Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje G. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdamas gauti turtinės naudos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ - panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, o tuo pačiu ir asmeninės naudos - geresnio įmonės vadovo įvaizdžio bei vertinimo, galimybių gauti premijas ir išmokas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.1 p. (Bendrovės vadovo- direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo numatytos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme), turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“,- vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, - vadovaujantis PVM įstatymo 78 straipsnio 1 d. apskaitos tvarkymo organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti įmonės prievoles, susijusias su PVM, taip pat būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“, - vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d. mokesčių įstatymų nustatytų mokesčių mokėjimą, laikantis mokesčių teisės aktuose (tame tarpe ir PVM įstatyme) nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 str. 1 d. 1 p. laiku ir tiksliai įvykdytas mokestines prievoles, 4 p. teisingai apskaičiuotus mokesčius, vadovaujantis mokesčių įstatymais (tame tarpe ir PVM įstatymu), - vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 str. 1 d. 3 p. šio įstatymo reikalaujamų PVM deklaracijų pateikimą bei nustatyta tvarka bei terminais mokėjimą į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokėtino PVM, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai išvengti turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, nesilaikydamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 12 2 str. „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vieta“ 1 d. reikalavimų, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 str. „Apmokestinimo momentas“ 1 d. reikalavimų, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 2 d. reikalavimų, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodyto atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.; 5 d. reikalavimų, kad „Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju, nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekės perduodamos.“; 15 str. „Apmokestinamoji vertė“ 13 d. reikalavimų, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ S. S. be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią, be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už ne mažiau kaip 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) Lt be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nenurodė įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų. Siekdamas išvengti 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM mokėjimo į Valstybės biudžetą, susidariusio iš kiaulių skerdienos pirkėjų sumokėtų faktinių sumų, neapskaitytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje, žinomai melagingus duomenis- kiaulių skerdienos pardavimo dokumentus, kuriuose nebuvo apskaitytas 92 263,10 kg kiaulių skerdienos pardavimas, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims- laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-01-04 vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-12-31 vyriausiajai buhalterei- UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, o pastarieji, nežinodami ir nesuprasdami G. P. nusikalstamų tikslų, melagingus duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir 2011 metų gruodžio mėn., 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas, įrašė 126 933,52 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas 2012-01-24, 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-12-27, 2013-01-23 elektroniniu paštu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tuo pažeidė PVM įstatymo 78 str. 1 d. reikalavimus, kad “Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 36 762,49€ (126 933,52 Lt) PVM, dėl to didelės 36 762,49€ (126 933,52 Lt) turtinės žalos patyrė valstybė, tokiu būdu G. P. privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino į valstybės biudžetą PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.Be to, jis kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:nuo 2011-03-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingų duomenų apie pajamas pateikimą VMI, Kaune, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 4 d. reikalavimus, kad „mokesčiai turi būti apskaičiuoti sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, 8 str., reikalavimus, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 str. 1 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 str. 1 d. reikalavimus, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.; 2 d. reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.; 15 str. 13 d. reikalavimus, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31, už nemažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ S. S. be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8 285,01€ (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „F.“ įgaliotajam asmeniui V. Š., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir 2012-01-24 elektroniniu paštu pateikus ją Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinantį V. Š. įrašė į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai.Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, už ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ S. S. be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „Zanavykas LT“ įgaliotam asmeniui R. S., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-12-27, 2013-01-23 elektroniniu paštu pateikus jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinančią R. S. įrašė į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.Be to, jis kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2011-03-01, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 21 str. “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”: 1 d. reikalavimus, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2000-07-13 akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII- 1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12d. reikalavimus, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 2 d. 1 d. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 str. 1 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“, 14 str. l d. reikalavimus, kad “ Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2 d. reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 15 str. 13 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių mokėtojas nedeklaravo iš ES valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių vertės bei nuo jų apskaičiuotos pardavimo bei pirkimo PVM sumos.“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 XI skyriaus „Apskaitos reikalavimai“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ l d. reikalavimus, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 d. reikalavimus, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH „S.“ S. S. be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nerodė buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų, ir laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims parduotą kiaulių skerdieną ir kiaulienos subproduktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose neapskaitė 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) pardavimo pajamų bei nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims - laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-01-04 vyriausiajam buhalteriui - UAB „F.“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-12-31 vyriausiajai buhalterei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai melagingus duomenis, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas bei pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o būtent: jis po įstatymo Nr. XI-1199, 2010-12- 02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) įsigaliojimo nuosavybės teise turėjo 177 169,25 Eur (611 730 Lt), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis: iki 2013-08-05 turėjo automobilį BMW 535, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą 2010-06-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 58 698 Lt (17 000,12 Eur); nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 turėjo 553 032 Lt (160 169,14 Eur), kurie negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą grąžino Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, konstatavus, kad byloje nebuvo užtikrintos įtariamojo ir jo gynėjo teisės apskųsti prokuroro sprendimą, kuris nebuvo surašytas, dėl ikiteisminio tyrimo metu pateikto skundo, taip pat susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apylinkės teismas nustatė trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.Skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir grąžinti bylą toliau nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Skunde prokuroras nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2016 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas G. P. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir panaikinti taikomas procesines prievartos priemones, kurį išnagrinėjo bylą tuo metu kontroliavęs prokuroras G. E.. Raštiškas atsakymas įtariamajam išsiųstas 2016 m. gegužės 18 d., kuris nebuvo skundžiamas. 2016 m. birželio 13 d. buvo pateiktas analogiškas pakartotinis prašymas, kurio prokuroras negalėjo nagrinėti, tačiau tai padarė priimdamas procesinį dokumentą – kaltinamąjį aktą. Todėl apylinkės teismo argumentas, jog pateiktą prašymą buvo būtina išnagrinėti, nepagrįstai cituojant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje aptariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnyje numatytų veiksmų reglamentavimas, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių. Prokuroras skunde nesutinka ir su apylinkės teismo padaryta išvada, jog įtariamajam ir jo gynėjui nebuvo suteikta reali galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nors įtariamasis G. P. išreiškė norą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau per nurodytą terminą nei jis, nei jo advokatas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną neatvyko. Tyrėjui telefonu susisiekus su įtariamuoju, šis pareiškė, jog atostogauja ir susipažinti su bylos medžiaga neatvyks. Jokios žinios apie pageidavimą susipažinti su tyrimo medžiaga įtariamasis nepateikė iki 2016 m. liepos 1 d., kai jis oficialiai buvo iškviestas prokuroro ir atvyko į prokuratūrą, kur jam buvo pasirašytinai įteiktas kaltinamasis aktas. Jokių pareiškimų G. P. prokurorui nei raštu, nei žodžiu nepareiškė.Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad susipažinti su bylos medžiaga galima ir teisme, tačiau iki pirmojo teismo posėdžio 2016 m. liepos 21 d. nei įtariamasis, nei jo gynėjas su bylos medžiaga nesusipažino ir savo prašymus suformulavo tik posėdžio metu. Be to, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, apylinkės teismas aiškiai konstatavo, kad įstatymų pažeidimų ir kitokių kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme nenustatyta. Todėl bylos grąžinimas prokurorui vertinamas kaip nepagrįstas ir lemiantis proceso vilkinimą, kadangi jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nebuvo padaryta.Atsiliepime į prokuroro skundą G. P. prašo pateiktą skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes apylinkės teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį.Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. V. skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.Pagal BPK 218 straipsnį prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2016 m. liepos 5 d. Šio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas arba yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė du esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie, teismo vertinimu, lėmė įtariamojo teisių suvaržymą, t. y. nebuvo išnagrinėtas įtariamojo G. P. skundas, kuriame jis prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti, taip pat nei įtariamasis, nei jo gynėjas nebuvo supažindinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors tokį prašymą buvo išreiškę.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu bei jo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, esminių BPK pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu byloje Nr. 1S-237-628/2016, kadangi analizuojamu atveju yra susiklosčiusi teisiškai skirtinga situacija. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje nebuvo užtikrinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė prokuroro sprendimą dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju prokuroro priimtas sprendimas negali būti skundžiamas nei aukštesniajam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl nėra pagrindo kalbėti apie įtariamojo teisės į gynybą pažeidimą.2016 m. birželio 13 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas įtariamojo G. P. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš prašymo turinio matyti, kad įtariamasis prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl dviejų pagrindų, t. y. dėl jo kaltės pateiktuose įtarimuose nebuvimo ir dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškas prašymas Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas ir 2016 m. balandžio 20 d., kuris buvo atmestas ir išsiųstas paštu įtariamajam 2016 m. gegužės 18 d. Savo raštiškame atsakyme tuo metu bylą kontroliavęs prokuroras klaidingai nurodė, jog sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Nepaisant to, joks skundas nebuvo pateiktas. Analizuojamos baudžiamosios bylos organizavimą ir kontroliavimą perėmęs prokuroras O. V., 2016 m. birželio 13 d. gavęs įtariamojo G. P. prašymą, argumentuojamą iš esmės identiškais motyvais, šį prašymą laikė kaip pakartotinį, todėl nenagrinėtiną. Vis dėlto, prokuroras prašymą išnagrinėjo ir tai, nors ir lakoniškai bei formaliai, tačiau pažymėjo lydraštyje dėl prašymo ir kaltinamojo akto įteikimo (t. 16, b. l. 171). Įtariamojo gynėjas advokatas R. M. 2016 m. liepos 20 d. vykusiame teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad jo ginamajam atvykus į prokuratūrą, šiam buvo įteiktas atsisakymas priimti skundą, taip pat ir kaltinamasis aktas. Taigi 2016 m. birželio 13 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas atitinkamas sprendimas.Aukštesnysis teismas pažymi, kad įtariamojo teisė teikti prašymus įtvirtinta BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Ši teisė detalizuota BPK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. įtariamasis, jo gynėjas turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti BPK 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepatenka į nurodytuose skyriuose reglamentuotus veiksmus, atitinkamai skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo (pernelyg ilgos jo trukmės), vadovaujantis BPK 215 straipsnio nuostatomis, pateikiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne prokurorui. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nereglamentuoja, kokia forma turi būti atsakoma įtariamajam ar jo gynėjui, kai yra pateikiamas prašymas dėl įstatyme nenumatytų prašymo reikalavimų atlikimo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog prokuroras formaliai atsisakydamas priimti įtariamojo G. P. 2016 m. birželio 13 d. prašymą padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Be to, toks prokuroro sprendimas, jau minėta, nėra skundžiamas, todėl BPK 64 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Prokuroras, atsisakydamas iš esmės nagrinėti pakartotinį prašymą ir surašydamas kaltinamąjį aktą, kartu išreiškė ir poziciją, jog nutraukti ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo, kadangi yra surinkta pakankamai įtarimus pagrindžiančių duomenų, jog bylą būtų galima perduoti nagrinėti teisme. Be to, pateiktame prašyme nėra nurodyta jokių papildomų veiksmų, kuriuos būtų galima atlikti, siekiant išsamaus ir objektyvaus tyrimo, todėl nėra pagrindo ir grąžinti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Iš 2016 m. liepos 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio (t. 17, b. l. 13-14) matyti, kad įtariamojo gynėjas svarstė, ar nereikėtų apklausti išvadą byloje pateikusios specialistės, tačiau šis pageidavimas 2016 m. birželio 13 d. prašyme nėra nurodytas, be to, papildomą specialistės apklausą galima atlikti ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tai spręs bylą savo žinioje turintis teismas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog įtariamasis nebuvo tinkamai supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors buvo aiškiai išreiškęs tokį prašymą, tačiau su šiuo argumentu aukštesnysis teismas taip pat nesutinka. Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą G. P. advokatui išsiųstas 2016 m. birželio 16 d. (t. 16, b. l. 115), jame nurodyta iki 2016 m. birželio 20 d. pranešti, ar bus pageidaujama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą pasirašytinai paskelbta 2016 m. birželio 17 d. (t. 16, b. l. 116), kartu nurodyta, jog prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir papildyti ikiteisminį tyrimą galima pateikti iki 2016 m. birželio 23 d. G. P. raštiškai nurodė, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti pageidaus per nurodytą terminą, tačiau dėl konkretaus laiko praneš papildomai. Nepaisant to, nei pats įtariamasis, nei jo gynėjas papildomai nepranešė ir nesusitarė, kada atvyks į ikiteisminio tyrimo įstaigą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokio prašymo G. P. neišreiškė ir 2016 m. liepos 1 d., kai atvyko atsiimti kaltinamojo akto. Be to, nors nei įtariamasis, nei jo gynėjas nesiėmė aktyvių veiksmų savo turimai teisei realizuoti, tačiau ikiteisminį tyrimą vykdęs tyrėjas stengėsi sudaryti objektyvią galimybę minėtiems asmenims įgyvendinti teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. tyrėjas skambino įtariamajam, klausė, kada šis galėtų atvykti susipažinti su bylos medžiaga, tačiau G. P. tuo metu atostogavo ir savo atostogų nebuvo linkęs trukdyti. Visa tai įvertinus, darytina išvada, jog įtariamasis pats savo noru, laisva valia atsisakė realizuoti turimą teisę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, kaip teisingai skunde nurodo prokuroras, G. P. byloje surinkta medžiaga nesidomėjo ir bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, nors nuo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje iki posėdžio surengimo praėjo beveik dvi savaitės. Tai tik patvirtina, jog įtariamasis nebuvo suinteresuotas susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, savo turima teise nesinaudojo sąžiningai, rūpestingai bei operatyviai, todėl grąžinus bylą prokurorui bus nepagrįstai vilkinamas procesas. Baudžiamasis procesas sukurtas (ir turi būti naudojamas) ne tam, kad vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kad baudžiamojo proceso dalyviai piktnaudžiautų procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų ar taptų negalimas valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, įgyvendinimas.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. V. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-1629-720/2016 su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.