Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Nutartimi teismas įpareigojo ieškovę sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius sunkią ieškovės turtinę padėtį (apie turimą turtą, santaupas, vertybinius popierius, gaunamas pajamas, skolinius įsipareigojimus), kadangi asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, nes įstatymas nenumato galimybės teismui visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo konstatuotų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apeliantė nepašalino trūkumų ir teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į V. M. pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, kadangi jie patvirtino sąlygas apeliantę atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo.

13. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1‑11 punktais. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (pvz., CPK 510 straipsnio 6 dalis, 811 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai aiškinant minėtas CPK normas, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę žyminis mokestis turi būti mokamas kiekvienu atveju, kai inicijuojama civilinė byla teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kuomet asmuo nuo tokio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas.

14. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

15. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y., vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas priima nutartį ir nustato pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

16. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė terminą juos pašalinti: patikslinti ieškinį – aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus), patikslinti atsakovo rekvizitus, sumokėti dalį žyminio mokesčio bei pateikti įrodymus, patvirtinančius sunkią ieškovės turtinę padėtį (apie turimą turtą, santaupas, vertybinius popierius, gaunamas pajamas, skolinius įsipareigojimus). Ieškovė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties nepateikė, nutartis įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų trūkumų, kadangi nesumokėjo dalies žyminio mokesčio ir, nors pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, tačiau jokių duomenų apie nuosavybės teise valdomą turtą (transporto priemones ir kt.) teismui nepateikė.

18. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

19. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas įvertinęs įrodymų visumą (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį. Prašant šios lengvatos taikymo reikalinga pateikti kuo išsamesnius duomenis ir apie turimą / ar turėtą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas ir kt. Fizinio asmens turtinę padėtį taip pat gali padėti identifikuoti valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras duomenys apie turimą (turėtą) to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018). Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1109‑330/2020).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo sunkią turtinę padėtį grindė duomenimis apie gaunamas pajamas bei deklaratyviais teiginiais apie nuosavybes teise priklausančio turto, transporto priemonių neturėjimą. Šiuo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindą (CPK 178 straipsnis), tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos sunkią turtinę padėtį, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

21. Teikdama teismui procesinius dokumentus ieškovė prašė teismo ją visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės atleisti nuo viso mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas bet kurio atveju tenkinti ieškovės prašymą atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo neturėjo teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje ir nurodė ieškovei sumokėti dalį žyminio mokesčio bei pateikti įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį tam, kad objektyviai būtų galima įvertinti kokio dydžio žyminio mokesčio dalį gali mokėti ieškovė, o nuo kokios dalies mokėjimo ji galėtų būti atleista. Tačiau ieškovė nesumokėjo jokios dalies žyminio mokesčio.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendimu, nebuvo pagrindo ieškovės atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje.

23. Nustatyta, kad civilinėje byloje dėl teisės privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo V. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPĮ) nurodyti dokumentai (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Minėtame sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės; teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas; sprendimo galiojimo laikas (VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 5, 9, 10 punktai).

24. VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendime nurodyta, kad tarnyba nusprendė teikti 100 procentų garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą V. M. civilinėje byloje dėl teisės privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Taigi, šiuo sprendimu nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimas ir atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pareiškėjai buvo numatytas tik konkrečioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme. Ieškinys dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo teikiamas naujoje civilinėje byloje, o tai reiškia naujo teisminio proceso pradžią. Todėl nesutinkama su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškėjos (apeliantės) atleidimas nuo 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo turėjo būti taikomas ir šioje nagrinėjamoje byloje VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. sprendimo pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė teismui nepateikė antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apie jai suteiktą antrinę nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šios nagrinėjamos bylos procese. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nėra užkertamas kelias pareikšti ieškinį, kuris atitinka įstatymo reikalavimus.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑219/2009).

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.