- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 2-811-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00526-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Trečiasis asmuo
- G. J.
sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui J. B., atsakovės atstovui advokatui M. G., trečiajam asmeniui G. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Maji“ dėl nekilnojamojo daikto priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patalpas, esančias trečiajame aukšte pastato (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas numeriais: (duomenys neskelbtini), viso trečiame aukšte 127,48 kv. m, taip pat pastato rūsyje plane pažymėtas numeriais (duomenys neskelbtini), viso 53,29 kv. m. (toliau tekste – ir ginčo turtas). Reikalavimą grindžia šalių sudarytos panaudos sutarties 3.5 punktu, pagal kurį panaudos davėja atsakovė neturi teisės nutraukti šią 25 metams sudarytą sutartį.
Palaikydamas ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytus argumentus ieškovės atstovas paaiškino, kad, siekiant užtikrinti lėšų, gautų pagal 2016-12-17 LR ūkio ministro įsakymą Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“, panaudojimą ieškovės kapitalo formavimo išlaidoms padengti, 2013-12-30 ieškovei pasirašius projekto Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų pirtis“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2.2-ŪM-02-V-01-014 (toliau – ir finansavimo sutartis), 2008-12-01 tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis (toliau – ir panaudos sutartis), kurios dalykas yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 488,77 kv. m. ploto perdavimas ieškovei panaudos pagrindu. Ieškovės atstovas J. B. buvo atsakovės UAB „Maji“ (vienos iš ieškovės steigėjų) direktorius ir vienintelis akcininkas ir sprendė, jog dalyvavimas tokiame projekte atitinka atsakovės interesus. Panaudos sutarties 3.6 punktu atsakovė įsipareigojo leisti ieškovei panaudos pagrindu naudojamas patalpas pertvarkyti, perstatyti, rekonstruoti pastatą, įrengiant papildomą plotą. Vykdydamos įsipareigojimus pagal panaudos sutartį, šalys 2013-12-10 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti projekte Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, jos pagrindu sukurti naują nekilnojamąjį turtą ir, vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties 1.4 punktu, jį natūra pasidalinti tarp abiejų partnerių. Pastarąja sutartimi susitarta, kad ieškovė panaudos pagrindu gautą nekilnojamojo turto dalį rekonstruos savo lėšomis ir, kadangi panaudos sutartis sudaryta 25 metams, t. y. iki 2033 metų, šalys dalį naujai sukurto produkto nuosavybės teise perduoda atsakovei. 2016-12-01 ieškovė baigė pastato rekonstrukciją ir su atsakove pasirašė susitarimą dėl pastato patalpų pasidalinimo, kurio pagrindu atsakovės nuosavybės teise buvo įregistruotos patalpos, kurių bendras plotas 868,85 kv. m., ieškovės nuosavybės teise – 1125,20 kv. m. ploto patalpos. Be to, šalys pasirašė papildomą susitarimą, kurio pagrindu ieškovė galėjo nemokamai naudotis 530,47 kv. m. ploto konkrečiomis atsakovei priklausančiomis patalpomis. 0,2125 kv. m. žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nuo 2013-11-31 valstybės buvo nuomojamas ieškovei, todėl atsakovei inžineriniai tinklai nebuvo perduoti. 2019-05-28 atsakovei iškelta bankroto byla, tačiau panaudos sutartis ir toliau buvo vykdoma. Panaudos sutartis bankroto administratorės pranešimu nutraukta 2020-07-20. Vadovaujantis panaudos sutartis 3.5 punktu, nutraukus ją prieš terminą atsakovė privalo grąžinti ieškovei 160 118,14 Eur pinigines lėšas, panaudotas pastato pagerinimui. Panaudos sutarties sudarymo metu atsakovė nuosavybės teise turėjo 688,77 kv. m. pastato ploto, kuris dalyvaujant minėtame projekte padidėjo iki 868,85 kv. m., nors atsakovė projekte finansiškai nedalyvavo. Kadangi ji į papildomo ploto sukūrimą neįdėjo nei cento, nutraukus panaudos sutartį privalo grąžinti ieškovei 180,08 kv. m. ploto ieškinyje nurodytas patalpas. Ieškovės atstovo teigimu, tokia atsakovės pareiga kildintina iš panaudos sutarties 3.5 punkto ir dėl to, kad sutartys iki galo nebuvo tinkamai įvykdytos dėl atsakovės kaltės, pasireiškusios panaudos sutarties nutraukimu anksčiau sutarto termino (jungtinės veikos sutartyje nurodytas tikslas buvo pasiektas; jei nebūtų nutraukta panaudos sutartis, jungtinės veiklos sandoriui ieškovė pretenzijų neturėtų, tačiau ją nutraukus yra neįvykdyti visi jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkto papunkčiai). Ieškovės manymu, jai priteisus ieškinyje nurodytą turtą, tarp šalių būtų atstatyta sutartinių prievolių pusiausvyra, nes sugrąžinti ieškinyje nurodomas patalpas atsakovė privalo pagal panaudos ir jungtinės veiklos sutartis (CK 6.204 straipsnis). Iš dalyvavimo projekte naudą gavo tik atsakovė, o ne ieškovė (jos asmenyje – Alytaus miestas viešojo intereso aspektu).