- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2-512-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00379-2001-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Maji“ dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo, patikslinusi ieškinio sumą parengiamojo teismo posėdžio metu, prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 153 348,54 Eur žemės sklypo, kuriame yra administracinės paskirties pastatas (toliau – ir pastatas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų. Reikalavimą grindžia panaudos sutartimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos nuomos santykius reguliuojančios normos, CK 6.501 straipsniu.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant. Palaikydami ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytus argumentus ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovės atstovai paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta administracinės paskirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 488,77 kv. m ploto panaudos iki 2033 metų sutartis, kurios 3.6 punktu atsakovė įsipareigojo leisti ieškovei panaudos pagrindu įgytą pastatą pagerinti. Šalys 2013 m. gruodžio 10 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti projekte (duomenys neskelbtini) ir panaudojant pastatą sukurti naują produktą – nekilnojamąjį turtą – bei vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties 1.4 punktu jį pasidalinti natūra. Ieškovė 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė šio projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2- 2.2-ŪM-02-V-01-014 (toliau – ir finansavimo sutartis). Pagal šią sutartį ieškovės vadovas J. B. įsipareigojo į ieškovės sąskaitą įnešti 5 procentus projekto įgyvendinimui skirtų lėšų. Pagal finansavimo sutarties įkainotų veiklų sąrašą buvo numatyta skirti 439 252,52 Lt (127 216,32 Eur) sklypo sutvarkymo darbams bei lietaus nuotekų sistemai (įkainotų veiklų sąrašo 2.9 ir 2.19 punktai). Ieškovė užsakė pastato rekonstrukcijos projektą, kurio dalį sudarė sklypo sutvarkymo planas. Pastato rekonstrukcijai buvo naudojami „projektiniai pinigai“ – rangovų pateiktas sąskaitas ieškovė nusiųsdavo Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – ir LVPA), kuri pervesdavo pinigus ieškovei, pastaroji rangovų pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Kas mėnesį būdavo užaktuojami atlikti darbai, aktai pateikiami LVPA, o ieškovės direktorius J. B. kaip savo paskolą įmonei įnešdavo į ieškovės kasą 5 procentų užaktuotų darbų vertės sumą, LVPA nusiųsdavo kasos pajamų orderį arba išrašą iš ieškovės banko sąskaitos. Ieškovė 2016 m. gruodžio 1 d. projekto sutarties įgyvendinimui skirtomis lėšomis (valstybės ir 5 proc. savomis) atliko pastato kiemo aikštelės rekonstrukciją. Kiemo aikštelės ir lietaus nuotekų lauke įrengimui ieškovė faktiškai išleido 153 348,54 Eur, tai patvirtina PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai bei atliktų darbų ir išlaidų vertės pažymos: pagal 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą REN 0001187 2014 m. balandžio 1 d. bendra atliktų darbų suma 39 670,55 Eur (136 974,49 LT), iš jos pagal įkainotų veiklų sąrašo 2.9 ir 2.19 punktus 4729,54 Eur (16 330,16 LT); pagal 2015 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR 502075 atitinkamai 278 183,38 Eur ir 95 027,82 Eur; pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR 502084 178 431,40 Eur ir 52 393,69 Eur; pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR 502093 11 924,45 Eur ir 1197,49 Eur, iš viso pagal įkainotų veiklų sąrašo 2.9 ir 2.19 punktus 153 348,54 Eur. Baigusi pastato rekonstrukciją, rekonstruotą objektą įregistravo Nekilnojamo turto registre. 2019 m. gegužės 28 d. atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė 2020 m. liepos 20 d. gavo atsakovės pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą. Vadovaujantis panaudos sutarties 3.5 punktu, nutraukus panaudos sutartį prieš terminą yra privalomas turto pagerinimui panaudotų lėšų grąžinimas. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad kiemo aikštelės vidutinė rinkos vertė 2010 m. gruodžio 21 d. (iki rekonstrukcijos) sudarė 315,69 Eur (1090 Lt), o atlikus rekonstrukciją, atsižvelgiant į tai, kad kiemo aikštelė faktiškai buvo iš naujo įrengta, jos vidutinė rinkos vertė buvo 12 900 Eur, t. y. padidėjo beveik 40 kartų. Nors šiuo metu aikštelė priklauso trečiajam asmeniui G. J., tačiau panaudos sutartis buvo sudaryta su atsakove, leidusia gerinti jos nuosavybę, todėl atsakovė ir turi atlyginti tos nuosavybės pagerinimui ieškovės išleistas pinigines lėšas. Iki panaudos sutarties nutraukimo nebuvo poreikio pareikšti ieškinį dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo, nes pastate ieškovė vykdė veiklą, jai priklausė žemės nuomos teisė, tačiau kiemo aikštelė buvo atsakovės nuosavybė. Nors kiemo aikštelėje įrengti lietaus nuotekų įrenginiai su pastatu nesusiję, aikštelė yra pastato priklausinys. Jungtinės veiklos sutartyje apie ją nebuvo kalbama, tačiau be jos sutvarkymo pastatas negalėjo būti priduotas valstybinei komisijai. Atsakovės turtas buvo pagerintas ieškovės pinigais – į kiemo aikštelę privežta žemių, sudėtos trinkelės, padaryti vandens nuvedimo į griovį įrenginiai, bortai.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Palaikydamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad pastato statybos leidimas buvo išduotas ieškovei, su ja buvo sudaryta pastato rekonstrukcijos finansavimo sutartis, todėl net ir įrodžiusi savo reikalavimo šioje byloje pagrįstumą bei teisėtumą, ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės tik savo įdėtos lėšų dalies (5 % nuo 153 348,54 Eur sudaro 7 667, 43 Eur). Reikalaudama ieškinyje nurodytos sumos, ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita (prisiteisti ne savo įdėtas, o iš valstybės gautas lėšas, kurios ieškovei nepriklausė). Šalys nebuvo susitarę, kad atsakovė turės atlyginti visas ieškovės į kiemo aikštelės rekonstrukciją investuotas lėšas. Tai, kad kiemo aikštelės rekonstrukcijos metu J. B. vienu metu buvo abiejų šalių vadovu, tokio susitarimo nepatvirtina, priešingai – dėl galimos interesų konflikto prielaidos sudaro pagrindą ieškovės teiginius ir reikalavimus vertinti itin kritiškai (skeptiškai). Tarp šalių egzistavo visai kitokio pobūdžio susitarimas, atspindėtas jungtinės veiklos sutartyje: jos pagrindu buvo atlikta pastato rekonstrukcija, dėl ko ieškovė, neturėjusi jokių nuosavybės teisių į pastatą, tapo didžiosios jo dalies savininke. Iš panaudos sutarties, jungtinės veiklos sutarties bei finansavimo sutarties ji ir taip gavo didelę naudą, todėl apie kiemo aikštelės pagerinimo kompensavimą negalėjo būti kalbama. Panaudos sutarties dalykas yra pastatas (jo dalis), apie kiemo aikštelę neužsimenama nei joje, nei jungtinės veiklos sutartyje. Iš jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad ją įvykdžius atsakovei ateityje nekils pareiga grąžinti ieškovės investuotas lėšas. Jungtinės veiklos sutartis yra įvykdyta, jos tikslas pasiektas, abi šalys iš jos gavo atitinkamą naudą, todėl ieškovė nebeturi teisės revizuoti pastarąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir reikalauti pagerinimų vertę atitinkančios pinigų sumos. Jei teismas spręstų, kad kiemo aikštelės pagerinimo darbai yra susiję su panaudos sutarties vykdymu, svarbu tai, kad ieškovės nurodomi pagerinimai buvo atlikti ne panaudos, o jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Panaudos sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš penkerius metus iki 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo, kuriuo buvo skirtas finansavimas ir ieškovės kapitalo formavimo išlaidoms padengti, priėmimo. Sudarant panaudos sutartį ieškinyje nurodomo projekto dar nebuvo, todėl į panaudos sutartį iš esmės buvo perkeltos tik bendrosios CK nuostatos dėl daikto pagerinimo. Be to, iš panaudos sutarties 3.5 punkto formuluotės negalima teigti, jog įdėtų lėšų atlyginimo prievolė atsiranda tuo atveju, kai panaudos davėjas bankrutuoja ir panauda dėl to nutraukiama. Pirmoji sutarties 3.5 punkto (sakinio) dalis nurodo, jog panaudos davėjas neturi teisės nutraukti panaudos sutartį (kuri yra terminuota), išskyrus tuos atvejus, kai bankrutuoja; antroji 3.5 punkto (sakinio) dalis apskritai kalba apie terminuotos panaudos sutarties nutraukimą pirma laiko. Panaudos sutarties nutraukimas specialiu atveju, t. y. dėl vienos iš šalių (panaudos davėjo) bankroto (nemokumo), nepatenka į kategoriją pagrindų, suteikiančių teisę panaudos gavėjui reikalauti investuotų lėšų atlyginimo. CK 6.501 straipsnio 1 dalies teisės norma nepagrindžia ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą: ji nepateikė įrodymų, kad leidimas pagerinti pastatą buvo duotas ir/ar kad atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimą atlyginti ieškovės investuotas lėšas. Be to, remiantis CK 6.173 straipsnio 1 