Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-346-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
II-346-667/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01385-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
A. K.
Advokatai
Andrejus Zavtrakovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-346-667/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01385-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūteidalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Andrejui Zavtrakovui,

institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8933-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2019 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą skirti A. K. nuobaudą – 450 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. K. 2019 m. balandžio 6 d. 15 val. Kaune, Jurbarko g. vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą Jurbarko g. ir A. Kriščiukaičio g. sankirtoje, toliau važiuodamas Jurbarko g. staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti be jokio priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko, siekiat išvengti susidūrimo, paskui jo važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Tokiais savo veiksmais vairuotojas manevravo vairuojamu automobiliu iš chuliganiškų paskatų, neturėdamas aiškaus motyvo. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 punktus ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialistės K. K. 2019 m. birželio 28 d. priimtą nutarimą ir šią administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti, arba panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialistės K. K. 2019 m. birželio 28 d. priimtą nutarimą ir A. K. padarytą veiką kvalifikuoti kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, arba pakeisti nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba jos terminą sutrumpinti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarimas priimtas remiantis tik 2019 m. balandžio 6 d. e.policija.lt svetainėje gautu pranešimu dėl KET pažeidimo ir kartu su pranešimu pridėta vaizdo registratoriaus 13 sekundžių trukmės medžiaga bei Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės J. S. 2019 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu, tačiau visiškai nesivadovauta A. K. paaiškinimais bei neapklaustas pats pranešėjas apie padarytą KET pažeidimą, iš jo neišreikalauta ilgesnės trukmės vaizdo medžiaga. Tokiu būdu administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirti A. K. veiksmai, atlikti 2019 m. balandžio 6 d. 15.00 val. A. K. 2019 m. balandžio 17 d. pateikė paaiškinimą, jog 2019 m. balandžio 6 d. 15 valandą važiavo Jurbarko g., važiuojant pirma eile pažiūrėjau į galinio vaizdo veidrodėlį, antroje juostoje pamatė automobilį, tačiau buvo pakankamai vietos rikiuotis į kitą eismo juostą. Jam pradėjus rikiuotis automobilis antroje eismo juostoje padidino greitį ir paspaudė garsinį signalą. Jam įvažiavus į tiltą teko staigiai stabdyti. Stabdė, nes jam atrodė, kad automobilis yra labai arti. Savo veiksmą vertina kaip impulsyvų. A. K. 2019 m. birželio 25 d. pateikė antrą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog „su protokolu ROIK: 19099762957, kuris buvo perrašytas 2019 m. birželio 25 d. 13.10 val. specialistės J. S., tai yra buvo papildytas kaltinimas, yra susipažinęs, protokolas jam įteiktas į rankas, tačiau su jam surašytu kaltinimu iš dalies nesutinka, sutinka su tuo, kad persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, šį veiksmą atliko sankirtoje. 2019 m. balandžio 6 d. 15:00 val. Kaune, Jurbarko g. linko Kauno pilies, jam pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį pamatė antroje eismo juostoje pakankamai toli važiuojantį automobilį, kiek prisimena, tai buvo „VW Golf” markės automobilis, tuomet norėdamas persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, parodė kairiojo posūkio signalą, o minėto automobilio vairuotojas, kuris važiavo antra eismo juosta, jo manymu, tyčia pradėjo greitinti važiavimo greitį ir panaudojo garsinį signalą. Jo manymu, „VW Golf” vairuotojas važiuodamas nesilaikė saugaus atstumo. To pasėkoje jis išsigando, nes eismas buvo intensyvus, visas veiksmas vyko ant tilto. Todėl išsigandęs galbūt per stipriai nuspaudė stabdžio pedalą. Savo atliktą veiksmą vertina kaip netyčinį. Po šio jo atlikto veiksmo, minėto automobilio vairuotojas (šio momento iš pateiktos vaizdo įrašo medžiagos nesimato) persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, taip susilygindamas su jo vairuojamu automobiliu. Jis kurį laiką važiavo greta, taip bandydamas atkreipti jo dėmesį, tačiau jis nesiblaškė, todėl nekreipė dėmesio ir buvo susitelkęs į vairavimą. Su jam surašytu kaltinimu nesutinka. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju A. K. paaiškino, jog staigiai stabdė nė tyčia, ne iš chuliganiškų paskatų, ne siekdamas pademonstruoti niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius, o tiesiog dėl išgąsčio ir stresinės situacijos, t. y. išprovokuotas asmens, pranešusio apie administracinį nusižengimą, veiksmų. Kaip matyti iš pateiktos vaizdo medžiagos, pranešėjas važiuodamas antrąja eismo juosta mato, kad prieš A. K. yra kliūtis (troleibusas), dėl ko jis pradeda rikiavimosi iš pirmos į antrą juostą manevrą. Apie tai pranešėjas informuojamas posūkio signalu, eismo sąlygos geros, vietos persirikiavimui yra pakankamai, todėl minėtas A. K. manevras nesukelia jokios pavojingos situacijos. Analizuojant vaizdo medžiagą matyti, jog po šio manevro pranešėjas nežymiai stabteli tik dėl to, jog prieš tai, matydamas A. K. ketinimą persirikiuoti, buvo pradėjęs didinti greitį. Akivaizdu, jog situacijai nesant pavojingai, pranešėjas be priežasties panaudoja garso signalą ir toliau tyčia mažina atstumą iki priešais važiuojančio A. K., kuris, galinį vaizdą fiksuojančiame veidrodėlyje pamatęs artėjantį pranešėjo, kuris prieš tai agresyviai signalizavo, automobilį, išsigąsta ir stabteli, manydamas, jog jeigu greitai link jo artėjantis automobilis jį „taranuos“, menkesnės pasekmės būtų esant mažesniam greičiui, be to, buvo greitai artėjama prie priekyje esančios transporto priemonės. Agresyvų ir provokuojantį paties pranešėjo elgesį administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas būtų nustatęs, jeigu būtų apklausęs pranešėją bei iš jo pareikalavęs pateikti vaizdo medžiagą, kurioje būtų užfiksuotas pranešėjo elgesys po A. K. pristabdymo (t. y., kad pranešėjas po to važiavo lygiagrečiai ir reikalavo, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys, toliau provokavo A. K.). Nagrinėjamu atveju nutarimą surašęs pareigūnas neištyrė visų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų (A. K. paaiškinimų, vaizdo medžiagos), neišreikalavo papildomų įrodymų (ilgesnės trukmės vaizdo medžiagos), bei neapklausė liudytojų (pranešėjo), dėl ko netinkamai įvertino vaizdo įraše užfiksuotą situaciją ir nepagrįstai pripažino A. K. pažeidus KET 4, 9 punktų reikalavimus bei padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jeigu teismas manytų, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, mano, jog jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai galėjo būti įvertinti kaip pavojingas (o ne chuliganiškas) vairavimas, užtraukiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Šio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus. Šioje administracinio nusižengimo byloje A. K. veiksmai, kai jis, vairuodamas transporto priemonę, lenkė troleibusą, važiavusį ta pačia kryptimi, per sankryžą, gali būti įvertinti kaip atitinkantys ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje numatytą požymį - transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Visų pirma, (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Antra, KET 135 punkte nurodoma, jog vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Taigi, A. K. veiksmai rikiuojantis į gretimą juostą, po kurio pranešėjas panaudojo garsinį signalą, galėtų būti traktuojami kaip (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimas, o stabtelėjimas ant tilto - kaip KET 135 punkte numatyto draudimo staigiai stabdyti pažeidimas. Taigi, A. K. paeiliui padarius kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, jo veiksmai kvalifikuotini kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Jeigu vis tik teismas nustatys, kad skundžiamu nutarimu A. K. teisingai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, manytina, kad dėl šio nusižengimo A. K. skirta nuobauda – 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesiams, nėra teisinga ir proporcinga. A. K. skiriant specialiosios teisės atėmimą 12 mėnesių nebuvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pabrėžtina, kad nei A. K. veiksmai rikiuojantis į gretimą eismo juostą, nei netyčinis stabtelėjimas, nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o tai mažina padarymo nusižengimo pavojingumą ir sudaro pagrindą netaikyti administracinio poveikio priemonės. A. K. padarytas nusižengimas yra atsitiktinis (paskutinį kartą baustas administracine tvarka tik 2013 metais dėl greičio viršijimo). A. K. galiojančių nuobaudų neturi. Teisė vairuoti jam yra reikalinga vykdant darbo funkcijas (A. K. nuo 2018 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba šildymo produktų pardavimų vadybininku, jam tenka važiuoti pas klientus tarnybiniu transportu ne tik Kaune, bet ir į kitus miestus), o netekus teisės vairuoti jis prarastų darbą, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. A. K. netekus vienintelio pajamų šaltinio, nukentėtų jo nepilnamečių vaikų (dukters E. K., gimusios 2008 m. rugsėjo 19 d., ir sūnaus A. K., gimusio 2010 m. rugpjūčio 16 d.) interesai, nes jų tėvas neturėtų galimybių teikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo (po 200 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui). Be to, A. K. motina N. K. 2018 m. patyrė inksto transplantacijos operaciją, dėl ko reikalinga ja rūpintis, vežioti į gydymo įstaigas. Savo motina rūpinasi vienintelis sūnus, todėl atėmus teisę vairuoti itin pasunkėtų motinos priežiūra. Todėl atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pakeisti skundžiamą nutarimą - neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo, arba jos terminą sutrumpinti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad teiginiai, minimi skunde yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad KET reikalavimai yra pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Chuliganiškos paskatos - kvalifikuojantis nusižengimo požymis - pažeidimo padarymo motyvas - suvoktos vidinės paskatos, nulėmusios asmens pasiryžimą padaryti pažeidimą. Motyvas - chuliganiškos paskatos, pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Pažeidėjo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia. Chuliganiškas vairavimas savo pobūdžiu yra grėsmingas vairavimas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, kurio sukeltos situacijos gali būti sveikatos sutrikdymas, transporto ar kitokio turto sugadinimas. Todėl, institucijos nuomone, nėra teisinio pagrindo apelianto padaryta veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliantas skunde teigia, kad jo motina N. K. 2018 m. patyrė inksto transplantacijos operaciją, dėl to reikalinga ja rūpintis, važioti į gydymo įstaigas. Tačiau pabrėžtina, kad apelianto tėvas, N. K. sutuoktinis S. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Teigiama, jog jo darbinė padėtis bus apsunkinta praradus teisę vairuoti transporto priemones, ko pasėkoje neturės galimybės išlaikyti savo vaikų. Apeliantas, žinomas visas aplinkybes, turėjo būti ypač suinteresuotas nepažeidinėti KET, kad neprarastų specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones. Šis pažeidimas apeliantą charakterizuoja kaip itin įžūlų ir nedrausmingą vairuotoją, kuris jam suteikta teise naudojasi neatsakingai. Darydamas šį nusižengimą nepaisė vairuotojams numatytų pareigų laikymosi, ignoravo visuomenėje nusistovėjusias vairavimo ir bendravimo normas. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti 2019 m. birželio 28 d. Kauno apskr. VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. balandžio 6 d., apie 15 val. jis vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo savaitgalis, eismas nebuvo intensyvus. Jis važiavo Jurbarko g. pirma eismo juosta. Norėdamas persirikiuoti, įjungė kairįjį posūkio signalą. Tuo metu antra eismo juosta važiavęs automobilis „VW Golf“, jo manymu, tyčia padidino greitį ir nenorėdamas jo įleisti į antrą juosta, panaudojo garsinį signalą. Jis padidino greitį, atliko manevrą ir įvažiavo į tiltą. Tuo metu „VW Golf“ vairuotojas privažiavo iš paskos jam nedideliu atstumu -1,5-2 m. Priejyje jo taip pat važiavo automobilis. Jam teko staigiau stabdyti. „VW Golf“ vairuotojui pasirodė, kad šis veiksmas buvo tyčinis, tačiau tai buvo stresinė situacija. Nesutinka, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas. Prašo jo veiką perkvalifikuoti. Jis yra išsituokęs, padeda vaikus vežioti į treniruotes. Teisė vairuoti reikalinga darbe.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 15 val. jis vairavo automobilį „VW Golf“. Automobilyje buvo vaizdo registratorius. Jis važiavo Jurbarko g. antra juosta, o automobilis „Mercedes Benz“ važiavo pirma juosta paskui troleibusą. Prieš tiltą sankryžoje jis persirikiavo ir nuvažiavo toliau. Dėl tokio elgesio jam pasignalizavo. Tiltu pavažiavęs jis staigiai stabdė ir sukėlė avarinę situaciją. Jis irgi staigiai stabdė ir po to laikėsi didesnio atstumo. Mano, kad vairuotojui jokių kliūčių, dėl ko reikėtų stabdyti, nebuvo. Persirikiavęs į pirmą juostą norėjo atkreipti A. K. dėmesį dėl jo elgesio. Apie šį įvykį pranešė policijos internetiniame puslapyje, pateikė filmuotą medžiagą. Policija, išanalizavusi įvykį, paskyrė „Mercedes Benz“ vairuotojui nuobaudą.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimu A. K. buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. K. 2019 m. balandžio 6 d. 15 val. Kaune, Jurbarko g. vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą Jurbarko g. ir A. Kriščiukaičio g. sankirtoje, toliau važiuodamas Jurbarko g. staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti be jokio priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko, siekiat išvengti susidūrimo, paskui jo važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Tokiais savo veiksmais vairuotojas manevravo vairuojamu automobiliu iš chuliganiškų paskatų, neturėdamas aiškaus motyvo. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 punktus ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėjas A. K. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad jis chuliganiškai nevairavo. Vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Jurbarko g. Norėdamas persirikiuoti iš pirmos juostos į antrą eismo juostą, rodė posūkio signalą. Jo manymu, antra juosta važiavęs automobilis „VW Golf“ tyčia padidino greitį, kad šis negalėtų atlikti manevro. Pripažįsta, kad persirikiavimo veiksmą atliko sankryžoje prieš tiltą. Liudytojas S. M. parodė priešingai, tai yra kad „Mercedes-Benz“ vairuotojas, važiavęs pirmoje juostoje paskui troleibusą, atliko persirikiavimo manevrą sankryžoje. Dėl tokio jo elgesio pasignalino. Po to, kaip nurodė liudytojas S. M., A. K. vairuojamas automobilis, ant tilto staigiai stabdė, dėl ko kilo avarinė situacija, jis buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti. Pažymėjo, kad jokios kliūties A. K. nebuvo, būtinybės stabdyti nebuvo. A. K. nurodė, kad taip pasielgė dėl išgąsčio, o ne iš chuliganiškų paskatų. Liudytojo S. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino jo automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas policijai ir peržiūrėtas teismo posėdžio metu.

