- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-40-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01006-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 189¹ straipsnio 1 dalį, išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).
135/1000 pastato - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ;80/720 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);2012-12-10 asmens kratos metu rastus ir paimtus 29 780 Lt ir 540 Lenkijos zlotų.
1, 2 ir 3 punktuose nurodytam turtui paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, šio turto saugotoju paliekant G. P., 4 punkte nurodytam turtui paliekant visišką nuosavybės teisų apribojimą, šio turto saugotoju paliekant FNTT prie LR VRM, Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. liepos 8 d. paliktam galioti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, bendrovė) „Z.“ direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdamas gauti turtinės naudos vadovaujamai UAB „Z.“ – panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, o tuo pačiu ir asmeninės naudos – geresnio įmonės vadovo įvaizdžio bei vertinimo, galimybių gauti premijas ir išmokas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule UAB „Z.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:
kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „Z.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi (bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei) ir UAB „Z.“ įstatų 7.1 punktu (bendrovės vadovo - direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo numatytos Akcinių bendrovių įstatyme), turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas atsakingu už UAB „Z.“, - vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, - vadovaujantis PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalimi apskaitos tvarkymo organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti įmonės prievoles, susijusias su PVM, taip pat būdamas atsakingu už UAB „Z.“ - vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi mokesčių įstatymų nustatytų mokesčių mokėjimą, laikantis mokesčių teisės aktuose (tame tarpe ir PVM įstatyme) nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu laiku ir tiksliai įvykdytas mokestines prievoles, 4 punktu teisingai apskaičiuotus mokesčius, vadovaujantis mokesčių įstatymais (tame tarpe ir PVM įstatymu), - vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto šio įstatymo reikalaujamų PVM deklaracijų pateikimą bei nustatyta tvarka bei terminais mokėjimą į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokėtino PVM, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB „Z.“, naudai išvengti turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, nesilaikydamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 122 straipsnyje „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vieta“ 1 dalies reikalavimų, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimų, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 2 dalies reikalavimų, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“; 5 dalies reikalavimų, kad „Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju, nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekės perduodamos.“; 15 straipsnio “Apmokestinamoji vertė“ 13 dalies reikalavimų, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., veikdamas kaip UAB „Z.“ vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB „Z.“ buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią, be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už ne mažiau kaip 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) Lt be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nenurodė įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų.
Be to, kad jis, siekdamas išvengti 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM mokėjimo į Valstybės biudžetą, susidariusio iš kiaulių skerdienos pirkėjų sumokėtų faktinių sumų, neapskaitytų UAB „Z.“ oficialioje apskaitoje, žinomai melagingus duomenis - kiaulių skerdienos pardavimo dokumentus, kuriuose nebuvo apskaitytas 92 263,10 kg kiaulių skerdienos pardavimas, pateikė UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims - laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 4 d. vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., vyriausiajai buhalterei - UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, o pastarieji, nežinodami ir nesuprasdami G. P. nusikalstamų tikslų, melagingus duomenis įtraukė į UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą ir 2011 metų gruodžio mėn., 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas, įrašė 126 933,52 Lt mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tuo pažeidė PVM įstatymo 78 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei apgaule UAB „Z.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM, dėl to didelės 36 762,49Eur (126 933,52 Lt) turtinės žalos patyrė valstybė, tokiu būdu G. P. privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti UAB „Z.“ mokėtino į valstybės biudžetą PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB „Z.“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
nuo 2011 m. kovo 1 d. būdamas UAB „Z.“ direktoriumi, ir atsakingu už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingų duomenų apie pajamas pateikimą VMI, Kaune, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnį „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „mokesčiai turi būti apskaičiuoti sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, 8 straipsnio reikalavimus, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.; 2 dalies reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“; 15 straipsnio 13 dalies reikalavimus, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju“, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., už nemažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų - faktūrų, nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „F.“ įgaliotajam asmeniui V. Š., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir 2012 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu pateikus ją Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinantį V. Š. įrašė į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai.
Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., , už ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų - faktūrų, nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei- UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikus jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinančią R. S. įrašė į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
Be to, jis apgaulingai tvarkė UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2011 m. kovo 1 d. būdamas UAB „Z.“ direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalies. reikalavimus, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies reikalavimus, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje“, 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2 dalies reikalavimus, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 15 straipsnio 13 dalies reikalavimus, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių mokėtojas nedeklaravo iš ES valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių vertės bei nuo jų apskaičiuotos pardavimo bei pirkimo PVM sumos.“, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 XI skyriaus „Apskaitos reikalavimai“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimus, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., veikdamas kaip UAB „Z.“ vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB „Z.“ buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nerodė buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų, ir laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims parduotą kiaulių skerdieną ir kiaulienos subproduktus UAB „Z.“ apskaitos dokumentuose neapskaitė 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) pardavimo pajamų bei nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims- laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 4 d. vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vyriausiajai buhalterei- UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai melagingus duomenis, įtraukti į UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas bei pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Z.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o būtent, jis po įstatymo Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) įsigaliojimo nuosavybės teise turėjo 177 169,25 Eur (611 730 Lt), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:
iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. turėjo automobilį ,,BMW 535“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2010 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 58 698 Lt (17 000,12 Eur); nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. turėjo 553 032 Lt (160 169,14Eur), kurie negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, išteisino G. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančių įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstas veikas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria G. P. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir priimti šioje dalyje naują, apkaltinamąjį nuosprendį: kuriuo G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) baudą. G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 222 straipsnio l dalyje ir paskirti jam 130 MGL (4 895,8 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti paskiriant galutinę bausmę 150 MGL (5 649 Eur) baudą. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį 51 622,12 Eur sumai tenkinti priteisiant jį iš G. P..
3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo duomenys apie nusikalstamas veikas gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (šis įstatymas galiojo iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. byloje nagrinėjamų įvykių metu. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas) ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant išsiaiškinti galimai tiek R. K., tiek kitų asmenų daromų nusikalstamų veikų požymius, buvo atliekami neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka), numatyti tiek tuo metu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme iki pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek ir taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 158, 160 straipsniuose, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pagal šiai bylai aktualios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, operatyvinis tyrimas atliekamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose, be kita ko - BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir kt. Operatyviniai veiksmai atliekami, esant jų atlikimo pagrindui - informacijai apie operatyvinės veiklos objektus. Veiksmams, atliekamiems iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reikalingas teismo leidimas (sankcija). Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015; Nr. 2K-7-85- 696/2016; Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tai - tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kreipiantis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).