dalimi, tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. CK 6.501 straipsnio 1 dalis suteikia teisę į būtinų išlaidų atlyginimą, todėl ieškovė šioje byloje turėtų įrodyti, kad jos patirtos išlaidos būtinos. Tai, kad ji nusprendė gauti finansavimą iš valstybės, nereiškia, jog visos įdėtos lėšos yra būtinos. Kiemo aikštelės vertei padidėjus 12 584, Eur suma (12 900 Eur – 315, 69 Eur), ieškovė reikalauja net 154 130, 97 Eur sumos priteisimo, nepagrįsdama, kad visos šios lėšos yra išleistos ieškovės. Tai kelia papildomas abejones dėl atliktų darbų būtinumo kriterijaus. Jei teismas visiškai ar iš dalies tenkintų ieškovės reikalavimą, prašymas dėl procesinių palūkanų negalėtų būti tenkintas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Visi pagerinimai buvo atlikti iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tai, kad reikalavimą dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo ieškovė pareiškė tik dabar, nekeičia palūkanų ir netesybų skaičiavimo tvarkos.
Atsakovės manymu, ieškovė galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ši civilinė byla jau penktoji, kurią ji inicijuoja prieš atsakovę, reikšdama įvairius nepagrįstus reikalavimus, susijusius su pastatu, jo panaudos sutartimi, jungtinės veiklos sutartimi, kiemo aikštele. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2- 739-324/2021 ir Nr. 2-811-324/2021, kuriose ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 160 118,14 Eur pastato pagerinimų darbų vertę atitinkančią pinigų sumą ir dalį pastato patalpų. Jų dar neišnagrinėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose iškelta civilinė byla Nr. 2-394-558/2021, kurioje ieškovė ėmė ginčyti panaudos sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, nors minėtose Kauno apygardos teismo bylose pripažino atsakovės teisę nutraukti panaudos sutartį. Vėliau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo užvesta ir administracinė byla Nr. I3-3745-644/2021, kurioje ieškovė prašė kiemo aikštelę įregistruoti jos vardu. Pralaimėjusi visas bylas, inicijavo nagrinėjamą bylą. Atsakovei kyla klausimas, kodėl šioje byloje pareikštas reikalavimas nebuvo reiškiamas kartu su byloje Nr. 2-739-324/2021 pateiktu reikalavimu dėl pastato pagerinimo išlaidų priteisimo. Neatmestina, kad ieškovė tai galėjo daryti sąmoningai, pasilikdama galimybę pasibaigus vieniems procesams užvesti kitus, taip trukdant atsakovės nemokumo administratoriui užbaigti jos bankroto procesą. Nėra aišku, kiek dar skirtingų procesų ieškovė rengiasi užvesti. Taip yra eikvojamos atsakovės ir/ar jos nemokumo administratoriaus, teismų lėšos bei laikas. Galimą ieškovės piktnaudžiavimą patvirtina ir akivaizdus didžiosios (95 proc.) dalies ieškinio nepagrįstumas ieškovei pačiai pripažįstant, kad į kiemo aikštelės rekonstrukciją ji investavo 5 % savo lėšų, nors reiškia reikalavimą dėl visų į kiemo aikštelės rekonstrukciją įdėtų lėšų. Dėl to vadovaujantis CPK 95 straipsniu prašo jai skirti maksimalią penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų šios baudos įpareigojant sumokėti atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Kauno apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-811-324/2021, Nr. 2-739-324/2021, Nr. e2-691-324/2021 nustatyta, kad ieškovės įmonė buvo įsteigta 2008 m. gruodžio 2 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. gruodžio 12 d., jos pirmininku tapo J. B. 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovė, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius taip pat buvo J. B., ir ieškovė sudarė negyvenamojo namo panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė neatlygintinai leido ieškovei naudotis negyvenamu 488,77 kv. m ploto namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad panaudos terminas yra 25 metai nuo sutarties pasirašymo dienos. Panaudos sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (panaudos davėja) neturi teisės nutraukti šią sutartį, išskyrus atvejus, kai ji bankrutuoja; jeigu nutrauks sutartį pirma laiko, privalės atlyginti panaudos gavėjos įdėtas lėšas į turto pagerinimą. Panaudos sutarties 3.6 punktu atsakovė leido ieškovei perplanuoti, pertvarkyti namo viduje esančias patalpas bei rekonstruoti patį namą, praplečiant užstatomą plotą; visas papildomai užstatytas plotas, bet ne mažiau kaip 1500 kv. m., pritaikomas panaudos gavėjos poreikių tenkinimui. Sutarties 3.7 punktu ieškovei leista be atskiro leidimo patalpas subnuomoti.
