Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. B. skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, M. B. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

1. M. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 2.00 val., iš neužrakinto automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) g. 1, Šiauliuose, namu, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – piniginę „Hilfiger“, 10 Eur vertės, piniginę „Levi strauss“, 10 Eur vertės, 1 580 Eur, iš viso pagrobė turto už 1 600 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur turtinę žalą.

Be to, M. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 2.00 val., iš neužrakinto automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) g. 1, Šiauliuose, namu, pagrobė automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, laikė ir gabeno su savimi iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki kol 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 18.05 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, taip pat ginčija skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimą su ankstesniu nuosprendžiu, pagal kurį jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Sprendimas dėl M. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. B. skirti švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į jo asmenybę bei ankstesnius teistumus, negalima konstatuoti, kad švelnesnės bausmių rūšys gali užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą.

8. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad M. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, būdamas teistas, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas, dirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai skundžiamu nuosprendžiu pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tai skundžiamu nuosprendžiu pripažinta M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad M. B. ir toliau pažeidinėja įstatymus, savo elgesio nekeičia, nes nusikalto neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo laikotarpiu, per trumpą laiką po paleidimo iš pataisos namų, apylinkės teismas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skyrė M. B. griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydžius nustatydamas mažesnius, nei BK 178 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis: nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį M. B. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, vadinasi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

9. Nors apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas bausmes, tinkamai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumos, todėl už padarytas nusikalstamas veikas nepagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nepasinaudojo galimybe skirti baudas arba kitas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis, teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas anksčiau teistas net 10 kartų (vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) (2 t., b. l. 1-12, 13-16, 17-26); 2015 m. lapkričio 30 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. birželio 3 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiais M. B. už įvykdytus nusikaltimus jau buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nepakeitė apelianto elgesio, nes, išėjęs į laisvę, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nepraėjus nei 4 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos, už kurias M. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdus gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo pripažintas M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kartu su BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybe, lengvinančia nuteistojo baudžiamąją atsakomybę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) jau buvo įvertinta, paskiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatyti mažesni, nei BK 178 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Tai, kad M. B. dirba, apylinkės teismo taip pat buvo įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų kontekste. Apelianto dalyvavimas VšĮ (duomenys neskelbtini) programos „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projekte „Aš galiu!“ (2 t., b. l. 130-132), pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) M. B. teigiama charakteristika (2 t., b. l. 133), apelianto skundo teiginiai, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis praras galimybę įsitvirtinti darbo kolektyve, gauti pajamų ir atlyginti turtinę žalą, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių nuteistajam už įvykdytus nusikaltimus galėtų būti paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys. Akivaizdu, kad būtinybė dirbti, įsitvirtinti darbo kolektyve ir užsidirbti pajamų egzistavo ir inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo jų padarymo. Nuo šių nusikaltimų, įvykdytų 2021 m. rugsėjo 10 d., M. B. nesulaikė ir dalyvavimas VšĮ (duomenys neskelbtini) projekte „Aš galiu!“, kuriame nuteistasis dalyvauja nuo 2021 m. gegužės 24 d. M. B. dėl ankstesnių teistumų puikiai suprato savo galimo neteisėto elgesio padarinius, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl jis turi prisiimti dėl tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantui nepadarius reikiamų išvadų ir nenustojus elgtis nusikalstamai, sprendimas paskirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį reikštų formalų teisingumą, formuotų nebaudžiamumo jausmą ir neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra tinkamai individualizuotos, ne per griežtos ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus. Taigi, švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis arba nustatant trumpesnį paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminą, nėra pagrindo.

10. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes sudaro idealiąją sutaptį (padarytos tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu laiku), todėl bausmės, paskirtos už šias veikas, pagrįstai buvo subendrintos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, ir M. B. buvo skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas šią subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, iki vienerių metų laisvės atėmimo.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo bendrinant skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su neatlikta bausmės dalimi pagal ankstesnį nuosprendį BK 64 straipsnyje numatyta tvarka.

12. M. B. skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. B. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, kadangi bausmę pagal ankstesnį nuosprendį jis jau buvo atlikęs (probacijos laikotarpis buvo pasibaigęs).

13. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatliktus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

14. M. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, iki 2 metų laisvės atėmimo. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. 2021 m. gegužės 21 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo pabaiga – 2021 m. lapkričio 21 d. (2 t., b. l. 29, 101, 103). Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2021 m. rugsėjo 10 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Todėl nėra jokio pagrindo, kaip prašo apeliantas, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas ir iš dalies pridėdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (3 mėn.) prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apelianto skunde išdėstytas argumentas, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu probacijos laikotarpis jau buvo pasibaigęs, t. y. nuosprendžio priėmimo dieną jis jau buvo atlikęs bausmę, teisiškai nėra reikšmingas. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne apkaltinamojo nuosprendžio dėl naujai padarytos veikos priėmimo laikas. Todėl sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (2 t., b. l. 145-147), kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. B. 95 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (2 t., b. l. 142). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingas, išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. B. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 95 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. B. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.