3.2. Prokuroras skunde teigia, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatuose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, todėl dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Jo vertinimu, būtent tokie duomenys ir buvo gauti apie G. P. daromas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis. Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 504/2010; Nr. 2K-246/2013; Nr. 2K-194/2014; Nr.2K-168-139/2015;Nr.2K-P-94-895/2015).Todėl prokuroro įsitikinimu, teismas, atlikęs išslaptintos operatyvinės tyrimo medžiagos analizę, turėjo nuspręsti, kad šios medžiagos trūkumai dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo, nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo. Prokuroras teigia, kad teismas atsižvelgęs į visas teisminio proceso metu nustatytas aplinkybes, bei į operatyvinių veiksmų atlikimo chronologiją ir pobūdį, turėjo konstatuoti, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindai taikyti G. P. slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose, bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, pagal nagrinėjamai bylai aktualios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 10 ir 11 straipsnius. Todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus operatyvinius tyrimo veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir gali būti laikomi įrodymais šioje byloje. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais ne tik šių duomenų, bet ir specialisto išvadų, kurios aiškiai patvirtina, kad G. P. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 220 straipsnio l dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo G. P. pripažinti kaltu ir nuteisti tik pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei išklausiusi proceso dalyviu nuomones, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendis dėl G. P. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir G. P. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Dėl duomenų, gautų operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu pripažinimo įrodymais pagal BK 20 straipsnį.
8. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad G. P. atžvilgiu atlikti operatyvinio tyrimo veiksmai, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas - neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo, šių operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymas buvo nesankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų. Tokią išadą teismas padarė dėl to kad 2011 m. vasario 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus nutarime dėl operatyvinio sekimo bylos pradėjimo nurodyta, kad operatyvinio sekimo byla pradėta siekiant nustatyti R. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 ir 300 straipsniuose numatytus požymius, o apie rengimąsi sekti G. P. ir dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo, šiame nutarime jokios informacijos nėra. 2012 m. balandžio 16 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo nurodyta, kad buvo vykdomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, 2011 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 1005 pagrindu buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, tačiau toliau nutarimo tekste nurodyta, kad buvo vykdomas G. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, tačiau ne mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, kaip kad tame pačiame nutarime buvo apibrėžtas R. K. informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas. Teismas nelaikė teisėtais G. P. kaltės įrodymais byloje ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK tvarka atliktų veiksmų, – Kauno apylinkės teismo nutartys, kuriomis buvo leista klausytis G. P. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus, kontroliuoti visą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, nes šias nutartis teismas priėmė remdamasis ta pačia operatyvinio sekimo, kuris, kaip jau teismas buvo nustatęs, buvo vykdomas neteisėtai, neturint nei teisinio nei faktinio pagrindo, medžiaga. Remiantis šia išvada, apylinkės teismas teisėtu įrodymais šioje baudžiamojoje byloje nepripažino ir Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. liepos 4 d. specialisto ir 2014 m. liepos 31 d. papildoma specialisto išvadų, nes pagal pateiktas užduotis, atliekant UAB „Z.“ finansinės ūkinės veiklos patikrinimą, specialistai rėmėsi aukščiau nurodytais operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksuota medžiaga.
9. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog pagrindinis jo argumentas, dėl ko teismas priėmė neteisingą sprendimą, yra tas, kad teismas nepagrįstai šiame baudžiamajame procese nepripažino įrodymais operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų. Prokuroro įsitikinimu, teismas, atlikęs išslaptintos operatyvinės tyrimo medžiagos analizę, įvertinęs šių veiksmų vykdymo chronologiją, padarė nepagrįstą išvadą, kad G. P. atžvilgiu atlikti operatyvinio tyrimo veiksmai, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo.
10. Teisėjų kolegija, išsamiai ištyrusi bei įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl G. P. atžvilgiu atlikti operatyvinio tyrimo veiksmai neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo, nustatyto pagal šiuos veiksmus reglamentuojančias teisės normas (tuo metu galiojusi Operatyvinės veiklos įstatymo redakcija), yra neteisinga, nes atliekant slapto pobūdžio procesinę veiklą, įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi patikrinti ne tik tai, ar operatyvinė informacija pasitvirtino, bet ir tai, ar operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai bei teisėtai, nes tik teisėtu būdu surinkti duomenys gali būti įrodymais (BPK 20 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-557/2012). Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-315/2013). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Baudžiamosiose bylose dažniausiai tenka tikrinti, ar buvo operatyvinio tyrimo pagrindas, nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte: nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardintus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi, faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tai tam tikra informacija. Faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą teismas turi tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011). Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-85-696/2016 ir kt.).
12. Vienas iš pagrindinių pirmos instancijos teismo argumentų, dėl ko operatyvinio tyrimo veiksmai laikyti neturėję nei teisinio nei faktinio pagrindo, buvo tai, kad operatyvinio sekimo byla buvo pradėta siekiant nustatyti visai kito asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų požymius, o apie G. P. nutarime dėl operatyvinės bylos pradėjimo jokios informacijos nėra. Tačiau teismas neanalizavo kitų operatyvinio tyrimo metu atliekamų veiksmų, kurie atsispinti ją vykdžiusių pareigūnų surašytuose dokumentuose.
12.1. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal duomenis surinktus taikant operatyvinės veiklos metodus. 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymas su pakeitimais, galiojęs byloje nagrinėjamų įvykių metu, ir jį pakeitęs 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – KŽĮ) numatė operatyvinės veiklos subjektams teisę vykdyti operatyvinį tyrimą (kriminalinės žvalgybos tyrimą). Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį (KŽĮ 8 straipsnis) operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį; 2) yra informacijos apie kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą; 3) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; 4) dingsta be žinios asmuo; 5) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 6) vykdoma valstybės paslapčių apsauga; 7) turima informacijos apie veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams. Taigi, operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti aiškiai nurodoma turima informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu bus tiriama, ar atitinka ši informacija tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami.
12.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. vasario 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus tyrėjas priėmė nutarimą Dėl operatyvinio sekimo bylos pradėjimo R. K. atžvilgiu siekiant nustatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnyje ir 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Nors operatyvinio sekimo bylą buvo nutarta pradėti tik R. K. atžvilgiu, tačiau iš šio nutarimo matyti, kad nutarimas buvo priimtas gavus informacijos ne tik dėl R. K., bet ir jo bendrininkų galimai nusikalstamų veikų ir, kad ši informacija pasitvirtino. Iš 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo surašytos pažymos Dėl apie tyrimo rezultatus OSB Nr. M1-3-001-11, matyti, kad tyrimo metu gauta duomenų, jog asmenys, kurių duomenys šioje pažymoje įslaptinti, valdo UAB „Ž.“, kuri administruoja turgavietę (duomenys neskelbtini) , jie sprendžia mėsos tiekimo į ją ir paskirstymo prekiaujantiems asmenims. Dėl turgaus pardavėjų verslo liudijimų bei kasos aparatų visus klausimus sprendžia G. P.. Vykdant operatyvinio sekimo priemones, nustatyta, kad tik dalis parduodamos mėsos yra apskaitoma buhalteriniuose dokumentuose, o kita dalis neapskaitoma. Operatyvinio sekimo metu nustačius, kad G. P. galimai vykdo sukčiavimą stambiu mastu, tos pačios tarnybos pareigūno nutarimu Dėl įrašymo į operatyvinę įskaitą, priimtu 2011 m. spalio 12 d., G. P. buvo įrašytas į įskaitą pagal operatyvinio sekimo bylą „V.“. Nors minėtame nutarime nebuvo nurodytas veiksmų, kuriuos G. P. galimai vykdo, atitikmuo kuriais nors BK straipsnio dispozicijai, tačiau nutarime nurodyta, jog jis galimai vykdo sukčiavimą stambiu mastu, kas leidžia manyti, kad operatyvinio sekimo veiksmai jo atžvilgiu atliekami dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams. Šiame kontekste paminėtina, kad operatyvinis tyrimas atliekamas taip pat ir tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose BK straipsniuose (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str.).
12.3. Pradėjus operatyvinį tyrimą, operatyvinės veikos subjektai turi teisę atlikti operatyvinius veiksmus, taip pat ir tuos, kuriems reikalinga teismo sankcija. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Vykdant operatyvinį tyrimą operatyvinės veiklos subjektai gali naudoti technines priemones bendrąja ir specialia tvarka, gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, medžiagas, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei paimti kitus objektus (Operatyvinės veiklos įstatymo OVĮ 10, 11 straipsniai). Kadangi visi daromų veikų požymiai dar nebuvo nustatyti, siekiant juos nustatyti bei surinkti tai patvirtinančius duomenis, buvo nuspręsta naudoti technines priemones specialiąja tvarka ir vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą, taip pat kitokio susižinojimo ar veiksmų įvairiose susitikimų vietose su kitais asmenimis, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų ir jų dokumentų, fizinio ar juridinio asmens ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo prokuratūros ar apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Tačiau, kaip minėta, visiems minėtiems veiksmams, atliekamiems iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reikalingas teismo leidimas (sankcija). Iš 2012 m. balandžio 16 d. protokolo „Dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo“ matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi sankcionavo G. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą. Skundžiame nuosprendyje teismas operatyvinio tyrimo veiksmų, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimą vertino kaip neturintį nei teisinio nei faktinio pagrindo, nurodydamas, jog 2011 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 1005 pagrindu buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, tačiau ne mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymo (2004 m. balandžio 15 d. Nr. IX-2135 Vilnius) 3 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 9 punkte išaiškinta, kad Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis; o Elektroninių ryšių paslauga apibūdinama kaip paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Taigi, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimo sankcionavimas suteikia teisę kontroliuoti ir fiksuoti ne tik mobilaus ryšio, bet ir visais kitais būdais, pasinaudojant elektroninių ryšių tinklais ( internetu, laidiniu telefonu, faksu ir kt.), perduodamos ir gaunamos informacijos turinį. Aptarti duomenys patvirtina, kad operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų, t. y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, o tai rodo buvus ir teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Minėta Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sankcionavus G. P. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, buvo fiksuoti jo pokalbiai mobilaus ryšio telefonu, pagal šių pokalbių išklotines, nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. sausio 10 d.
13. Iš operatyvinius veiksmus vykdančio pareigūno 2012 m. vasario 8 d. tarnybinio pranešimo „Dėl nusikalstamos veikos požymių operatyvaus stebėjimo byloje Nr. M1-3-001-11“ matyti, kad tyrimo metu gavus pakankamai duomenų apie G. P. ir kitų asmenų veiksmuose esant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir remiantis surinkta informacija bei vadovaujantis BPK 166 straipsnio 2 dalimi, nurodyta, jog tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris, kaip matyti iš tos pačios dienos FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos viršininko pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, netrukus ir buvo pradėtas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, siekiant ir toliau rinkti informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, 2012 m. vasario 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi BPK 154 straipsnio pagrindu leista tris mėnesius toliau klausytis G. P. telefoninių pokalbių, ir daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Per šį laikotarpį vykdant šiuos operatyvinius veiksmus ir gavus svarbios informacijos apie nusikalstamų veikų požymius, to paties teismo leidimas klausytis G. P. telefoninių pokalbių, ir daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti buvo pratęstas dar du kartus po tris mėnesius, iki 2012 m. lapkričio 10 d.
14. Skundžiamame nuosprendyje teismas be to, kad, kaip jau buvo aptarta, padarė nepagrįstą išvadą, jog operatyvinio sekimo veiksmai, tame tarpe ir telefoninių pokalbių, jų įrašų darymas, visos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas, G. P. atžvilgiu buvo neteisėti, taip pat nepagrįstai sprendė, kad tokia slapta kontrolė buvo per ilga ir nerezultatyvi, slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas ir jų pratęsimas buvo be jokios motyvacijos. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia išvada neobjektyvi, neatitinkanti nustatytų faktinių aplinkybių. Operatyvinio sekimo byla 2011 m. vasario 21 d. buvo pradėta ne G. P. atžvilgiu. Tik gavus duomenų apie jo galimai daromas nusikalstamas veikas, į šią sekimo bylą jis įrašytas 2011 m. spalio 12 d. 2011 m. spalio 7 d. apygardos teismui specialiąja tvarka sankcionavus jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, pirmasis G. P. pokalbis su K. S. (K. S.) buvo užfiksuotas jau 2011 m. lapkričio 5 d. 2012 m. balandžio 16 d. protokole „Dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo“ išdėstyti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu, kai ši informacija buvo fiksuojama ir kaupiama, t. y. nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. sausio 10 d., buvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių jau prieš tai operatyvinio sekimo byloje kitais būdais gautą informaciją. BPK 154 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi jos taikymo priimant nutartis ikiteisminio tyrimo metu) numatė bendrą šešių mėnesių tokios kontrolės taikymo trukmę, tačiau tiriant sudėtingą ir didelio masto nusikalstamą veiką, šios priemonės taikymas gali būti pratęstas vieną kartą trims mėnesiams. Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek operatyvinio tyrimo, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad neteisėti veiksmai yra sistemingi ir organizuoti, vykdomi pakankamai ilgą laiką, slaptų procesinių priemonių taikymas įstatyme nustatytą maksimalų laiką nelaikytinas proceso pažeidimu. Remiantis aptartu, kolegija konstatuoja, kad G. P. atžvilgiu žmogaus teisių, tarp jų ir teisės į privatų gyvenimą, apsauga, kaip viena iš fundamentalių piliečio teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BK, BPK ir kituose įstatymuose, tame tarpe ir Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnyje (žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga vykdant operatyvinę veiklą), operatyvinės veiklos bei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai buvo laikini ir buvo taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, taigi, teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo buvo išlaikyta. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad apylinkės teismas, nustatydamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, be pagrindo nesirėmė operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis, nes kaip minėta, operatyvinis tyrimas pradėtas ir atliktas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir jo eigą.
15. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šioje byloje keliamas klausimas dėl galimybės operatyvinių veiklos priemonių pagalba užfiksuotus faktinius duomenis laikyti leistinais išteisintiesiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti ir duomenimis, gautais, atlikus Operatyvinės veiklos įstatymo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Šioje baudžiamojoje byloje aukštesniajam teismui patikrinus operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumą ir pripažinus, kad duomenys, gauti laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo numatytų pagrindų ir rinkamai taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, t.y. gauti teisėtu būdu, jie pripažįstami teisėtais įrodymais.
16. Kaip jau teisėjų kolegija konstatavo, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu kaltinimu, padarė netinkamas išvadas, kad jie gauti neteisėtu būdu ar surinkti remiantis minėtas neteisėtai gautais duomenimis, todėl nepagrįstai nelaikė jų įrodymais byloje ir jų neanalizavo bei neanalizavo, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nepagrįstai G. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių G. P. kaltę padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikaltimo, numatyti BK 220 straipsnio 1 dalyje
17. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika pažeidžia teisės aktuose nustatytą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarką. Minėtų neteisingų duomenų pateikimas yra susijęs ir su kaltininko siekiu išvengti mokesčių. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. BK 220 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius.
18. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka aukštesnysis teismas nustatė:
G. P., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB „Z.“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: nuo 2011 m. kovo 1 d. būdamas UAB „Z.“ direktoriumi, ir atsakingu už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingų duomenų apie pajamas pateikimą VMI, Kaune, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „mokesčiai turi būti apskaičiuoti sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, 8 straipsnio, reikalavimus, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“, 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.; 2 dalies reikalavimus, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“; 15 straipsnio 13 dalies. reikalavimus, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju“, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., už nemažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui – UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 39 452,43Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „F.“ įgaliotajam asmeniui V. Š., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir 2012 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu pateikus ją Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinantį V. Š. įrašė į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai,
Žemesnės instancijos teismas
Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., už ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų – faktūrų, nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei – UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 135 607,04Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikus jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinančią R. S. įrašė į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu, apklaustas nuotoliniu būdu (1 instancija), naudojant vaizdo ir garso priemones, parodė, kad pažįsta G. P., prieš kelis metus, kai jis dirbo įmonėje PPUH „S.“ prekiaujančia skerdiena, mėsa, G. P. buvo jų klientas. Jis įmonėje PPUH „S.“ buvo komercijos direktorius. Su G. P. bendravo ir kiti darbuotojai, įmonės vadovas bei asmuo, tvarkęs sąskaitas faktūras. Jo pareiga buvo suderinti tiekiamos mėsos kiekį, laiką bei kainą. Kainas reikėdavo derinti kas savaitę, nes jos kito. Dėl produkcijos su G. P. daugiausiai bendravo jis. Kartais G. P. pareikšdavo prašymą dėl kiekių, kartais įmonė pasiūlydavo. Mėsa būdavo vežama jų transportu. Būdavo išrašomi dokumentai, CMR, važtaraščiai ir HDI, svėrimo aktai, veterinarijos dokumentai, kartais išsiųsdavo pasiūlymus, surašydavo ką turi. Sąskaitos-faktūros iš karto nerašydavo, nes galėjo neatitikti svoriai. Svoris galėjo skirtis 10 - 50 kg. G. P. įmonė už perkamą mėsą atsiskaitydavo mokėdama pavedimu į banko sąskaitą. Kartais būdavo atveju, kada jie pristatydavo mėsą, o klientui mėsa nepatikdavo. Mėsa yra specifinė prekė, ji gali būti riebesnė, ar nelabai riebi. Būdavo atvejų, kad pristačius mėsą, klientas dalį mėsos grąžindavo arba visai mėsos nepriimdavo ir ją visą gražindavo. Kur dirbo G. P., jis tiksliai neatsimena. Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo K. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šis parodė, kad nuo 2000 metų dirba Lenkijos Respublikos įmonėje PPUH “S.” komercijos direktoriaus pareigose. Įmonė verčiasi kiaulienos ir jautienos skerdimu, išpjaustymu ir pardavimu. Į K. S. pareigas įeina bendravimas su klientais, pardavimai, sutartys, įmonės valdymas- administravimas. Prieš 4 - 5 metus, galimai sužinojęs iš reklamos, į įmonės patalpas atvyko G. P.. Jis domėjosi galimybėmis įsigyti šviežios kiaulių skerdienos. Pokalbio metu K. S., kaip Lenkijos Respublikos įmonės PPUH “S.” atstovas pateikė G. P., kaip UAB ‚Z.“ atstovui, komercinį pasiūlymą ir abu pradėjo bendradarbiauti. Mėsos versle kainos keičiasi kas savaitę. UAB „Z.“ užsakymų kiekis priklausydavo nuo K. S. pasiūlytos kainos. Visą laiką sandoriuose tarp šių įmonių PPUH “S.” atstovavo K. S., o UAB „Z.“ - G. P.. Dėl prekių užsakymo K. S. G. P. skambindavo iš savo telefono, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) , į K. S. mobilųjį telefoną numerį (duomenys neskelbtini) arba į įmonę, telefono numeris (duomenys neskelbtini) . Taip pat norėdamas pasiūlyti prekių K. S. skambindavo G. P. anksčiau nurodytu telefono numeriu. Sutardavo kainą, kiekį, kokybės klasę, pristatymo laiką. Visada įmonė PPUH “S.” S. S.“ prekes UAB „Z.“ pristatydavo savo transportu, automobiliu R. M.. Būdavo atveju, kai tuo pačiu automobiliu prekės būdavo pristatomos ne tik į bendrovę „Z.“, bet ir į kitas Lietuvos įmones, esančiose Kaune, Vilniuje, tačiau jų pavadinimų neatsimena. Kiek K. S. yra žinoma pakrovus prekes į automobilį vairuotojas jas visada pristatydavo į tas pačias UAB „Z.“ patalpas, esančias, Kaune, tikslaus adreso nurodyti negali. Lydintys krovinio dokumentai būdavo: 1. veterinarinis dokumentas- prekybinis identifikavimo dokumentas, 2. tarptautinis krovinio važtaraštis, 3. vidinis įmonės dokumentas- prekių išdavimo dokumentas, kuriame nurodomas visas pakrautas prekių kiekis. PVM sąskaita- faktūra būdavo išrašoma tada, kai grįždavo automobilis pristatęs produkciją, kadangi pirkėjas- UAB „Z.“ apie 30- 40% atvejų dalį prekių grąžindavo dėl netinkamos kokybes- kaip pavyzdžiui riebios, mažo svorio produkcijos. Taip pat būdavo, kad pakraudavo daugiau prekių nei būdavo užsakyta norėdami jas parduoti. Analogiška praktika būdavo ir su kitomis Lietuvos, Lenkijos įmonėmis, su kuriomis turėjome sandorių. Kiek teko girdėti iš vairuotojų, pristatinėjusių prekės į UAB „Z.“, pasitaikydavo atvejų, kai su įmonės UAB „Z.“ atstovu, kokiu tiksliai nežino, pristatytos prekės būdavo pateikiamos veterinariniam patikrinimui. Tačiau šių patikrinimų aplinkybių jis nežino, kadangi pats veterinarinio patikrinimo metu nedalyvavo. Atsiskaitymas su UAB „Z.“ būdavo grynaisiais pinigais arba pavedimu. Grynaisiais pinigais įmonėje PPUH “S.” atsiskaitydavo G. P.. Atsiskaitydavo zlotais arba litais. Neatsimena atvejų, kad jau parduotą produkciją G. P. atvežtų atgal ir sandėliuotų PPUH “S.” patalpose. Per dieną įmonė PPUH “S.” pakrauna apie 20 - 30 automobilių produkcijos pardavimui. Todėl apie vidutinius parduodamos produkcijos kiekius UAB „Z.“ tiksliai nurodyti negali. Mano, kad vidutinis parduotos produkcijos kiekis per savaitę galėjo būti nuo 800 kg. iki 1 500 kg. Su UAB „Z.‘ bendradarbiavo iki 2013 ar 2014 metų, tiksliai datos neatsimena. Visa UAB „Z.“ parduota produkcija buvo apskaityta apskaitos dokumentais. K. S. nėra žinoma atvejų, kad produkcija - kiaulių skerdiena ir jos subproduktai, būtų parduoti be apskaitos dokumentų. K. S. yra pateikęs Lenkijos teisėsaugos institucijoms visų su UAB „Z.“ sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas. K. S. buvo pateikti UAB „Z.“ kratos metu rasti svėrimo protokolai, telefoniniu pokalbių ir sms žinių įrašai tarp G. P. telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) ir K. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir užduoti klausimai dėl svėrimo protokoluose ir sąskaitose - faktūrose nurodytų skirtingų mėsos kiekių. Liudytojas nurodė, kad mėsa buvo pristatyta ne tik UAB „Z.“ bet ir kitoms Lietuvos įmonėms, galimai įmonei „S.“, tikslaus pavadinimo, adreso, šiuo metu neatsimena. Svėrimo protokolą palikdavo užsakovams, kad galėtų sutikrinti produkcijos kokybės klasę ir svorį. Bet faktiškai UAB „Z.“ buvo pristatyta ir parduota sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 235/12/2011 nurodytas kiekis - 984 kg. Svėrimo protokolas - tai dokumentas išduodamas vairuotojams kaip turimos įmonės PPUH“S.” produkcijos pasiūlymas. Pasiūlymuose nurodytas tuo metu visas įmonės turimas parduodamas mėsos kiekis, kad klientas galėtų išsirinkti iš daugiau prekių grupių. Taip pat čia galėjo būti nurodyta specifiškai Lietuvos rinkai skirta visa produkcija. Kiekvienu kartu perduodant dokumentą vairuotojui buvo paaiškinama jo reikšmė. Kadangi tai yra laisvos formos, neprivalomas tik įmonės veikloje naudojamas dokumentas, kiekvienu atveju jo reikšmę reikia vertinti individualiai. O kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, kiekvieno atvejo K. S. neatsimena ir jo pakomentuoti negali. Šis mėsos kiekis galėjo būti parduotas kitoms įmonėms, o galėjo tai būti tiesiog bendro pobūdžio informacija apie įmonės PPUH „S.” turimą produkciją. Taip pat nurodė, kad svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas, kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Tokiame protokole yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Dėl konkrečių atskirų pardavimo atvejų tiksliai paaiškinti visų aplinkybių negalėjo, nes neatsimena. Kodėl kainos SMS buvo vienokios, o sąskaitose - faktūrose kitos, sunku pasakyti, galėjo būti nurodyti kiekiai, kurie buvo pakrauti mašinoje, o G. P. galėjo mėsą išsirinkti. Su G. P. jis daugiau bendravo elektroniniu paštu. Parodė, kad negalėjo būti, jog G. P. būtų įsigijęs mėsos be apskaitos dokumentų už 604 445 litų.
18.5. Liudytojais apklausti Ž. prekeiviai R. M., I. T., S. Š., R. R., A. Š., O. R., M. K., A. C., D. V., B. M. iš esmės nurodydami analogiškas aplinkybes, parodė, kad jie pirkdavo mėsą iš UAB „Z.“, mėsa būdavo pasverta, išrašyta sąskaita-faktūra, kurioje buvo nurodytas mėsos kiekis ir kilmės šalis, parduodamos mėsos kiekis visada atitikdavo pardavimo dokumente nurodytą mėsos kiekį, sumokėjus už nupirktą mėsą visada gaudavo pinigų priėmimo kvitą, niekada nebuvo pirkę mėsos be apskaitos dokumentų. Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirbo UAB „Z.“ kontrolieriumi, rinkdavo mokesčius už nuomojamas prekybos vietas, gautus pinigus apskaitydavo, jokios funkcijos, susijusios su prekyba mėsa, jam pavestos nebuvo. Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba UAB „S.“ kokybės vadybininku, su UAB „Z.“ 2012 metais buvo sudaryta skerdimo paslaugų sutartis, pagal kurią jų bendrovė paskersdavo UAB „Z.“ atvežtas gyvas kiaules, parodė, kad mėsos pardavimas be apskaitymo yra neįmanomas, kiaules visada atveža su važtaraščiais. Liudytojas A. G. parodė, kad jis 2011-2013 metais dirbo UAB „Z.“ veterinarijos gydytoju-kontrolieriumi, į jo pareigas įėjo šviežios mėsos, patenkančios į mažmeninę prekybą turgavietėje veterinarinis-sanitarinis įvertinimas, jis nežino, iš kur G. P. pirkdavo mėsą, apie gaunamos mėsos kiekius jis nieko nežino, kiek žino, mėsa būdavo pristatoma tiekėjo transportu. Liudytojai J. S. ir R. N. analogiškai parodė, kad jie dirba Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vyr. veterinarijos gydytojais-inspektoriais, į jų pareigas įeina įvežamų iš Europos sąjungos šalių mėsos ir mėsos gaminių veterinarinė kontrolė, viena iš įmonių, importuojančių kiaulienos skerdieną buvo UAB „Z.“, nurodė, kad prieš važiuojant pas klientą krovininis automobilis pirmiausiai turi važiuoti pas juos, parodė, kad niekada nebuvo atvejų, jog bendrovei UAB „Z.“ gabenamos mėsos būtų daugiau, nei nurodyta dokumentuose. Liudytojas A. S., UAB „I.“ direktorius, parodė, kad apie pusė metų iš UAB „Z.“ pirko mėsą, perkamai mėsai iš karto buvo išrašoma PVM sąskaita-faktūra, sumokėjus už perkamą mėsą iš karto būdavo išduodamas kasos pajamų orderis, mėsa visada buvo patikrinta, be dokumentų niekada nėra pirkęs mėsos.
18.6. 2014 m. liepos 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje UAB „Z.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121 nurodyta, kad „bendrovė „Z.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo PPUH „S.“ už 604 445,34 Lt ir jų realizacijos. Įvertinus šiuos pažeidimus, bendrovė „Z.“ pateikė neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje ir mokestinėse deklaracijose. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė „Z.“ 2011 metų gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVM mokėtojo Lenkijos įmonės PPUH „S.“ už 604 445,34 Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo ir neskaičiavo 126 933,52Lt (36 762,49 Eur) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių. Detaliau šios išvados 1 klausime (2 lentelė). Deklaracijos buvo teikiamos elektroniniu būdu, todėl nustatyti kas pateikė deklaracijas dokumentinio tyrimo metu nėra galimybės (t.10, b. l. 141-143).
18.6. Specialistė Živilė Liutkutė parodė, kad ji atliko du tyrimus ir parašė dvi specialisto išvadas dėl UAB „Z.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų pagal FNTT vyresniojo tyrėjo D. Ž. 2013 m. vasario 22 užduotį. Pirma išvada buvo pateikta 2013 m. liepos 4 d. Nr. 5-2/125, papildoma specialisto išvada buvo pateikta 2014 m. liepos 31 d., Nr. 5-2/12. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma pateikti išvadą. Buvo pateikti kratos metu išimti dokumentai, kurie buvo neapskaityti UAB „Z.“ buhalterinėje apskaitoje bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolai. Atlikus tyrimą vertino kratos metu išimtus lenkiškus svėrimo protokolus ir VMI pažymą, kurios metu nustatyta, kad apskaitoje apskaityto mėsos likučio praktiškai nebuvo rasta. Pateikus pirmą išvadą buvo tarpusavio pagalbos užduotis Lenkijos teisėsaugai ir pateikti dokumentai vertimui. Gavus atsakymą buvo pateikta papildoma išvada, kurios išvados keitėsi ir papildė pirminę išvadą. Nustatė, kad kratos metu paimti dokumentai nurodė ūkinę operaciją - įmonės „S.“ mėsos pardavimą UAB „Z.“. Bendras neapskaitytas kiekis sudarė 122 879, 50 kg skerdienos, nuo kurios paskaičiavo 126 923,52 Lt PVM. Pagal VMI pažymą nerasta apskaitytos kiaulienos 40 688,594 kg skerdienos ir 189,2 kg subproduktų už 244 320,76 Lt, nuo kurių paskaičiavo nesumokėtą PVM 51 307,35 Lt. Taip pat vėlesniais VMI specialistės Kasparavičienės skaičiavimais buvo paskaičiuotas PVM, ji ėmė pardavimo kainos vidurkį - 6 Lt už vieną mėsos kilogramą. Parodė, kad Lenkijos dokumentai buvo „S.“ dokumentai - svėrimo protokolai ir mėsos išdavimo protokolai. Svėrimo protokoluose nebuvo originalų ir jų turinys nurodė ūkinę operaciją, ir atitiko kontrolės įrašų darymo protokolus, taip pat buvo sandėlio išdavimo dokumentai su nurodytais kiekiais, buvo nurodytos prekių išdavimo datos, laikas, kiekiai, svėrimo vieta, sveriantysis asmuo E. K., išdavusio parašas. Buvo sverta Lenkijoje. Tai buvo pardavėjo dokumentai, kuriuose buvo nurodytas pirkėjas „Z.“. Kitoje dalyje buvo nenurodytas pirkėjas, buvo nurodytas mažmeninis pirkėjas, bet kur nenurodytas pirkėjas atitiko datos, kiekiai telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose ir kur nenurodytas pirkėjas priskyrė UAB „Z.“ gavėją. Buvo nurodyta tik viena UAB „Z.“ įmonė, kitų įmonių nebuvo. Dalis pirkimų buvo apskaityta apskaitoje, kurias surašė Lenkijos pardavėjas. Mėsa kuri apskaityta, protokolai buvo pridėti. Prie svėrimo protokolų buvo pridėtas išdavimo protokolas. Jis būdavo su parašu, bet pavardė nebūdavo nurodyta. Ant svėrimo protokolo nurodyta E. K. ir parašas. Ant atidavimo dokumento buvo data ir parašas, bet pavardės nebuvo, kiekiai atitiko. Tačiau neatitiko UAB „Z.“ apskaitytuose registruose ir nebuvo išrašytos įmonės „S.“ sąskaitos – faktūros. UAB „Z.“ užsipajamuodavo pagal PVM sąskaitas - faktūras. Išvedė skirtumą, kur nebuvo svėrimo protokolams išrašytos sąskaitos. Galutinė žala valstybei – 178 240,87 Lt PVM. 2012 m. gruodžio 10 d. VMI pažymoje nebuvo rasta apskaitytos skerdienos 40 688,594 kg ir 189,2 kg subproduktų. Kadangi jie nebuvo rasti, tai galimai jie buvo parduoti. Užpajamuoti kaip gauti. Šitas kiekis - tai nerasta kiauliena, bet apskaityta, kaip likutis ir jos nerado. Išvada padaryta sulyginus dokumentus iš Lenkijos ir jai pateiktus telekomunikacijų pasiklausymo protokolus. Protokolai buvo perduoti vertimui, nes pokalbiai vyko lenkų kalba. Prekės, kurios buvo apskaitytos, buvo buhalterinis dokumentas įmonės PPUH „S.“ specifikacija ir būdavo su sąskaita – faktūra. Kur sąskaitų - faktūrų nebuvo, kainos imtos iš svėrimo protokolų. Atlikdama specialisto išvadą rėmėsi nuostatais. Subproduktų skirtumo neskaičiavo, o skerdienos kaina paskaičiuota pagal UAB „Z.“ pardavimo kainos vidurkį. Tai nėra tiksli suma pagal kurią realiai buvo parduota, gal tikslesnę sumą paskaičiavo VMI specialistė, jie remiasi kita metodika. Šiuo konkrečiu atveju ji naudojosi dokumentų kryžminio tyrimo metodika, nes buvo gauti įmonės PPUH „S.“ dokumentai ir buvo prašyta pateikti visus dokumentus susijusius su „Z.“ veikla, t. y. buvo panaudota visa informacija. VMI specialistė 2015 m. birželio 9 d. išvadoje paskaičiavo 19 665 Lt ir naudojo 10 procentų antkainį prie pardavimo kainos. Įmonės PPUH „S.“ direktoriaus parodymai apie sandorius nereikšmingi, jei yra dokumentai. Svėrimo protokolai ir telekomunikacijų perduodamos informacijos protokolai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, jie neprivalomi buhalterinėje apskaitoje, tačiau yra naudojami ir papildomi dokumentai. Dokumentuose - svėrimo protokoluose įmonės UAB „Z.“ parašų nebuvo apie prekių gavimą. Iš gautų įmonės PPUH „S.“ dokumentų turėjo būti įrašyta prekių grąžinimas, jei ne visas prekes paėmė, bet tokių dokumentų nebuvo. Turėjo veterinarinės tarnybos duomenis, kiek susverta, patikrinta. Jie nesutapo su tais, kas buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Buvo pateikti CMR važtaraščiai prie sąskaitų – faktūrų, CMR važtaraščiai sutapo su sąskaitomis – faktūromis. Paskaičiavimai buvo vykdomi iš skirtingų duomenų, kurie buvo apskaityti apskaitoje ir pateikti svėrimo protokolų. Kai galutinis pardavimas Lietuvoje, tai yra apskaitomas PVM. Jei pardavimas vykdomas ne Lietuvoje apskaitoma nuliniu tarifu. Tokios informacijos, kad pardavimas vykdomas ne Lietuvoje, neturėjo, nes žinojo, kad UAB „Z.“ vykdo veiklą Z. turguje.
18.12. 2015 m. liepos 14 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (13.2) FR0680-459 nurodyta, kad „...Mokesčių mokėtojas tikrinamuoju laikotarpiu pažeidė:
FNTT kratos metu iš UAB „Z." direktorius kabineto išimtuose PPUH „S." skerdienos tiekimo (svėrimo protokolus, išdavimo iš sandėlio) dokumentuose už laikotarpius nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 22d. nurodytas prekių gavėjas -„0000001 Mažmeninis gavėjas" ir „Z.". Prekių priklausymą bendrovei „Z.", patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenys. „Svėrimo protokolai“ nurodo prekių išdavimą pirkėjui. Minėtuose dokumentuose nurodyta kokį kiekį ir kokios rūšies mėsos skerdienos ir subproduktų Lenkijos bendrovė PPUH „S." pardavė bendrovei „Z.": per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. Lenkijos bendrovė PPUH „S." (pagal lenkiškus svėrimo protokolus nurodytas gavėjas - Mažmeninis gavėjas) tikrinamajai bendrovei „Z." išdavė 83 842 kg kiaulienos, iš kurios bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 69 564 kg 442 832,90 Lt verte. Per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH „S." (pagal lenkiškus svėrimo protokolus, kuriuose nurodytas gavėjas - „Z.", išdavė 39037,50 kg kiaulienos (19 atvejų), iš kurių bendrovės „Z." buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 22 699,10 kg 161 612,44 Lt verte, ir 3 442 kg subproduktų, iš kurių neapskaityta 3 038 kg 4867,99 Lt verte. Bendra neapskaitytų prekių įsigijimo vertė – 609 313,33 Lt. Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateikti duomenys apie Lenkijos įmonės PPUH „S." vykdytus tiekimus, ne visais atvejais sutampa su bendrovės „Z." apskaitoje apskaitytais duomenimis. Lenkijos pareigūnams įmonė PPUH „S." nepateikė dalies sąskaitų faktūrų, kurios yra apskaitytos bendrovės „Z." buhalterinėje apskaitoje, nors pateiktame Lenkijos pareigūnų 2013 m. liepos 26 d. daiktų poėmio protokolo vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad bendrovės PPUH „S." atstovas K. S. pateikė visus 2011 m. kovo 1 d. – 2012 m. gruodžio 10 d. laikotarpio dokumentus, susijusius su UAB „Z." bendradarbiavimu (t.11, b. l. 18-21).
19.1. 2014 m. liepos 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje UAB „Z.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121 nurodyta, kad UAB „Z.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo PPUH „S." už 604445,34Lt ir jų realizacijos. Įvertinus šiuos pažeidimus, bendrovė „Z.“ pateikė neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje ir mokestinėse deklaracijose. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė „Z.“ 2011 metų gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės „S.“ už 604445,34Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo ir neskaičiavo 126933,52Lt (36 762,49€) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių. Ši išvada padaryta detaliai išdėstant visų pateiktų duomenų analizę ir atliktus jų patikrinimus, palyginimus, kas atsispindi išvados aprašomojoje dalyje.