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2013 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“, kuriuo, be kita ko, skyrė finansavimą ieškovės projekto (duomenys neskelbtini) kapitalo formavimo išlaidoms padengti. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) ir ieškovė 2013 m. gruodžio 30 d. pasirašė projekto (duomenys neskelbtini) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2.2-ŪM-02-V-01-014. Šioje sutartyje buvo nustatyta sutarties 1 ir 2 prieduose aprašyto projekto, kuriam įgyvendinti yra skirtos ES fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, finansavimo ir administravimo tvarka ir sąlygos. Projektui įgyvendinti skirta iki 7 500 900,00 Lt suma, ieškovė įsipareigojo projekto įgyvendinimui skirti ne mažiau nei 400 000 Lt.
Bylos šalys 2013 m. gruodžio 10 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigojo bendrai veikdamos rekonstruoti negyvenamą namą (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas) ir nustatė, kad, pasiekusios 1.1 punkte numatytą tikslą, pasidalina naujai sukurtą produktą – patalpas natūra. Šios sutarties 2.3 punkte ieškovė įsipareigojo, rekonstravus nekilnojamąjį turtą, jį priduoti valstybinei komisijai ir per 15 kalendorinių dienų atsakovei pasirašius pastate esamų patalpų pasidalijimo aktą ar susitarimą, įregistruoti papildomai praplėstą pastato plotą (pagal projektą) ieškovės vardu, pripažįstant kad visą pastatą valdo abi sutarties šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys 2016 m. gruodžio 2 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį, remiantis jungtinės veiklos sutartimi, susitarė minėtą statinį po jo rekonstrukcijos įregistruoti kaip bendrąją dalinę nuosavybę, nurodant kiekvienai šaliai tenkantį pastato plotą ir konkrečias patalpas. Patalpų pasidalijimo pagrindu nurodė jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktą. 2016 m. gruodžio 1 d. statybos užbaigimo akto, jungtinės veiklos sutarties ir 2016 m. gruodžio 2 d. susitarimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2016 m. gruodžio 12 d. buvo įregistruota minimo pastato atsakovės 86885/199405 nuosavybės teisės dalys ir 112520/199405 ieškovės nuosavybės teisės dalys.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,2125 ha ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nuosavybės teise priklauso valstybei, jo nuomos sutartis sudaryta su ieškove (nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2033 m. lapkričio 7 d.), o sklype esanti 1077,05 kv. m ploto kiemo aikštelė (kiti inžineriniai statiniai), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 19 d. priklauso atsakovei pagal 2008 m. kovo 26 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2, 2008 m. balandžio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą, 2016 m. gruodžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi, dėl jos vykdymo ieškovė pretenzijų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. 2020 m. liepos 20 d. ieškovė gavo tos pačios datos atsakovės bankroto administratorės pranešimą apie tai, jog dėl bankroto bei dėl to, kad panaudai pagal 2008 m. gruodžio 1 d. sutartį perduotas daiktas reikalingas pačiai atsakovei, panaudos sutartis laikytina nutraukta po 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-691-324/2021, nustatyta, kad panaudos sutartį anksčiau joje numatyto termino atsakovė privalėjo nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Atsakovė 2020 m. birželio 23 d. už 230 000 Eur pardavė G. J. 86885/199405 dalis pastato ir kiemo aikštelę.