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus jo atstovas paaiškino, kad panaudos sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo 688,77 kv. m. ploto patalpas, jos nuosavybė padidėjo 180,08 kv. m. (iki 865,85 kv. m.), tačiau ieškovė prašo jai priteisti 180,77 kv. m. ploto patalpas (daugiau, nei jos padidėjo) (ieškovės atstovas teismo posėdyje pripažino šią klaidą). Panaudos sutarties 3.5 punkte neužsimenama, kad pastato ploto padidinimo atveju ieškovė įgyja kokių nors teisių į atsakovei priklausantį pastatą ar jai tenkančią pastato dalį. Nuosavybės teisė iš atsakovės negali būti paimta (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis). Panaudos sutarties esmė yra nesunaudojamo daikto perdavimas laikinai ir neatlygintinai naudotis ieškovei ir jos įsipareigojimas tą daiktą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo perduotas. Panaudos sutartimi nėra ir negali būti suteikiamos kokios nors nuosavybės teisės į sutarties dalyku esantį daiktą. Panaudos sutartis buvo sudaryta daugiau kaip penkeri metai iki ieškinyje nurodyto 2013-12-17 LR ūkio ministro įsakymo, t. y. ją sudarant nebuvo ieškovo nurodomo projekto, todėl ji negalėjo būti sudaryta tikslu užtikrinti 2013 metų projekto finansavimą (šiuos faktus ieškovė bando dirbtinai susieti). Jungtinės veiklos sutartyje taip pat neužsimenama nei apie projektą, nei apie tai, kad ieškovė kokiu nors atveju įgys teisę į atsakovei priklausančią (jai tenkančią) pastato ar jame esančių patalpų dalį. Jungtinės veiklos sutartis yra vienas iš nuosavybės teisių į pastatą įregistravimo pagrindų. Pastaroji sutartis pasibaigusi (3.1 punktas), byloje nėra ginčo dėl jos įvykdymo ir patalpų pasidalinimo, todėl ieškovė šia sutartimi nepagrįstai grindžia savo reikalavimą. Ieškovė nepagrįstai siekia sudaryti įspūdį apie jos negautą naudą iš panaudos, jungtinės veiklos sutarčių ir projekto finansavimo sutarties – daugiau kaip 11 metų ji neatlygintinai naudojosi didžiąja pastato dalimi (atsakovės duomenimis, dalį tų patalpų ieškovė nuomoja ir iš to gauna pajamas), be to, ne už savo, o už ES lėšas rekonstravusi pastatą, ieškovė gijo nuosavybės teisę į didžiąją jo dalį (į 1 125,20 kv. m. iš 1 994,05 kv. m), pastatas buvo suremontuotas bei rekonstruotas ES lėšomis ir atsakovės pasiskolintomis lėšomis. Dėl visų tų aplinkybių ieškinio reikalavimas vertintinas kaip ieškovės siekis nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sudarydamas panaudos sutartį, abiejų šalių vadovas J. B. turėjo numatyti galimą panaudos sutarties nutraukimą dėl UAB „Maji“ bankroto. Panaudos sutartis anksčiau termino buvo nutraukta remiantis įstatymų nuostatomis (CK 6.641 straipsnio 2 dalis, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnis). Atsakovei teisėtai nutraukus panaudos sutartį, ieškovė neįgijo teisės reikalauti priteisti jai atsakovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Nepagrįsto ieškinio tenkinimas pažeistų visų atsakovės kreditorių interesus.
Trečiasis asmuo nurodė neturinti intereso dėl bylos baigties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės įmonė buvo įsteigta 2008-12-02, Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-12-12, jos pirmininku tapo J. B. 2008-12-01 atsakovė, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius taip pat buvo J. B., ir ieškovė sudarė negyvenamojo namo panaudos sutartį pagal kurią atsakovė neatlygintinai leido ieškovei naudotis negyvenamu 488,77 kv. m. plotu namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė kad panaudos terminas yra 25 metai nuo sutarties pasirašymo dienos. Panaudos sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (panaudos davėja) neturi teisės nutraukti šią sutartį, išskyrus atvejus, kai ji bankrutuoja; jeigu nutrauks sutartį pirma laiko, privalės atlyginti panaudos gavėjo įdėtas lėšas į turto pagerinimą. Panaudos sutarties 3.6 punktu atsakovė leido ieškovei perplanuoti, pertvarkyti namo viduje esančias patalpas bei rekonstruoti patį namą, praplečiant užstatomą plotą; visas papildomai užstatytas plotas, bet ne mažiau kaip 1500 kv. m., pritaikomas panaudos gavėjos poreikių tenkinimui. Sutarties 3.7 punktu ieškovei leista be atskiro leidimo patalpas subnuomoti.
2013-12-10 šalys pasirašė ir jungtinės veiklos sutartį, kuria, vykdydamos panaudos sutartį, įsipareigojo bendrai veikdamos rekonstruoti negyvenamą namą (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas) ir nustatė, kad, pasiekusios 1.1 punkte numatytą tikslą, pasidalina naujai sukurtą produktą – patalpas natūra. Šios sutarties 2.3 punkte ieškovė įsipareigojo, rekonstravus nekilnojamąjį turtą, jį priduoti valstybinei komisijai ir per 15 kalendorinių dienų atsakovei pasirašius pastate esamų patalpų pasidalijimo aktą ar susitarimą, įregistruoti papildomai praplėstą pastato plotą (pagal projektą) ieškovės vardu, pripažįstant kad visą pastatą valdo abi sutarties šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2016-12-02 šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį, remiantis jungtinės veiklos sutartimi, susitarė minėtą statinį po jo rekonstrukcijos įregistruoti kaip bendrąją dalinę nuosavybę, nurodant kiekvienai šaliai tenkantį pastato plotą ir konkrečias patalpas. Patalpų pasidalijimo pagrindu nurodė jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktą (b. l. 53-56). 2016-12-01 statybos užbaigimo akto, jungtinės veiklos sutarties ir 2016-12-02 susitarimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2016-12-12 buvo įregistruota minimo pastato atsakovės 86885/199405 nuosavybės teisės dalys ir 112520/199405 ieškovės nuosavybės teisės dalys.
2019-05-28 Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. 2020-07-20 ieškovė gavo 2020-07-20 atsakovės bankroto administratorės pranešimą apie tai, jog dėl bankroto bei dėl to, kad panaudai pagal 2008-12-01 sutartį perduotas daiktas reikalingas pačiai atsakovei, panaudos sutartis laikytina nutraukta po 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, suteikiant ieškovei galimybę per įspėjimo terminą visiškai atlaisvinti sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį turtą ir perduoti jį bendrovės administratoriui ar kitam jo nurodytam asmeniui.
Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti dalį atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nepagrįstai motyvuojamas jos nurodytais sandoriais (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Panaudos sutarties 3.5 punkte tokio susitarimo nėra.
Nei panaudos sutartyje, nei jungtinės veiklos sutartyje taip pat nėra susitarimo, kuriuo remiantis ieškovei būtų suteikta teisė reikalauti visos ar dalies atsakovei priklausančios nuosavybės teisės dėl to, kad šios sutartys yra netinkamai įvykdytos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnio 12 punktas). Kita vertus, netinkamo sutarčių vykdymo ieškovė ir neįrodė. Panaudos sutartį anksčiau joje numatyto termino atsakovė privalėjo nutraukti remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, kita vertus, teisėtas panaudos sutarties nutraukimo pagrindas dėl bankroto įtvirtintas ir panaudos sutarties 3.5 punkte, bet kuriuo atveju nesuteikiančiame teisės panaudos gavėjai reikalauti panaudos davėjai priklausančio turto nuosavybės teisės. Ieškovė pripažino, jog jungtinės veiklos sutarties vykdymui pretenzijų neturi, ši sutartis yra pasibaigusi, o tokiai pozicijai prieštaraujantys ieškovės atstovo teiginiai apie jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkto visų papunkčių pažeidimą nutraukus panaudos sutartį yra visiškai nepagrįsti (b. l. 25).
Jokiomis aptartų sutarčių ar įstatymų nuostatomis nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei ieškinyje nurodytas patalpas dėl to, kad atsakovė į papildomo ploto sukūrimą neįdėjo savo lėšų. Pažymėtina, jog šis ieškovės atstovo teiginys yra ir nepagrįstas, prieštaraujantis ieškovės atstovo pozicijai, išreikštai civilinėje byloje Nr. eB2-1512-324/2019, kurioje buvo patvirtintas kreditorės UAB EDS INVEST ginčijamas J. B. finansinis reikalavimas UAB „Maji“ bankroto byloje, kurioje jis nurodė, jog vienintelis UAB „Maji“ turtas buvo 2008 m. įsigytas senas pastatas (duomenys neskelbtini), kad pinigus kaip įmonės savininkas skolino jo rekonstrukcijai, kad jo suteikta paskola tam buvo nepakankama, todėl 2012-09-28 UAB „Maji“ gavo 450 000 Lt paskolą iš kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos (įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis UAB „Maji“ bankroto byloje; CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).
Ieškovės teiginys apie CK 6.204 straipsnio taikymą priteisiant ieškinyje nurodytą turtą nėra nesusijęs nei su šiame įstatyme įtvirtintų civilinės teisės normų turiniu, nei su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovė pagrįstai teigia, jog nuosavybės teisė iš jos negali būti atimta (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis nurodytais argumentais, ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje patyrė 885 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos (CK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, juridinio asmens kodas 302282754, 885 (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Maji“, juridinio asmens kodas 301673554.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.