Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1177-1092/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-08Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2A-1177-1092/2020
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00135-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1177-1092/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00135-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-549/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl ieškovės 2019 m. vasario 4 d. draudimo išmokos išieškojimo sprendimo Nr. R0002132332 panaikinimo dėl nepagrįstai nustatytos išieškotinos draudimo sumos ir galbūt suklastotų autoįvykio metu padarytos žalos įrodymų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. (toliau – ir atsakovas) 532,45 Eur draudimo išmokos, 0,66 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 18.30 val., Turgaus a. 2, Klaipėdoje, atsakovas vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atbuline eiga ir kliudė stovinčią transporto priemonę „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu transporto priemonė „Volkswagen Jetta“ buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal remontą sąmatą apskaičiavo, kad automobilio remonto išlaidos sudaro 532,45 Eur, ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio metu atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, jam tenka pareiga atlyginti žalą. Ieškovė ragino atsakovą atlyginti žalą, tačiau ji iki šiol nėra atlyginta.

3. Atsakovas D. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo panaikinti AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. vasario 4 d. draudimo išmokos išieškojimo sprendimą Nr. R0002132332 dėl neteisingų autoįvykio duomenų pateikimo ir galimo autoįvykio žalos dydžio suklastojimo, nutraukti AB „Lietuvos draudimas“ vykdomą kompensacinių palūkanų skaičiavimą ir atleisti nuo ikiteisminio išieškojimo išlaidų, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad po eismo įvykio, kurio metu jis automobiliu „Opel Mokka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga užpakaliniu buferiu kliudė ir apgadino stovinčios transporto priemonės „Volkswagen Jetta“ priekinį konsulinį numerį, jį sulankstydamas, 2019 m. vasario 7 d. iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo padarytos žalos išieškojimo raštą, su kurio suma nesutinka. Susipažinęs su automobilio „Volkswagen Jetta“ remonto darbų sąmata, pastebėjo, kad ten pateiktas ir nepagrįstai išplėstas atliktų darbų sąrašas (tokių kaip priekinio buferio ardymas ir dažymas). Atsakovui neaišku, kodėl prirašytos autoįvykio metu nenukentėjusios tokios automobilio dalys, kaip priekinis buferis, oro kreipimo grotelės, buferio rėmas. AB „Lietuvos draudimas“ jam pateiktose automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinės dalies fotonuotraukose aiškiai matyti, jog nėra jokių automobilio priekinio buferio įbrėžimų, pažeidimų ar kitų sužalojimų, išskyrus sulankstytą konsulinį automobilio numerį ir deformuotą numerio plastikinį rėmelį. Tarp jam ieškovės pateiktų fotonuotraukų yra ir akivaizdžiai suklastota automobilio „Volkswagen Jetta“ sulankstyto priekinio buferio rėmo fotonuotrauka, kurioje matomas didelis metalinio rėmo įlenkimas, kuris įmanomas tik stipraus susidūrimo atveju. Tai visiškai prieštarauja buvusiai situacijai autoįvykio metu, autoįvykio schemai, jo vairuoto automobilio judėjimo krypčiai stovinčio automobilio atžvilgiu, automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinės dalies fotonuotraukose iš karto po autoįvykio ir AB „Lietuvos draudimas“ darytose fotonuotraukose užfiksuotai automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinės dalies būklei. Toks įlenkimas neįmanomas prieš tai neįlenkus ar nesulaužius priekinio automobilio „Volkswagen Jetta“ buferio, kurs net nebuvo įbrėžtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė ir priteisė AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo D. M. 532,45 Eur draudimo išmoką, 0,66 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 162,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 18.30 val., Turgaus a. 2, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. M., vairuodamas transporto priemonę „Opel Mokka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovinčią transporto priemonę „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Opel Mokka“ užpakalinis buferis ir automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinis buferis. Iš eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad automobilis „Opel Mokka“ atsitrenkė į automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinį buferį ties jo viduriu kairiuoju galinio buferio kampu. Tai patvirtina ir paties atsakovo pateiktos fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai, matyti, kad nukentėjusio automobilio priekinio buferio grotelės nubrėžtos, valstybinis numeris nukritęs, o nuotraukoje, kurioje valstybinis numeris uždėtas, aiškiai matyti, kad lentelė gerokai įlenkta ties viršutiniu dešiniuoju kampu. Dėl įvykio kaltu pripažintas D. M.. Transporto priemonė „Volkswagen Jetta“ buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (kasko). Atsakovo automobilis „Opel Mokka“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo apdraustas. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros metu apžiūrėjus automobilį „Volkswagen Jetta“ nustatyta, kad remontuojamos detalės yra priekinis buferis, o keičiamos detalės – valstybinis numeris, valstybinio numerio rėmelis, gamyklinis numerio rėmelis, buferio apatinės grotelės. Taip pat nurodoma, kad pažeidimai ir defektai įvertinti automobilį apžiūrėjus išoriškai, tačiau galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti automobilio remonto metu. Iš UAB „Baltic Auto“ remonto sąmatos, PVM sąskaitos faktūros, serija BA, Nr. 1804761, nustatyta, kokie automobilio „Volkswagen Jetta“ remonto darbai buvo atlikti, kokia kiekvieno darbo kaina ir bendra darbų kaina (532,58 Eur). Iš kartu su sąmata pateiktų fotonuotraukų matyti, kad, be kitų sugadinimų, buvo pažeistas ir automobilio „Volkswagen Jetta“ buferio stiprintuvas, jį įlenkiant. Iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Baltic Auto“ susirašinėjimo matyti, kad suderinta darbų sąmata yra 440,15 Eur be PVM, darbų sąmata su PVM – 532,58 Eur. 2019 m. sausio 19 d. pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 2127198 bei 2019 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 15421048 patvirtina, kad UAB „Baltic Auto“ buvo sumokėta 532,58 Eur automobilio remonto išlaidų.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas D. M., kuris vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovinčią transporto priemonę „Volkswagen Jetta“, dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl šio įvykio D. M. buvo taikyta administracinė atsakomybė. Kilusią žalą atlyginti tenka D. M., nes būtent dėl jo neatsargių veiksmų, valdant didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, kito asmens turtui buvo padaryta žala, t. y. nėra ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

8. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl kitam automobiliui padarytos žalos dydžio, pažymėdamas, kad didesnį, nei nurodo atsakovas, automobilio apgadinimo mastą patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog sugadintas automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinis buferis, taip pat tuoj po įvykio padarytos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad buvo įlenktas automobilio „Volkswagen Jetta“ valstybinio numerio viršutinis dešinysis kampas, kas ir lėmė buferio stiprintuvo įlenkimą. Tai patvirtino transporto žalų ekspertas M. M. ir tai yra užfiksuota automobilio fotonuotraukoje, darytoje nuėmus buferį. Liudytojas teismo posėdyje paaiškino, jog buferio stiprintuvas yra plieninis, todėl, jį nuo smūgio įspaudus, priešingai nei plastikinis buferis, jis neišsilygino. UAB „Baltic Auto“ pranešime draudimo bendrovei ir remonto sąmatoje taip pat nurodoma, kad buvo pažeistas ir priekinio buferio (bamperio) stiprintuvas. Techninės apžiūros protokole taip pat išaiškinta, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai pažeidimai nėra galutiniai ir galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti automobilio remonto metu. Be to, šiame protokole užfiksuota, kad apgadintas ne tik valstybinis numeris, valstybinio numerio rėmelis, gamyklinis numerio rėmelis, bet ir buferio apatinės grotelės, o tai neabejotinai patvirtina didesnę žalą, nei nurodo atsakovas. UAB „Baltic Auto“ remonto sąmatoje, PVM sąskaitos faktūroje, serija BA, Nr. 1804761, išsamiai išdėstyta, kokie automobilio „Volkswagen Jetta“ remonto darbai buvo atlikti ir kokia kiekvieno darbo kaina. UAB „Baltic Auto“ remonto sąmatoje nurodytų darbų pobūdis nekelia abejonių, kad darbai buvo susiję su eismo įvykio padarinių šalinimu, nes iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinis buferis, grotelės, buferio stiprintuvas, todėl natūralu, kad jie turėjo būti remontuojami – ardomi, dažomi ar keičiami, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kilo pareiga šiuos darbus apmokėti, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatomis.

9. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas nesutiko su kitam automobiliui padarytos žalos mastu ir jos dydžiu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus, nepateikė, rėmėsi iš esmės tais pačiais įrodymais, kuriuos teikė ieškovė, juos interpretuodamas savo naudai. Teismas byloje siūlė skirti ekspertizę, tačiau atsakovas jos atsisakė. O atsakovo teiginiai, jog ieškovė galbūt siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė jokios materialios naudos, tenkinus jos reikalavimą, negautų, kadangi siekia tik išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo, t. y. reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, ieškovė įgyvendina tik išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais :

Atsiliepimas

11.1. Atsakovo vertinimu, skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tik ieškovės pateiktais teiginiais ir liudijimais, ignoruojant jo pateiktus įrodymus iš įvykio vietos, neišnagrinėjus nei autoįvykio schemos, nei policijos pareigūnų autoįvykio vietoje darytų fotonuotraukų. Atsisakiusi apklausti šį autoįvykį fiksavusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį V. M. ir neiškviesdama į teismo posėdžius liudyti UAB „Baltic Auto“ darbuotojų, klastojusių padarytos žalos dydį ir autoservise atliktų darbų sąmatą, teisėja sprendimą priėmė remdamasi vienintele autoservise suklastota fotografija ir nepagrįstai išpūsta atliktų darbų sąmata bei melagingais ieškovės atstovės teiginiais.

11.2. Atsakovo nuomone, lėtai judant atbuline eiga iš kairės siaurame stovėjimo aikštelės pravažiavime neįmanoma padaryti tokio gilaus metalinio buferio rėmo įlenkimo priešingoje nukentėjusio automobilio pusėje iš dešinės pusės. Tai prieštarauja ir logikai, ir fizikai, nes toks gilus įlenkimas būtų įmanomas tik judant iš priekio kaktomuša arba iš dešinės pusės, bet tik ne iš kairės ir beveik stačiu kampu stovinčio automobilio atžvilgiu.

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

12.1. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje įvertino įrodymus nepalankiai atsakovui, nedaro teismo sprendimo ar viso teisminio proceso neteisėto, šališko ar pan. Teismas byloje įvertino surinktus įrodymus objektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Priimant sprendimą, buvo vertinami tie įrodymai, kurie buvo pateikti byloje. Jeigu atsakovas įrodinėti savo poziciją pasirinko tik policijos surinkta medžiaga dėl eismo įvykio, policijos pareigūnų paaiškinimais (atsakovo prašymas dėl pareigūnų iškvietimo liudyti nebuvo tenkintas), tokiu atveju atsakovas turėjo veikti aktyviai ir teikti kitus byloje galimus įrodymus, kuriais turėjo siekti nuginčyti byloje esančius įrodymus.

12.2. Teismas atsakovui siūlė teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją, siūlė apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės atlikimo, tačiau jis tokia teismo rekomendacija nepasinaudojo. Teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus ir už šalis – šiuo atveju atsakovą – rinkti byloje įrodymus. Atsakovui neišreiškus prašymo apklausti specialistų, kurie galėtų pakomentuoti eismo įvykio metu padarytų transporto priemonės apgadinimų mechanizmą, neprašius skirti ekspertizės, teismas aiškinosi atsakovo ginčijamas aplinkybes tiek aktyviai, kiek teismui tai leidžia civilinio proceso nuostatos.

12.3. Atsakovas apsiribojo prašymu iškviesti policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę į eismo įvykio vietą. Šių policijos pareigūnų parodymai byloje dėl aplinkybių, susijusių su žalos mastu, nebūtų teisiškai reikšmingi, nes surinkti įrodymai patvirtina, kad vizualiai nebuvo galimybės įvertinti visų transporto priemonės apgadinimų – kai kurie buvo nustatyti tik išardžius tam tikras automobilio dalis. Taigi, policijos pareigūnai byloje ir nebūtų galėję objektyviai įvardinti žalos masto, nes eismo įvykio vietoje ieškovės apdrausta transporto priemonė ir nebuvo ardoma, o iš nuotraukų galima matyti valstybinio transporto priemonės numerio, jo laikiklio pažeidimus ir net priekinio buferio deformaciją. Sugretinus nuotraukose fiksuotus pažeidimus, eismo įvykio schemoje pateiktą transporto priemonių judėjimo kryptį, matyti, kad visi fiksuoti automobilio „Volkswagen Jetta“ pažeidimai padaryti būtent ieškinyje minimo eismo įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Atsakovas D. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ teiktas automobilio „Volkswagen Jetta“ fotonuotraukas, atsakovo 2020 m. vasario 7 d. prašymo pirmosios instancijos teismui dėl įrodymų ir liudytojo kopiją, atliktų remonto darbų sąmatos kopiją, 2018 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopiją, sąskaitos faktūros kopiją, policijos pareigūno fotonuotraukas iš įvykio vietos, eismo įvykio fiksavimo protokolo ir eismo įvykio schemos kopijas.