Kauno apygardos teisme yra išnagrinėtos trys civilinės bylos, susiję su tuo pačiu nagrinėjamoje byloje minimu pastatu:
Žemesnės instancijos teismas
1) Nr. 2-811-324/2021 pagal asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus ieškinį atsakovei UAB „Maji“ dėl nekilnojamojo daikto (patalpų pastate (duomenys neskelbtini)) priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. J., kurioje teismas 2021 m. sausio 27 d. priėmė ieškinio netenkinantį sprendimą (sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 23 d.). Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patalpas, esančias trečiajame pastato aukšte, plane pažymėtas numeriais: 3-1 13,0 kv. m; 3-16 12,85 kv. m; 3-17 3,11 kv. m; 3-19 20,92 kv. m; 3-20 12,1 kv. m; 3-21 2,85 kv. m; 3-18 5,03 kv. m; 3-22 20,19 kv. m; 3-23 2,51 kv. m; 3-24 19,25 kv. m; 3-25 5,09 kv. m; 3-26 10,57 kv. m, iš viso trečiame aukšte 127,48 kv. m, pastato rūsyje plane pažymėtas numeriais: R-20 8,52 kv. m; R-21 18,45 kv. m; R-22 3,62 kv. m; R-23 6,59 kv. m; R-24 2,04 kv. m ir R-25 14,09 kv. m, iš viso 53,29 kv. m. Reikalavimą grindė tuo, kad panaudos sutarties sudarymo metu atsakovė nuosavybės teise turėjo 688,77 kv. m pastato ploto, kuris dalyvaujant minėtame projekte padidėjo iki 868,85 kv. m, nors atsakovė projekte finansiškai nedalyvavo. Kadangi ji į papildomo ploto sukūrimą neįdėjo nei cento, nutraukus panaudos sutartį privalo grąžinti ieškovei 180,08 kv. m ploto ieškinyje nurodytas patalpas. Tokia atsakovės pareiga kildintina iš panaudos sutarties 3.5 punkto ir dėl to, kad sutartys iki galo nebuvo tinkamai įvykdytos dėl atsakovės kaltės, pasireiškusios panaudos sutarties nutraukimu anksčiau sutarto termino (jungtinės veikos sutartyje nurodytas tikslas buvo pasiektas; jei nebūtų nutraukta panaudos sutartis, jungtinės veiklos sandoriui ieškovė pretenzijų neturėtų, tačiau ją nutraukus yra neįvykdyti visi jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkto papunkčiai). Priteisus ieškinyje nurodytą turtą, tarp šalių būtų atstatyta sutartinių prievolių pusiausvyra, nes sugrąžinti ieškinyje nurodomas patalpas atsakovė privalo pagal panaudos ir jungtinės veiklos sutartis (CK 6.204 straipsnis). Iš dalyvavimo projekte naudą gavo tik atsakovė, o ne ieškovė (jos asmenyje – Alytaus miestas viešojo intereso aspektu). Teismas konstatavo, kad nei panaudos sutartyje, nei jungtinės veiklos sutartyje nėra susitarimo, kuriuo remiantis ieškovei būtų suteikta teisė reikalauti visos ar dalies atsakovei priklausančios nuosavybės teisės dėl to, kad šios sutartys yra netinkamai įvykdytos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnio 12 punktas). Netinkamo sutarčių vykdymo ieškovė ir neįrodė. Jokiomis šių sutarčių ar įstatymų nuostatomis nepagrįstas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei patalpas dėl to, kad atsakovė į papildomo ploto sukūrimą neįdėjo savo lėšų. Šis ieškovės atstovo teiginys yra ir nepagrįstas, prieštaraujantis ieškovės atstovo pozicijai, išreikštai civilinėje byloje Nr. eB2-1512-324/2019. Ieškovės teiginys apie CK 6.204 straipsnio taikymą priteisiant ieškinyje nurodytą turtą nesusijęs nei su šiame įstatyme įtvirtintų civilinės teisės normų turiniu, nei su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovė pagrįstai teigia, jog nuosavybės teisė iš jos negali būti atimta (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
2) Nr. 2-739-324/2021 pagal asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus ieškinį atsakovei UAB „Maji“ dėl pastate atliktų pagerinimų piniginės vertės priteisimo, kurioje teismas 2021 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti (sprendimas įsiteisėjęs). Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 160 118,14 Eur remiantis panaudos sutarties 3.5 punktu, nes atsakovė panaudos sutartį nutraukė prieš terminą, o pagal 3.5 punkte įtvirtintą susitarimą tada privalomas įdėtų lėšų į turto pagerinimą grąžinimas. Teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad abiejų šalių įsipareigojimai, susiję su pastato rekonstrukcija, buvo įforminti ne panaudos, o jungtinės veiklos sutartimi, kuri yra įvykdyta ir pasibaigusi.
