- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3064-656/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- V. K., C. K., A. Z., D. Z., T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, G. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) V. K., C. K., A. Z., D. Z., T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., C. K., A. Z., D. Z., T. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjų V. K., C. K., A. Z., D. Z., T. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniais yra šie statiniai: 1) garažas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „3I1b“; 2) ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „4I1pž“; 3) ūkio pastatas, unikalus statinių išdėstymo plane žymima indeksu „2I1ž“; 4) pavėsinė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „8I1ž“; 5) pavėsinė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „9I1ž“; 6) inžineriniai statiniai, statinių išdėstymo plane žymima indeksais „t1“, „v1“, „v2“; 7) tvora, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t2“; 8) ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „5I1ž“; 9) ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „6I1ž“; 10) stoginė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „7I1g“; 11) pavėsinė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „10I1ž“; 12) tvora, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t3“; 13) inžineriniai statiniai (tvora ir varteliai), statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t4“ ir „v3“; 14) tvora, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t5“; 15) kiemo baseinas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „b“. Taip pat pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priklausiniais pripažinti statiniai nuosavybės teise priklauso: 1) pareiškėjams V. K. ir C. K. bendrąja jungtine nuosavybes teise priklauso ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „5I1ž“, ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „6I1ž“, pavėsinė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „9I1ž“, pavėsinė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „10I1ž“, tvora, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t2“, 1467/2999 dalis (1-1 patalpa) garažo, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „3I1b“, tvora, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t5“, 1/3 dalis inžinerinių statinių, statinių išdėstymo plane žymima indeksais „t1“, „v1“, „v2“; 2) A. Z. ir D. Z. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „2I1ž“, stoginė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „7I1g“, pavėsinė, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „8I1ž“, kiemo baseinas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „b“, tvora, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t3“, inžineriniai statiniai (tvora ir varteliai), statinių išdėstymo plane žymima indeksu „t4“ ir „v3“, 1/3 dalis inžinerinių statinių, statinių išdėstymo plane žymima indeksais „t1“, „v1“, „v2“; 3) T. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1532/2999 dalys (1-2 patalpa) garažo, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „3I1b“, ūkio pastatas, statinių išdėstymo plane žymima indeksu „4I1pž“, 1/9 dalis inžinerinių statinių, statinių išdėstymo plane žymima indeksais „t1“, „v1“, „v2“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Iš pareiškimo teismas sprendė, kad pareiškėjai niekada neturėjo priklausiniais prašomų pripažinti statinių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, statybos dokumentų ar kitų dokumentų, leidžiančių spręsti apie nekilnojamųjų daiktų valdymo nuosavybės teise faktą. Pareiškėjai neturi ir neturėjo dokumentų, patvirtinančių, jog dalis bylos statinių sukurti (atsirado) teisei neprieštaraujančiu būdu, todėl šie dokumentai negali būti laikomi prarastais ir galimais atkurti ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą. Taip pat iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad statiniai, priklausomai nuo jų teisėto sukūrimo laikotarpio, tikėtinai gali priklausyti valstybei arba kitiems asmenims. Teismo vertinimu, pareiškėjai turi galimybę kita tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pripažinti gyvenamojo namo priklausiniais, ar ne), todėl nėra CPK 445 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos. Teismas pažymėjo, jog faktas ar tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys yra nustatomas ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnis), o tai yra savarankiška įrodomoji aplinkybė, lemianti sprendimą dėl kito pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pareiškėjų nuosavybės teisių į šiuos daiktus pripažinimo. Pareiškėjų prašomi nustatyti faktai nėra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu pareiškėjams atsiranda teisės ir pareigos, bet yra įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Teismas sprendė, kad pareiškimas yra nenagrinėtinas CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka, todėl užvestą bylą nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantai (pareiškėjai) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
5.1 Nebuvo pagrindų nutraukti bylą, nes byla nagrinėtina ypatingąja teisena dėl juridinio fakto nustatymo, nes: prašomi nustatyti faktai turi juridinę reikšmę; pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą; pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų.
