvo ieškovo visiškai apmokėti, todėl pabaigus darbus 2009 m. spalio mėnesį likusi ieškovo atsakovui mokėtina suma sudarė būtent 16 321 Lt. Kadangi 2009 m. spalio mėnesį atlikti darbai buvo baigiamieji, todėl Patalpose įrengtos vėdinimo sistemos tinkamumas naudoti turėjo būti tikrinamas ir konstatuojamas visų rekonstruotų Patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti procedūros metu. 2009 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktas iki Patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti iš ieškovo pusės pasirašytas nebuvo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010-04-30 raštu Nr. (12-4)-2-l 100 „Dėl kavinės pripažinimo tinkama naudoti“ konstatuota, kad vėdinimo sistemos įrengimo darbai yra atlikti nukrypstant nuo suderinto techninio projekto. Minėtai kontroliuojančiai institucijai nustačius trūkumus, patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti procedūros užsitęsė iki 2010 m. spalio 27 d., kada Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotu pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. PTN-100-101027-00661 konstatuota, kad Patalpos yra tinkamomis naudoti pagal paskirtį. Ieškovas teigia, kad dėl nustatytų darbų trūkumų užsitęsęs Patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti procesas lėmė ieškovui tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius nuostolius, už kurių atsiradimą ir atlyginimą yra atsakingas atsakovas. Ieškovas teigia, kad atsakovo reikalavimas atsiskaityti už atliktus Darbus sumokant 16 321 Lt yra nepagrįstas, priešingai pats atsakovas privalo grąžinti ieškovui dalį pagal 2008-12-30 sudarytą susitarimą sumokėtų pinigų. Ieškovo manymu, pagal susitarimą atsakovui perduota pinigų suma (20 000 Lt), ne tik padengia atsakovo reikalaujamą įsiskolinimą už atliktus darbus, bet ir viršija jį 3679 Lt suma, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3679 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nustačius atliktų Darbų neatitikimą suderintam techniniam projektui, patalpų pripažinimas tinkamomis naudoti užsitęsė ir ši situacija lėmė ieškovo nuostolių atsiradimą. Ieškovo manymu, atsakovas atlikdamas darbus Patalpose nesilaikė Sutarties, prie Sutarties pridedamo techninio projekto bei kitų normatyvinių dokumentų nuostatų. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki faktinio Patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, t.y. 2010 m. spalio 27 d., Patalpos negalėjo būti faktiškai naudojamos pagal planuotą jų tikslinę paskirtį (viešojo maitinimo paslaugoms teikti) dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovas negavo iš anksto numatytų gauti pajamų bei patyrė kitų nuostolių. Ieškovas nurodė, kad nuostolius sudaro viso 49 903,23 Lt negyvenamųjų patalpų nuomos mokestis (neskaičiuojant PVM ir atskaičius mokėtiną pelno mokestį) ir 1314,69 Lt Patalpų eksploatacinės išlaidos už suteiktas komunalines paslaugas. Taip pat ieškovas nurodo, kad patyrė 1490,50 Lt papildomų išlaidų (dėl papildomai užsakytų ekvivalentinio slėgio lygio matavimų) ir 1062 Lt išlaidų už antstolių suteiktas teisines paslaugas. Bendra ieškovo dėl atsakovo neteisėtų veiksnių patirta šiuo ieškiniu prašoma priteisti nuostolių suma yra 53 770,42 Lt.

1. Teismas tinkamai įvertino faktą, kad Susitarime nėra nurodytos aplinkybės, kad sudarydami susitarimą Emil Vaisov ir Juozas Marčiulaitis veikia bendrovių vardu, susitarime nėra tiksliai nurodyti bendrovių rekvizitai, susitarimas nepatvirtintas bendrovių antspaudais. Teigia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina Susitarimo sąsają su Rangos sutartim, tačiau neįrodo, kad Susitarimas sudarytas tarp įmonių, o ne tarp jų vadovų, kaip fizinių asmenų. Fiziniai asmenys, nors ir esantys įmonių vadovai, nepraranda teisės sudaryti sutartis savo vardu, priešingu atveju būtų nepagrįstai varžomos šių asmenų teisės, pažeidžiamas sutarties laisvės principas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais, nustatė, kad 2012-01-06 ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame nurodė kokius papildomus rašytinius įrodymus prašo prijungti ir kuriuos asmenis prašo apklausti liudytojais nagrinėjamoje civilinėje byloje (t.1., b.l. 90-92). Visus minėtus prašyme išdėstytus ieškovo prašymus (išskyrus prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Vilniaus visuomenės sveikatos centrą) pirmosios instancijos teismas tenkino. Pažymėtina, kad teikiamų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui ieškovas neprašė prijungti pirmosios instancijos teisme, nors galėjo tai padaryti. Iš teismo posėdžio 2012-01-31 protokolo (t.1., b.l. 159-171) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teiravosi ieškovo atstovo D.Ambrazaičio, dėl ko buvo surašomi minėti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, teismas taip pat nurodė, kad jų nėra pateikta teismui. Ieškovo atstovas paaiškino, kad „nebuvo teikiama, nes vyko derybos ir buvo aišku kur kyla ginčas, kur nekyla, atsiliepime nei žodžio nėra apie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, ar išlaidų pagrindimo“. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kolegijos vertinimu, atmestini ieškovo argumentai, kad ieškovas prašė prijungti prie bylos antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kopijas, ir kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtų protokolų kopijas, patvirtintas ieškovo atstovo Dainiaus Ambrazaičio, motyvuodamas tuo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo su savimi ir negalėjo pateikti jų originalų. Kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrindžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, neaišku, kodėl šie įrodymai negalėjo būtų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nenustatyta nė viena iš sąlygų naujiems įrodymams priimti, todėl atsisakoma juos priimti ir kolegija tokio apelianto prašymo netenkina.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Kolegija netenkina apelianto prašymo papildomai apklausti Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotoją Robertą Petraitį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje apklausė liudytoją Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotoją Eveliną Vilčinskienę. Teismas motyvavo, kad pagrindinis 2010-04-30 raštas rengtas šios darbuotojos ir nutarė ją apklausti, nes ši darbuotoja gilinosi ir rengė raštą (t.1., b.l. 137), todėl nusprendė nekviesti Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo Alvydo Mirinavičiaus. Parengiamojo 2012-01-06 teismo posėdžio metu ieškovas neprašė apklausti kitų asmenų, tame tarpe ir Roberto Petraičio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas apklausti liudytojais yra Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai, o šio centro darbuotoja liudijo teisme, todėl kolegija atmeta apelianto prašymą apklausti kitą Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotoją.

Dėl 2008-12-30 Susitarimo.

Ieškovas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Susitarimo sąlygų turinį, jo sudarymo aplinkybes bei tikruosius šalių ketinimus, nepagrįstai akcentuodamas tik jo formos trūkumus (nėra bendrovių rekvizitų, antspaudų). Teismas motyvuodamas, kad susitarimas neturėjo visų ieškovo ir atsakovo bendrovių rekvizitų bei, kad nepatvirtintas bendrovių antspaudais, neatsižvelgė, kad LR CK nenumato prievolės rašytinius dviejų juridinių asmenų susitarimus tvirtinti antspaudu bei nenumato dviejų juridinių asmenų sudaromame susitarime nustatyti kokius nors privalomus rekvizitus. Taip pat neatsižvelgė į faktą, kad Susitarimas pasirašytas dviejų vadovų. Mano, kad teismo išvada, jog tariamai Susitarimas sudarytas tarp fizinių asmenų Emil Vaisov ir Juozo Marčiulaičio, o ne tarp ieškovo ir atsakovo yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. Aiškinant 2008 m. gruodžio 30 d. Susitarimo turinį konstatuotina, kad teisiniai santykiai atsirado tarp Emil Vaisov ir Juozo Marčiulaičio, kaip fizinių asmenų, nes jame nurodyta, kad sutartis sudaryta tarp Emil Vaisov ir Juozo Marčiulaičio, Susitarime nurodyti šių fizinių asmenų asmens kodai, o ne įmonių kodai, nėra nurodyta jokių atstovimo pagrindų, nėra nurodyti jokie įmonės rekvizitai, nėra antspaudo, kt. CK 2.33 str. yra įtvirtintas juridinio asmens apibrėžimas, kuriame pasakyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Nagrinėjamu atveju, Susitarime nėra juridinių asmenų pavadinimų, kaip tai yra numatyta CK 2.33 str., todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad LR CK nenumato prievolės rašytinius dviejų juridinių asmenų susitarimus tvirtinti antspaudu bei nenumato dviejų juridinių asmenų sudaromame susitarime nustatyti kokius nors privalomus rekvizitus. Susitarime numatyta, jog ginčai dėl įteiktos sumos sprendžiami abipusiu susitarimu arba teismo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šio susitarimo šalys yra fiziniai asmenys, o ne juridiniai asmenys, todėl kolegijos vertinimu ginčas dėl šio Susitarimo gali būti tik tarp Susitarimą pasirašiusių fizinių asmenų, o ne juridinių asmenų. Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Taigi apelianto pareiga buvo įrodyti, kad tikrieji šalių ketinimai buvo ne sudaryti Susitarimą tarp fizinių asmenų, kaip kad nurodyta Susitarime ir kaip aiškina ieškovas, o pinigus skirti Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pinigai buvo perduoti atsakovui, be to Rangos sutartis ir nenumatė tokios jos įvykdymo užtikrinimo priemonės kaip šis ginčo Susitarimas.

Dėl tikrųjų šalių ketinimų teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal sutarties tekstą bei šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Įstatymų sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti: laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo poziciją, ginčo sutarties aiškinimui ir tikriesiems šalių ketinimams atskleisti svarbios ne tik ieškovo nurodytos aplinkybės, bet Susitarimu nustatytos nuostatos. Susitarime numatyta, kad „Įvykdžius visas sutarties Nr. 2008/12/23-02 sudarytos tarp UAB „Ąžuolo gilė“ ir UAB „Vėsa ir partneriai“ sąlygas įteikta pinigų suma pasilieka gavėjo naudai“. Daugiau jokių įsipareigojimų nei Emil Vaisov, nei Juozui Marčiulaičiui šiame Susitarime nėra numatyta. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Susitarimą paruošė ieškovo vadovas Emil Vaisov. Kaip jau buvo minėta, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, atmestini ieškovo argumentai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Susitarimo sąlygų turinį, jo sudarymo aplinkybes bei tikruosius šalių ketinimus, taip pat, kad neatsižvelgė į faktą, kad Susitarimas pasirašytas dviejų vadovų. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Susitarimas sudarytas tarp fizinių asmenų Emil Vaisov ir Juozo Marčiulaičio, o ne tarp ieškovo ir atsakovo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ieškovui buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės atstovės Simonos Gavelienės liudijimu, patvirtinančiu paskolos santykių tarp ieškovo ir Emil Vaisov egzistavimą. Kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog yra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visą byloje esančią medžiagą pagal CPK nustatytas įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisykles, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimo priteisti nuostolius ir be teisinio pagrindo įgytas lėšas nurodytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl nuostolių.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad kompetentingoms institucijoms nustačius ieškovo techninio projekto, kuris laikomas neatskiriama Rangos sutarties dalimi, sprendimų pažeidimus, vienareikšmiškai konstatuotina, kad atsakovas pažeidė sutartį.

Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Pažymėtina, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nukrypimai nuo techninio projekto buvo padaryti paties ieškovo iniciatyva ar bent su ieškovo sutikimu. Šia aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas Marian Sobolevskij (t.1., b.l. 168), liudytojas Kęstutis Mikšys (nurodė, kad korektūrą užsakė UAB „Ąžuolo gilė“ (t.1., b.l. 167). Atsakovas nurodė, kad taip buvo koreguojamas projektas, o ne šalinami neatitikimai buvusiam projektui, atsakovas atliko papildomus darbus, panaudojo papildomas medžiagas - taip vykdydamas pareigą bendradarbiauti (LR CK 6.691 str.). Pažymėtina, kad ir pats ieškovo atstovas Emil Vaisov 2012-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad „rangovas atliko tam tikrus darbus, pakeitė techninius pasus, po to reikėjo visus pakeitimus įforminti savivaldybėje, Kultūros paveldo departamente, po to rangovas atliko garso izoliacijos darbus“ (t.1. b.l. 162). Kolegijos vertinimu, šis ieškovo atstovo paaiškinimas atitinka atsakovo nurodomas aplinkybes, kad buvo koreguojamas projektas, o ne šalinami neatitikimai buvusiam projektui. Šiuo atveju pakeitimai, o ne defektai, buvo įforminami savivaldybėje, Kultūros paveldo departamente. Be to, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2009 m. spalio mėn. atsakovui pateikus ieškovui atliktų darbų aktą, pastarasis nepateikė jokių pastabų dėl darbų kokybės, jų atitikimo techniniam projektui, kaip tai numatyta Rangos sutarties 3.1.3. p. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė defektų fakto, todėl atmestini apelianto argumentai, kad kompetentingoms institucijoms nustačius ieškovo techninio projekto sprendimų pažeidimus, vienareikšmiškai konstatuotina, kad atsakovas pažeidė sutartį.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad vykdant rangos sutartį ypač svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, dėl iškilusių problemų, atliekant patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti procedūras, atsakovas, vykdydamas savo pareigą bendradarbiauti, teikė ieškovui pasiūlymus dėl galimų iškilusių problemų sprendimo būdų, atliko papildomus darbus, panaudojo papildomas medžiagas tam, kad šios problemos būtų pašalintos. Šios aplinkybės byloje neneigė ieškovas, o kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje, ieškovo atstovas Emil Vaisov 2012-01-31 teismo posėdžio metu paaiškino, kad „rangovas atliko tam tikrus darbus, pakeitė techninius pasus, po to reikėjo visus pakeitimus įforminti savivaldybėje, Kultūros paveldo departamente, po to rangovas atliko garso izoliacijos darbus“. Kolegija, atsižvelgdama į atsakovo bendradarbiavimo pareigos vykdymą koreguojant projektą, atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovas pažeidė Rangos sutartį.

Kolegija pažymi, kad nuostolių faktas ir dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl be teisinio pagrindo gautų sumų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, todėl šioje byloje ieškovas, o ne atsakovas, turi įrodyti nuostolių faktą ir dydį. Pažymėtina ir tai, jog visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad skolininkui tinkamai nevykdant prievolės, kreditorius turi teisę, kad jam būtų visiškai atlyginti nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį (CK 6.251 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs Rangos sutartį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t.y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-391/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktus kriterijus, vertinant ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos ir atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (sutartis tarp UAB „Ąžuolo gilė“ ir UAB „OMAD“), nes šių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta tuo metu (sudaryta 2009-10-30)(t.1.b.l. 33-39), kai patalpos dar nebuvo pripažintos tinkamomis naudotis (2010-10-27) (t.1., b.l. 29-32). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Ąžuolo gilė“ direktorius Emil Vaisov, žinodamas, kad negyvenamosios patalpos dar nėra pripažintos tinkamomis naudoti, pasirašydamas pats su savimi (kaip abiejų bendrovių – UAB „Ąžuolo gilė“ ir UAB „OMAD“ direktorius) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiėmė visą iš sutarties kilusių pasekmių riziką, todėl nuomos mokesčio negautos pajamos negali būti priteistos ieškovui iš atsakovo, nes dėl šių nuostolių atsiradimo atsakovas nekaltas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepagrindė įrodymais būtinybės surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad negali įvertinti dėl ko buvo būtina surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, ar jie yra susiję su atsakovo veiksmais, atliekant rangos darbus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas darbų priėmimo-perdavimo akto neginčijo, atsakovui pateikus ieškovui atliktų darbų aktą, pastarasis nepateikė jokių pastabų dėl darbų kokybės, jų atitikimo techniniam projektui kaip tai numatyta Rangos sutarties 3.1.3 p., pasirašė su atsakovu tarpusavio skolų suderinimo aktą (t.1., b.l. 61), ieškovas neįrodė defektų fakto, byloje nėra nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl kolegijos vertinimu nėra ir trečio kriterijaus, pagal kurį turėtų būti vertinama, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos. Kolegijos vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, darytina išvada, jog byloje nenustatytos realios ieškovo galimybės gauti konkrečias pajamas iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, neįrodytas nuostolių faktas ir dydis, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius.

Dėl delspinigių dydžio.

Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu delspinigių dydžiu, mano, kad jis yra per didelis. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, koks jo manymu turėtų būti delspinigių dydis, nurodė, kad tokie delspinigiai patys savaime akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, bei sąžiningai verslo praktikai. Apelianto skundo argumentai dėl priteistų delspinigių sumažinimo atmetami. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Iš šalių pasirašytos rangos sutarties 5.4.3. punkto matyti, kad užsakovas pavėlavęs sumokėti už atliktus darbus, įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 procentų delspinigius nuo laiku nesumokėtos sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nagrinėjamoje byloje abi Rangos sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, per derybas; ieškovas, turintis nemažą patirtį verslo subjektas (įmonė įregistruota 1993-12-30) ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Rangos sutarties sudarymo metu 15 metų buvo verslo subjektas, teismas sprendžia, kad iš ieškovo priteistų netesybų dydis, nėra aiškiai per didelis. Kolegijos vertinimu, toks dydis nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžia sutarties šalių laisvės principo. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis pagrįstomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.