Žemesnės instancijos teismas
3) Nr. e2-691-324/2021 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei UAB „Maji“ dėl atsakovei priklausiusios minėto pastato dalies pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „EDS INVEST“ (2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjęs). Šioje byloje ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas tuo, kad atsakovė nepranešė panaudos turėtojai (asociacijai Dzūkų krašto menų inkubatoriui) apie tai, jog nevykdys panaudos sutarties ir turto iš panaudos turėtojos neperėmė, o jo neperėmusi negali perduoti ir ieškovei, tai yra ypatingas atsakovės aplaidumas ir esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovė negavo to, ką privalėjo gauti pagal pagrindinę sutartį – turto, neapsunkinto apribojimais, perdavimo. Teismas konstatavo, kad šie teiginiai yra nepagrįsti, turtas nėra apsunkintas jokiais apribojimais.
Alytaus apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 20 d. asociacija Dzūkų krašto menų inkubatorius pareiškė atsakovei UAB „Maji“ ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-394-558/2021 nutraukta 2021 m. vasario 23 d., ieškovei atsisakius ieškinio).
Regionų administraciniame teisme ieškovė 2021 m. sausio 25 d. pateikė skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Maji“, kuriuo, be kita ko, prašė kiemo aikštelės statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruoti asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus vardu. Teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu skundas atmestas, sprendimas įsiteisėjęs. Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie inžinerinio statinio - kiemo aikštelės nuosavybę UAB „Maji“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 19 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, o nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. akcininkų susirinkimo 2008 m. kovo 26 d. protokolas, 2008 m. balandžio 10 d. priėmimo-perdavimo aktas.
Remiantis prejudiciniais faktais, nustatytais Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-739-324/2021 tarp tų pačių šalių dėl pastate atliktų pagerinimų piniginės vertės priteisimo, teismas pritaria atsakovės argumentams, kad ieškovės nurodoma pastato rekonstrukcija ir kiemo aikštelės pagerinimai buvo atlikti ne panaudos, o projekto Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, jo įgyvendinimui skirtos finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 pagrindu; šalių tarpusavio teises ir pareigas pastato rekonstrukcijos srityje nustatė jungtinės veiklos sutartis. Minimu sprendimu teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad „...abiejų šalių įsipareigojimai, susiję su pastato rekonstrukcija, buvo įforminti ne panaudos, o jungtinės veiklos sutartimi, kuri yra įvykdyta ir pasibaigusi, jos pagrindu abi šalys įgijo pastato bendrąją dalinę nuosavybę ir patalpas pasidalijo. Ieškovė nepagrįstai remiasi panaudos sutartimi, kuri buvo sudaryta prieš penkerius metus iki ieškinyje nurodyto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo. Ją sudarant nebuvo ieškovės nurodomo projekto, todėl ji negalėjo būti sudaryta tikslu užtikrinti 2013 metų projekto finansavimą (CK 6.193 straipsnis). Jungtinės veiklos sutartyje apie projektą neužsimenama, kaip ir apie atsakovės pareigą atlyginti ieškovei projekto įgyvendinimui panaudotas pinigines lėšas. Tame projekte dalyvavo ne atsakovė, o ieškovė, ką patvirtina jos pateikta finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014. Šalys nebuvo sudarę jokio susitarimo, kad atsakovė privalės atiduoti ieškovei atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto dalį ar sumokėti ieškovei turto rekonstrukcijai skirtą pinigų sumą (panaudos sutarties, kuri buvo sudaryta dar 2008 m. gruodžio 1 d., 3.5 punkto negalima tapatinti su po daugiau kaip 5 metų sudarytomis jungtinės veiklos sutartimi, kuri yra įvykdyta ir pasibaigusi, bei finansavimo sutartimi, už kurios tinkamą įvykdymą atsako ieškovė) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Tuo vadovaujantis spręstina, kad ieškovė, prašydama priteisti kiemo aikštelės pagerinimo išlaidas, nepagrįstai remiasi panaudos sutarties 3.5 punktu.
Pažymėtina ir tai, jog nuo 2008 m. kovo 26 d. pagal akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2 ir 2008 m. balandžio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą atsakovės vardu kaip pastato priklausinys įregistruota kiemo aikštelė nėra panaudos sutarties objektas, dėl jos pertvarkymo šalys nieko nesusitarė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pati pripažino, kad nesutvarkius kiemo aikštelės pastatas negalėjo būti priduotas valstybinei komisijai. Nėra ginčo dėl to, kad jungtinės veiklos sutartis yra įvykdyta ir pasibaigusi, dėl jos vykdymo ieškovė atsakovei pretenzijų neturi, kiemo aikštelė atsakovės nuosavybės teise buvo įregistruota pagal 2016 m. gruodžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Prejudicine tvarka nustatyta, kad projekto Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, kurio įgyvendinimui (pastato rekonstrukcijai) buvo sudaryta finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014, dalyvė buvo ne atsakovė, o ieškovė. Bylos šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančioje jungtinės veiklos sutartyje apie projektą Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ neužsimenama, kaip ir apie atsakovės pareigą atlyginti ieškovei šio projekto įgyvendinimui panaudotas pinigines lėšas. Šalys nebuvo sudarę jokio susitarimo, jog atsakovė privalės sumokėti ieškovei pastato rekonstrukcijai skirtą pinigų sumą (2021 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-739-324/2021).
