Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. S.

atsakovei R. D.-S., jos atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei R. D.-S. dėl teismo sprendimų patvirtinta taikos sutartimi nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punktu nustatytą nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu J. S.;

2) priteisti iš atsakovės R. D. - S. nepilnamečių vaikų E. S., ir A. S., naudai materialinį išlaikymą, kiekvienai po 270 Eur per mėnesį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Vaikams priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nurodytų piniginių lėšų, skirtų dukrų E. S. ir A. S. išlaikymui, valdytoju uzufrukto teise paskiriamas ieškovas J. S..

3) Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų E. S., ir A. S., bendravimo su motina R. D. - S. tvarką:

3.1. R. D. S. darbo dienomis ketvirtadieniais ir penktadieniais paima Vaikus iš jų lankomo darželio ir/arba mokymo įstaigos po užsiėmimų ir 19.00 val. pristato į jų gyvenamąją vietą;

3.2. vaikai kas antrą savaitgalį praleidžia su Motina. Motina Vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir pristato į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.;

3.3. vaikų atostogų metu kiekvienas iš tėvų būna su Vaikais po pusę atostogų laiko pagal iš anksto (ne vėliau kaip 2 savaitės iki atostogų) suderintą grafiką. Jei tėvai nesusitaria dėl buvimo su Vaikais jo atostogų metu grafiko, Vaikai savo atostogų metu būna su tėvais tokiu grafiku: Vaikai pirmą atostogų pusę būna su Tėvu, antrą - su Motina;

3.4. vaikų gimtadienio dieną su vaiku turi teisę būti ir gimtadienio šventės išlaidas privalo padengti lygiomis dalimis abu tėvai. Gimtadienio šventės organizuojamos neutralioje vietoje;

3.5. švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos) Vaikai vieną šventės dieną būna su vienu iš tėvų, kitą - su kitu. Poriniais metais Vaikai vienos šventės metu pirmąją dieną būna su Motina, kitos šventės metu pirmąją dieną būna su Tėvu, ir atitinkamai neporiniais metais - atvirkščiai;

3.6. visų švenčių dienomis, kai yra paskelbta oficiali nedarbo diena, Vaikai būna su tuo iš tėvų, su kuriuo jam priklauso būti pagal nustatytą kassavaitinį bendravimo grafiką;

3.7. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) Vaikai būna su Motina, Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) Vaikai būna su Tėvu;

3.8. kiekvienas iš tėvų, su kuriuo yra Vaikai turi užtikrinti galimybę Vaikams nevaržomai bendrauti su kitu iš tėvų telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis atsižvelgdamas į pačių Vaikų norą;

3.9. vienas iš tėvų ketindamas išvykti į užsienį su Vaikais turi informuoti kitą iš Tėvų prieš 10 dienų iki numatyto išvykimo nurodydamas valstybę į kurią keliaujama, išvykimo ir atvykimo laiką. Išvykimas leidžiamas tik gavus kito tėvo rašytinį sutikimą;

3.10. tuo atveju, jei Vaikai būdami su vienu iš tėvų patiria traumą, suserga, tas iš tėvų, su kuriuo yra Vaikai, turi pareigą nedelsiant pranešti kitam iš tėvų apie Vaikų sveikatos būklę;

3.11. tėvai įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus Vaikų gydymui, išvykimui, ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;

3.12. tėvai susitaria, kad sprendimai dėl Vaikų visais esminiais klausimais (įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos parinkimu, gydymo bei kitais svarbiais Vaikams klausimais) bus priimami geriausiais Vaikų interesais tik pasitarus abiem tėvams bei atsižvelgiant į Vaiko nuomonę, jei tai įmanoma;

3.13. tėvai susitaria nenuteikinėti Vaikų vienas prieš kitą ir Vaikų akivaizdoje bei jiems girdinti elgtis vienas su kitu pagarbiai ir mandagiai;

4) Priteisti iš atsakovės R. D. S. ieškovo J. S. naudai bylinėjimosi išlaidas -110 Eur žyminio mokesčio (b.l.1-5 dok-19080).

Ieškinyje (b.l.1-5 dok-19080) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad jis yra nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046 466/2023, patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punktu buvo numatyta: „<...> nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau - Vaikai), gyvenamąją vietą nustatyti su mama R. D. - S. jos gyvenamojoje vietoje“.

2024-07-23 mažametė E. S. atsiuntė pareiškėjui du garso-vaizdo įrašus, kuriuose girdėti, kaip savitvardą praradusi nepilnamečių vaikų motina R. D. - S. grasina susidoroti su mažametėmis, jas nužudant, suplėšant gabalais, papjaunant, badant „iki padvėsimo“ ir pan. Taip pat mažametė E. S. ieškovui atsiuntė žinutę, kuria išreiškė nuogąstavimą, kad mama gali pamatyti, rėkti ir mušti.

Tą pačią dieną, pareiškėjas J. S. tarpininkaujant abiejų šalių atstovams, nedelsiant nuvyko pas atsakovę ir pasiėmė mergaites. Mergaitės su tėčiu praleido apie savaitę laiko. Jų buvimo su tėvu metu paaiškėjo, kad tokie R. D. - S. „pykčio“ protrūkiai nepilnamečių vaikų atžvilgiu jau yra buvę ir anksčiau, mergaitės yra sulaukusios fizinių bausmių, jos bijo motinos, patiria nuolatinę įtampą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2024-07-31 kreipėsi su pasiūlymu į atsakovę bendru sutarimu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, nustatytą nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu J. S. ir t.t.

2024-08-09 buvo gautas atsakovės atsakymas, kad su pasiūlymu ji nesutinka ir pagrindo vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui nemato. Taip pat ieškovas inicijavo mediaciją, tačiau atsakovės sutikimas nebuvo gautas.

Kadangi ieškovas tikėjosi, jog su atsakove pavyks susitarti taikiai, taip pat ieškovė pati „išsigando“ savo elgesio ir jo pasekmių, tai ieškovas iš karto nesikreipė į policiją dėl nusikalstamų atsakovės veiksmų. Tačiau visgi po to, kai atsakovė piktybiškai paskundė Vaiko teisių apsaugos institucijai ieškovą už tai, kad jis 2024-07-23 atvykęs paimti dukrų iš nesaugios aplinkos (atsakovės sodo), neturėjo automobilyje vaikiškų kėdučių, taip pat įvertinęs tai, kad po 2024-07-23 įvykio mergaičių elgesys iš esmės pasikeitė (jos tapo daug uždaresnės, paklausius apie bendravimą su mama jos nieko nebepasakoja, neprisimena, E. padovanotas telefonas nuolatos išjungtas, ieškovas nusprendė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovės R. D. - S. galimai nusikalstamų veiksmų nepilnamečių dukrų atžvilgiu 2024-07-23 dieną. Atsižvelgiant į tai, 2024-09-12 ieškovas gavo pranešimą apie R. D. - S. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str.

Turimomis žiniomis, ikiteisminis tyrimas tolesniems veiksmams vykdyti yra perduotas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų skyriui.

Be to, kad ieškovas iki šio ieškinio kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 23668-1233/2024, teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nagrinėjant šį klausimą byloje buvo gauti A. S. ir E. S. nuomonės išklausymo aktai.

Iš pastarųjų dokumentų turinio yra matyti, kad motina R. D. - S. mergaičių atžvilgiu smurtauja. Pavyzdžiui, mažoji A. kalbėdama apie mamą prityla, atsakymai pasidaro itin lakoniški, ji apskritai atsisako kalbėti („irgi nežinau“, „nežinau, noriu baigt“), o vyresnioji mergaitė E. kalbėdama apie mamos mušimą vis atsikrenkščia (daugiau atsikrenkštimų viso pokalbio metu nefiksuota), taip pat į klausimus atsako nenoriai.

Taip pat pastebėtina, kad nors E. ir ieškovo santykiai visuomet būdavo geri, mergaitė net 2024-07-23 dieną siuntė tėčiui žinutes kaip jį myli ir kad bijo mamos, tačiau po šio įvykio mergaitė tapo itin santūri. Ji nebepasakoja ką veikia namuose su mama, sako, kad neatsimena, o 2024-09-11 vaiko išklausymo akte apie ieškovą pasisako gana neigiamai, kas rodo, kad mergaitė yra galimai nuteikinėjama atsakovės, prigąsdinta, dėl ko neabejotinai patiria įtampą.

Kadangi ieškovas J. S. turi objektyvių įrodymų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su mama R. D. S. yra nesaugi, nes mergaičių atžvilgiu yra naudojamas smurtas, jos yra gąsdinamos įvairiais dalykais, dėl šių priežasčių ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pasiremdamas ieškinyje nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika.

Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikiami akivaizdūs įrodymai (du garso-vaizdo įrašai), kuriuose užfiksuotas R. D. S. „pykčio“ protrūkis prieš mažametes mergaites, grasinant jas nužudyti, suplėšyti gabalais, papjauti, badyti ir t. t., taip pat įvairūs necenzūriniai žodžiai nepilnamečių atžvilgiu, mergaičių liudijimai apie patiriamą smurtą iš motinos, iš esmės pasikeitęs ir uždaras mergaičių elgesys, neabejotinai patvirtina, kad atsakovė R. D. - S. mergaičių atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, o tai leidžia teigti, kad vaikų gyvenamoji aplinka, kurioje gyvena nepilnamečiai vaikai, jiems tapo nesaugi.

Be to, atsakovė iš esmės neneigė, kad grasino vaikams ir naudojo fizinį bei psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu.

Ta aplinkybė, kad atsakovė gailisi dėl savo elgesio ir kad po įvykio, suvokdama savo netinkamo elgesio pasekmes, pradėjo vaikščioti pas psichologą, nepaneigia aplinkybės, kad gyvenamoji aplinka, kurioje šiuo metu gyvena vaikai, jiems yra nesaugi.

Ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje visos abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, t. y. siekiant išvengti pavojaus vaikų saugumui, manytina, kad vaikams yra saugiau gyventi su tėvu, nei su jų motina- atsakove.

Teismui tenkinus ieškovo J. S. prašymą ir pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punktu nustatytą nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. gyvenamąją vietą bei ją nustačius su tėvu J. S., tuo pačiu turi būti išspręstas ir vaikų išlaikymo klausimas.

Ieškovo teigimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovės R. D. - S. nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. naudai materialinį išlaikymą, kiekvienai po 270 Eur per mėnesį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Vaikams priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nurodytų piniginių lėšų, skirtų dukrų E. S. ir A. S. išlaikymui, valdytoju uzufrukto teise turi būti paskiriamas ieškovas J. S.

Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus ieškovo ieškinį ir pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei ją nustačius su tėvu, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su mama, ieškovas siūlo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su motina tvarką.

Atsakovė R. D.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, prašo ieškovo J. S. 2024-10-01 d. ieškinį dėl teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartimi nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmesti bei priteisti iš ieškovo J. S., atsakovės R. D.-S. patirtas bylinėjimosi išlaidas-1721,20 Eur (b.l.9-13 dok-161973; b.l. 34 dok-23366).

Atsiliepime į ieškinį (b.l.9-13 dok-161973) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais, nurodant, jog nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei atitinkamai keisti kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove užtikrina nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Pažymi, kad ieškovas reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. gyvenamosios vietos kartu su ieškovu nustatymo grindžia tuo, kad 2024 m. liepos 25 d. mažametė dukra E. S. atsiuntė ieškovui du garso – vaizdo įrašus, kuriuose girdėti, kaip savitvardą praradusi atsakovė grasina susidoroti su mažametėmis. Atsakovė pripažįsta, kad toks incidentas tikrai įvyko, bet ne 2024 m. liepos 25 d., o 2024 m. liepos 23 d.

Pažymi, kad nuo ieškovo nurodyto įvykio jau praėjo pusę metų. Visą šį laikotarpį nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakove. Ieškovas per visą šį laikotarpį su dukromis praleido tik kelis savaitgalius. Kartais mergaitės neišbūna su ieškovu visą savaitgali ir nori sugrįžti namo anksčiau. Atsakovė pripažino savo klaidą, pripažino, kad apšaukė vaikus, prikalbėjo dalykų dėl kurių labai gailisi, supranta, kad neleistina taip elgtis su vaikais ir dėl to labai gailisi. Tai yra pažymėta 2024 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane. 2024 m. rugpjūčio 28 d. įvykusio posėdžio metu atsakovė nurodė, kad „ <...> pripažino, kad apšaukė vaikus, prikalbėjo dalykų kurių labai gailisi, supranta, kad neleistina taip elgtis su vaikais <...> yra labai pavargusi, nes vaikais rūpinasi viena, vaikų tėvas prisideda minimaliai <...> vaikų tėvas nuosekliai nesilaiko bendravimo tvarkos, ne visada teikia paskirtą išlaikymą vaikams <...> tėvas netinkamai rūpinasi dukromis, kai jos būna pas jį“.

Be to, 2024 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane yra numatyti konkretūs veiksmai ir priemonės kurių turi laikyti šalys. Atsakovė pagalbos planą vykdo, lanko psichologo konsultacijas, savarankiškai klausosi paskaitų pozityvios tėvystės, konfliktų vengimo temomis, bendrauja su specialistais ir priima jų pagalbą. Tuo tarpu ieškovas iki šiol nevykdo plane nurodytos pagalbos priemonės nuosekliai bendrauti su vaikais, rūpintis, domėtis jų ugdymu ir pasiekimais, sveikata, auklėjimu ir priežiūra, laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais.

Kaip nurodė atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-23668-1233/2024, kurioje spręstas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo klausimas, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus priemones sprendžiant klausimą kur ir kaip užtikrinti saugią aplinką vaikams E. S. ir A. S., po galimai patirto smurto iš tėvų, skyriuje buvo priimtas sprendimas vaikus palikti jų gyvenamojoje aplinkoje, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus ir emocinę savijautą. Vaiko gyvenamojoje vietoje sutiko laikinai apsistoti giminaitė (motinos teta) – G. R. Taigi, buvo imtasi visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus.

Taip pat būtent ieškovas netinkamai vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus dėl išlaikymo teikimo dukroms periodinėmis išmokomis, dėl šios priežasties atsakovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Buvo iškelta civilinė byla Nr. e2VP-21933-466/2024 dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-26 d. nutartimi šioje civ. byloje patenkintas atsakovės prašymas ir išduotas vykdomasis raštas pagal šalių sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu patvirtintos 2023m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2, 4.8 ir 6.8 punktus, tačiau ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismo 2025-02-04 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2S-73-950/2025 ieškovo atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos R. D.-S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti iš dalies.

Išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos R. D.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 ir 6.8 punktus, numatančius:

4.2. J. S. įsipareigoja nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai teikti materialinį išlaikymą, kiekvienai po 270 Eur per mėnesį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Vaikams priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6.8. Atlikus įskaitymą teismo sprendimu iš J. S. R. D. - S. naudai priteisti 9 661,66 Eur kompensaciją. Šią sumą J. S. įsipareigoja sumokėti per 12 mėnesių, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. mokant po 805 Eur. Šalys susitaria, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas 2024 m. sausio 15 dieną, o paskutinis mokėjimas turi būti atliktas 2024 m. gruodžio 15 d.“.

Be to, ieškovas finansiškai neprisidėjo prie dukros gimtadienio, nesilaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo nei materialiai, nei dalyvauja vaikų auklėjime.

Pažymi, kad po 2024 m. liepos 23 d. incidento ieškovas nuvyko pas atsakovę ir pasiėmė mergaites, atsakovė geranoriškai sutiko, kad mergaitės kelias dienas praleistų su tėvu, tačiau ieškovas išsivežė dukras savo automobilyje be vaikiškų kėdučių, tokiu būdu keldamas tiesioginę grėsmę dukrų sveikatai ir net gyvybei. Atsakovė dėl ieškovo sukeltos grėsmės dukroms kreipėsi į policiją. Be to, dukros su tėvu praleido ne savaitę, kaip nurodė ieškovas ieškinyje, o tik vieną dieną, nes kitomis dienomis jas paliko mergaičių senelio priežiūrai ir pats asmeniškai jomis nesirūpino. Šias aplinkybes patvirtino ir dukra E. V. nuomonės išklausymo akte: „Mergaitė dar pyksta, kai tėtis ją pasiėmė iš mamos, „tai nei vienos savaitės net nebuvo tik vieną kartą pabuvo su mumis ir vsio“. Pas tėtį buvo savaitgalį, o darbo dienom su seneliu. E. nenorėjo būti su seneliu. „Jis pažadėjo mamai, kad bus su mumis visas savaites, bet pabuvo tik vieną dieną, tai yra savaitgalį“. Pasitikslinus, ar E. norėjo būti daugiau su tėčiu, mergaitė atsakė teigiamai ir vėl pridėjo, kad tada „tėtis pamelavo mamai ir man dabar nepatinka“.

Dukra E. buvo tirta (duomenys neskelbtini) psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje (toliau – PPT), mergaitei nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai, specialistai pateikė rekomendacijas, mokykloje, kurią lanko mergaitė, jau yra skirta specialistų pagalba. Tėvas nesidomėjo, kai E. buvo tiriama PPT, nežino, kokios yra specialistų rekomendacijos, tuo nesidomi, taip pat nesidomi vaikų ugdymu, nėra prisijungęs prie elektroninio dienyno. Abi mergaitės yra labai judrios ir aktyvios, joms būtina laikytis dienos režimo, tėvas to nepaiso, todėl grįžusios po savaitgalio bendravimo su tėvu mergaitės būna išsibalansavusios, motinai sunku jas suvaldyti. Gyvenamosios vietos, bei ugdymo įstaigos pakeitimas, kaip to siekia ieškovas, mergaičių nuolatinio ryšio su jų mama apribojimas sukels joms didelį stresą ir neatitiks vaikų interesų.

Be to, atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, kad mergaitėms nesaugu gyventi su motina, vaikams yra saugiau gyventi su tėvu.

Kaip nurodyta Vaiko nuomonės išklausymo akte dukra A. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė: „Pastebėjus, kad dabar A. gyvena su mama, ar norėtų ji gyventi su tėčiu, mergaitė atsakė, kad „nenorėčiau“. Teiraujantis, ar A. tuomet norėtų dažniau su tėčiu susitikti, atsakė, kad ne. Paklausus, kodėl, atsakė „nes todėl“. Domintis, gal tėtis ką nors negero daro, mergaitė atsakė, kad „tėtis daro gero, bet nenorėčiau“. „Tėtis irgi kartais taip daro kaip mama“. Klausiant kaip tėtis daro, A. atsakė „nu tėtis daro kaip mama, muša, bet su kitu“. Paklausus, kaip tėtis muša, A. atsakė, kad „su rankom“. Paklausus, kada taip buvo, atsakė „neseniai“. Be to, kaip nurodė dukra E. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai: „Paklausus, ar būna taip, kad tėtis ant jos pyksta, mergaitė atsakė teigiamai. Paklausus, ką tada tėtis daro, E. atsakė, kad „paspaudžia už rankos, tada muša per šikną“. Muša „tik su ranka“. Paklausus, kaip dažnai, atsakė, kad „kartais tik muša su ranka arba suspaudžia į ranką“. Paprašius pavaizduoti, parodo su viena plaštaka paimdama už kitos rankos dilbio, pasako, kad tuomet „pakrato biškutį ir stipriai“ [parodo kaip krato savo suspaustą už dilbio ranką], „ir taip padaro ir trenkia per šikną“. Po pauzės prideda, kad „tėtis skaudžiau padaro“. Paklausus, kada paskutinį kartą tėtis taip darė, E. atsakė, kad „daug kartų darė, bet dabar pasakė, kad daugiau aš taip nedarysiu, bet vis tiek daro, paspaudžia už rankos“. Paklausus, ar tėtis kalba negražiai, E. atsakė, kad „biškutį pasako negražių žodžių“. Tikslinantis kokius, E. atsako, kad nenori sakyti, bet tikslinantis prideda, kad „keiksmažodžiai kaip pas mamą taip pat“. Dabar keiksmažodžių įvardinti nenori, bet „kartais aš irgi pasakau, kai darosi labai pikta“. Tą negražų žodį sako ir E., ir tėtis“.

Dukrų išlaikymu ir jų poreikių užtikrinimu, priežiūra rūpinasi išimtinai atsakovė. Vaikai yra mažamečiai, reikalaujantys daug laiko ir dėmesio, intensyvios priežiūros. Visą laiką po vaikų darželio ir užsiėmimų mokykloje dukros praleidžia su mama (atsakove), jos yra įpratusios prie dabartinės savo gyvenamosios aplinkos. Ieškovas dukras pasiima tik kas antrą savaitgalį, neskiria laiko jų kasdienei priežiūrai ir ugdymui, nesistengia užtikrinti net būtinųjų vaikų poreikių. Gyvenamosios vietos pakeitimas, sukeltų didelį stresą vaikams, išbalansuotų jų dienos rėžimą. Atsakovė ne tik rūpinasi kasdiene vaikų priežiūra, veža į ugdymo įstaigas, būrelius, tačiau juos išlaiko, lavina bei užtikrina visų jų būtinųjų poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo ir atsakovės šeimai jau buvo paskirtas atvejo vadybininkas. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. sausio 6 d. pagalbos plane konstatuota, kad R. D. – S.: „tinkamai rūpinasi nepilnametėmis dukromis. Šeimos namuose mergaitėms sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos augti, vystytis ir ugdytis. R. užtikrina dukrų sveikatos priežiūrą ir ugdymosi procesą“. Akivaizdu, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas visiškai neatitiktų vaikų interesų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad šiai dienai aplinka, kurioje gyvena vaikai, yra visiškai saugi, atitinkanti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus ir nėra pagrindo jos keisti.

Be to, patys nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su atsakove. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad dukra A. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė: „Paklausus, o su kuriuo iš tėvų jai būna smagiau būti, A. atsakė, kad su mama“. Kaip nurodyta 2024 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane Atsakovė nurodė: „savaitgalį turėjo pasiimti dukras iš tėvo anksčiau, nes mergaitės prašėsi namo. Pažymėjo, kad jaučiasi pavargusi, jaučia įtampą, nerimą dėl susidariusios situacijos“.

Atsakovė taip pat nesutiko ir su kitais ieškovo argumentais, t.y. dėl gerų buitinių sąlygų, stabilios finansinės padėties bei galimybe tinkamai pasirūpinti dukromis, nes charakterizuojamas teigiamai, neteistas, neturi žalingų įpročių, yra geros psichinės sveikatos, neįtrauktas į psichinių ligų ir priklausomybių įskaitą.

Atsakovės duomenimis, ieškovo finansinė padėtis yra sudėtinga, nes jis tinkamai nevykdo pareigos teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis, be to, visas ieškovo turtas yra areštuotas, tai patvirtina išrašas iš areštų registro. Atsakovė mano, kad teikdamas ieškinį ir siekdamas pakeisti vaikų gyvenamąją bei prisiteisti išlaikymą vaikams iš atsakovės, ieškovas siekia ne apginti vaikų interesus, o pasigerinti savo finansinę padėtį, kas akivaizdu, jog visiškai neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.

Be to, ieškovas pakeisdamas vaikų gyvenamąją vietą atitinkamai siekia pakeisti E. S. ugdymo įstaigą. Šį siekį ieškovas išreiškė ir 2024 m. liepos 31 d. pasiūlyme „Dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir su ja susijusių klausimų išsprendimo“. Minėtame pasiūlyme ieškovas siūlė pakeisti E. S. ugdymo įstaigą, ją nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pakeičiant į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau toks pasiūlymas neatitinka nepilnametės dukros poreikių, pažeistų jos teisę į stabilią ir saugią aplinką, o E. S. turi specialių ugdymosi poreikių, apie kuriuos ieškovui gerai žinoma, todėl ugdymo įstaigos pakeitimas neatitiktų nepilnametės dukters specialių poreikių. Atsakovės teigimu, keistųsi vaikų socialinė aplinka, prie kurios jie pripratę, kas neatitiktų vaikų interesų ir poreikių. Be to, atsakovė pati dirba mokymo įstaigoje, kurioje mokosi E. S., ji nuveža ir parveža vaikus, būna arčiau jų, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų ir dėl šios priežasties.

Kaip nurodyta 2024 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane ieškovas nurodė: „Išsakė nuomonę, kad būtų geriau jei dukros gyventų jo namuose, E. lankytų mokyklą šalia namų, galėtų pati sugrįžti po pamokų, bendrautų su draugais gyvenančiais šalia namų. Mergaitėms nereikėtų toli važinėti į ugdymo įstaigas, galėtų išsimiegoti“.

Teikiami teismui atsakovės įrodymai patvirtina, kad ji užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius, vaikais visapusiškai rūpinasi, vienintelis incidentas, kai motina pasielgė netinkamai, savo klaidą pripažino dėl jos nuoširdžiai gailisi, negali būtu vertinamas kaip keliantis grėsmę esminiams vaikų interesams, todėl nėra jokio pagrindo keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir stabilią aplinką, nes šiuo atveju įprastos aplinkos keitimas nėra būtinas ir neišvengiamas. Nurodytos aplinkybės konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23668-1233/2024: „Visgi tiek atsakovė, tiek tarnyba patvirtino ir pateikė įrodymus, kad dėl įvykio atsakovė gailisi ir ėmėsi veiksmų savo elgesiui koreguoti. Teismo vertinimu, situacija, buvusi įvykio dieną, t. y. 2024 m. liepos 23 d., kreipimosi į teismą dieną (2024 m. rugpjūčio 27 d.) ir šios nutarties priėmimo dieną yra pasikeitusios; atsakovė pati pripažino savo klaidą, pripažino, kad apšaukė vaikus, prikalbėjo dalykų dėl kurių labai gailisi, supranta, kad neleistina taip elgtis su vaikais ir dėl to labai gailisi (atsakovės 2014 m. rugsėjo 12 atsiliepimas; (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus 2024 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintas pagalbos planas). Dėl įvykio atsakovė kreipėsi psichologinės pagalbos. 2024 m. rugsėjo 10 d. pažymoje apie suteiktas psichologo paslaugas, psichologė E. S. patvirtino, jog atsakovė 2024 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi dėl konsultacijos kartu su dukterimis; mergaitės buvo guvios ir linksmos, bendravimas su mama atviras ir nuoširdus; mamą ir dukteris sieja stiprus emocinis ryšys, mergaitės su mama jaučiasi saugios. Atsakovei teikiama pagalba nepilnamečiams vaikams auginti. Tarnyba ėmėsi priemonių užtikrinti vaikų saugumą savo kompetencijos ribose, šeimai taikoma atvejo vadyba. Patvirtintas minėtas pagalbos planas. Be to, atsakovė kreipėsi pagalbos ir į savo artimuosius. Atsakovės teta G. R. apsistojo nepilnamečių vaikų gyvenamuoju adresu ir gyvens kartu, kol vyks ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (atsakovės 2024 m. rugsėjo 13 d. rašytiniai paaiškinimai). Atsakovė tinkamai rūpinasi dukters A. S. ikimokykliniu ugdymu („(duomenys neskelbtini)“ grupės mokytojos pažyma). Dukters E. S. mokykliniu ugdymu nuolat rūpinasi atsakovė, pareiškėjas ugdymu domisi epizodiškai ((duomenys neskelbtini) progimnazijos 2024 m. rugsėjo 11 d. raštas)“. Be to, paties ieškovo veiksmai po minėto incidento patvirtina, kad nėra jokios realios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams, jiems suteikiama saugi aplinka ir gyvenamoji vieta, kas yra konstatuota paminėtoje teismo nutartyje.

Vienintelis ieškovo argumentas, kurio pagrindu jis nori pakeisti dukrų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, yra vienintelis 2024 m. liepos 23 d. incidentas. Tačiau atsakovė savo kaltę dėl incidento pripažino, suvokė, kad jos elgesys buvo nepriimtinas ir nepateisinamas, vaikų atsiprašė, padarė išvadas ir ėmėsi konkrečių veiksmų, kad nieko panašaus ateityje nepasikartotų. Po incidento jau praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kurio metu mergaitės gyveno kartu su atsakove, panašaus pobūdžio incidentų daugiau nepasikartojo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad yra reali grėsmė vaikų interesams ir tenkinti ieškovo reikalavimą t.y nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su Ieškovu.

Atitinkamai netenkinus ieškovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nėra pagrindo priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovės ir nustatyti atsakovės bendravimo su dukromis tvarką.

Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius, j. a. k. 188752021, (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą (b.l. 16-17 dok-170541), kurioje nurodė, kad buvo lankytasi (teismo pavedimu kitoje byloje) ieškovo J. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, būstas nuosavybės teise priklauso jam; 4 kambariai; apie 78 kv. m. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys. Dviaukštė lova, sieninė spinta, atskira spinta, žaislai, vaikiška virtuvėlė, trys paspirtukai, medinis supamasis arkliukas, važinėjimui skirta mašinytė, piešimo priemonės; spintoje sudėti vaikų rūbeliai, apatiniai, rankšluosčiai, patalynė. Vaikų kambaryje nėra įstatytos durys; kaba sūpynės. Svetainėje ant sienos iškabinti vaikų piešiniai. I. J. S. nurodė, jog su vaikais susitinka kas antrą savaitgalį su dviem nakvynėm - nuo penktadienio iki sekmadienio. Su mergaitėmis aktyviai leidžia laiką - eina į vaikų žaidimų aikšteles, į kiną, vandens parką ir kitaip pramogauja. Ieškovas dalinosi, jog dukrai E. nupirko mobilų telefoną - susirašo ir susiskambina; liepos 23 d. dukra atsiuntė vaizdo ir garso įrašą, kaip atsakovė R. D. - S. ant mažamečių vaikų rėkia, grasina susidoroti, gąsdina, žemina. Vyras dalinosi, jog atsakovės pykčio protrūkiai jam yra pažįstami, gyvenant kartu atsakovė negebėdavo suvalgyti pykčio (trankydavo, laužydavo daiktus, duris, rėkdavo ir kt.), naudodavo fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu vaikų akivaizdoje, yra kviesti policijos pareigūnai. Vyras teigė, jog atsakovė savo emocijas, nepasitenkinimą, įtampas iškrauna ant vaikų. Ieškovas sakė, jog dukra E. siunčia jam žinutes, tačiau iškart ištrina, nes bijo, kad mama perskaitys, pradės rėkti, pykti. Vyro teigimu, mergaitės yra įbaugintos, prigąsdintos, vaikai pradeda vengti bendravimo su tėčiu, kad išvengti mamos pykčio. Atsakovė vaikais manipuliuoja, juos nuteikia prieš tėvą. Ieškovas teikia 540 Eur/mėn. išlaikymą, papildomai perka rūbus, žaislus, reikalingus daiktus, yra pirkęs paspirtukus, dviratukus ir kt.

E. S., gim. (duomenys neskelbtini) Mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Mergaitė nešioja akinukus.

Skyriuje bendraujant su E. ir paprašius E. papasakoti, kaip dabar ji gyvena su savo tėvais, mergaitė pradėjo, kad vieną savaitgalį penktadienį ją pasiima tėtis, o kitą mama. Ji kartais susipyksta su mama arba su tėčiu, „mes kartais susipykstame, kad nebenorime visi kalbėti“. Paklausus, ką tada daro, mergaitė ilgai tylėjo. Kadangi neatsakė, paprašyta, kad papasakotų, kas būna, kai E. susipyksta su mama ir kas būna, kai E. susipyksta su tėčiu. E. pradėjo pasakoti, kad susipyksta su mama, „kai mes [vėliau patikslino kad ji ir A.] neklausome mamos“. Tada ji su A. kažko klausia mamos, bet „mama nenori kalbėti, nes jai būna pikta“. Mama „tada biškutį paguli ant sofos ir pažiūri telefoną. Tuomet visi nuveikiam kažką ir būna linksmiau, nes mama būna nusiraminusi“. Paklausus, ką mama daro, kai pyksta, E. atsakė, kad „labai seniai pamušdavo, dabar tai nemuša, tiktai ant mūsų pyksta ir vsio“. Paklausus, kada buvo paminėtas „labai seniai“, vaikas atsakė, kad jau nelabai atsimena. Paklausus, kaip mama pamuša, mergaitė atsakė, kad „duoda kartais su skuduru arba su ranka, bet dabar nebedaro to“. Mama su skuduru arba su ranka suduodavo ir jai, ir sesei. E. pykstasi su tėčiu, „kai aš turiu perskaityti knygą ir tėtis sako eiti greičiau skaityti knygos“. Ji būna grįžusi iš aikštelės, kur su paspirtuku daro triukus ir būna jau pavargusi. Grįžus namo ir nusiplovus rankas paprašo „biškutį“ pažiūrėti telefoną, bet tėtis sako, kad reikia perskaityti knygą. Mergaitė nori pailsėti, o tėtis sako, kad ji turi rašyti, o vėliau dar papasakoti, ką perskaitė. Tada jai būna labai pikta. Mergaitė dar pyksta, kai tėtis ją pasiėmė iš mamos, „tai nei vienos savaitės net nebuvo tik vieną kartą pabuvo su mumis ir vsio“. Paklausus, ar būna taip, kad tėtis ant jos pyksta, mergaitė atsakė teigiamai. Paklausus, ką tada tėtis daro, E. atsakė, kad „paspaudžia už rankos, tada muša per šikną“. Muša „tik su ranka“. Paklausus, kaip dažnai, atsakė, kad „kartais tik muša su ranka arba suspaudžia į ranką“. Paprašius pavaizduoti, parodo su viena plaštaka paimdama už kitos rankos dilbio, pasako, kad tuomet „pakrato biškutį ir stipriai“ [parodo kaip krato savo suspaustą už dilbio ranką], „ir taip padaro ir trenkia per šikną“. Po pauzės prideda, kad „tėtis skaudžiau padaro“, kt.

E. sakė, kad norėtų vieną savaitgalį būti su mama, o kitą su tėčiu, taip kaip dabar yra.

A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pasak vyro, kol kas vaikai neišsirinkę naujų būrelių.

Skyriuje bendrauta su A. S. (Vaiko nuomonės išklausymo aktas pridedamas). Mergaitė sakė, kad turi tik vieną tėtį ir vieną mamą. Mamos vardas R., o tėčio J., jos vardas A., o sesės E. A. gyvena su mama ir su tėčiu, bet tėtis gyvena kitur. Su tėčiu susitinka, bet retai, o ne dažnai. Susitikti patinka. Teiraujantis, kas A. patinka, ką mama daro, mergaitė atsakė, kad „nežinau irgi“. Klausiant, ar yra kas nepatinka, ką mama daro, mergaitė atsakė, kad „kai mama ant mūsų supyksta“. Mama supyksta, „kai padarom blogo“. Ką padaro blogo, A. atsakė, kad „mušu kartais sesę“. Paklausus, ką mama tada daro, A. atsakė, kad ją muša. Pasidomėjus, ar galėtų A. parodyti, kaip mama muša, mergaitė neigiamai pakratė galvą. Pasidomėjus, ar mama tada paliečia ar nepaliečia A., mergaitė atsakė, kad paliečia. Paprašius parodyti vietą, kurią paliečia mama, mergaitė atsako „nežinau“. Mama muša „su skuduru“. Kiek kartų tai buvo nežino, bet „daug“. Pasidomėjus, kada taip buvo, atsakė, kad „seniai“. Apie tai niekam A. nesakė, bet tėtis apie mamos mušimą žino „jis paėmė mus namo, kai mama muša, turi vaizdą“. Pastebėjus, kad dabar A. gyvena su mama, ar norėtų ji gyventi su tėčiu, mergaitė atsakė, kad „nenorėčiau“. Teiraujantis, ar A. tuomet norėtų dažniau su tėčiu susitikti, atsakė, kad ne. Paklausus, kodėl, atsakė „nes todėl“. Domintis, gal tėtis ką nors negero daro, mergaitė atsakė, kad „tėtis daro gero, bet nenorėčiau“. „Tėtis irgi kartais taip daro kaip mama“. Klausiant kaip tėtis daro, A. atsakė „nu tėtis daro kaip mama, muša, bet su kitu“. Paklausus, kaip tėtis muša, A. atsakė, kad „su rankom“. Paklausus, kada taip buvo, atsakė „neseniai“. Paprašius parodyti, per kur tėtis ją su ranka mušė, atsakė „irgi nežinau“; kt.

Apsilankyta atsakovės R. D. - S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, būstas nuosavybės teise priklauso jai ½ ir jos broliui ½; 4 kambariai - vaikų kambarys, atsakovės miegamasis, svetainė ir darbo kambarys (kūrybinė erdvė); apie 78 kv. m. Mergaitės turi savo atskirą kambarį, kuriame yra dvi viengulės lovos, žaislai, spinta, rašomasis stalas. Kitas kambarys skirtas kūrybinei erdvei - lipdymas, piešimas, žaidimai ir kita kūrybinė veikla. Kambaryje yra dvi spintos, keli stalai, vaikams skirtas mažesnis stalas, vaikiška virtuvėlė, trijų aukštų lėlių namelis, gausu įvairių kanceliarinių priemonių. Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovė R. D. - S. nurodė, jog nesutinka su ieškovo J. S. pateikto ieškinio reikalavimais. Moteris dalinosi, jog ieškovas nesilaiko teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos - su dukromis susitinka kas antrą savaitgalį, darbo dienomis ir atostogoms nepasiima. Pasak moters, ieškovas su mergaitėmis nuolat pramogauja, nesilaiko dienos rėžimo, nesilaiko susitarimų ir pažadų, vaikų laikų negrąžina; mergaitės grįžta pervargusios, išsibalansavusios, be taisyklių ir ribojimų. Moters teigimu, ieškovas nebendradarbiauja, vaikus nuteikinėja, kursto. Moteris nurodė, jog ieškovas teikia 540 Eur/mėn. išlaikymą vaikams.

Apsilankymo metu mergaitės buvo namuose. Vaikų nuomonė išklausyta Skyriuje psichologės, todėl namuose su vaikais pakartotinai bendrauta nebuvo. Vaikai buvo ką tik grįžę iš mokyklos - atsakovė gamino vakarienę, E. kambaryje mobiliuoju telefonu bendravo su drauge, pokalbio su atsakove pradžioje A. išdykavo - nušoko nuo kavos staliuko ant sofos, kuitėsi ant lovos ir šalia mamos, kelis kartus kvėpinosi mamos kvepalais, tačiau atsakovei pavyko susitarti su A. ir nukreipti ją į kitą veiklą - mergaitė užsiiminėjo kūrybine veikla darbo kambaryje. Mergaitės buvo linksmos, aktyvios, bendraujančios, draugiškos.

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu.

Apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams tinkamos; A. S. gyventi su tėvu nenorėtų, E. S. norėtų su tėvu bendrauti taip, kaip dabar ir kt. Abi mergaitės minėjo galimai patiriamą smurtą iš abiejų tėvų.?

Pagal vyriausiosios specialistės (psichologės) V. M. pranešimą, jog specialistei išklausant vaikų nuomones, mažametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasisakė apie galimai patirtą fizinį smurtą iš tėvų, Skyrius ėmėsi priemonių užtikrinti vaikų saugumą savo kompetencijos ribose, šeimai taikoma Atvejo vadyba. Bendrauta su vaikais jų gyvenamojoje vietoje pas motiną; mergaitės buvo ramios, savo kambaryje, su specialistėmis daug nebendravo, tik pasisakė, kad namuose joms labai gera. Pokalbio su mama metu mergaitės vis ateidavo pas mamą, glausdavosi, apsikabindavo mamą, rodė mamai savo piešinius. Pastebėtas šiltas ir glaudus dukrų ir motinos santykis.

Atsižvelgdami į bylos aplinkybes, jog yra duomenų apie galimą smurtą ar netinkamą vaikų priežiūrą iš abiejų tėvų pusės, tačiau vaikai prisirišę prie motinos ir norėtų būti su ja, namuose (su motina), vaikams labai gera, ir vaiko interesus, į tai, jog vienas prioritetinių vaiko interesų yra gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, manytume, jog ieškovo prašymas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo spręstinas turint neabejotinų įrodymų, jog motinos gyvenamoji aplinka vaikams nesaugi ir/ar tėvo aplinka yra saugesnė.

Jeigu ieškovo prašymas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo būtų tenkinamas, jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų teismų praktikoje taikomiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams, bei, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vaikų nuomonę ir interesus, būtų pakankama išsaugoti vaikų ir motinos tarpusavio emocinį ryšį, motinai maksimaliai dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime. Taip pat Tarnyba nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovo prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydis siejamas tik su minimaliais vaikų poreikiais.

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus: dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, buvo patvirtinta šalių 2023 m. spalio 6 d. taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4.1. p. unktą nustatytą nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. D. - S. jos gyvenamojoje vietoje; pagal sutarties; 4.2. p. J. S. įsipareigojo nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai teikti materialinį išlaikymą, kiekvienai po 270 Eur per mėnesį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Vaikams priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4.3 p. J. S. ½ dalimi papildomai apmoka būtinąsias dukrų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, kai jos viršija 70 Eur, be to, sutarties 4.4. p. tėvas įsipareigoja apmokėti dukrų vasaros stovyklos (stovyklų) išlaidas, kurių atlyginama bendra suma ir tėvui tenkanti dalis yra ne didesnė nei 200 Eur per metus; 4.5. p. motina įsipareigojo tartis su Tėvu dėl visų kitų papildomų būtinųjų dukrų poreikiams reikalingų išlaidų, apimančių ir išlaidas išvardintas 4.3 punkte, kurių suma viršija 70 Eur. Šalys susitaria, kad Tėvui per mėnesį tenkanti šių 4.3 punkte numatytų išlaidų suma negali viršyti 100 Eur; 4.8 p. J. S. įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti motinai R. D. - S. 3000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Be to šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais su skyrium gyvenančiu tėvu, o sutarties 6.8 p. atlikus įskaitymą teismo sprendimu iš J. S. R. D. - S. naudai priteistina 9 661,66 Eur kompensaciją. Šią sumą J. S. įsipareigoja sumokėti per 12 mėnesių, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. mokant po 805 Eur. Šalys susitaria, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas 2024 m. sausio 15 dieną, o paskutinis mokėjimas turi būti atliktas 2024 m. gruodžio 15 d.

