Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rudalita“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Rudalita“ pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol nebus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-8825-629/2016. Nurodė, jog šioje civilinėje byloje vienas iš esminių atsakovo žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo įpareigoti ieškovą nugriauti statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neįvykdymas, tačiau vienai iš ginčo šalių neįvykdžius šio teismo sprendimo pastaruosius 12 metų, kilo ginčas tarp ieškovo ir VĮ „Registrų centras“ dėl juridinio fakto apie įsiteisėjusį teismo sprendimą išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Minėtoje administracinėje byloje neišvengiamai turės būti sprendžiamas klausimas, ar 2004-03-18 sprendimas gali daryti įtaką ieškovo nuosavybės teise valdomų statinių statusui. Taigi, administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl vieno iš valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, todėl egzistuoja privalomas pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą. Atsakovas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą su juo nesutiko, nurodydamas, jog pagrindas nuomos sutarties nutraukimui yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, bet ne Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie priimtą teismo sprendimą, kadangi juridinių faktų įregistravimas atlieka tik šių faktų išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją. Vien ieškovo skundo patenkinimas ir juridinio fakto išregistravimas neturės įtakos minėto sprendimo galiojimui, kuris išliks privalomojo pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-10 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir civilinę bylą Nr. 2-16989-541/2016 sustabdė. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju sutarties nutraukimo prielaida buvo minėtas teismo sprendimas, o ne VĮ „Registrų centras“ įregistruotas juridinis faktas. Įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato sprendimų vykdymo terminus ir pasekmes dėl vykdomojo rašto nepateikimo vykdyti per įstatymo nustatytus terminus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra praleidęs terminą, per kurį vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad terminas atsakovui būtų atnaujintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktu, nekilnojamojo turo registre yra registruojami įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys, turintys įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme kilus ginčui dėl fakto, ar 2004-03-18 sprendimas yra vykdytinas ir darantis įtakos ieškovo nekilnojamojo turto statusui, t. y. dėl vieno iš valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, egzistuoja teisinės prielaidos sustabdyti šią civilinę bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas NŽT pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutartį ir ieškovo UAB „Rudalita“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Nurodo, jog civilinė byla gali būti sustabdyta ginčo pagrindu tik tuo atveju, kai tarp stabdomos bylos ir nagrinėjamos bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys ir kai teismas, nagrinėjantis stabdomą bylą, turi vadovautis tam tikrais faktais, nustatytinais kitoje byloje, ir šių faktų pats sustabdytą bylą nagrinėjantis teismas nustatyti negali. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visuotinai privalomas ir turi būti vykdomas. Teisės aktai nenustato teismo sprendimo galiojimo laike ribų. CPK nustatytas terminas vykdomajam raštu pateikti vykdyti nėra naikinamasis ir per se nepaneigia galimybės jį atnaujinus kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Šio termino praleidimas nepanaikina teismo sprendimo teisinės galios ir nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo vykdytinumo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Šalis, kurios atžvilgiu priimtas palankus sprendimas, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius būdu ji sieks sprendimo įvykdymo – kreipsis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, ar sieks įvykdyti teismo sprendimą savarankiškai. Vadinasi, teismo sprendimas gali būti vykdomas ne tik priverstine tvarka. Todėl, net ir tuo atveju, jei išieškotojas neturėtų net ir teorinės galimybės kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, ši aplinkybė nesuponuotų išvados, kad sprendimas skolininkui nėra privalomas. Pagrindu nuomos sutarties nutraukimui vis dėlto yra Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas, bet ne Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie priimtą sprendimą. Net ir išregistravus žymą apie juridinę reikšmę turintį faktą, Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo sprendimas išliks privalomojo pobūdžio dokumentu.Ieškovas UAB „Rudalita“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ginčo teismo sprendimas, priimtas prieš daugiau nei 12 metų, yra neįvykdytas, o CPK 606 straipsnio 2 dalis nustato 5 metų senaties terminą sprendimų vykdymui, todėl administracinėje byloje keliamas klausimas, ar toks sprendimas gali turėti įtaką asmenų teisėms ir pareigoms. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos lėšos ir laikas. Šiuo atveju atsakovas neginčija, jog administracinėje ir civilinėje byloje bus nustatinėjamos tapačios aplinkybės. Tapačių aplinkybių nustatinėjimas dviejuose skirtingose bylose yra nepateisinamas, suponuoja prielaidas nevienodam teisės aiškinimui ir taikymui tų pačių asmenų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Rudalita“ skundą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016-06-14 sprendimą Nr. VILRS-1118, VĮ „Registrų centras“ Centrinio Registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-07-25 sprendimą Nr. csprl-185 bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Registro Nr. 10/167562 7.1 punkte įregistruotą juridinį faktą – „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ su kitais šio punkto įrašais. Šioje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus atlikto vienašališko 2015-06-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-279-(14.49.57) nutraukimo teisėtumo. Atsakovas sutarties nutraukimą, be kita ko, grindžia tuo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimu įpareigojo ieškovą nugriauti statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas šio nurodymo yra neįvykdęs.Anot atsakovo, civilinė byla sustabdyta nepagrįstai, nes tarp nagrinėjamos bylos ir ginčo administracinės bylos nėra pakankamo teisinio ryšio, kuris pagrįstų bylos stabdymo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais sutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2016-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016; kt.).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2016-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Nagrinėjamu atveju tarp šios bylos ir teisinio rezultato ginčo administracinėje byloje nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo stabdyti bylai buvimo, padarė nepagrįstą išvadą, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme kilo ginčas dėl vieno iš valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip minėta, valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta, remiantis ir tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimu įpareigojo ieškovą nugriauti statinius, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas šio nurodymo yra neįvykdęs. Tuo tarpu ginčo administracinėje byloje yra sprendžiama dėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Registro Nr. 10/167562 7.1 punkte įregistruoto juridinio fakto „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ su kitais šio punkto įrašais panaikinimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, visų pirma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimas yra įsiteisėjęs, o tai sąlygoja, jog jis yra visuotinai privalomas ir vykdytinas; Vilniaus apygardos administracinis teismas negali spręsti nei dėl šio sprendimo teisingumo, nei visuotinio privalomumo, nei vykdytinumo. Antra, kaip matyti iš aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, turi būti skiriamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumas ir galimybė tokį sprendimą vykdyti priverstinai, t. y. jei yra praleistas terminas kreiptis dėl sprendimo priverstinio vykdymo ir jis nėra atnaujintas, tai nereiškia, kad sprendimas praranda vykdytinumo savybę per se – jis išlieka vykdytinu, tik ne priverstinai, kas nagrinėjamu atveju reiškia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas spręs dėl galimybės priverstinai vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimą ir šios galimybės (ne)buvimo teisinių pasekmių – ginčo juridinio fakto registracijos panaikinimo. Trečia, sprendimas dėl galimybės priverstinai vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimą ir šios galimybės (ne)buvimo teisinių pasekmių neturi įtakos vieno iš ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimui ir jo neįvykdymui – egzistavimui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinį privalomumą ir privalomąjį bylos sustabdymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kas yra pagrindu atskirąjį skundą tenkinti bei skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą stabdyti civilinę bylą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Rudalita“ prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.