Tuo remiantis atmestini ir ieškovės argumentai dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį. Joje įtvirtinta civilinės teisės norma nustato nuomininko teisę į būtinųjų išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Minėta, kad kiemo aikštelės sutvarkymo darbus ieškovė atliko ne panaudos sutarties pagrindu, ją pagerino vykdydama projekto įgyvendinimui skirtą finansavimo sutartį, kurių dalyve nebuvo atsakovė, o jungtinės veiklos sutartis nenumato jos objektui panaudotų ieškovės lėšų kompensavimo atsakovės sąskaita.
Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (neįrodytas) (CPK 178 straipsnis).
Dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Atsakovė prašo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes dar neišnagrinėjus Kauno apygardos teisme iškeltų bylų, Alytaus apylinkės teisme ji ginčijo panaudos sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, nors Kauno apygardos teismo bylose pripažino atsakovės teisę nutraukti panaudos sutartį; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose iškeltoje byloje ieškovė prašė kiemo aikštelę įregistruoti jos vardu; pralaimėjusi visas bylas, inicijavo nagrinėjamą bylą, nors joje pareikštas reikalavimas galėjo būti pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-739-324/2021 dėl pastato pagerinimo išlaidų priteisimo. Atsakovės teigimu, neatmestina, kad ieškovė taip elgėsi sąmoningai, pasilikdama galimybę pasibaigus vieniems procesams užvesti kitus, taip trukdant atsakovės nemokumo administratoriui užbaigti UAB „Maji“ bankroto procesą.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis toks byloje dalyvaujantis asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-739-324/2021 (ankstesnis numeris 2-1893-324/2020) pagal asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus ieškinį atsakovei UAB „Maji“ dėl pastate atliktų pagerinimų piniginės vertės priteisimo ieškovė pareiškė 2020 m. spalio 2 d. Kadangi ieškovė kartu prašė ir priteisti jai iš atsakovės pastate esančias UAB „Maji“ patalpas, parduotas G. J., nebuvo aiškūs šių reikalavimų pagrindai, 2020 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nedalyvavo pastato rekonstrukcijos projekte, todėl, remiantis panaudos sutarties 3.5 punktu, privalo atlyginti ieškovei pastato rekonstrukcijai panaudotą 160 118,14 Eur sumą (patikslinto ieškinio 10 punktas). 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Minėta, jog šis sprendimas turi prejudicinę reikšmę, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta ne panaudos, o projekto (duomenys neskelbtini), jo įgyvendinimui skirtos finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 pagrindu; šalių tarpusavio teises ir pareigas pastato rekonstrukcijos srityje nustatė jungtinės veiklos sutartis. Teismo sprendime pažymėta, jog tai, kad atsakovė pagal jungtinės veiklos sutartį ir pati rekonstravo jai atitekusią pastato dalį, yra nustatyta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, priimta atsakovės bankroto byloje sprendžiant ieškovės pirmininko J. B. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą (civilinė byla Nr. eB2-1512-324/2019). Toje byloje pats J. B. nurodė atsakovės atliktus darbus ir tam reikalingų piniginių lėšų gavimo šaltinius, vienu kurių buvo jo paskolos bendrovei „Maji“.
Civilinė byla Nr. 2-811-324/2021 pagal asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus ieškinį atsakovei UAB „Maji“ dėl nekilnojamojo daikto (patalpų pastate (duomenys neskelbtini)) priteisimo iškelta 2020 m. lapkričio 26 d., byloje Nr. 2-1893-324/2020 priėmus nutartį į atskirą bylą išskirti jos dalį dėl nekilnojamojo daikto priteisimo (joje ieškovė pareiškė du alternatyvius reikalavimus ir šalindama ieškinio trūkumus nesutiko pakeisti nurodytą atsakovę į pastato savininkę G. J.). Ieškinys atmestas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu, įsiteisėjusiu po apeliacijos 2021 m. gruodžio 23 d. Minėta, jog teismas konstatavo, kad nei panaudos sutartyje, nei jungtinės veiklos sutartyje nėra susitarimo, kuriuo remiantis ieškovei būtų suteikta teisė reikalauti visos ar dalies atsakovei priklausančios nuosavybės teisės.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas 2021 m. rugpjūčio 10 d., t. y. po to, kai teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl pastato pagerinimo išlaidų ir pastato dalies priteisimo. Tai, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame konstatuotas pastato rekonstrukcijos teisinis pagrindas, reikalavimą dėl pastato priklausinio – kiemo aikštelės, be kurios sutvarkymo pastatas nebūtų priduotas valstybinei komisijai, – pagerinimo išlaidų atlyginimo ieškovė ir vėl grindė panaudos sutartimi, teismas pripažįsta piktnaudžiavimu CPK 5 straipsnyje asmenims suteikta teise, nes 2021 m. kovo 25 d. sprendime yra aiškiai įvardinta, kad ieškovė nepagrįstai remiasi panaudos sutartimi. Tačiau toks ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Teismo vertinimu, tokio pobūdžio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paneigia ieškovės Regionų administraciniame teisme 2021 m. sausio 25 d. pateiktas skundas atsakovui VĮ Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Maji“, kuriuo, be kita ko, ji prašė kiemo aikštelės statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruoti asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus vardu, nes UAB „Maji“ vardu statiniai buvo įregistruoti dėl techninės klaidos – ši bendrovė nebuvo kiemo aikštelės statytoja. Teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu skundas buvo atmestas nustačius, jog techninės klaidos nėra. Tai, kad po to ieškovė aikštelės pagerinimo išlaidas nusprendė prisiteisti inicijuodama nagrinėjamos bylos iškėlimą, o jos ieškinys nėra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė siekė sąmoningai sukelti nepatogumų bankrutavusiai atsakovės įmonei (nors pastato statytoja pagal jungtinės veiklos sutartį buvo ir atsakovė, ji neteigia atlikusi kiemo aikštelės pagerinimo darbus).
Nors Alytaus apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovė pareiškė atsakovei UAB „Maji“ ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2021 m. vasario 23 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas ir jos inicijuota byla nutraukta, todėl šios bylos iškėlimas irgi nesudaro pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ar sąmoningai trukdžius atsakovės nemokumo administratoriui užbaigti UAB „Maji“ bankroto procesą. Panaudos sutarties nutraukimo aspektais Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2-691-324/2021 rėmėsi pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartį ginčijusi ieškovė G. J., asociacija Dzūkų krašto menų inkubatorius toje byloje nedalyvavo. Prašydama paskirti ieškovei baudą atsakovė nesiremia tuo, kad pastarojoje byloje priimtu teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimu yra nustatyta, jog G. J. „ieškinys yra pareikštas arba klaidingai vertinant asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoria vadovo teiginius apie tariamą asociacijos nuosavybės teisę į ginčo turtą, arba dėl neatmestino galimo susitarimo su šios asociacijos vadovu, tikintis tik jiems žinomų sandorio panaikinimo pasekmių (pvz., galimybės patenkinti didesnę J. B. finansinio reikalavimo bendrovei „Maji“ dalį pakartotinai parduodant turtą, jį įsigyti pigiau ir pan.)“. Atsakovė taip pat nesiremia aplinkybe, jog civilinėje byloje Nr. 2-739-324/2021 ieškovė nurodė faktiškai melagingus teiginius apie tai, jog atsakovė neprisidėjo prie pastato rekonstrukcijos.
Remiantis nurodytais argumentais atsisakytina pripažinti, jog egzistuoja CPK 95 straipsnyje numatytas pagrindas skirti ieškovei piniginę baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, jog byloje patyrė 1620 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas sprendžia, kad 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje nurodytos atsakovės patirtos 1250 Eur advokato pagalbos išlaidos atitinka advokato darbo byloje apimtį, jų visuma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau 2022 m. sausio 18 d. sąskaitoje už teisines paslaugas ADV Nr. 479/22 nurodytos atstovavimo 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje išlaidos 200 Eur yra užaukštintos. Teismo posėdis truko 8 minutes, todėl pagal Rekomendacijas skaičiuotinas pusės valandos atstovavimo teismo posėdyje įkainis sudaro 79,9 Eur (apytiksliai 80 Eur)(159,81/2), dėl to šioje sąskaitoje nurodytos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 230 Eur (80 Eur už atstovavimą teismo posėdyje+100 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui +50 Eur kelionės išlaidos) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatoriaus, juridinio asmens kodas 302282754, 1480 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Maji“, juridinio asmens kodas 301673554.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.