Klaipėdos apygardos teismo nutartis

ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ paneigti apie ieškovą V. S. 2013-08-10 dienraštyje „Lietuvos rytas“ pirmame ir trečiame puslapiuose išspausdinto straipsnio „Kieno rankomis bandyta įbrukti rekordinį kyšį?" paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmame ir trečiame puslapiuose neatlygintinai išspausdinti paneigimą, kurio tekstas buvo nurodytas ieškovų 2013-08-22 kreipimusi į atsakovę, iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ už garbės ir orumo pažeminimą ieškovui V. S. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ už teisės į atvaizdą pažeidimą ieškovui V. S. priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ už teisės į atvaizdą pažeidimą ieškovei J. S. priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nuo priteistos sumos ieškovams V. S. ir J. S. iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ieškovams V. S. ir J. S. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 016,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2013-08-10 atsakovei priklausančio dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadieninio numerio pirmame ir trečiame puslapiuose buvo išspausdintas atsakovės korespondento - trečiojo asmens A. L. straipsnis „Kieno rankomis bandyta įbrukti rekordinį kyšį?“, kuriame pateikti tikrovės neatitinkantys ir ieškovų garbę ir orumą žeminantys duomenys, taip pat įdėta nuotrauka pažeidžianti ieškovų teisę į atvaizdą, tokiu būdu straipsniu buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo V. S. garbę ir orumą žeminantys duomenys bei pažeista ieškovų V. S. ir J. S. teisė į atvaizdą. Pažymėjo, kad ieškovai 2013-08-22 su raštu kreipėsi į atsakovę bei per dvi savaites nuo 2013-08-22 reikalavimo įteikimo prašė dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį leidžiamo numerio pirmame puslapyje išspausdinti straipsnio paneigimą, tačiau atsakovė to nepadarė. Mano, kad yra faktų, įtvirtintų CK 2.24 straipsnyje visuma, t.y. 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimas – paskleisti konkretūs duomenys per visuomenės informavimo priemonę dienraštį „Lietuvos rytas“ jį įsigijusiam neapibrėžtam subjektų ratui, 2) faktas, kad žinios yra apie ieškovą, nes straipsnyje apie 20 kartų paminėtas ieškovo vardas ir pavardė, pateikta informacija apie ieškovo praeitį, nurodant jį buvus GRU karininku, Rusijos agentu, vykdančiu neteisėtą komercinę veiklą - prekybą rusiška karine technika, taip pat pateikiamos ieškovo asmeninio gyvenimo detales - minima ieškovo duktė, nurodant jos vardą, taip pat yra išspausdinta ieškovų nuotrauka, 3) paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes atsakovė neįrodė ir nepateikė įrodymų, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, jie egzistavo ir įvykiai klostėsi taip, kaip nurodyta straipsnyje ir 4) faktas, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, t.y. straipsnyje nurodytos žinios („Klaipėdoje dėl įspūdingo verslo centro susigrūmė buvęs Lietuvos saugumietis ir Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas; <...> o dėl šio beveik milijoną litų nuomos pajamų per mėnesį duodančio pastato daugiau kaip metus kovoja du buvę slaptųjų tarnybų darbuotojai - Lietuvos valstybės saugumo departamento kapitonas D. D. ir Rusijos vyriausiosios žvalgybos tarnybos GRU karininkas V. S. <...> Per tarpininkus veikiantis Rusijos agentas bet kokia kaina nori užvaldyti pastatą, o statinį valdančios bendrovės bankroto bylą administravęs D. D. siekia įrodyti, kad verslo centrui pirkti V. S. galėjo panaudoti iš prekybos rusiška karine technika gautus milijonus") žemina ieškovo garbę ir orumą, jo gerą vardą visuomenėje, taip pat tokių duomenų pateikimas suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Taip pat svarbu, kad ne tik straipsnis bet ir jo pavadinimas „Kieno rankomis bandyta įbrukti rekordinį kyšį?" ir prierašas po nuotrauka „Buvęs Rusijos žvalgybininkas V. S. Klaipėdoje ir puotauja, ir kovoja su buvusiu Lietuvos saugumiečiu“ patys savaime yra žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Nuotrauka buvo daryta privačiame renginyje ir ieškovai nedavė sutikimo kad nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas būtų atgaminamas, parduodamas, demonstruojamas, spausdinamas, taip pat patys neišreiškė sutikimo būti fotografuojamais. Toks neteisėtas ieškovų atvaizdo panaudojimas ne tik pažeidė ieškovų teises į privatų gyvenimą, bet ir paviešino privataus ieškovų gyvenimo akimirkas, niekaip nesusijusias su publikuoto straipsnio turiniu. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog ieškovas V. S. buvo viešai pažemintas ir įžeistas, o po neteisėtai panaudotos nuotraukos išspausdinimo, ieškovas emociškai blogai jautėsi prieš draugus, pažįstamus ir verslo partnerius, jautėsi nepatogiai, privalėjo aiškintis, kad straipsnyje nurodyti duomenys yra išgalvoti ir neatitinkantys tikrovės. Išspausdintoje nuotraukoje ieškovas V. S. užfiksuotas su sutuoktine ieškove J. S., todėl ieškovas jaudinosi ir dėl savo sutuoktinės išgyvenimų. Ieškovė J. S. patyrė emocinį sukrėtimą pamačiusi savo ir sutuoktinio nuotrauką vieno didžiausių Lietuvos dienraščių pirmajame puslapyje prie straipsnio, pristatančio jos sutuoktinį ieškovą V. S. kaip rekordinio kelių milijonų vertės kyšio siūlytoją, verslininką, užsiimantį nelegalia veikla. Ieškovė J. S. jautėsi ne tik sukrėsta, bet ir pažeminta, nes straipsnyje visuomenei pristačius jos sutuoktinį kaip „Rusijos žvalgybininką“ ir „agentą“, visuomenės požiūriu ieškovė J. S. yra laikoma „Rusijos žvalgybininko“ ir „agento“, veikiančio prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę, sutuoktine.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas teismingumo taisykles. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad šios bylos teismingumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-12 nutartimi, kuria konstatuota, jog ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsniu, pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą. Papildomai paminėtina, kad atsakovė 2015-02-09 buvo pateikusi Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl bylos teismingumo pakeitimo, tačiau atsakovės prašymą atsisakyta priimti. Kadangi bylos teismingumas išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl teismo šališkumo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo asmens nė vieno prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, įrodymų pridėjimo prie bylos, dėl D. D. apklausimo kaip liudytojo. Tokiu būdu teismas parodė savo neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties. Šis argumentas atmestinas kai nepagrįstas.

Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą dėl teisėjos Linos Jociuvienės nušalinimo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutartimi konstatuota, kad pareikštas nušalinimas teisėjai yra nepagrįstas jokiais įrodymais, formalus, trečiojo asmens nurodyti motyvai nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Tai, kad teismas netenkino trečiojo asmens prašymo apklausti liudytoju D. D., nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Dėl atsisakymo prijungti rašytinius įrodymus pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl teismas, manydamas, kad įrodymas neturi teisinės reikšmės bylai, gali atsisakyti pridėti įrodymus prie bylos. Atsakant į argumentą, jog teismas atsisakė išreikalauti trečiojo asmens prašomus rašytinius įrodymus, pažymėtina, jog įrodymus teikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o teismas nėra įpareigotas už šalis rinkti įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba 2015-12-11 pateikė į bylą pranešimą apie vykdytą ikiteisminį tyrimą dėl „duomenys neskelbtini“, apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. D. pareiškimą dėl UAB „duomenys neskelbtini“ užsienio kompanijos „duomenys neskelbtini“ ir kitų kompanijų vykdomos veiklos bei disponuojamų lėšų legalumo. 2015-12-31 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė apeliacinės instancijos teismo prašytus pateikti įrodymus (Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010-05-31 rašto Nr. (24.30-72)-3-3171 kopiją, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2010-06-18 rašto Nr. (03)-18-546-717 kopiją), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-12-31 pateikė teismo prašytus įrodymus (pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, 2014-12-15 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2012-07-09 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties kopiją), UAB „duomenys neskelbtini“ 2016-01-04 pateikė papildomus įrodymus pridėjimui prie bylos. Kadangi minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas 2015-12-03 nutartimi buvo įpareigojęs pateikti, įrodymai pridėtini prie bylos.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Ieškovų atstovė 2016-01-05 pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus (2015-01-21 Generalinės prokuratūros Nutarimo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-12-15 nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją), kadangi pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl bylos medžiagos neviešumo.

Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi nurodytomis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija nustato, kad bylos medžiagos dalis, tai yra, 2015-12-11 prašymu (dok. Nr. C-16660) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, 2015-12-31 prašymu (dok. Nr. C-17551) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, 2015-12-31 prašymu (dok. Nr. C-17552) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 2016-01-04 prašymu (dok. Nr. C-85) UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti įrodymai, yra nevieša, esant pagrindui manyti, jog tokiu būdu gali būti atskleista šių institucijų profesinė ir komercinė paslaptis (CK 1.116 straipsnis).

