Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui D. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos išieškojimo 20190204 Nr. R0002132332 panaikinimo dėl nepagrįstai nustatytos draudimo išieškojimo sumos ir galimai suklastotų autoįvykio metu padarytos žalos įrodymų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 532,45 Eur draudimo išmokos, 0,66 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2018-07-24, apie 18.30 val., Turgaus a. 2, Klaipėdoje, atsakovas vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atbuline eiga ir kliudė stovinčią transporto priemonę „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Įvykio metu transporto priemonė „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal remontą sąmatą apskaičiavo, kad automobilio remonto išlaidos sudaro 532,45 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio metu atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, dėl tos priežasties jam tenka pareiga atlyginti žalą. Ieškovė ragino atsakovą sumokėti žalą, tačiau ji iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.

Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 0,66 Eur kompensacinių palūkanų, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodoma, kad po eismo įvykio 2018-07-24, 19 val., įvykusio Senojo turgaus a. automobilių stovėjimo aikštelėje, kurio metu jis, automobiliu MOKKA, (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga užpakaliniu bamperiu kliudė ir apgadino stovinčios transporto priemonės VWJETTA priekinį konsulinį numerį, jį sulankstydamas, 2019-02-07 iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo padarytos žalos išieškojimo raštą, su kurio suma nesutinka. Susipažinęs su VW JETTA remonto darbų sąmata, pastebėjo, kad ten pateiktas ir nepagrįstai išplėstas tokių kaip priekinio buferio ardymas ir dažymas atliktų darbų sąrašas, neaišku, kodėl prirašytos autoįvykio metu nenukentėjusios tokios automobilio dalys, kaip priekinis buferis, oro kreipimo grotelės, buferio rėmas, kurios autoįvykio metų visiškai nenukentėjo, nes nebuvo užkabintos. AB „Lietuvos draudimas“ jam pateiktose VW JETTA priekinės dalies fotonuotraukose aiškiai matosi, jog nėra jokių automobilio priekinio buferio įbrėžimų, pažeidimų ar kitų sužalojimų, išskyrus sulankstytą konsulinį automobilio numerį ir deformuotą numerio plastikinį rėmelį. Tarp jam ieškovės pateiktų fotonuotraukų yra ir akivaizdžiai suklastota VW JETTA sulankstyto priekinio buferio rėmo fotonuotrauka, kurioje matomas žymus metalinio rėmo įlenkimas, kuris įmanomas tik stipraus susidūrimo automobiliams susidūrus arba priekiais, arba tuo atveju, jei jo valdomas automobilis būtų judėjęs dideliu greičiu ne iš kairės, o iš dešinės pusės. Tačiau tai visiškai prieštarauja esamai tikrai situacijai autoįvykio metu, autoįvykio schemai, jo vairuojamo automobilio judėjimo krypčiai stovinčio automobilio atžvilgiu, VW JETTA priekinės dalies fotonuotraukose iš karto po autoįvykio ir AB „Lietuvos draudimas“ darytose fotonuotraukose užfiksuotoje VW JETTA priekinės dalies būsenoje. Toks įlenkimas neįmanomas prieš tai neįlenkus ar nesulaužius priekinio VW JETTA buferio, o jis, kaip matosi fotonuotraukose, ne tik kad neįlenktas, bet net ir neįbrėžtas. Anot atsakovo, tai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė galimai siekia neteisėtai pasipelnyti, galimai inscenizuodama ir galimai klastodama šios autoįvykio detales ir įrodymus, ir taip siekdama jam padaryti piniginę žalą ir nuostolius.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad byloje pateikti rašytiniai dokumentai, iš kurių matyti, jog būtent atsakovas (neturėdamas civilinės atsakomybės draudimo), judėdamas atbuline eiga, kliudė kitą mašiną. Nukentėjusi transporto priemonė buvo apdrausta „Kasko“ draudimu, o atsakovo automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas eismo įvykio aplinkybių neginčijo. Nukentėjęs asmuo kreipėsi į kasko draudimą. 2018-08-07 buvo atlikta transporto priemonės apžiūra, kurioje nurodyti transporto priemonės sugadinimai. Pateikta remonto darbų sąmata. Remontą atliko UAB „Baltic Auto“. Sistemoje yra nurodomi atlikti darbai su tame rajone būdingais įkainiais, atitinkančiais rinkos kainas. Vertintojas nustatė, kad remontą atliekantį įmonė yra tinkama, todėl draudimas ją patvirtino. Išardžius automobilio priekinę dalį, pamatė apgadinimus, kurie nebuvo matomi plika akimi. Transporto priemonė po įvykio buvo apžiūrėta tik vizualiai, todėl vėliau nustatyti defektai galėjo būti ir neužfiksuoti. Policijos pareigūnai, fiksavę įvykio aplinkybes, nurodė, jog automobiliui WV Jetta padaryta priekinio bamperio žala – apgadintas priekinis bamperis. Nuotraukose taip pat matyti, kad išlinkės priekinis bamperis. Tačiau policijos pareigūnai nenustatinėjo žalos dydžio, jie negalėjo nuardyti bamperio ir pamatyti pažeidimų. Policijos pareigūnai įvykio aplinkybes nustatė įvykio vietoje. Jei atsakovas mano, kad nesutampa kryptis, turėtų pateikti tokius įrodymus. Rašytinis eksperto paaiškinimai patvirtino pažeidimus, kurie nebuvo matomi, kol nebuvo išardyta. Yra į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp serviso darbuotojo ir draudimo atstovo, kuris patvirtina, kad remonto kaina buvo derinama. Kadangi atsakovas nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pareiga atlyginti žalą tenka tiesiogiai atsakovui. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją prieš kreipdamasi į teismą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti kompensacinių palūkanų. Taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.