Šiuo metu piniginė kompensacija atsakovei nesumokėta.

Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9046-466/2023, patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punktu nustatytą nepilnamečių vaikų E. S., A. S., gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu J. S., priteisti iš atsakovės nepilnamečių dukrų išlaikymą po 270 Eur per mėnesį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės bei nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., ir A. S., bendravimo su motina R. D. - S. tvarką.

2024-07-23 duktė E. S. atsiuntė ieškovui du garso-vaizdo įrašus, kuriuose girdėti, kaip savitvardą praradusi nepilnamečių vaikų motina R. D. - S. grasina susidoroti su mažametėmis, jas nužudant, suplėšant gabalais, papjaunant, badant „iki padvėsimo“ ir pan., o žinutėje išreiškė nuogąstavimą, kad mama gali pamatyti, rėkti ir mušti.

Ieškovas kreipėsi į PK su pareiškimu, 2024-09-12 jis gavo pranešimą apie R. D. - S. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str. Atsakovė atsisakė patenkinti ieškovo prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, t.y. nustatymu su ieškovu, atitinkamai nesutiko ir su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės bei ir bendravimo tvarkos nustatymu.

Tokiu būdu, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo pagrįstumo, bendravimo tvarkos nustatymo su atsakove bei išlaikymo priteisimo

Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023).

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus aplinkybe, kad 2024-07-23 d. dėl netinkamo atsakovės elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu pagal jo 2024-09-11 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 163 str., ką patvirtino ir teismui pateikti du garso įrašai.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str. (piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ar pareigomis) 1 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2024-09-11 dėl to, kad Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate registruotas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad 2024-07-23 mažametė E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsiuntė pareiškėjui du garso - vaizdo įrašus, kuriuose girdėti, kaip savitvardą praradusi nepilnamečių vaikų motina R. D.-S., gim. (duomenys neskelbtini), grasina susidoroti su mažametėmis E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (esančios (duomenys neskelbtini)) Pirmojo skyriaus prokuroras V. S. 2025-01-23 priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) (b.l. 33 dok 23354).

Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2024-12-20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo, ji įskaitoje dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų nėra registruota.

Ieškovui tinkamai nevykdant savo turtinių įsipareigojimų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjęs pareiškėjos R. D.-S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. S. atskirąjį skundą ir galutinai nuspendė pareiškėjos R. D.-S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti iš dalies; išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos R. D.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu patvirtintos 2023 m. spalio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 ir 6.8 punktus, numatančius:

4.2. J. S. įsipareigoja nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai teikti materialinį išlaikymą, kiekvienai po 270 Eur per mėnesį iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Vaikams priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6.8. Atlikus įskaitymą teismo sprendimu iš J. S. R. D. - S. naudai priteisti 9 661,66 Eur kompensaciją. Šią sumą J. S. įsipareigoja sumokėti per 12 mėnesių, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. mokant po 805 Eur. Šalys susitaria, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas 2024 m. sausio 15 dieną, o paskutinis mokėjimas turi būti atliktas 2024 m. gruodžio 15 d.

Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad mažiau laiko praleidžia su dukromis dėl to, kad dirba papildomai ir siekia išmokėti atsakovei priteistą piniginę kompensaciją, po to, galimai šių metų rudenį situacija pasikeis.

Atsakovė darbovietėje charakterizuojama teigiamai, dirba dailės mokytoja (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (b.l.19-20, dok-185946).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad lankė psichologą, išvadas padarė ir pasižada, kad ateityje panašus incidetai nepasikartos. Ji nurodė, kad bendradarbiauja su Tarnybos ir socialiniais darbuotojais, vykdo jų rekomendacijas Šiuo metu nepilnametės dukros gyvena su atsakove. Ji visapusiškai rūpinasi mergaitėmis. Atsakovės teigimu, ji realios pagalbos iš ieškovo nesulaukė.

Teismo vertinimu, abu nepilnamečių vaikų tėvai gali tinkamai užtikrinti mergaičių poreikių tenkinimą, turi geras buitines sąlygas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nėra būtinumo keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su ieškovu (tėvu), nes mergaitės, kaip jau minėta, po skyrybų virš metų gyvena su mama (atsakove), kuri užtikrina mergaičių poreikius turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Teismas nenustatė, kad esanti aplinka nepilnamečiams vaikams tapo nesaugi, kelia grėsmę ar nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka joms būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Bylos duomenimis, ieškovė sudaro vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jų amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, daug laiko praleidžia su mergaitėmis.

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvadoje nurodė, kad apklausus mergaites E. sakė, kad norėtų vieną savaitgalį būti su mama, o kitą su tėčiu, taip kaip dabar yra, A. su tėčiu gyventi nenorėtų.

Teisminio nagrinėjimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teikė teismui išvadą, kad E. ir A. interesus atitinka, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.

Tokiu būdu, teismo sprendime išdėstytais motyvais sprendžia, kad tenkinti ieškinio dalyje dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nėra pagrindo. Atmetus šį ieškinio reikalavimą atmetami ir kiti pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo bei atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimai atmetami.

Ieškovas patyrė 110 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo turėtos išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė patyrė 1721, 20 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, dviejų tomų, nesudėtinga, ginčas neturtinis, buvo paskirti 2 posėdžiai, todėl ieškinį atmetus, atsakovei priteistina 1721,20 Eur advokato išlaidų (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra, byla elektroninė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, -

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 1721,20 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. D.-S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.