Dėl ginčo esmės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-08-10 šeštadieniniame numeryje dienraštyje „Lietuvos rytas" Nr.183-(6848) pirmame ir trečiame puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis su nuotraukomis „Kieno rankomis bandyta įbrukti rekordinį kyšį?", kuriame išspausdintas tekstas „Klaipėdoje dėl įspūdingo verslo centro susigrūmė buvęs Lietuvos saugumietis ir Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas. <...>Ar gali būti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rankomis įgyvendintas Rusijos žvalgybos tarnybų užsakymas siekiant užvaldyti daugiau kaip 50 milijonų litų vertės verslo centrą „duomenys neskelbtini“ Klaipėdoje? <...> Rusijos vyriausiosios žvalgybos tarnybos (GRU) karininkas V. S.. Per tarpininkus, veikiantis Rusijos agentas bet kokia kaina nori užvaldyti pastatą, o statinį valdančios bendrovės bankroto bylą administravęs D. D. siekia įrodyti, kad verslo centui pirkti V. S. galėjo panaudoti iš prekybos rusiška karine technika gautus milijonus <...> Mat paaiškėjo, kad pagrindinis buvusio mūsų šalies saugumo pareigūno D. D. sulaikymo operacijos iniciatorius gali būti buvęs Rusijos GRU karininkas V. S. <...> Per šią bendrovę verslininkas ėmė aktyviai supirkinėti uostamiestyje esantį brangų nekilnojamąjį turtą <...> Daug Klaipėdos rajone esančių žemės sklypų supirko ir V. S. dukters N. įmonė „M. s.“. Pats V. S. taip pat maudosi prabangoje. Jis su šeima gyvena įspūdingame (duomenys neskelbtini) esančiame name. Visą beveik 2 hektarų sodybos plotą juosia dvimetrinė tvora. V. S. važinėja apie milijoną litų kainuojančiu automobiliu „M.“ <... > Šio biuro langai ir stiklinės durys yra aptraukti neperšaunamąja plėvele, prie įėjimo nuolat budi du buvę policininkai <„.> Tačiau kitas savininkas - R. G. - akcijų parduoti nepanoro. Tuomet buvo sugalvotas kitas planas, kaip užvaldyti pastatą. V. S. šeimos draugo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo D. S. ir buvusios prokurorės, o dabar advokatės S. B. pastangomis buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai prieš parduoti akcijų nepanorusį R. G.. <...> V. S. bendrovė „duomenys neskelbtini“ be jokių sutarčių, prieštaraujant „duomenys neskelbtini“ vadovams, bankui „Swedbank“ sumokėjo daugiau kaip 31 milijoną litų „duomenys neskelbtini“ skolų ir, tapusi didžiausia bei lemiamą balsą turinčia kreditore, iškėlė bankroto bylą. Tačiau buvusiam GRU karininkui nepasisekė <...> Šis dar dirbdamas Lietuvos saugume turėjo informacijos apie įvairius įtartinus V. S. sandorius. O dėl galimo šio verslininko dalyvavimo prekiaujant kariniais laivais buvo pradėti ir operatyviniai tyrimai <... > Įtarimą, kad pinigai gali būti nešvarūs, kėlė ir tai, kaip niekam nežinoma bendrovė „duomenys neskelbtini“, uždirdavusi per metus vos kelis tūkstančius litų, staiga gavo tokią milžinišką sumą „duomenys neskelbtini“ skolai apmokėti. Greitai šie įtarimai pasitvirtino - sausio pabaigoje, atgavęs medžiagą iš policijos bei kai kuriuos kitus dokumentus, D. D. sužinojo, kad vien tik 2010 metais bendrovė „duomenys neskelbtini“ iš kariniais laivais B. G. ir kitose A. valstybėse prekiaujančių keturių lengvatinėse mokesčių zonose įkurtų bendrovių pasiskolino 54 milijonus litų. Būtent šiais pinigais ir buvo apmokėtos „duomenys neskelbtini“ skolos. <...> V. S. per tarpininkus kreipėsi į STT, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio reikalavimo. <...> V. S. bendrovė „duomenys neskelbtini“ ėmėsi visų žygių, kad nuo bankroto administratoriaus pareigų būtų nušalintas ne tik D. D., bet ir bendrovė „V.“. Tam uoliai talkino ir STT Klaipėdos apygardos skyriaus pareigūnai. Dar netgi neįsiteisėjus teismo sprendimams dėl administratoriaus nušalinimo, jie skambino visoms institucijoms ir kategoriškai reikalavo keisti administratorių“. Prie straipsnio pirmame puslapyje buvo išspausdinta ieškovų nuotrauka su prierašu: „Buvęs Rusijos žvalgybininkas V. S. Klaipėdoje ir puotauja, ir kovoja su buvusiu Lietuvos saugumiečiu“.