17. Atsakovas, apeliacinės instancijos teismui teikdamas įrodymus, nepateikė prašymo jų priimti. Be to, visi šie atsakovo teikiami įrodymai jau yra (elektroninėje) byloje ir jų pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo pakartotinai teikiamus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl ieškovės 2019 m. vasario 4 d. draudimo išmokos išieškojimo sprendimo Nr. R0002132332 panaikinimo dėl nepagrįstai nustatytos draudimo išieškojimo sumos ir galbūt suklastotų autoįvykio metu padarytos žalos įrodymų.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas D. M. 2018 m. liepos 24 d., apie 18.30 val., Turgaus a. 2, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Opel Mokka“, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atbuline eiga ir kliudė stovinčią transporto priemonę „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir atsakovo pareigos atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas nesutinka su nustatytu padarytos žalos dydžiu.

Dėl atsakovo procesinių prašymų

20. Atsakovas nesutinka su skundžiamu sprendimu, akcentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti autoįvykį fiksavusį policijos pareigūną ir be pagrįstos priežasties nekvietė į teismo posėdį liudyti UAB „Baltic Auto“ darbuotojų, kurie, atsakovo vertinimu, suklastojo padarytos žalos dydį ir autoservise atliktų darbų sąmatą. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

22. Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 13 d. teismo posėdis, kuriame atsakovas pateikė prašymą iškviesti kaip liudytoją policijos pareigūną, vyko praėjus daugiau nei metams po 2018 m. liepos 24 d. eismo įvykio, policijos pareigūnas į minėto eismo įvykio vietą buvo iškviestas jau po įvykio ir tiesiogiai eismo įvykio nematė, jo atvykimo į įvykio vietą tikslas nebuvo tiksliai nustatyti padarytos žalos mastą, policijos pareigūno darytos autoįvykio vietos fotonuotraukos yra pateiktos byloje, o nukentėjusio asmens automobilio „Volkswagen Jetta“ priekinis buferis ar kitos detalės autoįvykio vietoje nuimamos nebuvo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo prašytas iškviesti kaip liudytojas policijos pareigūnas negali nurodyti aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamam ginčui (CPK 189, 180 straipsniai), todėl jį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją.

24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva kviesti kaip liudytojus UAB „Baltic Auto“ darbuotojus.

25. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-2013).

26. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra tarp privačių asmenų, kilęs iš civilinės atsakomybės santykių ir nesusijęs su viešojo intereso gynimu. Šis ginčas priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų ar kviesti liudytojų. Todėl atsakovui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus konkretaus prašymo kviesti kaip liudytojus UAB „Baltic Auto“ darbuotojus, nenurodžius, kokie konkrečiai asmenys turėtų būti kviečiami ir ką jie galėtų paliudyti, pirmosios instancijos teismui, priešingai nei argumentuoja atsakovas, nekilo pareiga juos kviesti savo iniciatyva.

27. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius iškviesti kaip liudytoją policijos pareigūną ir neiškvietus liudyti UAB „Baltic Auto“ darbuotojų, pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka ir skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi išimtinai tik ieškovės parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Todėl aplinkybės, kad atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą kviesti kaip liudytoją policijos pareigūną, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti ne taip, kaip pageidavo atsakovas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo ar neleistino jos palankumo ieškovei. Juolab kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju siūlė atsakovui skirti byloje padarytos žalos dydžio nustatymo ekspertizę, domėjosi UAB „Baltic Auto“ darbuotojais, atlikusiais automobilio „Volkswagen Jetta“ remontą (tačiau duomenys apie juos nebuvo gauti), taip pat suteikė galimybę atsakovui pateikti į bylą papildomus įrodymus.

29. Byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėjamo klausimo, o atsakovo teiginiai ir pasvarstymai šiuo apsektu vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.

Dėl autoįvykio metu padarytos žalos dydžio

30. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl autoįvykio metu kilusios žalos dydžio, vadovavosi tik ieškovės teiginiais ir liudijimais, ignoruodamas atsakovo pateiktus įrodymus, neišnagrinėjo nei autoįvykio schemos, nei policijos pareigūno fotografijų. Atsakovo įsitikinimu, autoįvykio metu buvo apgadintas tik nukentėjusiojo automobilio konsulinis numeris bei numerio rėmelis, o lėtai judant atbuline eiga iš kairės neįmanoma padaryti tokio gilaus metalinio buferio rėmo įlenkimo priešingoje nukentėjusio automobilio pusėje iš dešinės pusės. Tai prieštarauja ir logikai, ir fizikai, nes toks gilus įlenkimas būtų įmanomas tik judant iš priekio kaktomuša arba iš dešinės pusės, bet tik ne iš kairės ir beveik stačiu kampu į stovintį automobilį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

31. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. liepos 24 d. eismo įvykio fiksavimo protokolas ir jame nurodyta eismo įvykio schema, atsakovo automobilio „Opel Mokka“ apgadinimų nuotraukos bei liudytojo M. M. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtina, jog, priešingai, nei argumentuoja atsakovas, nukentėjusio automobilio apgadinimai buvo padaryti atsakovo automobiliui judant ne stačiu (ar smailiu), o apie 45 laipsnių kampu.

32. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. liepos 24 d. eismo įvykio fiksavimo protokole nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio „Volkswagen Jetta“ priekis. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodyta, kad autoįvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo transporto priemonės „Volkswagen Jetta“ priekinis buferis. Kaip matyti iš eismo įvykio vietoje darytų automobilio „Volkswagen Jetta“ fotonuotraukų, automobilio priekiniai numeriai sulankstyti, didžiausias numerio įlenkimas (išgaubta forma) matomas numerio dešiniame krašte, numerio laikiklis sulaužytas. Įvykio metu taip pat pažeistas (įspaustas į galinį buferį) atsakovo automobilio galinis dešinės pusės žibintas, esantis galiniame buferyje, tad labiau tikėtina, kad transporto priemonių kontaktas nebuvo visiškai minimalus, o kontakto kampas nebuvo labai smailus.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas automobilio „Volkswagen Jetta“ fotonuotraukas, padarytas nuėmus priekinį buferį, neturi pagrindo abejoti, kad nuotraukose matomas priekinio buferio stiprintuvo įlenkimas buvo padarytas būtent 2018 m. liepos 24 d. autoįvykio metu – tiek buferio stiprintuvo sulankstymo vieta, tiek mastas atitinka autoįvykio metu užfiksuotas aplinkybes. Buferio stiprintuvo įlenkimo forma vizualiai atitinka atsakovo galinio buferio formą jam atsitrenkiant į automobilį „Volkswagen Jetta“ apie 45 laipsnių kampu. Be to, stiprintuvo įlenkimas yra dešinėje „Volkswagen Jetta“ buferio pusėje ir jo vieta vizualiai atitinka tą vietą, kurioje yra matomas didžiausias numerio įlenkimas. Be to, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino transporto žalų ekspertas M. M., buferio stiprintuvas yra plieninis, todėl, jį nuo smūgio įspaudus, priešingai nei plastikinis buferis, jis neišsilygino. Dėl šių aplinkybių tikrasis padarytos žalos mastas nebuvo matomas eismo įvykio vietoje ir galėjo būti nustatytas tik nuėmus „Volkswagen Jetta“ priekinį buferį.

34. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Baltic Auto“ automobilio „Volkswagen Jetta“ remonto sąmatoje nurodytų darbų pobūdis nekelia abejonių, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir atitinka tikėtiną transporto priemonių kontakto pobūdį ir kampą, byloje nustatytą automobilio sugadinimo mastą.

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

37. Nors atsakovas nesutiko su nustatytu automobiliui „Volkswagen Jetta“ padarytos žalos mastu ir dydžiu, tačiau jokių tai paneigiančių rašytinių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, atsisakė teismo siūlymo skirti byloje ekspertizę ir atsikirtimus į ieškovės ieškinį bei savo priešieškinį iš esmės grindė bendro pobūdžiais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo suabejoti byloje atliktu įrodymų įvertinimu ir naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei nurodė patirtų išlaidų dydį, nei pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Todėl ieškovės prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisKristina DomarkienėLarisa Šimanskienė