Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19861-1126/2021 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėtu, kai nepašalinami jo trūkumai, taikymo ir aiškinimo klausimai.

10. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.).

11. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė nepašalino procesinio dokumento (skundo) trūkumų, nurodytų teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje. Paminėtoje nutartyje teismas nurodė tokius ieškovės procesinio dokumento trūkumus – šis dokumentas pavadintas „Skundas“, o ne „Ieškinys“, jame nenurodyta ieškinio suma, aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, ieškovės nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nesumokėta net dalis žyminio mokesčio, nors įstatymas nenumato galimybės teismui visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

13. Iš teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikto dokumento, pavadinto „ieškinio trūkumų pašalinimas“, matyti, kad teismo nurodytą ieškinio trūkumą dėl nenurodytos ieškinio sumos apeliantė pašalino – ieškinio sumą nurodė 17 416 Eur. Taip pat šiame dokumente yra nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį, taip pat nurodė, kad valstybės garantuojama pagalba jai nebus skiriama, kadangi ją jau buvo gavusi kitoje byloje dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat ieškovė pateikė teismui turimus dokumentus (įrodymus).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, šalindama teismo nustatytus pradinio ieškinio trūkumus, pateikė papildomus dokumentus, ir nors ne visiškai suprantamai ir aiškiai nurodė jos teisę pažeidžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir ne visiškai aiškiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką), tačiau galima daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9d. nutartyje nurodytus trūkumus dėl ieškinio turinio reikalavimų iš esmės pašalino, nes iš pateikto patikslinto dokumento galima suprasti ko nori ieškovė, ir kodėl to nori.

15. Apeliantė skunde nurodo, jog teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį ji turėtų sumokėti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse nebuvo nurodęs konkretaus dydžio žyminio mokesčio, kurį turėtų sumokėti ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Todėl sutiktina su apeliante, jog neturint teisinio išsilavinimo jai yra sudėtinga suprasti, kokio konkretaus dydžio žyminį mokestį ji turėjo sumokėti. Šis trūkumus buvo esminis, kurio apeliantė nepašalino, dėl to teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikė ieškinį nepaduotu (rezoliucinėje dalyje nurodė – atsisakyti priimti ieškinį).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos ieškovės V. M. ieškinį turėjo atsisakyti priimti kitu teisiniu pagrindu.

18. Iš apeliantės procesinių dokumentų matyti, jog jos tikslas – įgyti nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.

19. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti.

20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. M. 2020 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 60-6-981 ir pripažinti ieškovei teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinys buvo grindžiamas argumentais, kad nuo 1994 metų ieškovės šeima teisėtai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tais pačiais 1994 metais ji parašė pareiškimą dėl šio buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija išaiškino, kad tokios teisės ji neturi, nes jos sutuoktinis J. M. jau yra privatizavęs vieno kambario bendrabučio kambarį. Anot ieškovės, jeigu jos vyras nebūtų privatizavęs bendrabučio, tai jie nebūtų gavę ginčo buto, nes 5 asmenų šeimai, iš kurių vyro sesuo A. M. buvo neįgali, trijų kambarių plotas buvo per mažas. Dėl savivaldybės privatizacijos skyriaus kaltės ieškovės šeima privatizavo tik dalį turėtų butų, nors pagal žmonių skaičių jiems priklausė ir bendrabutis, ir butas. Ieškovė nėra privatizavusi kitų patalpų, ginčo bute gyvena jau 26-is metus, visą laiką sąžiningai moka mokesčius.

21. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4707-775/2020, ieškovės V. M. ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės V. M. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1533-413/2020). Teismai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė, kaip subjektas, kuriam Butų privatizavimo įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo 1992m. birželio 9 d., kuomet kartu su sutuoktiniu, pastarojo vardu, privatizavo (įgijo nuosavybėn) vieno kambario butą, esantį Piliakalnio g. 11–68, Kaune, todėl privatizuoti lengvatine tvarka antrą gyvenamąją patalpą ji neturi teisės.

22. Taip pat teismai nustatė, kad Nekilnojamojo turto skyrius į apeliantės prašymą pripažinti jai nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakė, jog butą galėtų parduoti apeliantei už rinkos vertę pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai kitokio nuosavybės teisės perleidimo būdo nenumato.

23. Taigi, naujai pateiktu teismui ieškiniu dėl nuosavybės teisių pripažinimo ieškovė dar kartą bando įgyvendinti savo nuosavybės teises į tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad klausimas dėl nuosavybės teisės į ginčo butą, kurį pareikštu šioje civilinėje byloje ieškiniu siekia įgyvendinti apeliantė, jau yra išspręstas ir jokie ginčai dėl to yra negalimi (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-448-464/2021).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikštu ieškiniu siekia, kad būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai, nei buvo nustatyti prieš tai minėtoje išnagrinėtoje byloje. Kitaip tariant, apeliantė, inicijuodama naują bylą, siekia joje paneigti teismų jau konstatuotus faktus ir nori, kad jai būtų pripažintos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad naujai pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį ieškinį, tačiau ieškinį atsisakytina priimti ne dėl to, kad nepašalinti ieškinio trūkumai, o dėl to, kad tokio pobūdžio ginčas negali dar kartą būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.