Ieškovai pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad straipsnyje nurodyti duomenys yra išgalvoti, neatitinka tikrovės, kas pažemina ieškovo V. S. kaip privataus asmens garbę ir orumą, o kaip verslininko - dalykinę reputaciją, o nuotrauka daryta privačiame renginyje, publikuota be ieškovų sutikimo. Tokiu būdu straipsniu buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo V. S. garbę ir orumą žeminantys duomenys bei pažeista ieškovų V. S. ir J. S. teisė į atvaizdą.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, vertino tik vienos pusės pateiktus įrodymus ir išsakytus argumentus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Iš pranešimo turinio, kurį teismo sprendimu, atsakovė įpareigota paskelbti, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kaip žeminančius ieškovo garbę ir orumą pripažino teiginius „1. Klaipėdoje gyvenantis verslininkas V. S. yra buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkas, Rusijos agentas, kuris, veikdamas per tarpininkus, bando užvaldyti Klaipėdoje esantį verslo centro „duomenys neskelbtini“ pastatą. 2. Tam, pasak straipsnio autoriaus, V. S. naudoja neaiškios kilmės, galimai iš prekybos rusiškais kariniais laivais gautus milijonus, o dėl galimo šio verslininko dalyvavimo prekyboje kariniais laivais buvo pradėti Lietuvos saugumo operatyviniai tyrimai. 3. Verslininko biuro, esančio verslo centre „duomenys neskelbtini“ 15-ame aukšte, stikliniai langai ir durys yra aptraukti neperšaunama plėvele, o prie durų nuolat budi du buvę policininkai, 4. V. S. inicijavo verslo centrą „duomenys neskelbtini“ valdančios bendrovės bankroto administratoriaus, buvusio Lietuvos saugumo kapitono D. D. sulaikymo operaciją, bandant jam įduoti 5,66 milijonų litų kyšį už 31 milijono kreditorinio reikalavimo patvirtinimą. 5. V. S. siekiant pakeisti bankroto administratorių, jam uoliai talkino ir STT Klaipėdos apygardos skyriaus pareigūnai, kurie skambino ir kategoriškai reikalavo keisti administratorių".

Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2009).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėto teiginio antrąja dalimi, jog teiginys, kad ieškovas „per tarpininkus siekia užvaldyti Klaipėdoje esantį verslo centro „duomenys neskelbtini“ pastatą“, žemina ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, jog byloje yra pateikti įrodymai, jog UAB „duomenys neskelbtini“, kurios akcininkas yra ieškovas, 2009-10-02 sudarė Mainų sutartį su V. ir M. G. dėl 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų, kurios sudaro 50 procentų UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų, taigi darytina išvada, jog straipsnyje pateikta informacija yra atitinkanti tikrovę, todėl pagrindo pripažinti ją kaip žeminančią ieškovo garbę ir orumą nėra.

Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje numatyta, kad paneigimo tekste turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Todėl atsakovė per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis įpareigotina paskelbti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ priklausančiame laikraštyje „Lietuvos rytas“ šio turinio paneigimą: ,,2013 m. rugpjūčio 10 d. šeštadienio dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmame ir trečiame puslapiuose buvo išspausdintas „Lietuvos ryto“ korespondento A. L. straipsnis „Kieno rankomis bandyta įbrukti rekordinį kyšį?“. Straipsnyje paskelbti duomenys „Klaipėdoje gyvenantis verslininkas V. S. yra buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkas, Rusijos agentas, kuris, veikdamas per tarpininkus, bando užvaldyti Klaipėdoje esantį verslo centro „duomenys neskelbtini“ pastatą". Informuojame, kad duomenys „V. S. yra buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkas, Rusijos agentas“, yra neatitinkantys tikrovės.".