19.3. Kaip jau buvo išdėstyta 2015 m. birželio 9 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. FR0680-422 nurodyti duomenys, tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, jog „UAB „Z.“ laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė aukščiau išvardintų prekių (kiaulienos skerdienos ir subproduktų) įsigijimo ir pardavimo pajamų, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas, pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas" 2 dalies nuostatas, už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio-balandžio ir lapkričio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo nei pajamų, nei pardavimo PVM. 2011 -2012 metais iš prekių pardavimo gavo 670244,64 Lt pajamų, kurios buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, kaip gautos pajamos, ir nuo jų nepaskaičiuotas ir nedeklaruotas 140751,37 Lt (670244,64x21 proc.) pardavimo PVM. Atliekant tyrimą buvo remtasi ir UAB "Z.“ buvusio direktoriaus G. P. 2015 m. gegužės 19 d. rašytiniu paaiškinimu, kur jis nurodė, kad prekės (skerdiena) parduodamos, taikant apie 5-15 proc. antkainį, o subproduktai, kaip nurodė, buvo įsigyjami iki 1 Lt kaina, o parduodami apie 1,5 Lt, tačiau priklausomai nuo galiojimo termino, esant termino pabaigai, parduodami įsigijimo kainomis. Patikrinimo metu neapskaitytoms įsigytoms iš PPUH „S." prekėms (skerdienai ir subproduktams), nustatant pardavimo kainą, pritaikytas vidutinis 10 proc. antkainis nuo įsigijimo vertės ir įvertinant, kad skerdienos ir subproduktų realizavimo terminas 3-6 dienos.
Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
20. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, taip pat ir padarytus tyčia, yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei už buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimą būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Konstatuojant įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius, būtina nustatyti konkrečius buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimus bei priežastinį ryšį tarp veikos (kuri gali būti padaroma tyčiniu veikimu ir neveikimu) ir padarinių. Apgaulingos apskaitos tvarkymo požymiai BK 222 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš joje nurodytų veikų.
21. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka aukštesnysis teismas nustatė:
23. Šie bylos duomenys patvirtina, kad G. P., dirbdamas UAB „Z.“ direktoriumi, ir atlikdamas jau aptartus tyčinius neteisėtus veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną patekimas ( BK 220 straipsnio 1 d.), t. y. įgijo prekių be apskaitos dokumentų ir šio įgijimo neapskaitė UAB „Z.“ buhalterinėje apskaitoje, ir šias be apskaitos dokumentų įsigytas prekes (kiaulių skerdieną) pardavė taip pat be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nerodė buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų, ir už parduotą kiaulių skerdieną ir kiaulienos subproduktus UAB „Z.“ apskaitos dokumentuose neapskaitė pardavimo pajamų bei nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims - laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 4 d. vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ įgaliotajam asmeniui V. Š., o laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vyriausiajai buhalterei - UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai melagingus duomenis, įtraukti į UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas bei pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, - t. y. tyčia apgaulingai, per įmonės finansininkus tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „Z.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
25. Taigi, remiantis aptartų ir įvertintų įrodymų visuma, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad G. P., būdamas UAB „Z.“ direktoriumi, pagal įstatymus yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Taigi jis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims nepateikdamas objektyvių duomenų apie jo vadovaujamos įmonės realiai gaunamas pajamas, nepagrįsdamas jų ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, todėl turi atsakyti baudžiamąja tvarka pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas G. P. kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, privalo pasisakyti dėl jam skiriamų bausmių, byloje pareikšto civilinio ieškinio.
Dėl bausmės
27. Skiriant G. P. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tikslus bei motyvus, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems (220 straipsnio 1 dalis) ir apysunkiems (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimams. G. P. vedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas. psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kad teisiamas pirmą kartą, dirba, turi pragyvenimo šaltinį, už jo padarytus nusikaltimus G. P. skirtina padarytų nusikaltimų BK straipsnių sankcijose numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė nei šiai bausmės rūšiai numatytas vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 ir 3 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija). piniginės baudos. Paskirtinos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyta tvarka, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Dėl civilinio ieškinio
28. Vietoj išteisinamojo nuosprendžio priėmus apkaltinamąjį, turi būti išsprendžiami ir civilinių ieškinių klausimai. Ieškovas Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį atsakovui G. P. dėl nusikalstama veika valstybei padarytos 51 622,12 Eur žalos atlyginimo.
28.1. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 33 punkte nurodyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Z.“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jokio turto neturi. Taigi aukščiau nurodytos pinigų sumos išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
28.2.BPK 113 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas ir taikant civilinio proceso normas, kai baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, jeigu šios normos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Apie priežastinį ryšį sprendžia teismas, visapusiškai įvertindamas visus reikšmingus bylos faktus ir nustatydamas loginę faktų ir priežasčių seką, kuri reikalinga padaryti išvadai – ar yra ryšys tarp civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir VMI civiliniame ieškinyje nurodytos žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad G. P., būdamas UAB „Z.“ direktoriumi, tiek apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tiek ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu VMI siekė nuslėpti tikrąsias bendrovės pajamas ir nemokėti valstybei mokesčių, kurie priklausė jam pagal realiai įvykdytus sandorius sumokėti, tokiu būdu nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių. Be to, byloje nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad G. P. buvo UAB „Z.“ vadovas, atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingų duomenų apie pajamas pateikimą VMI. Šiuo atveju neginčijamai įrodyta, kad G. P. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo sukelti žalingi padariniai – kad dėl G. P. aukščiau aptartų nusikalstamų veiksmų buvo išvengta didelės vertės prievolės sumokėti valstybės biudžetui ir tuo valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažįsta, jog VMI Kauno skyriaus 51 622,12 Eur dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl turi būti patenkintas ir ši suma išieškotina civilinio ieškovo naudai iš G. P. (CK 6.263 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl G. P. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 130 MGL (4 895,8 Eur) dydžio bauda;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti G. P. subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. gruodžio 10 d. 8.25 val. iki 2012 m. gruodžio 12 d. 8.20 val. (dvi paras), jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti – 146 MGL (5 498 Eur) dydžio baudą.
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. P. 51 622,12 Eur Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžio dalį, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. P. turtą:
1. 135/1000 pastato - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
2. 80/720 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4. 2012 m. vasario 10 d. asmens kratos metu rastus ir paimtus 29 780 Lt ir 540 Lenkijos zlotų,
1, 2 ir 3 punktuose nurodytam turtui paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, šio turto saugotoju paliekant G. P., 4 punkte nurodytam turtui paliekant visišką nuosavybės teisų apribojimą, šio turto saugotoju paliekant FNTT prie LR VRM, Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. liepos 8 d. paliktam galioti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, – pakeisti ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. P. turtą: 135/1000 pastato - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 80/720 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 3; 2012 m. vasario 10 d. asmens kratos metu pas G. P. rastus ir paimtus 29 780 Lt ir 540 Lenkijos zlotų –palikti galioti iki bus sumokėta bauda ir padengtas civilinis ieškinys,
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.