5.2 Teismas neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjai pareiškė du reikalavimus, kurie turėjo būti nustatyti paeiliui: 1) nustatyti faktą, kad ginčo statiniai yra Pastato priklausiniai; 2) išspręsti pareiškėjų nuosavybės teisės nustatymo faktą. Šie reikalavimai turėjo būti nustatinėjami paeiliui, todėl teismas nepagrįstai pažeidė eiliškumą, pirma pasisakydamas dėl antrojo reikalavimo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
6.1 Tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, turtas turi būti įgytas teisėtai ir įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjų nurodyti pastatai ir statiniai stovi valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype, pareiškėjai nepateikė duomenų, kad ginčo statinius būtų įgiję įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai savo teises grindžia faktiniu naudojimu, tačiau faktinis naudojimas nesukuria nuosavybės teisės į turtą. Todėl pareiškėjai savo teises turi ginti ne supaprastinta tvarka, o ginčo teisenos tvarka, pateikiant ieškinį teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos, iškeltos pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukimo pagrįstumas.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai pareiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo Statiniai (garažas, ūkio pastatai, pavėsinės, kiemo baseinas, tvoros) yra gyvenamojo namo (Pastato), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjai įgiję nuosavybės teise butus, priklausiniai (CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priklausiniais pripažintini Statiniai nuosavybės teise priklauso pareiškėjams (CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad siekia išviešinti savo nuosavybės teises į Statinius ir jų tiesioginį funkcinį ryšį su Pastatu. Pareiškėjai siekia nustatyti, kad Statinius jie įgijo kartu su butais. Pareiškėjai patvirtino, kad Statiniai niekuomet nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra jų projektinės ir statybos dokumentacijos.
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato juridinius faktus, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai negali būti nagrinėjami ypatingąja teisena nustatant juridinį faktą (CPK 444 straipsnis), nes pareiškėjai neturi ir neturėjo dokumentų, patvirtinančių, jog dalis bylos statinių sukurti teisei neprieštaraujančiu būdu, be to, dalis statinių, priklausomai nuo jų teisėto sukūrimo laikotarpio, tikėtinai gali priklausyti valstybei arba kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinimas, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
13. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
14. CPK 444 straipsnyje pateiktas juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriuos gali nustatyti teismas, sąrašas nėra baigtinis. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas leidžia teismui, esant CPK 445 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, nustatyti ir kitokius juridinę reikšmę turinčius faktus. Šiuo atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y., kad Statiniai yra gyvenamojo namo, kuriame yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys butai, priklausiniai. Tačiau nustatant šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai, be kita ko, turi pagrįsti, kad statiniai, kuriuos prašoma pripažinti gyvenamojo namo priklausiniais, yra sukurti teisei neprieštaraujančiu būdu.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl Statinių duomenų įregistravimo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018-04-03 sprendimu prašymą atsisakė tenkinti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018-06-27 sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-04-03 sprendimą paliko nepakeistą. Prašymai nebuvo tenkinti tuo pagrindu, kad tiek pirminiuose butų privatizavimo dokumentuose, tiek pareiškėjų butų dalių įsigijimo dokumentuose nėra duomenų apie butams priklausančias ūkio ar kitų statinių dalis, dalis statinių stovi nesuformuotame sklype, deklaracijoje nenurodytas statinių statybą leidžiantis dokumentas.
16. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad Pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Pareiškėjai ir teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškime nurodyti Statiniai buvo pastatyti teisėtai ir kad pareiškėjai praeityje turėjo nuosavybės teises į šiuos Statinius patvirtinančius dokumentus. Iš pareiškėjų nurodytų argumentų darytina prielaida, kad tokių dokumentų niekada nebuvo. Be to, iš bylos duomenų spręstina, kad dalis Statinių (baseinas b, dalis tvorų, ūkiniai pastatai 5I1ž, 6I1ž, stoginė 7I1g, pavėsinė 10I1ž) pastatyti už pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl nurodytos aplinkybės Vilniaus miesto skyrius 2018-02-20 raštu atsisakė pareiškėjams išduoti sutikimą įregistruoti Statinius. Be to, galimai baigti statyti 2016 metais. Nėra duomenų, kad privatizuojant butus pirmieji butų savininkai būtų privatizavę ir Statinius ar pareiškėjai būtų įgiję Statinius. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad Statiniai sukurti teisei neprieštaraujančiu būdu.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai gali kita tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (nepriklausomai nuo to, ar jie būtų pripažinti gyvenamojo namo priklausiniais, ar ne), dėl statinių (galimai savavališkos statybos) įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Todėl spręstina, kad nėra CPK 445 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
18. Įvertinus aplinkybių visumą, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu pareiškėjų reikalavimai negali būti nagrinėjami ypatingąja teisena, nustatant pareiškėjų prašomus juridinius faktus (CPK 444-448 straipsniai), dėl ko pagrįstai užvestą bylą nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnis).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.