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog straipsnį iliustruojanti nuotrauka, kurioje pavaizduoti ieškovai, švenčiantys restorane, pažeidžia abiejų ieškovų teisę į atvaizdą.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog nuotraukos išspausdinimas niekaip negalėjo pažeminti ieškovo garbės ir orumo, kadangi pati nuotrauka yra pozityvi, o ieškovės veidas retušuotas. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra viena iš svarbių demokratinėje visuomenėje saugomų vertybių (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnis). CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje nurodytas pavyzdinis ir nebaigtinis privataus gyvenimo pažeidimo atvejų sąrašas, apimantis teisę į būsto neliečiamybę, korespondencijos slaptumą, teisę į privačią ir neskelbtiną informaciją apie sveikatos būklę ir kitas privataus gyvenimo vertybines sritis. Privataus gyvenimo sferai taip pat priskirtinos tokios vertybės kaip asmens atvaizdas, vardas bei kiti asmens duomenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Konvencijos 8 straipsniu, dalis yra žmogaus teisės į atvaizdą gerbimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 15-27). Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Galiojančio CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą laikraštyje. CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kokia forma turi būti išreiškiamas sutikimas. Pagal teismų praktiką sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais; kiekvienu atveju svarbios ir sutikimo ribos – sutikimas fotografuotis nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti.

CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės į atvaizdą apribojimo galimybė: asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau net ir tokiais atvejais padarytos asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Kilus klausimui dėl šios, teisės į atvaizdą ribojančios, normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, pvz., tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje; asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas nereikalingas. Tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio teisės į atvaizdą pažeidimą. Sprendžiant dėl to, pažeista asmens teisė į atvaizdą ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauką: informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008. Teismų praktika. 2008, 29).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė išspausdino ieškovų nuotrauką laikraštyje prie paskelbto straipsnio „Kieno rankomis bandyta įbrukti rekordinį kyšį?“. Po nuotrauka padarytas prierašas „Buvęs Rusijos žvalgybininkas V. S. Klaipėdoje ir puotauja, ir kovoja su buvusiu Lietuvos saugumiečiu“. Nuotraukoje matyti ieškovas su savo sutuoktine, tačiau sutuoktinės veido dalis retušuota.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskelbta nuotrauka bei komentaras, susiję su ieškovų privataus gyvenimo detalėmis. Tokia išvada darytina dėl to, kad nuotrauka padaryta ieškovų privačiame renginyje, kuriame dalyvavo ribotas svečių kiekis ir ieškovai sutikimo rodyti nuotrauką nedavė. Ieškovai taip nėra viešieji asmenys, kadangi pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Kaip matyti ieškovai neužsiima tokia veikla ir nepriklauso nei vienai veiklos sričiai, dėl kurios ieškovai galėtų būti pripažinti viešaisiais asmenimis. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę (asmeninę ir (arba) dalykinę reputaciją) ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog publikuotame straipsnyje teiginys, jog ieškovas yra Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkas, Rusijos agentas, yra žeminantis ieškovo garbę ir orumą, po šia nuotrauka taip pat yra prierašas, kuriame teigiama, jog buvęs Rusijos žvalgybininkas V. S. ir puotauja <...>, konstatuotina, jog ši nuotrauka žemina ieškovo garbę ir orumą bei pažeidžia abiejų ieškovų teisę į atvaizdą, todėl sutiktina, kad su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo teisės išspausdinti ieškovų nuotraukos (CK 2.22 straipsnis).

Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą ir garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 2.22, 2.24, 6.250 straipsniuose nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

Kadangi įvertinęs visas bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti žeminančiu garbę ir orumą tik vieną publikuotame straipsnyje esantį teiginį, jog „Klaipėdoje gyvenantis verslininkas V. S. yra buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkas, Rusijos agentas“, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio ieškovui už jo garbę ir orumą žeminantį teiginį, atsižvelgia į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias bei atsakovės elgesį. Vertintina tai, kad informacija apie asmens dalyvavimą ar ryšį su Rusijos karinės žvalgybos institucijomis vis dar istoriškai aktuali, visuomenėje vertinama neigiamai, nagrinėjamoje byloje buvo skelbta nepatikrinus jos tikrumo, duomenų paskleidimo mastas buvo platus, kadangi straipsnis paskelbtas viename didžiausių šalies dienraščių. Tačiau įvertinus tai, jog informacija straipsnyje plačiau nedetalizuota, ieškovas tiesiog įvardintas Rusijos agentu ir plačiau šiuo klausimu visame straipsnyje nepasisakoma, neturtinė žala nevertintina tokiu dydžiu, kokį nurodo ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovui teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegijos vertinimu, bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015), yra 1500,00 Eur (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).