Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rudalita“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

2.2. Ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, kadangi:

Ieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl šalių 2015 m. birželio 29 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-279-(14.49.57) nutraukimo teisėtumo. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė minėtą nuomos sutartį. Atsakovas laikosi pozicijos, jog nuomos sutartis iš esmės negalėjo būti sudaryta, todėl ji pagal teisinį reglamentavimą privalo būti nutraukta. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo, sutarties nutraukimo pagrindų ir jų teisėtumo.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6.1. 2015 m. birželio 29 d. ieškovas UAB „Rudalita“ (nuomininkas) ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuomotojas), vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-885-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „Rudalita“ (toliau 2015 m. birželio 25 d. Įsakymas), sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-279-(14.49.57.) (toliau – Valstybinės žemės nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovui 7 metų terminui buvo išnuomotas 7284 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-15, 34-36, 138-148). Viešojo registro duomenimis nustatyta, jog minėtame žemės sklype yra UAB „Rudalita“ nuosavybės teise nuo 1992 m. lapkričio mėn. priklausantys nekilnojamojo turto objektai: Pastatas-Sargo namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Susisiekimo komunikacijos-automobilių saugojimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs 2004-03-18 Teismo sprendimas, turintis įtakos daikto teisiniam statusui, dėl įpareigojimo likviduoti sargo namelį bei automobilių stovėjimo aikštelę (1 t., b. l. 16-17). Byloje taip pat nustatyta, jog 1998 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto valdyba buvo priėmusi sprendimą Nr. 2061V, kuriuo minėtiems ieškovo statiniams buvo priskirtas ginčo žemės sklypas (1 t., b. l. 18), 1999 m. sausio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 103 (N01/99-20107), kurios pagrindu žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui 3 metų laikotarpiui (1 t., b. l. 19-20, 131-132), o 2001 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 414 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, buvo patvirtintas sklypo detalusis planas (1 t., b. l. 21-23, 130). Iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, jog ieškovas laikotarpiu nuo 1993 iki 2016 metų už naudojimąsi žemės sklypu sumokėjo iš viso 31 544,88 Eur nuomos mokesčio (1 t., b. l. 24). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-15/2004 įpareigojo ieškovą per 2 mėnesius nugriauti statinius, o ieškovui per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti atlikti šiuos veiksmus valstybinės žemės patikėtiniui (1 t., b. l. 25-29). 2005 m. birželio 29 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą su siūlymu atsakovui parduoti ieškovui ginčo žemės sklypą (1 t., b. l. 31), 2008 m. gegužės 15 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl minėto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (1 t., b. l. 30), 2015 m. balandžio 13 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (1 t., b. l. 32-33). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 49SJN-367-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“ (toliau – 2016 m. vasario 19 d. Sprendimas) nuo 2016 m. vasario 22 d. nutraukė 2015 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-279-(14.49.57) (1 t., b. l. 37). Taip pat iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog jis 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl juridinio fakto įregistravimo (1 t., b. l. 38), tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė atlikti šiuos veiksmus, kadangi ginčo sklypas yra įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą (1 t., b. l. 39, 2 t. b. l. 42).

6.2. Atsakovas, be tų pačių įrodymų, kuriuos pateikė su ieškiniu ieškovas, savo atsikirtimams pagrįsti į bylą papildomai pateikė 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-597-56/2008 pagal UAB „Rudalita“ ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 76-79), UAB „Rudalita“ 2009 m. gegužės 29 d. pranešimą Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl piniginių lėšų kaupimo notaro biuro depozitinėje sąskaitoje ir 2009 m. gegužės 28 d. notarinį susitarimą dėl piniginių lėšų kaupimo notaro biuro depozitinėje sąskaitoje bei 2009 m. gegužės 18 d. šalių susitarimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (1 t., b. l. 80-82), 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10824-129/2006 pagal ieškovo UAB „Rudalita“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti sutartį, taip pat 2007 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A32-82/2007 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008, priimtas apeliacine ir kasacine tvarka peržiūrint minėtą apylinkės teismo sprendimą (1 t., b. l. 83-96), antstolio Vitalio Milevičiaus 2005 m. kovo 22 d. patvarkymą grąžinti be vykdymo vykdomąjį raštą ir 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį bei 2005 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-175/2005, kurioje buvo skundžiamas antstolio prašymas taikyti sprendime nurodytas pasekmes su atskiruoju skundu bei antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0013/04/00912 priimtais procesiniai dokumentais (1 t., b. l. 97-108), 2004 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę kartu su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A50-558/2003 dėl minėto apylinkės teismo sprendimo (1 t., b. l. 109-117), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-363-06/2003 dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį nustatant sklypo naudojimo būdą daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams, komercijai ir infrastruktūrai su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607/2003 dėl minėto apylinkės teismo sprendimo (1 t., b. l. 119-126), 2002 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 1031-01 dėl pripažinimo pasibaigusia 1999 m. sausio 5 d. nuomos sutartį (1 t., b. l. 127), 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 2415V dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo (1 t., b. l. 128-129), 1995 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 908V dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo bei 1996 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 20 (1 t., b. l. 133-137), 2016 m. vasario 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-38 (1 t., b. l. 149-159). Atsakovas taip pat į bylą pateikė 2016 m. kovo 18 d. VTPSI raštą (2 t., b. l. 7), antstolio Vitalio Milevičiaus 2009 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-09-398 (2 t., b. l. 8-14), 2008 m. rugsėjo 29 d. UAB „Rudalita“ prašymą dėl naudojamo valstybės žemės sklypo pardavimo ir 2008 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakymą (2 t., b. l. 15-17), 2008 m. kovo 28 d., 2008 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštus ieškovui (2 t., b. l. 18-23).

Dėl Sutarties, kaip negaliojančio ir niekinio sandorio, bei Sutarties nutraukimo šiuo pagrindu

7. Nustatyta, jog atsakovas, vadovaudamasis 2015 m. birželio 25 d. Įsakymu sudarė su ieškovu 2015 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ne aukciono tvarka 7 (septyneriems metams) ieškovui išnuomojo 7284 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 19 Sprendimu atsakovas vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį, nurodydamas, kad ieškovas nėra įvykdęs 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-353-18/2004 dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių (pastato - sargo namelio bei automobilių saugojimo aikštelės ir tvoros) nugriovimo, taip pat nėra įvykdęs Valstybinės žemės nuomos sutarties 20 punkto įregistruoti šią sutartį per tris mėnesius savo lėšomis Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l.12-13, 138-139).

8. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011; kt.).

9. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčios aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Taigi, teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo pripažintą interesą – statinius, pastatus ar įrenginius.

11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-353-18/2004 pagal ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei AB „Rudalita“, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo AB „Rudalita“ per du mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius: sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę (2 t., b. l. 47-51).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rudalita“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį, nagrinėdamas ieškovo kasacinį skundą 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008 konstatavo, kad <...> teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Nagrinėjamos bylos atveju valstybinės žemės nuomos sutarties 5 punkto pagrindu nuomininkas sutiko, kad statiniai būtų likviduojami jo sąskaita. Taip šalims susitarus dėl statinių likvidavimo, nuomininkui neišliko teisės reikalauti išsinuomoti ar pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ginčo valstybinės žemės sklype esantys statiniai yra likviduotini ir dėl to nebetinkami eksploatuoti. Taigi, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ieškovas neatitinka aptariamos teisės normų sąlygų, dėl to neįgyja teisės į ginčo valstybinės žemės nuomą.“ Teismas taip pat pažymėjo, jog <...> ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimą dėl statinių likvidavimo“ (1 t., b. l. 83-88).

13. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14. Teismas vertina, jog minėtoje Kasacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytos aplinkybes laikytinos prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje nereikia iš naujo įrodinėti, nes minėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo sprendžiama dėl ieškovo teisės Statinių eksploatavimui išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naujam nuomos terminui. Tokiu būdu, Statinių, esančių valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėto valdymo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

15. Ieškovo argumentas, jog atsakovas, nutraukdamas 2015 m. birželio 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, neturėjo teisėto pagrindo remtis 2004 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nugriauti Statinius ginčo sklype, neįvykdymo faktu, kadangi yra pasibaigę CPK nustatyti senaties terminai priverstiniam sprendimo vykdymui, t. y. vykdomojo rašto išdavimu ir pateikimui vykdyti, taip pat yra nepagrįstas.

16. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje, 2017 d. sausio 9 d. nutartyje konstatavo, jog turi būti skiriamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumas ir galimybė tokį sprendimą vykdyti priverstinai, t. y. jei yra praleistas terminas kreiptis dėl sprendimo priverstinio vykdymo ir jis nėra atnaujintas, tai nereiškia, kad sprendimas praranda vykdytinumo savybę per se – jis išlieka vykdytinu, tik ne priverstinai (2 t., b. l. 104-107).

17. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog tai, kad ieškovas gera valia nėra įvykdęs įsiteisėjusio teismo sprendimo likviduoti Statinius ir yra pasibaigęs senaties terminas šio sprendimo priverstiniam vykdymui, nepanaikina teismo sprendimo privalomumo bei Statinių neteisėto valdymo fakto ir jų teisinio statuso – likviduotini ir dėl to netinkami eksploatuoti.

18. Tai reiškia, kad atsakovas, pripažindamas savo veiksmų neteisėtumą sudarant su ieškovu minėtą 2015 m. birželio 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, pagrįstai ir teisėtai 2016 m. vasario 19 d. Sprendimu ją nutraukė (1 t., b. 87). Asakovas turėjo ne tik teisę bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į neteisėtą sutartį.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog atsakovo 2015 m. birželio 25 d. priimtas įsakymas Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 49VĮ-885-(14.49.2), išnuomojimo UAB „Rudalita“ ir jo pagrindu tarp atsakovo ir ieškovo 2015 m. birželio 29 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovui ne aukciono tvarka 7 (septyneriems) metams buvo išnuomotas 7284 kv. m. valstybinės žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, prieštaraujantys imperatyviai Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatai dėl būtinos sąlygos išnuomoti be aukciono valstybinę žemę – teisėto šioje žemėje esančių statinių valdymo. Esant nustatytoms aplinkybės teismas ex officio konstatuoja, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. birželio 17 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-279-(14.49.57.) yra niekinis sandoris (CK 1.80 straipsnis).

Dėl Sutarties nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pagrindu

20. Nepaisant to, jog teismas ex officio pripažino ginčo nuomos sutartį negaliojančia ir niekine, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), pasisakytina ir dėl kito byloje ginčijamo Sutarties nutraukimo pagrindo.

21. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, nurodyta CK nuostata nukreipia į kitus teisės aktus. Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.

22. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu valstybinės žemės nuomotojas, nustatęs, kad praėjus trims mėnesiams nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, juridinis faktas dėl sudarytos sutarties nėra įregistruotas Viešajame registre, turi teisę atlikti vieną iš šių veiksmų: 1) kreiptis į valstybinės žemės nuomininką, prašydamas pašalinti pažeidimą – įregistruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre, arba 2) nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties neįregistravimas yra savarankiškas pagrindas nuomos sutarties nutraukimui.

23. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2015 m. liepos 21 d. pateikė prašymą įregistruoti šalių sudarytą Valstybinės žemės sutartį Nekilnojamojo turto registre, tačiau registratorius atsisakė patenkinti ieškovo prašymą, motyvuodamas tuo, jog Žemės sklypas yra įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinti“ (1 t., b. l. 2-9, 38). Byloje nėra duomenų, jog šis registratoriaus atsisakymas patenkinti ieškovo prašymą įregistruoti Valstybinės žemės nuomos sutartį būtų įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Todėl ieškovo nurodomas argumentas, jog Valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, vertintinas ne kaip objektyvi priežastis, pateisinanti sutarties neįregistravimą, bet kaip teisėtas ir pagrįstas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas. Esant tokioms aplinkybėms, valstybinės žemės nuomotojas pagrįstai pasirinko įstatymų leidėjo įtvirtintą alternatyvų veikimo būdą – nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

24. Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes dėl Valstybinės žemės nuomos sutartis prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovas nepranešė apie ketinimą nutraukti sutartį neturi esminės įtakos šios bylos išsprendimui.

25. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytose bylose nebuvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui neįvykdžius pareigos įregistruoti nuomos sutartį viešajame registre, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi šias sprendimais kaip turinčiais precedento galią šiai bylai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo spręsti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

26. Atmestus ieškinį, iš ieškovo priteistina 11,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsniu, 293-294, 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Valstybės naudai iš ieškovo UAB „Rudalita“, į. k. 122003733, priteisti 11,93 Eur (vienuolika eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.