A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą iliustruoja byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pirma A. K. sankryžoje atliko pavojingą persirikiavimo manevrą, po to jis, važiuodamas tiltu per Neries upę, iš Viljampolės į Kauno senamiestį, vienoje iš dviejų eismo juostų einančių tiltu, automobilių sraute, staigiai be jokios priežasties stabdė jo vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jam iš paskos važiavęs S. M. automobilis, siekiant išvengti susidūrimo, taip pat buvo priverstas staigiai stabdyti. Kliūčių kelyje, dėl ko būtų reikėję stabdyti vaizdo įraše neužfiksuota. Tokiu būdu A. K. sukėlė avarinę situaciją, tai yra vairavo chuliganiškai.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.

KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Byloje ištirtų duomenų pagrindu darytina išvada, kad A. K. pažeidė KET 4 ir 9 punktą. Jis pradžioje galimai pažeidė kelių eismo taisykles persirikiuodamas sankryžoje, kas sukėlė vairuotojo S. M. nepasitenkinimą dėl šalia važiavusio vairuotojo neatsargaus vairavimo ir dėl ko S. M. A. K. perspėjo trumpu garsiniu signalu, dėl ko šis, kaip patvirtina bylos medžiaga, ant tilto per Nerį staigiai stabdė, sukeldamas avarinę situaciją, ko pasekoje paskos važiavęs S. M. taip pat buvo priverstas skubiai stabdyti, nes kitaip būtų neišvengęs automobilių susidūrimo ir eismo įvykio, dėl ko iš galo atsitrenkusio automobilio automobilio vairuotojas, kaip taisyklė yra pripažįstamas kaltu, jei neįrodo savo nekaltumo. Teismas, A. K. nurodytą versiją, kad jis manė, kad iš galo važiavusio automobilio vairuotojas gali jį taranuoti, todėl jis, užuot to siekdamas išvengti nepavažiavo greičiau, staigiai stabdė, laiko gynybine pozicija ir siekiu nebūti patrauktam administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. Šių aplinkybių pagrindu teismas mano, kad pareiškėjas A. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl 2019 m. birželio 28 d. nutarimu jis nubaustas pagrįstai. Jam paskirta minimali ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda – 450 eurų.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Pareiškėjas A. K. nurodo, kad teisė vairuoti jam būtina darbe, be jos jis negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų, negalėtų tinkamai rūpintis vaikais, mokėti alimentus. Pažymėtina tai, kad šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-873/2018). Analogiškai pasisakytina ir į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl to, kad jo mama serga ir jam reikia ją vežioti į gydymo įstaigas. Be to, kaip nurodyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime, teisę vairuoti turi apelianto tėvas.

Pareiškėjas nubaustas už vieną šiurkščiausių nusižengimų, nes jo veiksmai kelyje rodo, kad jis vairavo chuliganiškai. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje A. K. yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.

Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas apeliantui, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų (ANK 22 straipsnio 1 ir 2 dalys).

A. K. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Atsižvelgiama ir į tai, kad pareiškėjas savo kaltės nepripažino, nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, todėl, teismo manymu, tik atėmimus specialią teisę vairuoti transporto priemones bus pasiekti nubaudimo tikslai. Pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai pastarajam turės neabejotiną prevencinį poveikį. Pareiškėjui nustatytas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones yra pakankamas ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. K. skundas netenkintinas ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8933-2019 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8933-2019 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr. 20-ANR_N-8933-2019 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius