Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-7505-471/2024 pagal kreditorių A. K. ir D. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. K. ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pagal kreditorių A. K. ir D. K. pareiškimą 2024 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose priimtas teismo įsakymas išieškoti kreditoriams iš skolininkų R. K. ir A. K. solidariai 99 000 Eur skolą, 39 000 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 807,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

8. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškimo priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie pareiškimo buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Taigi, egzistavo pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlyga.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojama teismų praktiką pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Taigi, net ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Sutiktina su apeliantu, kad taikydamas skolininkų turtui laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės vadovavosi vieninteliu argumentu, jog skolos suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).

12. Nagrinėjamu atveju kreditoriai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindė tuo, jog skolininkų turtas yra įkeistas ir areštuotas net po kelis kartus, kas liudija, kad skolininkai nelinkę atsiskaityti su kreditoriais, areštų mastas kas kartą didėja, o tai reiškia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus kreditorių reikalavimą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes turtas už skolas gali būti parduotas, o gauti pinigai padalinti laikinąsias apsaugos priemones prašiusių taikyti kreditorių naudai.

13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 p.). Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

14. Akcentuotina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, jog priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).

15. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkai iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti, jį slepia (paslėpė), apsunkino ar panašiai (CPK 178 straipsnis). Kreditorių akcentuotos aplinkybės, kad skolininkų turtas yra įkeistas ir areštuotas net po kelis kartus ir areštų mastas kas kartą didėja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu apeliantas ir jo sutuoktinė atlieka nesąžiningus veiksmus siekdami išvengti išieškojimo pagal kreditoriams palankų teismo sprendimą šioje byloje. Kreditorių argumentai dėl apelianto ir jo sutuoktinės nesąžiningumo anksčiau paminėtu aspektu remiasi vien tik prielaidomis apie galimą jų siekį tokiu būdu išvengti ar apsunkinti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsipareigojimų didėjimas savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad tokiu būdu yra nesąžiningai siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos.

16. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien pareiškimo (ieškinio) pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog skolininkas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti skolininko teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl Šiaulių apylikės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditorių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkų A. K. ir R. K. atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių A. K. ir D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkų A. K. ir R. K. atžvilgiu atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registrui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.