Byloje šalių ginčas kilo dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais nustatyta, kad 2018-07-24, apie 18.30 val., Turgaus a. 2, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. M. vairuodamas transporto priemonę O. M., (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovinčią transporto priemonę „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią Rusijos Federacijos Generaliniam konsulatui Klaipėdoje. Įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Opel“, (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis ir automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (2018-11-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. 30R-33829296-18). Iš eismo įvykio fiksavimo protokolo matyti, kad automobilis „Opel“ atsitrenkė į automobilio „VW Jetta“ priekinį bamperį daugmaž ties jo vidurių kairiuoju galinio bamperio kampu. Tai patvirtina ir paties atsakovo pateiktos fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai, bei matyti, kad nukentėjusio automobilio priekinio bamperio grotelės nubrėžtos, valstybinis numeris nukritęs, o nuotraukoje, kurioje valstybinis numeris uždėtas, aiškiai matyti, kad lentelė gerokai įlenkta ties viršutiniu dešiniuoju kampu. Dėl įvykio kaltu pripažintas D. M. (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-24 nutarimas). Transporto priemonė „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), galiojančiu nuo 2018-07-04 iki 2020-07-03 (Transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. 111394526). Atsakovo automobilis „Opel“, (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo apdraustas. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-08-07 apžiūros metu apžiūrėjus automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad remontuojamos detalės yra priekinis bamperis, o keičiamos detalės valstybinis numeris, valstybinio numerio rėmelis, gamyklinis numerio rėmelis, bamperio apatinės grotelės. Taip pat nurodoma, kad pažeidimai ir defektai įvertinti automobilį apžiūrėjus išoriškai, tačiau galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti automobilio remonto metu. Iš UAB „Baltic Auto“ remonto sąmatos, PVM sąskaitos faktūros Serija BA- Nr. 1804761 nustatyta, kokie automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo atlikti bei kokia kiekvieno darbo kaina, ir kad bendra darbų kaina yra 532,58 Eur. Iš kartu su sąmata pateiktų fotonuotraukų matyti, kad, be kitų sugadinimų, buvo pažeistas ir automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buferio stiprintuvas, jį įlenkiant. Iš AB Lietuvos draudimo ir UAB „Baltic Auto“ susirašinėjimo matyti, kad suderinta darbų sąmata yra 440,15 Eur be PVM, darbų sąmata su (duomenys neskelbtini)58 Eur. 2019-01-19 Pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 2127198, bei 2019-01-30 Mokėjimo nurodymas Nr. 15421048 patvirtina, kad UAB „Baltic Auto“ buvo sumokėta 532,58 Eur automobilio remonto išlaidų. Atsakovas D. M. 2019-02-04 pranešimu „Dėl išmokos išieškojimo“ informuotas, kad automobiliui „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimui išmokėjo 532,45 Eur draudimo išmokos, kurią prašoma pervesti AB „Lietuvos draudimas“

Teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis video konferencijų programa/platforma Zoom liudytoju apklaustas AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis transporto žalų ekspertas M. M. paaiškino, kad kalbant apie patį valstybinį numerį, dešinėje pusėje yra išgaubtas, kaip ir esantis po bamperiu. Kaip ir plastikinis butelis, įspaudus jis atsistato. O skardinė suspaudus ir lieka suspausta. Stiprintuvas bamperio yra plieninis. Bamperio apvalkalas yra plastikinis. Sugadinimas yra automobilio priekinėje dalyje. Ar judant iš kairės, ar iš dešinės, judant atbuline eiga tai yra normalu. Sugadinimo kontakto plotas rodo, kad kontaktas buvo, o pėdsakai rodo, kad kontaktas buvo ne 90 laipsnių, o 45 laipsnių kampu. Įbrėžimų nebuvimas nepaneigia to, kad buvo kontaktas.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface A. K. AG, veikiantis per Coface A. K. AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis).

Byloje nėra ginčo, kad dėl eismo įvykio, kilusio 2018-07-24, 18.30 val., Turgaus a. 2, Klaipėdoje, yra kaltas atsakovas D. M., kuris vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovinčią transporto priemonę „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl šio įvykio D. M. buvo taikyta administracinė atsakomybė. Taigi, byloje nėra ginčo, kad dėl įvykio civilinė atsakomybė atlyginti žalą tenka D. M., nes būtent dėl jo neatsargių veiksmų, valdant didesnio pavojaus šaltinį – automobilį – kito asmens turtui buvo padaryta žala, t. y. nėra ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

Tačiau atsakovas nesutinka su kitam automobiliui padarytos žalos dydžiu, manydamas, kad jo veiksmais tokio dydžio žala negalėjo būti padaryta, nes po įvykio išoriškai apžiūrėjus nukentėjusį automobilį, jokių reikšmingų pažeidimų nesimatė, apart įlenkto automobilio valstybinio numerio lentelės ir jo plastikinio rėmelio deformacijos, kuriuos automobilio savininkas pats atstatė į vietą ir jokių kitų pretenzijų dėl padarytos žalos nepareiškė.

Tačiau didesnį, nei nurodo atsakovas, automobilio apgadinimo mastą patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-11-20 pažyma, kurioje nurodyta, jog sugadintas „VW Jetta“ priekinis bamperis, taip pat tuoj po įvykio padarytos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad buvo įlenktas automobilio „VW Jetta“ valstybinio numerio viršutinis dešinysis kampas, kas ir lėmė bamperio stiprintuvo įlenkimą, ką patvirtino transporto žalų ekspertas M. M., bei yra užfiksuota automobilio fotonuotraukoje, darytoje nuėmus bamperį. Liudytojas teismo posėdyje paaiškino, jog bamperio stiprintuvas yra plieninis, todėl jį nuo smūgio įspaudus, priešingai nei plastikinis bamperis, neatsistatė. UAB „Baltic Auto“ pranešime draudimo bendrovei ir remonto sąmatoje taip pat nurodoma, kad buvo pažeistas ir priekinio buferio (bamperio) stiprintuvas. Techninės apžiūros protokole taip pat išaiškinta, kad apžiūros metu nustatyti išoriniai pažeidimai nėra galutiniai ir galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti automobilio remonto metu. Be to, šiame protokole užfiksuota, kad apgadinti ne tik valstybinis numeris, valstybinio numerio rėmelis, gamyklinis numerio rėmelis, bet ir bamperio apatinės grotelės, kas neabejotinai patvirtina didesnės žalos, nei nurodo atsakovas, apimtį. UAB „Baltic Auto“ remonto sąmatoje, PVM sąskaitos faktūroje Serija BA- Nr. 1804761 išsamiai išdėstyta, kokie automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo atlikti bei kokia kiekvieno darbo kaina.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01), patvirtintų AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2018-02-13 sprendimu, kurių 9.5. punkte nurodoma, kad transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė.

UAB „Baltic Auto“ remonto sąmatoje nurodytų darbų pobūdis nekelia abejonių, kad darbai buvo susiję su eismo įvykio padarinių šalinimu, nes iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „VW Jetta“ priekinis bamperis, grotelės, bamperio stiprintuvas, todėl natūralu, kad jie turėjo būti remontuojami – ardomi, dažomi ar keičiami, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kilo pareiga jas apmokėti, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Šiuo atveju, nors atsakovas nesutiko su kitam automobiliui padarytos žalos mastu ir jos dydžiu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus nepateikė ir rėmėsi iš esmės tais pačiais įrodymais, kuriuos teikė ieškovė, juos interpretuodamas savo naudai. Teismas byloje siūlė skirti ekspertizę, tačiau atsakovas jos atsisakė. O atsakovo teiginiai, jog ieškovė galimai siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, nes ieškovė jokios materialinės naudos, tenkinus jos reikalavimą, negautų, kadangi siekia tik išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo, t. y. reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, ieškovė įgyvendina tik išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat ir žalos dydį, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad padarytos žalos dydis yra žymiai mažesnis, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas, o priešieškinis yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė į atsakovą dėl žalos atlyginimo kreipėsi dar 2019-02-04, nurodydama, kad žala turi būti atlyginta per 15 dienų, tačiau atsakovas žalos nustatytu terminu neatlygino, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 0,66 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškinys yra patenkintas, o priešieškinis atmestas, iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ taip pat pateikė įrodymus, jog patyrė 147,16 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 70,08 Eur išlaidos už ieškinio surašymą bei 77,08 Eur išlaidos advokato padėjėjos kelionei į teismo posėdžius apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai už ieškinio surašymą yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus užmokesčio už ieškinio surašymą dydžio (Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktai), atitinka bylos sudėtingumą, surinktų įrodymų apimtį, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl priteistinos iš atsakovo.

Be to, pagal Rekomendacijų 3 punktą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju advokato padėjėjos iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas, nes ieškovės buveinė yra Vilniuje, o ieškinys pareikštas vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis – pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokami dienpinigiai, gyvenamojo ploto nuoma, transporto išlaidos, arba komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis, ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, vietinės rinkliavos išlaidos, automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėse komandiruotės vietovės teritorijoje išlaidos. Ieškovės pateikti įrodymai apie patirtas kuro išlaidas, transporto priemonės kuro sąnaudas, kelionės atstumą, patvirtina, kad patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo.

Atsakovo priešieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. M. 532,45 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 45 ct) draudimo išmokos, 0,66 Eur (0 eurų 66 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 533,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 162,18 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.

Atsakovo D. M. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.